Tėvų pavyzdys – svarbiausias

Psichologė-psichoterapeutė teigia, kad, norint suformuoti tam tikrą vaiko įprotį, labai svarbu rodyti pavyzdį, kad ir patys tėvai daro tuos pačius dalykus, kurių prašoma vaikų.

„Kai kalbame apie saugų eismą, svarbu, kad tėvai taip pat pastebėtų, kokia šviesoforo spalva dega ar yra girdimi garsai. Jeigu esate su vaiku prie perėjos – aptarkite su juo, kokios yra taisyklės einant per pėsčiųjų perėją, kada esate įsitikinę, kad galima eiti per ją, kokie ženklai tai rodo“, – pasakoja V. Laurinaitė.

Anot jos, norint išugdyti tam tikrus vaikų įpročius, reikėtų skirti tam bent kelis mėnesius. Vaikai yra skirtingi, dėl to sudėtinga nuspėti, kiek laiko gali prireikti susiformuoti naujam įgūdžiui susiformuoti.

„Du mėnesiai jau turėtų parodyti, kaip vaikams pavyko įsisavinti naują įgūdį. Konkrečiai kalbant apie saugaus eismo taisykles, labai svarbu žinias vis kartoti, suaugusiesiems – nuolat išlikti tinkamu pavyzdžiu laikantis saugaus eismo taisyklių, aptariant įvairias eismo situacijas su vaikais“, – sako psichologė.

Kaip pastebi specialistė, jei bent vienas pokalbis apie saugų eismą ir praktinis mokymasis gali užkirsti kelią eismo įvykiui, tikrai verta su vaikais kasmet prisiminti taisykles, kartu žaisti vaidybinius žaidimus apie taisyklių laikymąsi.

Ką išaiškinti mažiausiems

V. Laurinaitė teigia, kad yra keletas esminių vaiko amžiaus laikotarpių, kai galima tam tikrais būdais kalbėtis apie saugų eismą.

Nuo trejų ketverių metų svarbu vaiką supažindinti, kas yra kelias, gatvė ir kam jie naudojami. Aptarkite, kas apskritai yra Kelių eismo taisyklės, kokių pavojų gali nutikti kelyje ir dėl ko taip svarbu šių taisyklių laikytis. Puiki proga aptarti su vaiku, kaip saugiai elgtis kelyje, pakeliui į darželį, kai vedate vaiką pėsčiomis ar vežate automobiliu.

Paaiškinkite vaikui, kad kelyje negalima žaisti ir dėl ko tai gali būti pavojinga, svarbu perteikti, kad saugu per perėją eiti duodant ranką mamai arba tėčiui, aptarti, dėl ko pereiti kelią galima tik per pėsčiųjų perėjas ir šviesoforo sankryžas.

Labai svarbu žinias vis kartoti, suaugusiesiems – nuolat išlikti tinkamu pavyzdžiu laikantis saugaus eismo taisyklių.

Būtina nepamiršti ir to, kad staiga negalima išvažiuoti į kelią dviračiu ar paspirtuku. Jeigu vaikas jau pažįsta spalvas, aptarkite, ką reiškia šviesoforo spalvos. Šiuo amžiaus tarpsniu taip pat svarbu vaikus supažindinti su atšvaitu, aptarti, kuo jis padeda.

Parinkti saugiausią maršrutą

Nuo ketverių penkerių metų patiems vaikams jau kyla daug klausimų. Tokiais atvejais tėvų pareiga yra suteikti išsamesnę informaciją, kodėl kelyje būna pavojų, kodėl svarbu laikytis saugaus eismo taisyklių, dėl ko kelias nėra žaidimų aikštelė. Verta vėl pasikartoti, kaip saugiai pereiti kelią.

Tokio amžiaus vaikams svarbu perteikti, kad kelią pereiti reikia drauge su suaugusiuoju, paaiškinti, dėl ko negalima išbėgti į kelią arba staiga išvažiuoti paspirtuku ar dviračiu. Rekomenduojama aptarti kiekvieną šviesoforo spalvą, ką ji reiškia eismo dalyviams. Supažindinkite vaiką su kelio ženklais, kurie jam reikalingi kaip pėsčiajam, aptarkite tam tikras sąvokas: šaligatvis, pėsčiųjų perėja, važiuojamoji kelio dalis. Taip pat svarbu supažindinti vaikus su pagalbos numeriu ir kokie žmonės galėtų padėti, jei kažkas nutiktų kelyje: policijos pareigūnai, greitosios pagalbos darbuotojai.

Penkerių–septynerių metų vaikai turėtų gebėti pasakyti, kas yra saugus eismas, kam reikalingi kelias, gatvė, šaligatvis. Turėtų suprasti, kaip saugiai pereiti į kitą kelio pusę per perėją ar šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje.

Tokio amžiaus vaikai jau žino, koks yra kelias nuo namų iki darželio ar mokyklos, savo saugiausią maršrutą. Vaikas būna susipažinęs su kelio ženklais, kurie jam būtini kaip pėsčiajam, supranta, kaip būti matomam kelyje, t. y. naudojasi atšvaitais. Vaikai dažnai jau geba suprasti, kad saugumas kelyje priklauso ir nuo jų elgesio.

Paaugliams – ateities repeticija

Galiausiai dar vienas laikotarpis, kai atžalos daugiau savarankiškai keliauja, yra paauglystė. Su paaugliais viena iš puikių idėjų mokytis saugaus eismo – ruoštis vairavimo pamokoms ateityje.

Vis dėlto paauglystės laikotarpiu daug svarbiau aptarti ne tik keliones pėsčiomis, bet ir saugaus vairavimo taisykles, kai jūsų vaikai važiuoja su vyresniais draugais, kurie turi teisę vairuoti. Aptarkite saugos diržų būtinybę, saugų greitį, pavojų sėstis prie vairo pavartojus svaigalų. Svarbu stiprinti paauglių pasitikėjimą savimi, kad galėtų atsisakyti važiuoti su riziką sau ir aplinkiniams keliančiais vairuotojais.

Didžiausi pavojai

• Remiantis „Spinter tyrimų“ atlikto tyrimo duomenimis, mokyklinio amžiaus vaikų turintys tėvai įvardijo, kad pati pavojingiausia vaiko kelionės į mokyklą dalis yra kirsti gatves ir perėjas – tai nurodė 64 proc. respondentų.

• 46 proc. tėvų nerimą kelia, kai jų vaikai turi būti tose eismo vietose, kuriose šalia juda paspirtukai ir dviračiai.

• Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2022 m. eismo įvykiuose nukentėjo arba žuvo 573 vaikai.

Įpročių formavimas

Ne paslaptis, kad tėvai nuolat susiduria su vaikų pasakymais, kad jie kažko nenori: valytis dantų, eiti laiku miegoti, susitvarkyti savo daiktų. Nepradėjus formuoti tam tikrų įpročių, vėliau vaikams gali būti sudėtinga įsilieti į suaugusiųjų gyvenimą ir vienas iš to pavyzdžių – saugumo kelyje taisyklės, kurių reikia laikytis.

Tam taip pat reikalingas įgūdis, kurio neformuojant gali nutikti skaudžios nelaimės. Kaip sako psichologė psichoterapeutė Viktorija Laurinaitė, vaikams yra būtina turėti aiškias ribas, kurios suteikia saugumo ir stabilumo jausmą.

„Kai vaikui aišku, ką ir kada turi ir gali daryti – jis jaučia mažiau nerimo. Tad jeigu norime įvesti naujus įpročius vaiko gyvenime, turime būti nuoseklūs, nesuteikti jam dviprasmiškų minčių. Pavyzdžiui, vieną dieną leidžiame nesivalyti dantų, nes vaikas labai šaukė, todėl jam norisi vėl bandyti taip padaryti, kad nereikėtų valytis ir kitą dieną“, – pasakoja psichologė psichoterapeutė V. Laurinaitė.

Specialistė pastebi, kad suformuoti naują įgūdį gali būti sudėtinga dėl to, kad kai kurie vaikai tam priešinasi, o tėvai pasiduoda, nes jiems sunku išbūti vaiko nepasitenkinimą. Galiausiai prarandamas nuoseklus mokymas ir ribų išlaikymas.

Sumaniai: V. Laurinaitė pataria, kad kai iš kelių kartų nepavyksta vaiko išmokyti tam tikrų dalykų, tėvams vertėtų bandyti pasitelkti kūrybiškumą. / V. Laurinaitės asmeninio archyvo nuotr.

Suaugusiųjų pareiga

Kalbant apie tai, kas yra atsakingas už vaikų įpročių formavimą, specialistė sako, kad visų pirma didelę dalį atsakomybės už tinkamą pavyzdį turi prisiimti tėvai.

„Jie kartu gali valytis dantis, vairuodami taip pat rodyti pavyzdį, kaip reikėtų elgtis kelyje, perteikti vairuotojo požiūrį į pėsčiuosius. Tad norėtųsi priminti tėvams, kad visada galite mokyti savo vaikus tam tikrų dalykų per savo pavyzdį“, – sako V. Laurinaitė.

Anot jos, svarbus yra ir aplinkinių žmonių indėlis. Nemažai atsakomybės prisiima mokyklos, darželiai, kurie taip pat supažindina su saugaus eismo taisyklėmis, organizuoja prevencines programas, žaidimais bando įprasminti saugaus eismo taisykles mūsų vaikams.

Norėtųsi priminti tėvams, kad visada galite mokyti savo vaikus tam tikrų dalykų per savo pavyzdį.

Pasitelkite žaismingumą

Psichologė psichoterapeutė V. Laurinaitė atkreipia dėmesį, kad kai iš kelių kartų nepavyksta vaiko išmokyti tam tikrų dalykų, tėvams vertėtų bandyti pasitelkti kūrybiškumą, kitaip pateikti norimą išmokyti įgūdį.

„Išties gali suveikti žaidimai, muzika, knygos, kitų žmonių pavyzdžiai. Be to, vyresnieji vaikai puikiai parodo mažiesiems, kaip reikia kažką daryti, nes jie linkę kopijuoti ir taip išmoksta elgesio modelių“, – sako V. Laurinaitė.

Ji pataria, kad prie saugaus eismo mokymosi gali prisidėti žaidimai namuose: parodykite, kaip važiuoja automobiliai į aikštelę ar po miestą, pasigaminkite kelią, perėją, šviesoforą, visas priemones, ko norite išmokyti. Žaidimas turėtų būti smagus, o ne griežtas. Kai jis linksmas – vaikams labiau ir įsimenamas.