"Vilniaus strateginiame plane 2001–2020 m. buvo sudėtos idėjos, kurių daugumą jau pavyko įgyvendinti. Tačiau šiandien Vilnius vis dar neturi krypties artimiausiems 15 metų. Tam susibūrė strategų komanda, kuri ėmėsi iniciatyvos sukurti Vilniaus ateities viziją ir veiksmų planą "Vilnius 2035". Šis planas galėtų būti sujungtas su vis dar rengiamu Vilniaus bendruoju miesto planu ir tapti vieningu dokumentu", – sakė vienas iš idėjų renginio iniciatorių A.Zuokas.

Kas darys įtaką miestų vystymuisi ateityje ir kaip Vilnius tuo galės bei turėtų pasinaudoti? Atsakymo į šį klausimą ieškojo Gedimino pilyje susirinkę mokslo, kultūros, verslo, jaunimo atstovai, generavę idėjas Lietuvos sostinei bei jos ateities strategijai.

Miestas – be spūsčių

"Vilniaus laukia gera ateitis, jeigu mes kryptingai ir kartu to sieksime, – sakė A.Zuokas. – Pirmiausia regiu miestą be spūsčių. Tai, mūsų įsivaizdavimu, įmanoma pasiekti teikiant pirmenybę viešajam transportui. Būtina pagerinti jo kokybę. Spūstys mieste galėtų sumažėti, jei vadinamąja A juosta būtų leista naudotis ir nuomojamiems automobiliams. Todėl automobilių nuomos kompanijas reikėtų prilyginti viešajam transportui. Taip pat labai svarbu būtų maksimaliai išplėsti automobilių dalijimosi paslaugas."

Neužmirštos ir švietimo problemos. Dabar Vilniaus mokyklose mokosi po tūkstantį ir daugiau mokinių. Tačiau jose turėtų mokytis 500–600 moksleivių, atitinkamai turėtų didėti mokyklų tinklas. Tai garantuotų vaikams kokybišką išsilavinimą, padėtų įgyvendinti žaliosios mokyklos koncepciją. Taip pat padėtų spręsti kitą opią problemą – įsteigus daugiau mažesnių mokyklų, jos būtų arčiau namų ir tėvams nereikėtų vaikų vežioti po visą miestą.

Pinigai eina paskui talentus, vadinasi, reikia prisitraukti talentus, ir tada ateis pinigai.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro vadovas dr. Gintaras Valinčius akcentavo studijų, mokslo ir verslo vienybės svarbą. Jo manymu, būtina puoselėti universitetą, užtikrinti kokybišką gyvenimo aplinką, kviesti į Vilnių tyrimų centrus turinčias kompanijas, deklaruoti savo pasiryžimą tapti žinių ekonomikos centru.

"Pinigai eina paskui talentus, vadinasi, reikia prisitraukti talentus, ir tada ateis pinigai. Mano akimis, reikia duoti galimybę pasireikšti jauniems talentams, nes jiems moksle pinigai nėra pats svarbiausias dalykas – jiems svarbu parodyti, kad aš galiu", – sakė G.Valinčius.

Būtina ruoštis ateičiai

A.Zuoko manymu, dabar rengiamame bendrajame miesto plane taip pat turėtų atsirasti architekto Algirdo Kaušpėdo siūlomi gyvo miesto planavimo principai. Jis siūlo planuojant miestą galvoti apie kuo didesnę pastatų paskirčių ir veiklų įvairovę.

"Ko mes turime siekti? Kad miestas būtų gyvas. Gyvas miestas – sąmoningas, kai ryšys su miestu yra pagarbus, darnus. Miestas turi būti išmanus, efektyvus, kokybiškas, meniškas, žaismingas, gyvybingas ir, žinoma, įdomus. Norint to pasiekti, laukia nemenki iššūkiai. Gyvas miestas ugdo gyvus žmones, kurie tą miestą kuria", – sakė A.Kaušpėdas.

Lietuvos radijo ir televizijos centro Technologijų departamento vadovas Rolandas Ryliškis kalbėjo apie išmanųjį miestą, technologijas, kurios miestą padaro patogų gyventi – informacinės, skaitmeninės, mobiliojo ryšio technologijos, be kurių jau neįsivaizduojame kasdienybės. Moderni infrastruktūra, žinių, dalijimosi ekonomika – visa tai lemia miestiečių gyvenimo kokybę.

"Daugiafunkcis išmanusis apšvietimas, oro taršos monitoringas, šiukšlių konteinerių su daiktų internetu, apskaitos daviklių diegimas, miesto komunalinio ūkio monitoringas, išmanioji parkavimo sistema – tai technologijos, kurios sudaro galimybes miestams tapti pažangesniems. Bet vien technologijų nepakanka. Svarbiausia yra aktyvūs piliečiai, protingas miesto valdymas, išmanioji ekonomika," – sakė R.Ryliškis.

Pasirengti šuoliui į priekį kvietė ir Nacionalinės plėtros instituto vadovas Mindaugas Kiznis, VšĮ "Vilnius 2035" steigėjas: "Vilnius 2001–2020" vaizdo klipe buvo išsakyta labai graži mintis: "Idėja yra ateitis. Veiksmas – dabartis". Taigi, svarbiausia yra veiksmas, kai iš svajonių idėjos tampa apčiuopiama realybe. Būtent todėl mes visi susirinkome tam, kad ne tik sutelktume idėjas, bet ir jas įgyvendintume."

Priminsiu, Vilniaus strateginis planas iki 2020 m. buvo parengtas ir patvirtintas 2001 m., o 2010 m. tikslintas. Taigi, po gerų metų Vilnius bus kaip tas didelis laivas be kompaso atviroje jūroje, kur vyksta pasaulio miestų konkurencinės lenktynės dėl gyvenimo kokybės, investicijų, žmonių ir žinomumo. Pats laikas pradėti mąstyti, kur Vilnius plauks ir kokio mes visi čia gyvenantys miesto norime. Kokia Vilniaus – Lietuvos sostinės – ateities vizija?

Vilnius neturi šiuo metu atnaujinęs ir kito dokumento – Bendrojo plano, kurio sprendiniai buvo patvirtinti 2007 m. ir galiojo iki 2015 m. Naujasis Bendrasis planas buvo pradėtas rengti 2014 m., tačiau darbai užsitęsė ir, geriausiu atveju, jis bus tvirtinamas tik kitais metais. Pasirodo, kartais vėlavimas gali būti naudingas ir atsirado galimybė Vilniaus strateginį bei Bendruosius planus parengti bei patvirtinti kartu – 2019 m. pabaigoje. Tai būtų tvirtas pagrindas Vilniaus miesto ateities darbų planavimui.

Vilniečiai ne tik žinotų, bet ir dalyvautų miesto kūrime. Investuotojams būtų aišku, kur ir kaip vystysis miestas, kokios veiklos skatinamos, o kurios ne. Tai didintų konkurencingumą ir mažintų korupciją. Kokia kultūros, sporto ir pramogų ateitis, kaip pasiekti kiekvieną vilnietį, nežiūrint, kurioje vietoje jis gyvena.

Naujausi mokslo išradimai ir pasiekimai stipriai įtakos miestų gyvenimą. Tam būtina ruoštis – robotikos ir dirbtinio intelekto atradimai stipriai keis darbo rinką. Vienos darbo vietos išnyks, tačiau kartu atsiras naujos galimybės – ir tam reikia ruoštis dabar. Vilniuje paslaugų centruose yra apie 15 000 darbo vietų, kurioms dirbtinio intelekto vystymas įtakos turės jau po penkerių metų.

Gyvybės mokslų pasiekimai leis gyventi ženkliai ilgiau, todėl atsiranda nauji iššūkiai ir galimybės. Žmonės nebeišeis į pensiją sulaukę 65 metų, o mielai imsis naujos veiklos ir dar mokysis.

5G ryšys ir daiktų internetas, savavaldės mašinos ir naujos mobilumo paslaugos iš esmės keis viešąjį transportą miestuose ir mūsų įpročius keliauti mieste. Išvardinau tik keletą iššūkių, kurie laukia mūsų ir mūsų miestų. Laimės tie miestai, kurie bus pasiruošę pasitikti ateitį, o dar tiksliau – patys ją ir atsives.

Pirmoji „Vilnius 2035“ strateginio plano diskusija, kuri vyko simbolinėje vietoje –Vilniaus Gedimino pilyje, parodė kiek daug žinių ir patirties turi mūsų žmonės.

Švietimo atstovai sako, kad kokybiškas švietimas yra įmanomas tik mokyklose, kuriose moksleivių bus ne daugiau nei 500-600. Dabar gi mokyklos Vilniuje turi ir po 1200 mokinių. Tai gal užsibrėžkime tikslą, kad 2035 m. Vilniaus mokyklos būtent tokios ir būtų. Kartu mažintume ir spūstis mieste, nes mokyklų tinklas būtų tankesnis ir mažiau reikėtų vežioti vaikus po visą miestą.

Automobilių dalinimosi ir pavėžėjimo paslaugos – „Citybee“, „Spark“ ar „Uber“, „Taxify“ – kaip rodo pasaulio miestų patirtis, stipriai keis viešojo transporto paslaugas. Gal tikslinga tokias paslaugas priskirti prie viešojo transporto paslaugų ir įtraukti į bendrą mobilumo planą ir dabar leisti „Citybee“, „Spark“ ar panašias paslaugas teikiančioms įmonėms, jų klientams naudotis A juostomis.

Geras siūlymas pastatyti skirtingose Vilniaus vietose bent 4 vaikų ir jaunimo užimtumo centrus su baseinais (pavyzdys – Konstitucijos pr.), kuriuose būtų skirtos patalpos įvairiems būreliams ir užsiėmimas – kuo arčiau namų, kad būtų patogu bei saugu nueiti.

Vilnius planavo įrengti mieste modernų gatvių apšvietimą. Jį atnaujinant tam tikrose vietose, kur fiksuojamas didesnis nusikalstamumas, apšvietimo lempose galėtų būti sumontuota į triukšmą ar pagalbos šauksmą reaguojanti įranga, kad policija tiksliai žinotų, kur tiksliai atvažiuoti.

Tai tik kelios diskusijos apie ateities Vilnių idėjos. Sudėkime visus pasiūlymus į vieną vietą ir po diskusijų parenkime Vilniaus veiksmų planą, kurio dalimi jausimės kiekvienas iš mūsų. Ne vienas įkvepiančio pranešimo autorius palinkėjo – darykime viską, kad šios dienos kalbos virstų konkrečiais darbais. „#Vilniusmąsto“ – kviečiame mąstyti ir idėjas paversti mūsų ateitimi dabar. Ir čia, Vilniuje.