-
Kuri Kalėdų eglė šiemet pelnė jūsų simpatiją – Kauno ar Vilniaus? 112
Kaune – lengvos ir ramios Kalėdos
Šiemet kaip ir daugybę kitų neišdildomų Kauno kalėdinių eglių kūrusi Jolanta Šmidtienė susitelkė ties lengvumo tema. Ši eglė leis visiems pajausti tarsi esame po angelo sparnu, kad visas miestas ir jo gyventojai – tarsi angelo palytėti.
Lengvos ir ramios Kalėdos Kaune – ir devizas, ir palinkėjimas, ir siekis. „Iš esmės viskas eina per žodį lengvumas. Lengvos Kalėdos“, – kokią nuotaiką siekė perteikti, apibūdino J. Šmidtienė.
„Šiemet pasaulyje tokia padėtis, kad viskas sunku. Sunkios mintys, sunkios žinios. Norisi kažko lengvo. Kalėdos – tai viltis. Ieškodama, kas žmogui leistų pačiam pajusti viltingą nuotaiką, prisikapsčiau iki plunksnos simbolio. Plunksna asocijuojasi su lengvumu ir su angelu. Šiais laikais mes patys turime būti angelais“, – sakė menininkė. Plunksnos puošė ir eglę, ir Rotušės aikštę.
Kauno kalėdinė eglutė. Regimanto Zakšensko nuotr.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Agnė Augonė „Kauno dienai“ skaičiavo, kad bendrai žiemos šventėms – eglutės įžiebimui, papuošimams, šventiniams renginiams – preliminariai skiriama apie 430 tūkst. eurų. Rotušės aikštės puošimui ir eglutei buvo numatyta 160 tūkst. eurų.
Vilnius kviečia atsigręžti į nematerialias vertybes
Vilniuje, Katedros aikštėje, sužibo ne karkasinė, kaip buvo įprasta matyti pastarąjį dešimtmetį, o natūrali eglė. Paskutinį kartą Katedros aikštėje natūrali eglė puošta 2009 m.
Vilniaus kalėdinė eglutė. S. Žiūros nuotr.
Daugiau nei 16 m aukštį siekiantį medį vilniečiams padovanojo miesto gyventojas. Natūrali eglė papuošta aukso ir sidabro spalvų dekoracijomis: daugiau nei 300 žaislų ir 200 tūkst. LED lempučių, kurių bendras ilgis siekia 5 km. Eglutės viršūnėje ryškiai suspindo beveik 2 m aukščio tūrinė žvaigždė.
Šių metų Kalėdų eglės Katedros aikštėje meninę kompoziciją sukūrė UAB „Lumidėja“, kuri buvo atrinkta atviro projekto konkurso būdu. Sutarties, pagal kurią rangovas įrengė eglutę, vertė – 89,5 tūkst. eurų (su PVM).
-
Pandemijos fone prie Vilniaus eglės plūsta minios žmonių: kaip žada suvaldyti situaciją? 2
Pirmadienį portalo fotografas užfiksavo veiksmą Vilniaus Katedros aikštėje. Čia nestigo žmonių, einančių šventine sostinės žaliaskare pasigrožėti ir prie jos įsiamžinti ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus. Būtent ten, tviskančiame kalėdinės eglės viduje, galima pamatyti daugiausiai besiburiuojančių lankytojų.
Skirs papildomas pajėgas
Žurnalistų kalbintas Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas patikino – ateityje bus stengiamasi užtikrinti, kad žmonės laikytųsi visų saugumo reikalavimų ne tik Katedros aikštėje, bet ir kitose didžiausio smalsuolių dėmesio sulaukiančiose išpuoštose miesto vietose.
„Tą daryti mums padės ir mieste įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kurių pagalba stebėsime srautus. Bendradarbiaujame ir su policijos pareigūnais, kurie žadėjo skirti papildomas pareigūnų pajėgas tose vietose, kur sulaukiama didžiausio lankytojų skaičiaus: Katedros, Rotušės, Lukiškių aikštėse ir Bernardinų sode“, – vardijo jis.
Teko priimti vieną sunkiausių sprendimų
Pasak A. Bužinsko, Vilnius įvairiems Kalėdų scenarijams ruošėsi dar nuo vasaros – buvo galvojama apie eglės įžiebimo formatus. Tačiau augant koronaviruso atvejų skaičiui šalyje, esą teko imtis dar rimtesnių priemonių gyventojų saugumui užtikrinti.
Jo teigimu, atsižvelgus į naujausias pasaulio bei Lietuvos visuomenės sveikatos ekspertų rekomendacijas bei kitų užsienio šalių kalėdinių miestelių organizatorių analogiškus sprendimus, savivaldybei ir projekto „Kalėdos sostinėje“ organizatoriams teko priimti vieną sunkiausių per visą žiemos švenčių istoriją sprendimą – siekiant užtikrinti vilniečių saugumą ir sveikatą, atšaukti mases žmonių suburiančius tradicinius renginius ir muges.
„Teko atsisakyti kalėdinės 3D pasakos, Kalėdų traukinuko, Kalėdų miestelių, tarptautinės Kalėdų labdaros mugės, kalėdinio dizaino skvero – visi jie sutraukdavo tūkstantines minias žmonių, kur kontroliuoti atstumų laikymąsi būtų itin sudėtinga. Be to, didžioji dalis renginių apskritai yra laikinai uždrausti“, – akcentavo pašnekovas.
Stebėjo 2 tūkst. žmonių
Taip pat pabrėžė, kad vilniečių ir miesto svečių buvo prašyta nevykti į praėjusį šeštadienį vykusią eglutės įžiebimo šventę ir saugiai stebėti ceremoniją prie televizijos ekranų savo namuose.
„Prie Kalėdų eglės budėjo savivaldybės Viešosios tvarkos ir policijos pareigūnų ekipažai, savanoriai“, – prisiminė A. Bužinskas pridurdamas, kad, kaip pavyko suskaičiuoti, į eglutės įžiebimą Katedros aikštėje vis dėlto buvo susirinkę apie 2 tūkst. gyventojų.
Didžioji dalis jų laikėsi karantino reikalavimų – saugaus bent dviejų metrų atstumo, nesibūriavo, dėvėjo veido kaukes.
„Didžioji dalis jų laikėsi karantino reikalavimų – saugaus bent dviejų metrų atstumo, nesibūriavo, dėvėjo veido kaukes. Tie, kurie nesilaikė susitarimų, buvo įspėti“, – teigė Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotojas.
Gražiausia Europoje
Primename, kad sostinės kalėdinė eglė buvo įžiebta šeštadienį, lapkričio 28 d. Šiemet ji – lyg siurrealistinis paveikslas. Atidžiai įsižiūrėję pamatys, kad sujungus nuo centrinės eglės dalies žaismingai atitrūkusias keturkampes dalis, galima išvysti dar vieną 12 metrų skersmens eglės figūrą.
Kelionių krypčių portalo „European Best Destinations“ surengtuose rinkimuose siurrealistinė Vilniaus žaliaskarė pripažinta gražiausia visoje Europoje.
„Eglutės išorė – moderni, tačiau jos viduje stovinti tradicinė Kalėdų eglė patikina, jog nors ir tenka prisitaikyti prie pandemijos sukeltų pokyčių, Kalėdų dvasia, kaip visada, išlieka tokia pati“, – skelbiama šiame portale.
„European Best Destinations“ rašo, kad vietoj šurmuliuojančio magiško Kalėdų miestelio, šiemet sostinės eglė, kuri įvardijama, kaip meno instaliacija, sukurta taip, kad ja gėrėtis būtų galima saugiai per atstumą.
