Liaudyje šv.Ona, kaip ir šv.Agota, buvo laikoma sergėtoja nuo gaisro. Deja, šis vardas Karmėlavos maldos ir Dievo namų neapsaugojo, bažnyčia degė kelis kartus ir vis buvo atstatoma.

Pastovus laikinumas

"Karmėlavos parapija įsteigta karaliaus Žygimanto Augusto valdymo laikais, o žemė priklausė jo žmonai Barborai Radvilaitei. XVI a. 85 proc. Lietuvos buvo miškai. Visi dvarai, tiltai, palivarkėliai, bažnyčios, malūnai buvo statomi ne iš marmuro ar granito, o iš medžio. O ši statybinė medžiaga – degi. Zakristijonas pamiršo užpūsti žvakę – ir bažnyčia sudegė. Karmėlavos bažnyčia degė daugybę kartų. Taip nutikus, vyrai eidavo į mišką, pjaudavo rąstus ir bažnyčią atstatydavo", – jubiliejaus išvakarėse istoriją pasakojo Karmėlavos klebonas Virginijus Veprauskas.

Per Pirmąjį pasaulinį karą Karmėlavos bažnyčia taip pat buvo medinė, ir ją vėl pasiglemžė liepsnos. Sudegusios šventovės vietoje 1921 m. pagal profesoriaus Vladimiro Dubeneckio projektą iškilo nauja medinė bažnyčia. Ji, pasak klebono, jungė senąją lietuvišką medinę architektūrą ir naująjį moderną, buvo labai iškilminga.

Ženklai: kur stovėjo 1944 m. liepos 29 d. susprogdinta bažnyčia, liudija tik pamatai. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

"Bet 1944 m. liepos 29 d. rusų žvalgai su žiūronais užlipo pasižiūrėti į kitą Neries pusę, vokiečiai juos pamatė ir bažnyčią susprogdino. Pasistatę mortyras, sudubasino ir Rykštynės kaimą. Žmonės galvojo, kad vokiečiai bus išvyti, rusai patys išeis, ir vėl mes statysime naują bažnyčią. Tačiau rusai užsibuvo pusę amžiaus, ir nuo 1944 m. gruodžio 17 d. parapija naudojasi laikina koplyčia. Ne veltui sakoma, kad nieko nėra pastovesnio už laikinumą", – vaizdžiai situaciją piešė V.Veprauskas.

Svarbūs klausimai

Klebonas pabrėžė, kad dabartinė koplyčia per pusę metų buvo pastatyta ne plynoje vietoje, o priglausta prie svirno, kuriame apsigyveno tuometis klebonas. "Čia gyvena ir dabartinis klebonas, – trečiu asmeniu apie save kalbėjo V.Veprauskas. – Kardinolo Vincento Sladkevičiaus laikais klebonas bandė įkalbinti leisti atstatyti bažnyčią, bet kardinolas sakė: dar kiek per anksti, tai ankstesni klebonai taip ir galvojo. Dabar šitas klebonas galvoja, kad reikia atstatyti, bet nėra lėšų."

Kaimynystė: dabartinė koplyčia per pusę metų buvo pastatyta ne plynoje vietoje, o priglausta prie svirno, kuriame iki šiol gyvena klebonas. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kitas, ne mažiau klebonui svarbus klausimas – kokia turėtų būti naujoji bažnyčia. "Jei statytume medinę, būtų daug reikalų su priešgaisrine sauga. Statyti moderno stiliaus? Aš Lietuvoje žinau labai mažai parapijų, kurios gali sau leisti projektuoti moderną, kad statinys turėtų išliekamąją vertę", – samprotavo pašnekovas.

Prioritetas – išsaugoti kas išliko

Bet pirmiausia, V.Veprausko nuomone, reikia išsaugoti tai, kas da kr išlikę. Tai – barokiniai vartai. "Mes žinome, kur yra varčios, bet jas iš restauratoriaus galime atgauti tik per teismą. O tai daug kainuoja, be to, varčios per tiek laiko greičiausiai jau sutrūnijo, lengviau ir paprasčiau bus pagaminti naujas", – įsitikinęs klebonas.

Sprendimas: Karmėlavos klebonas Virginijus Veprauskas, nors ir skaudama širdimi, balsavo, kad šviežiai sudegintas bažnyčias reikia atstatyti pirmiausia. Karmėlavos Šv.Onos bažnyčia. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Restauruoti reikia ir tvorą. Sudaryta darbų sąmata siekia 76 tūkst. eurų. Apie bažnyčios statybą, pašnekovo žodžiais, būtų galima galvoti tik atnaujinus vartus ir tvorą.

Ankšta ir tvanki

Per kasdienes pamaldas koplyčia Karmėlavos tikinčiųjų poreikius tenkina, tačiau sekmadieniais – tikrai ne. "Žmonės mėgsta sėdėti, o koplyčioje tenka stovėti. Ankšta ir per vestuves bei krikštynas, didesnes religines šventes, o karštomis vasaromis – dar ir tvanku. Šiuolaikiniuose maldos namuose jau turi būti ir šildymo, ir vėsinimo sistemos, kitaip mes neturėsime žmonių. Jau dabar tikintieji, žinodami, kad sekmadienį koplyčioje netilps, melstis važiuoja į Kauną, kuris ranka pasiekiamas", – apgailestavo sielovadininkas.

Nors pavydo jausmas kulto tarnui turėtų būti svetimas, pasiteiravau, ar jis baltu pavydu nepavydi paštuviečiams ir kulautuviškiams. "Paštuvos Šv.Barboros ir Kulautuvos Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčios priklauso tam pačiam dekanatui kaip ir Karmėlava. Visi dekanato kunigai pritarė, kad šviežiai sudegintas bažnyčias reikia atstatyti pirmiausia. Taip balsavau ir aš, nors sprendimas buvo skausmingas, sakydamas, kad po jų eilė ateis ir Karmėlavai, nes šios parapijos tikintieji dar turi kur melstis", – sakė V.Veprauskas.

Ankšta: koplyčioje tikintieji telpa tik šiokiadieniais. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Pasmalsavau, į kurios naujosios pakaunės šventovės projektą norėtų lygiuotis klebonas. "Karmėlava yra save gerbianti parapija ir nesilygina nei su Kulautuvos, nei su Paštuvos bažnyčiomis. Mūsų bažnyčios projektui reikėtų ne visaliaudinio svarstymo, o specialistų nuomonės. Erdvė yra erdvė, šviesa yra šviesa, tačiau nupjovus kryžių bažnyčia neturėtų lengvai tapti koncertų sale ar teatru. Karmėlavos bažnyčia turėtų būti ir meno kūrinys, ir Dievo namai. Mes ieškotume aukštesnio architektūrinio lygio varianto", – sakė pašnekovas.

Kada parapijos tikintieji galėtų tikėtis naujų maldos namų? "Mums tiesia pagalbos ranką Kauno rajono savivaldybė, kuri remia vartų ir tvoros atnaujinimo darbus ir žada paramą statant naują bažnyčią. Tos, kurios buvo sudegintos, jau atstatytos, Karmėlava atsidūrė pirmoje eilėje", – klebonas konkrečios datos neįvardijo.

Dekoracijos mistiniam filmui

Kauno rajono paribyje dislokuotas buvęs itin slaptas objektas kaip magnetas traukia ekstremalių pramogų mėgėjus. Juolab kad duobėtu žvyrkeliu važiuojant į jį nuo Kauno oro uosto Karmėlavoje oro vartų pusės, nėra jokių užkardų ar ženklų, liudijančių, kad važiuoti čia draudžiama. Ant oro uosto tvoros įrengtos vaizdo kameros akis stebi mūsų, važiuojančių į buvusią raketinę bazę, automobilius, tačiau reakcijos į tai nėra jokios: ramiai važiuojame toliau.

Į buvusią raketinę bazę vykstame kartu su Karmėlavos Šv.Onos parapijos klebonu Virginijumi Veprausku ir Kauno rajono meru Valerijumi Makūnu. Kažkada tarnavęs raketų žemė-oras bazėje Kazachstane, V.Veprauskas gali nemažai papasakoti apie šį ginklą. "Čia dislokuotas branduolinis ginklas buvo skirtas pulti, naikinti žmones. Visa tai sovietinis liaudies ūkis kūrė ne gynybai, o puolimui", – pasakoja klebonas, į šią teritoriją atlydintis ne tik smalsių užsieniečių ekskursijas. Neseniai jis čia lankėsi su Kauno kunigų seminarijos seminaristų grupe. "Aš turiu leidimą čia lydėti žmones", – patikina kunigas.

Didžiulė nesaugoma teritorija su vaiduokliškais griūvančiais pastatais, žemių sluoksniu padengtais angarais, kuriuose saugotos raketos, sovietinių lozungų likučiai kuria keistą atmosferą. Čia pasijunti tarsi tarp mistinio siaubo filmo dekoracijų. Kažkada tai buvo itin slaptas, trimis spygliuotos tvoros juostomis, iš kurių bent viena tekėjo elektros srovė, apjuostas objektas, saugotas visos divizijos kareivių. Tikrinti, ar ištisus miestus nuo žemės paviršiaus galėjęs nušluoti branduolinis ginklas saugotas tinkamai, atskrisdavo generolai iš Maskvos. Sovietmečiu čia buvusios dislokuotos branduolinės raketos, manoma, porą kartų buvo kovinės parengties.

Nelegalios šonaslydžio varžybos

Betonuotoje aikštelėje šalia apirusių sunkiasvorės technikos garažų – išmėtytos padangos ir įsirėžusios juodos "saulutės", paliktos automobilio padangų jam slystant šonu. Internete netrūksta įrašų, liudijančių apie čia vykstančias nelegalias šonaslydžio varžybas.

Toliau, už buvusio antrojo spygliuotos tvoros žiedo, – angarai, kuriuose saugotos raketos. Sovietmečiu čia buvo dislokuotos raketos, kurių skrydžio spindulys pagal rusišką klasifikaciją siekė nuo 1 tūkst. iki 5,5 tūkst. km. Skirtingais duomenimis, bazėje saugota nuo penkių iki šešiolikos vidutinio nuotolio raketų 8K63 (pagal NATO klasifikaciją – "SS-4 Sandal") su branduolinėmis galvutėmis. Septintojo dešimtmečio pradžioje, kai raketos čia buvo dislokuotos, jos buvo patikimos ir gana tikslios: skrisdamos 3 tūkst. km atstumą, nuo taikinio galėjo nukrypti apie 10 m. Raketos buvo nutaikytos į įvairius objektus Vakarų Europoje.

Netoli angarų esančiose betonuotose aikštelėse – poros metrų spindulio apskritimų pėdsakai.

"Tai raketų paleidimo aikštelės", – užsimena V.Veprauskas, rodydamas žole apžėlusius apskritimus su kai kur dar likusiomis išvogto metalo liekanomis.

Imsis apsaugos priemonių

Nors elektros laidai ir daug metalo išvogta, angaruose dar likę didžiulių dvigubų metalinių durų, signalizacijos, čia veikusios šildymo sistemos vamzdžių pėdsakų – angaruose reikėjo palaikyti nustatytą drėgmės santykis. Kai kurių angarų sienos ir lubos aprūkusios. Pasak V.Veprausko, dienomis čia – ramu, o naktį deginamos padangos, aidi šūviai – ant angarų sienų matyti jų pėdsakai. Čia atvažiuoja ne tik ekstremalių pramogų mėgėjai – galima rasti ir šviežiai naudotų švirkštų.

Didžiausios apsaugos zonoje, už buvusio trečiojo spygliuotos vielos užtvaro, saugotos raketų branduolinės galvutės. Tik per pratybas ar paskelbus kovinę parengtį raketa buvo sujungiama su branduoline galvute. Manoma, čia dislokuotos raketos kovinės parengties buvo dukart: per Prahos pavasarį 1968 m. ir per 1980–1981 m. įvykius Lenkijoje.

1988 m. raketos iš Karmėlavos buvo išvežtos, dar po ketverių metų iš čia pasitraukė sovietinė kariuomenė, turėjusi palikti Lietuvą. Nuo tada keliasdešimties hektarų ploto teritorija yra apleista. Dalis jos priklauso Kauno laisvajai ekonominei zonai (LEZ), kita dalis – Kauno oro uostui.

"Tiek Kauno LEZ, tiek oro uostas ieško partnerių, kurie galėtų investuoti šiose teritorijose. Pirmaeilis uždavinys yra šios užterštos teritorijos išžvalgymas, išvalymas, ir tik po to – investicijos", – sakė V.Makūnas. Meras žadėjo, kad ties įvažomis į nesaugią apleistą teritoriją savivaldybė, seniūnija kartu su įmonėmis, kurioms priklauso teritorija, įrengs įvažiuoti draudžiančius ženklus ir imsis kitų apsaugos priemonių.

Vytas Petružis

Kauno LEZ direktorius

Mums priklauso teritorija su raketų saugojimo angarais ir paleidimo aikštelėmis, prie įvažiavimo kelio su griūvančiais pastatais yra Kauno oro uosto teritorija. Savo teritorijoje planuojame LEZ infrastruktūros plėtrą, tačiau kada tai įvyks, negalėčiau pasakyti. Tai priklauso ir nuo Vyriausybės sprendimo. Ten mes planuojame geležinkelio terminalą, o tam reikia atvesti geležinkelio vėžę. Vyriausybės nutarime įrašyta, kad Kauno viešąjį logistikos centrą sudaro intermodalinis terminalas Palemone, logistikos parkas (kitaip tariant, sandėlių kaimelis) Kauno LEZ teritorijoje ir geležinkelio bėgių jungtis tarp tų dviejų teritorijų. Intermodalinis terminalas jau yra, o kita šio projekto dalis dar neįgyvendinta. Kada tai bus padaryta, priklauso ir nuo Vyriausybės, ir nuo "Lietuvos geležinkelių" sprendimų.

Seniai buvau buvusios raketinės bazės teritorijoje. Oro uosto darbuotojai mus tada turėjo įleisti – nebuvo galima ten laisvai patekti. Jei dabar ketvirtoji valdžia mums sako, kad reikia imtis tam tikrų saugumo priemonių, įrengti ten draudžiančius lankytis ženklus, imsimės to. Vartus galima pastatyti, bet į tą teritoriją vis tiek bus galima patekti per miškus – keturračiais ir kitaip.

Kalbant apie mums priklausančią teritoriją, ji nėra užteršta. Tarša buvo Kauno oro uostui priklausančioje teritorijoje – ten buvo užteršta mazutu. Tai buvo labai lokali tarša, į gruntinius vandenis ji nepateko. Mes buvome užsakę tyrimus – patys nenorėtume eiti į radiacija užterštą teritoriją. Galiu pasakyti, kad radiacinės taršos visoje toje teritorijoje nėra. Peršasi išvada, kad gal branduolinės galvutės ten visai nebuvo laikomos.

Ten daryta ir poveikio aplinkai studija, ir grunto tyrimai. Grunto taršos nerasta, yra tik statybinė arba konstrukcijų tarša: angarai, gelžbetonio, betono, šiferio, metalo. Svarstome dėl viso šio laužo pašalinimo iš teritorijos.

Ta teritorija grėsmės nekelia, tiktai ją reikia sutvarkyti. Mes ją tvarkysime greičiausiai tada, kai prie jos priartėsime su savo plėtra – kai ten reikės įrengti infrastruktūrą tam, kad galėtų steigtis įmonės. Jei Vyriausybės sprendimo dėl bėgių atšakos nebus, ten negalės kurtis įmonės, kurioms reikalingi sandėliai arba gamybinės įmonės, kurios savo produkciją iš karto transportuotų geležinkelio bėgiais. Tokiu atveju, jei įmonės LEZ steigsis tokiu pat greičiu kaip šiemet, šioje teritorijoje maždaug po dešimties metų pradės kurtis įmonės, nesusijusios su geležinkelių logistika.

Olafas Martensas

Kauno oro uosto direktorius

Drauge su Kauno rajono savivaldybe dalyvaujame projekte dėl minimos buvusios raketinės bazės išvalymo. Siekiame gauti ES finansavimą ir planuojame 2018 m. pradėti griauti buvusių pastatų liekanas, kurios dabar yra avarinės būklės.

Buvusi bazė nėra aerodromo teritorijoje, todėl ji nėra aptverta. Tačiau ten įrengtas kelio užtvaras, greitai teritorijoje atnaujinsime įspėjamuosius ženklus, nes šiuo metu jų ten nebeliko.

Radiacijos lygio matavimą atlieka Radiacinės saugos centras, kol kas iš mūsų pusės poreikio atnaujinti jų turimus duomenis nėra.

Teismas leido suimti visus penkis įtariamuosius pagrobus keturiolikmetį kaunietį ir surengus jam žiaurią egzekuciją. Du iš jų – ne kartą teisti nepilnamečiai, savo įžūlumu vedę iš proto pedagogus dar mokykloje. Kiti trys – degradavę suaugusieji, taip pat teisti.

"Harlemo" atstovai

"Vienų smegenys – pragertos, kiti – visai be smegenų", – taip  suimtuosius, įtariamus neteisėtu keturiolikmečio laisvės atėmimu ir seksualiniu jo prievartavimu, apibūdino "Kauno dienos" kalbinti Karmėlavos bendruomenės nariai.

Vyriausiasis iš suimtųjų, kuriam – 48-eri, miestelyje atsirado ne per seniausiai. Pernai jis anksčiau laiko lygtinai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, kurioje atliko bausmę už nužudymą. Iki šios pabaigos dar buvo likę daugiau kaip metai.

Vakar į Kauno apylinkės teismą jis buvo atvežtas su specialiu burną ir nosį dengiančiu respiratoriumi, nes serga tuberkulioze.

Kitiems suimtiesiems – 16, 17, 28 ir 29 metai. Du pastarieji – iš Karmėlavos daugiaaukščių. Dėl ten daugėjančių asocialių asmenų, kuriems priskiriami ir šie jauni prieš keliolika metų teisti vyrai, Karmėlavos daugiaaukščių kvartalui jau baigia prilipti Harlemo etiketė.

Slapstėsi savaitę

Kas bendro tarp šių trijų degradavusių vyrų ir kartu su jais suimtų nepilnamečių, vieno iš kurių vardas miestelyje jau buvo tapęs keiksmažodžiu, bus bandoma atsakyti ikiteisminio tyrimo metu.

Pirminiais duomenimis, keturiolikmečiui surengta egzekucija buvo spontaniškas nusikaltimas. Ir kai kurie įtariamieji buvo įtraukti į jį atsitiktinai, nes tą lemtingą valandą buvo su savivaliauti pradėjusiais pažįstamais. Arba turėjo automobilį, kuris buvo reikalingas realizuojant pastarųjų kėslus.

Dienraščio žiniomis, kai kurie suaugusieji, dalyvavę minėtoje egzekucijoje, tebeieškomi.

Vakar suimtas penketas įtariamųjų taip pat buvo sulaikytas tik po savaitės, nes, anot policijos, slapstėsi. O per jų sulaikymo operaciją, surengtą naktį į antradienį Kaune ir Karmėlavoje, dar priešinosi ir bandė pabėgti. Tačiau apie nepavykusias jų pastangas bylojo mėlynė vieno iš vakar teisman atvežtų suaugusiųjų paakyje.

Oficiali informacija – šykšti

Suimtųjų auka tapęs keturiolikmetis prieš savaitę buvo pagrobtas iš vieno Kalniečių mikrorajono, kuriame gyveno, kiemo.

Nusikaltimą tiriantys teisėsaugininkai oficialiai patvirtino tik tai, kad tą sekmadienio vakarą, apie 20 val., jis buvo iš matymo pažįstamų asmenų prievarta įsodintas į automobilį "VW Golf". O vėliau sumuštas. Berniuką grasinta ir nužudyti.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik dėl neteisėto laisvės atėmimo. Tik vėliau – ir dėl seksualinio prievartavimo.

Žiniasklaida rašė, kad pagrobtasis buvo nuvežtas į Karmėlavos apylinkes. Ten prieš jį smurtauta, iš aukos tyčiotasi. Galiausiai keturiolikmetis buvo nustumtas nuo aukšto šlaito į Nerį, kurią sugebėjo perplaukti ir rasti pagalbą.

Paini istorija

Anot ikiteisminį tyrimą atliekančių teisėsaugininkų, ne viskas tiesa, ką apie šį įvykį rašo žiniasklaida.

O patys pareigūnai susilaiko nuo bet kokių komentarų, motyvuodami tai noru apsaugoti nukentėjusį nepilnametį nuo naujų patyčių.

Užsiminta tik tiek, kad konfliktas, pasibaigęs keturiolikmečiui surengta egzekucija, kilo dėl pinigų – tariamos 15–20 eurų skolos. Dienraščio duomenimis, maždaug už tokią sumą kai kurie suimtieji norėjo per tarpininkus įsigyti vadinamosios žolės. Tačiau kai kas dingo su visais pinigais, dėl ko ir važiuota aiškintis. Tik, atrodo, į įtūžusiųjų rankas pateko niekuo dėtas vaikas, kurio draugui pavyko tą vakarą pabėgti.

Prisipažino tik teisme

Pareikštus įtarimus iš dalies pripažįsta keturi suimtieji. Vienas nepilnametis buvo nedavęs jokių parodymų, tačiau vakar teismui jau pateikė ranka prirašytus savo išpažinties lapus.

Visiems jiems pareikšti įtarimai – dėl neteisėto laisvės atėmimo ir seksualinio prievartavimo.

Minėtas nepilnametis savo kaltę pripažįsta visiškai. Ir teigia, kad dėl to labai gailisi.

Nepaisant to, jį, kaip ir kitą nepilnametį, leista suimti  mėnesiui. Teismas atsižvelgė ne tik į nusikaltimų, kuriais įtariami šešiolikmetis ir septyniolikmetis, pobūdį, bet ir ankstesnius jų teistumus dėl vagysčių bei plėšimų. Tačiau labiausiai – į tai, kad šie nepilnamečiai įtariami dar apie dešimtyje ikiteisminių tyrimų dėl vagysčių ir plėšimų.

Jų nusikalstamos veiklos zona buvo tapęs tas pats arčiausiai Karmėlavos esantis Kauno mikrorajonas – Kalniečiai, iš kurio pagrobtas keturiolikmetis. Tik anksčiau jie užpuldinėjo vyresnio amžiaus moteris, atimdami iš jų rankines.

Tarp aukų – ir mokytojos

Vienas iš nepilnamečių, kurio vardas, anot karmėlaviškių, miestelyje jau buvo tapęs keiksmažodžiu, ne per seniausiai grįžo iš socializacijos centro. Čia laikinai apgyvendinami probleminiai paaugliai.

Jis ne kartą teistas, tačiau lig šiol, atsižvelgiant į jauną amžių, teismai jam skirdavo su realiu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Nepaisant to, kad dar keturiolikos jis buvo išmestas iš mokyklos už įžūlų elgesį – leisdavo sau necenzūriškai pasiųsti per pamoką mokytoją ir išeiti iš klasės, demonstratyviai trenkiant durimis.

Lygiai taip pat jis elgėsi ir Karmėlavos parduotuvėse – pasiėmęs butelį alkoholio praeidavo nesusimokėjęs pro kasas, o kasininkei bandant reikalauti sumokėti už prekę, pasiųsdavo necenzūriškai ir ją.

Terorizavo šis nepilnametis su kitu vakar suimtu bendraamžiu ir miestelio bibliotekos, kurios internetu dažnai naudojosi, darbuotojas. Į jų aukų sąrašą buvo patekęs ir miestelio klebonas, ne kartą bandęs sudrausminti šį nusikalstamą tandemą. Įtariama, kad jis bandė įsilaužti ir į kleboniją.

Skirtingos šaknys

Vieno iš šių nepilnamečių tėvas yra kalėjęs už vagystes. Miestelyje kalbama, kad kiti kaliniai elgėsi su juo panašiai, kaip, kad įtariama, dabar jo sūnus su bendrais pasielgė su keturiolikmečiu. Išėjęs į laisvę, jis su tokia pačia girtuokle žmona prisigimdė krūvą vaikų.

Kitas nepilnametis kilęs iš normalios šeimos. Karmėlavos gyventojai nesupranta, kodėl tokie skirtingi jos sūnūs. Vyresnysis šio nepilnamečio brolis nekelia jokių problemų.

Kai kurie "Kauno dienos" kalbinti karmėlaviškiai neslėpė, kad jiems gėda, jog žiniasklaida juos padarė kažkokių suskių įkaitais.

"Netiesa, kad šie nepilnamečiai, juolab "Harlemo" degradai, su kuriais jie šįsyk susidėjo, terorizuoja visą miestelį. Jie drąsūs tik su jaunesniais ar lėtesniais bendraamžiais, kurių gali palaukti prie mokyklos ar atimti iš jų telefoną. Na, dar – su kai kuriomis moterimis", – teigė nejaukiai pasijutę miestelio vyrai.

Anot jų, šiuos gangsterius nesunkiai galėjo nuraminti kiekvienas vyras.

Panašiai kalbėjo ir Karmėlavos klebonas Virginijus Veprauskas: "Buvo galima juos sudrausminti bendruomenės pajėgomis, bet aš – teisėjas, o ne prokuroras."