Per vernisažą – koncertas

Atidarymo vakarą skambės svečių iš sostinės – Vilniaus folkloro ansamblio „Labingis“ (vad. Milda Ričkutė) koncertas. Jau septynerius metus kartu dainuojantys ir muzikuojantys, įvairių profesijų vidutinio amžiaus bendraminčiai atliks Vėlinių progai tinkančias našlaičių dainas, sutartines. Ansamblio pavadinimas siejamas su prūsišku žodžiu „labingas“ (sėkmingas, sveikas, laimingas).

Kalvis daugelio tautų mituose bei folklore – išskirtinį vaidmenį atliekantis personažas. Baltų mitologijos rašytiniuose šaltiniuose bei lietuvių mitologinėse sakmėse minimas mitinis kalvis, kuriam priskiriamos ypatingos galios, jis nukala saulę ir įmeta į dangų, kad ši šviestų ir šildytų žemę.

Kala ne tik kryžius

Tad ir kalvio V.Mikuckio autorinė paroda „Kalviškoji kryždirbystė. Geležinės saulės“ šitaip pavadinta neatsitiktinai. Kalvis pasakojo, kad prieš gamindamas kryžius piešia idėjų eskizus. Kruopščiai aiškinasi vietovės, kurioje bus statomas kryžius, ypatumus. Nevengdamas šiuolaikinių technologijų savo darbuose, stengiasi vadovautis senosiomis kalvystės tradicijomis. Jo metalo kryžiai traukia akį įvairių pagoniškų ir krikščioniškų simbolių gausa.

V.Mikuckis kala kryžius, sietynus, šviestuvus, žvakides, atlieka sudėtingus metalo plastikos darbus.

Kalvių švenčių dalyvis

Parodos autorius gimė 1967 m. Žemalės miestelyje Mažeikių rajone. 1986 m. baigė Telšių taikomosios dailės technikumą, įgijo meninio metalo apdirbimo specialybę. 1992–2005 m. kalvystės amato mokėsi kalvio, dailininko Algirdo Stankaus studijoje. Nuo 1993 m. V.Mikuckis yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, o nuo 2006 m. – Lietuvos kalvių sąjungos narys. 2012 m. jam suteiktas meno kūrėjo statusas, 2015 m. suteikta metalo restauratoriaus antroji kategorija. Kalvis yra nuolatinis tarptautinių kalvių švenčių Mažeikiuose bei tarptautinių plenerų Lietuvoje dalyvis ir organizatorius. Savo darbus Virgilijus pristatė įvairiose parodose, festivaliuose ir simpoziumuose Lietuvoje, Lenkijoje, Estijoje, Suomijoje ir Ukrainoje.

V.Mikuckio kūrinių paroda „Kalviškoji kryždirbystė. Geležinės saulės“ Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) veiks iki lapkričio 18 d.. Joje bus eksponuojama apie tris dešimtis unikalių pastarojo amato pavyzdžių.

Parodos lankymas – nemokamas, bet su galimybių pasu.

Pirmadienį iš žinomų šalies menotyrininkų sudaryta komisija išrinko 2013 m. „Aukso vainiko“ konkurso laureatus ir prizininkus. Ceremonija vyko Kretingos muziejaus Žiemos sode, kuriame gruodžio mėnesį veikė šio konkurso respublikinio turo paroda.

„Daugelis tokioje oazėje, kur gamtos kūrybos galios susiduria su žmogaus kūrybos galiomis, kur gyvybė trykšta, kur gražiausiu būdu gali suderėti žiema ir sodas, atsidūrė bene pirmą kartą. Panašiai ir liaudies kūryboje – tai, kas nuolat kinta, dera su tuo, kas amžina, paveldima ir rūpestingai saugoma“, – ceremoniją pradėjo parodą organizavusio Lietuvos liaudies kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Vida Šatkauskienė.

Geriausiais metų meistrais paskelbti ir juvelyrės Mildos Gutauskienės kurtais aukso vainikais apdovanoti trys meistrai iš Žemaitijos: skulptorius Pranas Dužinskas (Tryškiai, Telšių r.), kalvis Virgilijus Mikuckis (Mažeikiai) bei kryždirbys Steponas Kaminas (Telšiai).

Dvi trečios vietos vaizduojamosios liaudies dailės srityje skirtos skulptoriams Kazimierui Martinaičiui (Garliava) bei Vytautui Ulevičiui (Krakės, Kėdainių r.). Taikomosios dailės srityje trečios vietos skirtos Janinai Čepelienei (Naujasodžio k., Molėtų r.) už siuvinėjimus bei Gražinai Kalvaitienei (Kazlų Rūda), parodoje pristačiusiai nėrinius. Trečią vietą kryždirbystės srityje už tradicijų puoselėjimą pelnė kryždirbys Andrius Bieliukas iš Kriūkų (Šakių r.), rašoma organizatorių pranešime.

Vaizduojamojoje dailėje antroji vieta skirta medžio skulptūrų meistrui Gintarui Akstinui iš Druskininkų. Taikomojoje dailėje antrą vietą pasidalijo dvi tekstilininkės – lovatieses audžianti palangiškė Teresė Žulkienė bei nėrinius kurianti Lilija Simonavičiūtė iš Vilniaus. Kryždirbystės srityje antroji vieta teko Alvydui Pociui iš Dvarčių k. (Šilalės r.).

„Tegu mūsų gyvenime būna kuo daugiau kūrybos, nes nuo jos prasideda ir visi didieji darbai, kuriais mes puošiame savo gimtą valstybę“, – meistrams palinkėjo kultūros ministras Šarūnas Birutis.

Respublikinės konkursinės liaudies meno parodos kasmet rengiamos vis kitoje Lietuvos vietoje, kad su talentingiausiais mūsų krašto liaudies menininkais, geriausiais naujais jų darbais galėtų susipažinti visos šalies žmonės. 

Geriausi liaudies meistrų darbai, atrinkti iš regioninių parodų, bus pristatyti Lietuvos dainų šventės metu liepos 3 d. Taikomosios dailės muziejuje atidaromoje tradicinėje liaudies meno parodoje. Ekspoziciją sudarys per pastaruosius penkerius metus sukurti vaizduojamosios (tapybos, grafikos, skulptūros), taikomosios (audinių, juostų, rankdarbių, keramikos, kalvystės, juvelyrikos, medžio dirbinių ir kt.) ir paprotinės (verbų, margučių, kaukių, sodų) dailės darbai. Parodoje dalyvaus apie pusę tūkstančio meistrų.