Anot tyrimo, 38 proc. šalies gyventojų profilaktiškai sveikatą tikrinasi rečiau nei kartą per metus. 43 proc. gyventojų sveikatą tikrinasi vieną ar du kartus per metus.

Tyrimas taip pat rodo, kad 13 proc. tyrime dalyvavusių vyrų teigia visiškai nesitikrinantys sveikatos. Rečiausiai tikrinasi aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys bei specialistai, tarnautojai, techniniai darbuotojai.

„Žmonės kitą kartą neįvertina, kad reikia profilaktiškai tikrintis ir dažniausiai kreipiasi tik tada, kai jau negali kentėti skausmo“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė.

Anot tyrimo, 44 proc. apklaustųjų savo sveikatą vertina gerai arba labai gerai.

„Tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis yra 68 procentai. Nuo 2020 metų nesikeičia tai, kaip žmonės vertina savo sveikatą“, – kalbėjo Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ direktorius Deividas Praspaliauskas.

Jis taip pat pridūrė, kad respondentų vidurkis vertinant savo sveikatą – 6,9 balo iš dešimties.

Anot tyrimo, geriausiai jaučiasi 18–25 metų amžiaus žmonės (26,2 proc. savo savijautą įvertino 9 ir 10 balais). Beveik pusė visų tyrimo dalyvių (47,2 proc.) nurodo, kad jų savijauta – tarp septynių ir aštuonių balų iš dešimties.

Beveik 50 proc. vyresnių nei 56 metų amžiaus respondentų savo savijautą įvertino šešiais arba mažesniu balu. Savo savijautą devyniais ar dešimčia balų įvertino 19 proc. aukščiausio lygio vadovų, 6,9 proc. pensininkų.

35 proc. tyrimo dalyvių nurodo, kad kreiptųsi į medicinos įstaigą, jei skausmas skausmo skalėje siektų septynis ir daugiau balų iš dešimties.

„Jau toks skausmas, kur dirbti neišeina, daro įtaką mūsų kasdienybei“, – kalbėjo šeimos gydytojas Vilius Rajeckas.

Anot tyrimo, 16 proc. žmonių nesikreipia į medikus taip ilgai, kaip tik gali (ypač 36–45 metų amžiaus žmonės).

Tyrimas taip pat rodo, kad moterys yra pakantesnės skausmui: 37 proc. jų teigia, kad kreiptųsi į gydymo įstaigą, jeigu skausmo lygis siektų septynis ir daugiau balų iš dešimties. Tuo tarpu 33 proc. vyrų kreiptųsi, jei skausmo lygis pasiektų nuo septynių iki dešimties balų.

Anot tyrimo, respondentai nurodė labiausiai nerimaujantys dėl vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų.

„Kas mus iš tikrųjų nustebino, tai trečia, ketvirta, penkta vieta žmonių išvardintų ligų baimių. Tai yra sąnarių ir su tuo susijusių judėjimą ribojančių ligų baimė, regos silpnėjimo ir demencijos“, – teigė D. Praspaliauskas.

Jis pridūrė manantis, kad Lietuvoje apie šias ligas nekalbama.

„Tai, kad patys žmonės tai įvardijo, yra indikacija, kad ir kaip gydymo įstaigos, ir kaip medikai, mes turime ženkliai daugiau apie tai šnekėti“, – tvirtino D. Praspaliauskas.

Tuo metu jauniausi respondentai išskyrė nerimaujantys dėl depresijos ir nervų ligų, regos silpnėjimo.

„Kažkada atrodė, kad čia tik Amerikoje, už jūrų marių toks dalykas yra, bet depresijos stiprėjimas ypač matomas po kovido“, – kalbėjo „Hila“ direktorius.

Pasak tyrimo, renkantis gydymo įstaigą, respondentams svarbiausia galimybė greitai patekti pas gydytoją (33 proc.), taip pat, kad joje dirbtų geri specialistai (21 proc.).

57 proc. apklaustųjų nurodė įstaigos reputaciją vertinantys pagal asmeninę patirtį su įstaigos darbuotojais.

Tyrimą rugsėjo 18–26 dienomis atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, apklausti 1013 respondentų.

– Su kokiais iššūkiais susiduria pacientai?

– Pasitaiko atvejų, kai trūksta vaistų, bet dažniausiai žmonės nusivilia, kai išeina naujas kainynas ir nebelieka kokių 200–300 vaistų. To pasikeitimo žmonės vėl laukia su nerimu, nes nebūtinai yra taip, kad žmogus serga tik viena liga. Jis gali sirgti ir keliomis ligomis ir jam reikia kelių vaistų rūšių. Vaistai turi tikti ne tik tai konkrečiai ligai, bet turi derėti ir tarpusavyje. Kartais atsitinka taip, kad nors ir veiklioji medžiaga yra ta pati, bet vaisto sudėtinės dalys kuo nors skiriasi ir žmogui gali netikti.

– Kaip tokiu atveju elgiasi pacientai, kai nebelieka jų vaistų sąraše?

– Tie žmonės, kurie turi galimybę vaistus įsigyti už savo pinigus, nenorėdami sugriauti per ilgą laiką pasiektos tinkamos savijautos derinant vaistus, jie nenori jų keisti ir yra priversti pirktis vaistus už pilną kainą, negauna kompensacijos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. O tie žmonės, kurie neišgali nusipirkti, vyresniojo amžiaus žmonės, mažas pensijas gaunantieji priversti gydymą keisti ir rinktis tą vaistą, kuris tuo metu yra likęs sąraše.

Priimant sprendimą į mūsų pasiūlymus neatsižvelgta. Tikslas, kad išgirstų ir spręstų problemą.

– Kreipėtės į Sveikatos komitetą. Ko prašėte ir ar į tai buvo atsižvelgta?

– Mes prašėme ieškoti sprendimų, kad vaistai nebūtų išbraukinėjami iš kainyno. Jie galėtų įtraukti naujų vaistų su ta pačia veikliąja medžiaga, tačiau neišbraukti tų, kurie yra. Žinoma, valdininkų nuomonė yra kita. Jie mano, kad taupo lėšas. Žinoma, kaip netaupys, jei žmogus neima to vaisto, kuris yra kainyne, o perkasi už savo lėšas. Taip ir sutaupoma.

– Kas neturi lėšų, jie ieškosi naujo vaisto arba nukenčia jų gydymo procesas, tiesa?

– Jeigu žmogui koks nors vaistas netiks, jis gali atsidurti ir gydymo įstaigoje. Tada, manau, valstybei bus didesnės išlaidos.

– Kokie dar iššūkiai?

– Paskutiniu metu jaučiamas vaistų trūkumas, nes turbūt sutrikęs tiekimas iš užsienio šalių ir dažnai būna, kad kai kuriose vaistinėse nebūna tam tikrų vaistų. Kaip suprantu, kiekvienas tinklas vaistus gauna iš skirtingų didmenininkų. Jeigu nueini į vieną vaistinę ir tau pasako, kad pas juos to vaisto nėra sandėlyje, tai jeigu žmogus gyvena didesniuose miestuose, jis gali nueiti į kito tinklo vaistinę ir galbūt ten bus. Tačiau ką daryti žmonėms, kurie gyvena rajonuose, kur galbūt jų miestelyje yra tik viena vaistinė, vienas tinklas? Pavyzdžiui, nuvažiavo moteris nusipirkti vaistų nuo diabeto, o vaistinė pasakė, kad jo neturi. Nors pagal įstatymus vaistinė turi užsakyti, bet jie pasakė, kad vaistus užsakinės už dviejų savaičių. Tai ką daryti, jei žmogus kur nors kitur nesusiranda? Tai reiškia, kad jis tas dvi savaites vaistų nevartos. Vėl problema ir vėl sveikata blogėja. Toks uždaras ratas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokie jūsų lūkesčiai, prašymai?

– Priimdami sprendimus tiek Seimas, tiek Sveikatos reikalų komitetas turėtų atsižvelgti į visų pasiūlymus. Nors mes rašėme pasiūlymus, buvo sudaryta galimybė ir Sveikatos komitete išsakyti, kas mus neramina. Rūpesčius išsakėme, kalbėjo ir įvairios medikų organizacijos, šeimos gydytojų, vaistų gamintojų, vaistinių asociacijų atstovai, visi buvome išklausyti, tačiau priimant sprendimą į mūsų pasiūlymus neatsižvelgta. Tikslas, kad išgirstų ir spręstų problemą.

Nepriklausomoje Lietuvoje jau buvo keli bandymai apriboti pacientų teisę rinktis. Pastarąjį kartą buvo surinkta net 30 tūkst. pacientų parašų, pasisakančių prieš tokį pacientų pasirinkimo suvaržymą. Tuomet nugalėjo sveikas protas ir tokie ketinimai buvo atšaukti.

Deja, panašaus pobūdžio siūlymai vėl skinasi kelią. Seime prasidėjo diskusijos, kaip pacientams panaikinti galimybę rinktis aukštesnės kokybės medicinos paslaugas ar gauti jas greičiau, jei to nori pats pacientas. Ir vėl ieškoma būdų, kaip uždrausti rinktis greitesnę ir geresnės kokybės paslaugą neva prisidengiant įstatymais, kad Lietuvoje gydymas yra absoliučiai nemokamas.

Tačiau kol garsiai rėkiama apie nemokamą gydymą, pacientams aiškiai nepasakomas faktas, kad priėmus tokius sprendimus, žmogus turės pasitenkinti vadinamuoju baziniu gydymu be galimybės išsitirti nuodugniau ar gauti pažangiausias medicinos paslaugas, ką jau kalbėti apie jų prieinamumą.

Nors yra eskaluojama, kad Lietuvoje gydymas yra 100 proc. nemokamas – realybėje taip nėra. Tiksliau būtų sakyti, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) yra padengiama tik dalis gydymo paslaugų išlaidų. Todėl gydytojai yra apriboti suteikti ligoniui reikalingą gydymą ir skiria tik bazinį, kurį valstybė gali padengti. Bet juk visi suprantame, kad sergant itin sunkia arba reta liga, to bazinio gydymo dažniausiai nepakanka.

Kalbant vaizdingiau, jei žmogui reikės diagnozuoti tam tikrą patologiją, pacientui bus pasiūlytas rentgenas, o ne magnetinis rezonansas. Kitaip sakant, pacientai tenkinsis tikrai ne geriausia ir moderniausia įranga.

Todėl LPOAT siekia, kad žmogus nepakliūtų į spąstus, kad jam būtų palikta demokratinė teisė rinktis tokį gydymą, koks jam yra reikalingas individualiai. Suvaržius pasirinkimo laisvę, iškils didelių problemų visame sveikatos sektoriuje.

Viena tokių – korupcija. Ne paslaptis, kad ir dabar ji egzistuoja, o priėmus sprendimus apriboti galimybę pacientams rinktis geresnes medicinos paslaugas, ji suvešėtų. Nori nenori pacientai bandytų gauti kaip įmanoma geresnę paslaugą ir kuo greičiau, pasitelkiant įvairiausius būdus, tarp jų ir vokelius.

Laikas pacientui yra gyvybiškai svarbus, kad kiekvienam žmogui yra svarbu gydymą gauti laiku. Deja, ši galimybė gali būti atimta.

Juk visi sutinkame, kad vietoje vokelio gydytojui, kur kas oriau yra apsimokėti už norimą paslaugą oficialiai gydymo įstaigos kasoje. Tą turėtų suprasti ir sprendimų priėmėjai.

Taip pat jie turėtų suprasti, kad laikas pacientui yra gyvybiškai svarbus, kad kiekvienam žmogui yra svarbu gydymą gauti laiku. Deja, ši galimybė gali būti atimta.

Dar kartą pabrėžtina, kad valstybinės gydymo įstaigos dirba kokybiškai, tačiau jos nėra pajėgios laiku suteikti pacientams visų būtinų paslaugų. Elementariausias pavyzdys, kad magnetinio rezonanso tyrimo ligoninėje gali tekti laukti net iki pusės metų ir daugiau, o privačiose įstaigose šią procedūrą galima atlikti po kelių dienų ar savaičių. Juk žinoma, kad pacientas, kuriam įtariamas vėžys, pusės metų gali ir neišlaukti.

Taigi, kalbėdama Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos balsu, noriu pažymėti, kad ir toliau atstovausime pacientų interesus ir ginsime savo poziciją rinktis tai, kas mūsų nariams, kiekvienam žmogui ir jo sveikatai yra geriausia. Tą turėtų daryti ir Seimo nariai, priimdami sprendimus, liečiančius mūsų sveikatą.

Tokį siūlymą Sveikatos apsaugos ministerijai išsakė šalies vaistinių atstovai, motyvuodami, jog sergantys, judėjimo negalią turintys, besiizoliuojantys asmenys dažnai neturi kitų būdų gauti jiems reikalingus vaistus ir dėl to sutrinka jų gydymosi režimas.

„Pandemijos metu gydytojai teikia nuotolines konsultacijas pacientams, kurių metu išrašo receptinius vaistus, tačiau įsigyti juos pacientai vis dar turi vykti į vaistines. Daliai žmonių to padaryti neįmanoma dėl įvairių priežasčių: ligų, judėjimo apribojimo, artimųjų neturėjimo. Be to, sergantys lėtinėmis ligomis bei rizikos grupių pacientai nuolat raginami vengti prekybos vietų, nors dažnai tokio pasirinkimo jie neturi. Reaguodamos į tai vaistinės siūlo laikinai, ekstremalios situacijos metu, sudaryti teisines galimybes receptinius vaistus pristatyti pacientui į namus“, – sako Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.

Vaistus atvežtų kurjeriai

Kad pacientams tokia tvarka būtų naudinga, mano ir Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė.

„Tikrai yra nemažai žmonių, ypač vyresnio amžiaus, kurie patys negali kada panorėję nueiti į vaistines, o paprašyti pagalbos neturi ko, nes yra vieniši. Kiti pandemijos metu gal ir vengia eiti į prekybos vietas, bijodami užsikrėsti. Sergant lėtinėmis ar daugybinėmis ligomis vaistus reikia vartoti nuolat, taip, kaip paskirta gydytojo, kitaip gali kilti pavojus gydymo sėkmei. Todėl žmonės turi nuolat turėti reikiamus vaistus, o jų pristatymas į namus daugeliui būtų labai didelis palengvinimas ir išsigelbėjimas“, – įsitikinusi V. Augustinienė.

Jos teigimu, vaistinėse nuolat natūraliai daugėja įvairių pacientams teikiamų paslaugų, tokių kaip kraujospūdžio matavimas, vakcinacija, galimybių paso išdavimas, tad ir receptinių vaistų pristatymas į namus galėtų būti dar viena į pacientus orientuota paslauga, jei tik vaistinės sutinka tai daryti.

Pasak K. Nemaniūtės-Gagės, siūlomas būdas receptinius vaistus pristatyti tiesiai į namus nereikalautų valstybės biudžeto lėšų ir užtikrintų farmacinės paslaugos prieinamumą visiems pacientams.

„Visi vaistų išdavimo žingsniai būtų tokie pat kaip fizinėje vaistinėje – tik pacientas kreiptųsi ryšio priemonėmis. Farmacijos specialistas identifikuotų paskambinusį pagal vardą, pavardę, asmens kodą, patikrintų asmens duomenis e. sveikatoje. Pacientui taip pat, kaip būnant fizinėje vaistinėje, būtų suteikiama informacija apie vaistus, jų vartojimą, pigiausio vaisto pasirinkimo galimybę – tai yra pilna farmacinė paslauga, o jos suteikimo faktą įrodytų saugomi įrašai. Reikalingus vaistus pacientams pristatytų kurjeriai, kurie papildomai užtikrintų pirkėjo identifikavimą atiduodant vaistus paprašę pateikti asmens dokumentą“, – aiškina LVA pirmininkė.

Pacientai ryšio priemonėmis į namus negalėtų užsisakyti narkotinių, psichotropinių, taip pat specialaus temperatūrinio režimo vaistinių preparatų, vaistai tokiu būdu taip pat būtų neišduodami vaikams iki 16 metų.

Teoriškai galima, praktiškai – dar ne

Šiuo metu vaistinėms numatyta galimybė receptinius vaistus išduoti ne tik tiesiogiai e. recepte nurodytam pacientui, bet ir kitam asmeniui, kuris jų įsigyti atvyksta paciento ar jo atstovo prašymu. Tokiu atveju asmuo farmacijos specialistui turi pateikti popierinį receptą, o įsigyjant vaistus pagal elektroninį receptą, pasakyti paciento asmens kodą, vardą ir pavardę.

LVA pirmininkė sutinka, kad ekstremalios situacijos metu tai tikrai sprendžia nemažai problemų, susijusių su receptinių vaistų įsigijimu, tačiau toli gražu ne visas.

„Pandemijos pradžioje sergantiems, esantiems izoliacijoje ar turintiems judėjimo negalią padėjo didžiulis savanorių pajėgos. Tačiau pandemija jau trunka beveik dvejus metus, tad šitiek laiko kliautis tik savanoriais, kurių pagalba labiau reikalinga tose situacijose, kur verslas ir valstybė negali užtikrinti būtinų paslaugų suteikimo, mažų mažiausiai nekorektiška. Vaistinės turi galimybes ir norą pradėti receptinių vaistų pristatymą į namus, reikia tik valstybės institucijų palaikymo ir sprendimo“, – akcentuoja K. Nemaniūtė-Gagė.

Teorinė galimybė, kad receptiniai vaistai galėtų būti pristatomi tiesiai į namus, Lietuvoje egzistuoja jau porą metų. 2019 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Farmacijos įstatymo pakeitimas, numatantis teisę vaistinėms parduoti receptinius vaistinius preparatus pagal elektroninius receptus nuotoliniu būdu.

Praktiškai to įgyvendinti kol kas nėra galimybių, nes „Registrų centras“ dar vykdo nuotolinės prekybos receptiniais vaistais modelio diegimą.

Planuojama, kad jis turėtų pradėti veikti 2022 m. balandžio mėnesį, tačiau K. Nemaniūtė-Gagė teigia turinti abejonių dėl šio termino – matant šio modulio e. sveikatos sistemoje ilgus įgyvendinimo terminus, jo funkcionavimo pradžios data gali ir pasislinkti.

„Net jei nuotolinės prekybos modelis e. sveikatoje ir pradės veikti kitų metų balandį, negalime sau leisti tiesiog laukti ir nieko nedaryti dar beveik pusę metų, juo labiau, kai tikėtina, kad tai gali būti sunkiausi pandemijos mėnesiai. Turime veikti dabar, ieškoti išeičių, kaip padėti žmonėms, kurie siekia turėti mažiau socialinių kontaktų, ir būdų, kaip valdyti pandemiją bei mažinti gyventojų srautus“, – įsitikinusi LVA vadovė.

Cukrinis diabetas yra itin rimta ir gyvybei pavojinga lėtinė liga, kuria kasmet suserga vis daugiau žmonių. 2014 m. šia liga pasaulyje jau sirgo 422 mln. žmonių, prognozuojama, kad 2040 metais šis skaičius išaugs iki 642 mln, rašoma pranešime spaudai.

Pasak V. Augustinienės, diabetu yra susergama dėl nepakankamos insulino gamybos kasoje arba sutrikusio jo veikimo audiniuose. „Tiek insulino stoka, tiek sutrikusi jo veikla gausina gliukozės kraujyje kiekį, dėl to ilgainiui pažeidžiamos organizmo kraujagyslės, įvairūs audiniai ir organai“, – teigia LDA prezidentė.

Kodėl svarbu tinkamai maitintis?

V. Augustinienė atskleidžia, kad antsvoris ir nutukimas didina riziką susirgti cukriniu diabetu, taip pat per didelis kūno masės indeksas apsunkina žmogaus, sergančiu cukriniu diabetu, gyvenimą. „Su tinkama dieta derinama mankšta padeda mažinti kūno masę. Sergančiųjų cukriniu diabetu kūno masė turėtų būti kuo normalesnė ir tokia išlikti visą gyvenimą. Reikėtų žinoti, kokia ji yra normali, ar privaloma mažinti, didinti ar išlaikyti esamą. Pats ligonis turi nepažeisti sveikos gyvensenos reikalavimų, mokėti elgtis hiperglikemijos, hipoglikemijos atvejais, suprasti mankštos, tinkamos mitybos naudą ir nenusižengti gydytojų reikalavimams – iniciatyvos svarbu imtis pačiam. Ligą galima sėkmingai valdyti, savikontrolės priemonėmis sekant bei koreguojant kraujo gliukozę, kad ji būtų kuo normalesnė“, – teigia LDA prezidentė.

Su tinkama dieta derinama mankšta padeda mažinti kūno masę. Sergančiųjų cukriniu diabetu kūno masė turėtų būti kuo normalesnė.

V. Augustinienė pasakoja, kad nebūtina visiškai atsisakyti cukraus, tačiau diabetu sergantys žmonės turėtų mažiau valgyti saldumynų, nes juose yra daug angliavandenių ir riebalų. Specializuoti produktai diabetu sergantiems žmonėms yra be cukraus, nekaloringi, tad jie vartojami maisto produktams saldinti ar pasiskaninti.

Suvalgomas kiekis taip pat svarbus

LDA prezidentė Vida Augustinienė atskleidžia, kad net ir nusipirkus plytelę specializuoto šokolado, nereikėtų jos visos iškart ir suvalgyti.

„Vienu kartu specializuoto šokolado reikėtų suvalgyti ne daugiau kaip 3 gabaliukus. Nors tai ir yra specializuotas maistas, kuris palengvina cukriniu diabetu sergančių žmonių gyvenimą, piktnaudžiauti nederėtų, nes jie turi cukraus analogų – fruktozės ar sorbitolio. Sergant cukriniu diabetu svarbiausia tinkamai subalansuoti produktus ir jų kiekį, itin svarbu skaičiuoti tikslų per dieną suvartojamų angliavandenių kiekį“, – teigia V. Augustinienė.

Apie cukrinį diabetą

Lietuvos diabeto asociacijos duomenimis, 2015 m. Lietuvoje 20–79 m. amžiaus grupėje diabetas buvo diagnozuotas 116,9 tūkst. (5,5 proc.) gyventojų. Teigiama, kad 44,1 tūkst. sergančiųjų diabetu liga dar nediagnozuota, taigi ir  nėra gydoma, kas duoda impulsą vystytis komplikacijoms. Nustatyta, kad 70 proc. ankstyvos suaugusiųjų mirties atvejų lėmė paauglystėje susiformavę gyvensenos ir mitybos įpročiai. Manoma, kad galima išvengti iki 70 proc. II-ojo tipo diabeto susirgimo atvejų, pakeitus mitybos įpročius. Dėl diabeto ligos vien 2015 m. Lietuvoje mirė per 1,74 tūkst. 20–79 m. amžiaus žmonių.

Yra ligų, kurioms gydyti gauti senesni vaistai arba jų visai negauta, tad naujų vaistų įtraukimas ir kalbėjimas apie tai yra teigiamas dalykas, įsitikinusi V. Augustinienė. Vis dėlto, priduria ji, nepasakoma, kieno sąskaita tai padaryta: „Naujų papildomų lėšų tam neatsirado, tad yra sutaupyta kitų, jau esančių vaistų kaina.“ Siūlymas pasirinkti patį pigiausią variantą, anot jos, nėra sprendimas.

„Kiekvienam žmogui svarbiausia gauti jo sveikatos būklę atitinkantį, pagal gydytojo atliktus tyrimus parinktą ir individualiai tinkamą, efektyvų gydymą“, – tikina V. Augustinienė. Jos nuomone, viskas nėra taip paprasta, kaip siūloma, – neužtenka tik nueiti į vaistinę ir paprašyti vaisto be priemokos. Pašnekovės aiškinimu, net jei veiklioji medžiaga ta pati, tai nereiškia, kad kitos vaisto sudėtyje esančios medžiagos yra tinkamos būtent konkrečiam pacientui.

V. Augustinienė tikina, kad pigiausias vaistas niekada nepasiteisins: „Jei žmogus visiškai neturi galimybės sumokėti daugiau, jis priverstas rinktis pigiausią variantą ir negali gauti geresnio.“ Valstybė, pašnekovės nuomone, negalvoja apie pasekmes, žmogui negavus jam efektyvaus gydymo. „Negaudamas gydymo asmuo patenka į stacionarą, jam vystosi komplikacijos, o tuomet valstybės išlaidos tik dar labiau didėja. Galvojama tik apie šiandieną, ne rytojų“, – sako specialistė.

Nuo pirmadienio įsigalioja naujas kompensuojamųjų vaistų kainynas, kuriame yra daugiau nei 2,1 tūkst. vaistų. Tarp jų – 81 naujas preparatas, o už 100 proc. kompensuojamus 56 vaistinius preparatus pacientai nemokės jokios priemokos. Galimybė į kompensuojamųjų vaistų kainyną įtraukti daugiau vaistų atsirado vyriausybei pakeitus bazinių kainų skaičiavimo tvarką, pagal kurią pigiausią 100 proc. kompensuojamą vaistą su ligoniui reikalinga veikliąja medžiaga bus galima įsigyti be jokios priemokos.

Nuo kitų metų sausio daugelyje vaistinių žmonės galės ne tik įsigyti vaistų, bet ir gauti papildomos informacijos apie jų vartojimą, šalutinį poveikį, konsultuotis apie kamuojamas ligas.

Seimui priėmus farmacijos įstatymo pakeitimus, didieji vaistinių tinklai sutinka, kad darbo jiems padaugės, bet esą turėtų būti leista daryti dar daugiau - skiepyti ar atlikti kraujo tyrimus.

Farmacinės rūpybos paslaugos, kurias nuo sausio bus leista teikti vaistinėse, apima platesnę konsultaciją dėl vaistų vartojimo, taip pat lėtinių ligų eigos priežiūrą. Pacientų atstovės teigimu, iki šiol trūkdavo išsamesnių paaiškinimų ar pamokymų ne tik dėl vaistų, bet ir dėl prietaisų.

„Galbūt jie galės suteikti informacijos, jei žmogus pasimatuoja kraujo gliukozę, ar kraujo spaudimą. Galbūt vietoje galės patarti, ką tam žmogui toliau daryti. Tai būtų naudinga, nes žinant, kokios eilės yra pas gydytojus ir kiek gydytojas turi laiko žmogui priimti, nėra visiškai suteikiama paslauga gydymo įstaigose“ – sako Vida Augustinienė, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė.

Vaistininkai sako, kad tokios įstatymo pataisos reikalingos, bet jas reikėtų dar išplėsti - papildomai apmokius vaistininkus leisti jiems skiepyti klientus. Tai daryti kol kas leidžiama šešiose Europos Sąjungos šalyse.

„Yra tūkstančiai neidentifikuotų diabeto atvejų, kai žmonės vaikšto ir net nesigydo, nes jie nežino, kad serga. Mes vaistinėje galėtume tą paprastą kraujo tyrimą padaryti ir padėti žmogui – nukreipti pas gydytoją ir ansktyvoje stadijoje pradėti gydymą. Tai tokių mes teisių neturime“, – sako „Eurovaistinės“ valdybos pirmininkė Kristina Žališkevičienė.

„Reikės kelti kompetenciją, tam tikroms paslaugoms kompetencijos reikės mažiau, kitoms daugiau, bet visiems teks truputį pasistiebti“, – sako Jūratė Švarcaitė, Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos ekspertė.

Nuo kitų metų sausio įsigalios ir dar vienos farmacijos įstatymo pataisos - vaistininkų padėjėjai nebegalės savarankiškai dirbti visos darbo dienos. Taigi visą dieną turės dirbti patys vaistininkai, dėl to rajonuose jų gali pritrūkti. Šiuo metu Lietuvoje trūksta apie 100 vaistininkų.

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis paskyrė 14 pareigūnų, kurie tikrins, kaip sveikatos priežiūros įstaigos teikia paslaugas. Pacientų atstovai teigia norintys mažiau tikrinimų, bet skubesnių permainų sveikatos paslaugų apmokėjimo srityje.

Kaip BNS informavo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Giedrė Maksimaitytė, pareigūnus, kurie dvejus metus vykdys Sveikatos priežiūros įstaigų valstybinę kontrolę, ministras paskyrė praėjusią savaitę. Minėti pareigūnai paskirti iš SAM pavaldžių įstaigų.

Teigiama, kad pareigūnai tikrins įstaigų finansinę būklę, taip pat kaip laikomos ir naudojamos laikinai laisvos lėšos, kaip laikomasi darbo užmokesčio bei medikamentų normatyvų, kaip naudojamos investicinės lėšos, ar medikų ir pacientų santykiai atitinka etikos reikalavimus. Taip pat bus domimasi, ar efektyviai sveikatos priežiūros įstaigos naudoja brangią aparatūrą, valstybės perduotą turtą.

Lietuvos Pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė abejojo, kad atliekant vis daugiau tikrinimų sveikatos priežiūros sistema taps geresnė. Pasak jos, esminis dalykas - ieškoti alternatyvų, kaip finansuoti sveikatos paslaugas, kurių šiuo metu nepajėgiama apmokėti iš privalomojo sveikatos draudimo fondo.

„Manau, kad tai yra tik bangų kėlimas, kad dėmesys nukreipiamas nuo problemų, kurių nenorima spręsti. O turėtų būti rūpinamasi, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo, kad būtų oficialiai įteisintas papildomas sveikatos draudimas. Taip pat, kad valdžia ryžtųsi ir pasakytų, ar gali valstybė šimtu procentu kompensuoti visas paslaugas, pripažintų, kokią dalį gali dengti gydymo paslaugų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir iš kokių kitų pinigų dengti tą skirtumą.“, - sakė ji.

V.Augustinienė tvirtina, kad dabar medikai yra pakankamai apkrauti darbu, o SAM grasinimai nesuteikia jiems motyvacijos dirbti.

„Ministras mojuoja popieriais, kad žmogus tuo pačiu metu dirba vienuolikoje įstaigų. Tai galbūt jis ir dirba, nes trūksta specialistų, bet žmogus nedirba juk tuo pačiu metu (...). O kas konsultuos ligonius tuose rajonuose, kur specialistų trūksta? Kiek žinau, gydymo įstaigos tiesiog negautų licencijos teikti tam tikras paslaugas, jei nebūtų to specialisto skyriuje. Bet jei žmogui būtų sudarytos sąlygos pragyventi, išlaikyti šeimą, kiekvienas, manau, mieliau dirbtų vienoje darbovietėje“, - sakė ji.

Nepaisant kritikos ministerijai, ji pripažino, kad dalis gydymo įstaigų, pavyzdžiui, brangią aparatūrą ar brangius tyrimus atlieka tik ribotam pacientų skaičiui, sudaromos dirbtinės eilės, tačiau tai esą vyksta ir dėl pernelyg mažo paslaugų apmokėjimo.

Pagal SAM ir Valstybinių ligonių kasų pateiktą informaciją nuo gegužės 1-osios tikslinius tikrinimus šalies gydymo įstaigose pradėjo ir Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai.

Pacientų, medikų visuomeninės organizacijos bei Laisvosios rinkos institutas ragina įteisinti savanorišką papildomą draudimą.

Antradienį išplatintame visuomenei, valdžios institucijoms ir politinėms partijoms adresuotame kreipimesi, kurį pasirašė Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė, Lietuvos laisvosios rinkimos instituto ekspertė Kaetana Leontjeva, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas Stasys Gendvilis, Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas bei Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė, pasakoma už tai, kad būtų sudarytos sąlygos "gyventojams patiems primokėti už jų gaunamas sveikatos priežiūros paslaugas".

"Dabartinis ministras čia vis šneka, kad čia viskas bus nemokamai, tik įdomu iš ko. Tai tegu pasako, kiek iš tikrųjų apmoka, kad nereikėtų žmonėms ar kyšius dalinti, ar patiems neoficialiai pirkti. Kad pasakytų, ar 2014 metais bus tas pats. Tikslas yra, kad jie pagaliau ryžtųsi ir įteisintų savanorišką papildomą draudimą", - kreipimąsi BNS aiškino V.Augustinienė.

Jos teigimu, realybėje pacientams vis tiek tenka primokėti už paslaugas, kurios turėtų būti nemokamos.

"Ateina, sakykime, žmogus dėl operacijos, praktiškai turėtų įeiti viskas - ir lašelinės, ir visokie bintai, tvarsčiai, bet paprastai žmogui ant popieriuko surašoma, ką reikia nueiti nusipirkti", - dėstė pacientų atstovė.

Pasak jos, valdžia turi pasakyti, kas turi dengti tą sveikatos paslaugų dalį, kuriai neužtenka lėšų nepakankamai finansuojant paslaugas Privalomojo sveikatos draudimo lėšomis.