Tai bus pirmasis premjerės vizitas šioje šalyje.

Premjerė su Estijos politikais aptars dvišalių santykių ir ekonominio bendradarbiavimo stiprinimo galimybes, šalių pozicijų koordinavimą prieš svarbiausius ES ir NATO susitikimus, paramą Rytų partnerystės šalims.

Susitikimuose taip pat bus aptarta „saugumo situacija regione, dirbtinai Baltarusijos režimo skatinama nelegali migracija“, pranešė Vyriausybė.

Ministrė pirmininkė taip pat kels Astravo AE klausimą, aptars strateginių energetikos ir transporto projektų įgyvendinimą, koronaviruso pandemijos valdymą.

I. Šimonytė Taline susitiks su Estijos premjere Kaja Kallas (Kaja Kalas) ir parlamento pirmininku Juriu Ratu (Jūriu Ratu).

Vizito metu premjerė pagerbs komunizmo aukų atminimą, padėdama gėles prie Memorialo komunizmo aukoms, susitiks su vietine lietuvių bendruomene.

I. Šimonytė buvo priversta keisti dviejų dienų vizito Estijoje darbotvarkę, kad penktadienį anksčiau sugrįžtų į Lietuvą ir galėtų susitikti su Vilniuje viešėsiančia Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen (Urzula fon der Layen).

Taline numatytas jos susitikimas su Estijos parlamento vadovu Juriu Ratu, šios šalies prezidente Kersti Kaljulaid, Švietimo ir mokslo ministerijos generaliniu sekretoriumi (kancleriu) Martu Laidmetsu.

Pasak parlamento vadovės atstovės spaudai Ilonos Petrovės, su Estijos vadovais bus aptarta situacija ir bendri galimi veiksmai po to, kai Minsko režimo nurodymu priverstinai Baltarusijos sostinėje buvo nutupdytas keleivinis lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių, ir sulaikyti du jo keleiviai – Baltarusijos opozicijos žurnalistas Ramanas Pratasevičius ir jo draugė Sofija Sapega.

V. Čmilytė-Nielsen Taline taip pat kalbės apie regioninį saugumą, dvišalį ir daugiašalį parlamentinį bendradarbiavimą, elektros tinklų sinchronizavimą.

Seimo vadovė dar aplankys Estijos taikomojo meno ir dizaino muziejų, susitiks su Estijos lietuvių bendruomenės atstovais.

Ministrai aptars Baltijos šalių bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje, saugumo situaciją regione, bendradarbiavimą su JAV ir karių atitraukimą iš Afganistano, sakoma ministerijos pranešime.

„Estija yra ypač svarbi Lietuvos partnerė saugumo ir gynybos srityje. Baltijos šalių bendradarbiavimas išlieka vienu iš svarbiausių mūsų prioritetų. Norint stiprinti regioninę gynybą, Baltijos šalims savo veiksmus yra svarbu koordinuoti visuose daugiašaliuose formatuose, tokiuose kaip NATO, ES, bendradarbiaujant su JAV“, – prieš išvykdamas į Estiją sakė A. Anušauskas.

Vizito metu suplanuotas ministro apsilankymas didžiausiame Estijos kariniame poligone Tapoje, kur bus pademonstruotos Estijos kariuomenės pagrindinių pratybų sąlygos, infrastruktūra.

Lietuva šiemet pirmininkauja Baltijos šalių gynybos bendradarbiavimui. Aktyviausiai Baltijos šalys bendradarbiauja NATO oro policijos, atskirų pajėgų bendradarbiavimo, bendrų pratybų srityse. Ilgus metus vykdomi trišaliai ir dvišaliai projektai, tokie kaip Baltijos karinė jūsų eskadra, Baltijos gynybos koledžas, regioninis jūrinės erdvės suvokimo pajėgumo kūrimas. Taip pat vykdomas pajėgumų planavimo sinchronizavimas, koordinuojami bendri įsigijimai, rengiamos bendros pratybos, mokymai.

Vizitu siekiama toliau vystyti bendrus projektus, stiprinti karinį bendradarbiavimą bei regiono saugumą, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Estijos gynybos štabe Taline Lietuvos kariuomenės vadas susitiks su Estijos kariuomenės vadu generolu majoru Martinu Heremu, lankysis Estijos Gynybos lygoje (Kaitseliit), Sausumos pajėgų 1-osios pėstininkų brigados ir NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės dislokacijos vietose Tapa kariniame poligone, padės gėlių prie Estijos Nepriklausomybės kovų memorialo.

Lietuva ir Estija gynybos srityje bendradarbiauja ir trišaliame – Baltijos šalių, ir daugiašaliuose – NATO, ES, NB8 ir NORDEFCO formatuose.

Trišaliame formate aktyviausiai bendradarbiaujama oro policijos, karinių jūrų pajėgų, bendro regioninio jūrinio stebėjimo kūrime, Baltijos gynybos koledžo veiklos, karinio rengimo, pajėgumų vystymo ir gynybos planavimo srityse.

Susitikęs su Estijos prezidente Kersti Kaljulaid jis pakvietė atkurti reguliarių Baltijos valstybių vadovų susitikimų formatą.

„Manau, kad Baltijos šalių prezidentų susitikimų formatas galėtų reikšmingai prisidėti tiek prie regiono konkurencingumo didinimo pasaulyje, tiek tolesnės eurotransatlantinės integracijos gilinimo“, – feisbuke parašė G. Nausėda.

Jo teigimu, Baltijos šalių bendradarbiavimas yra strategiškai svarbus, siekiant gilinti Baltijos šalių ekonominę ir energetinę integraciją, sustiprinti mūsų regiono saugumą ir bendras pozicijas tarptautinėse organizacijose.

Vėliau G. Nausėdą priims premjeras Juris Ratas, parlamento pirmininkas Hennas Polluaasas (Henas Peluasas).

„Vizito metu valstybių lyderiai aptars dvišalį politinį ir ekonominį bendradarbiavimą, saugumo situaciją Baltijos regione, NATO gynybos planus, Europos Sąjungos darbotvarkės, įskaitant ir derybas dėl kitos ES finansinės perspektyvos, naujos Komisijos formavimo, klausimus“, – rašoma Prezidentūros pranešime.

G. Nausėda žada kalbėtis apie bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, bendros Baltijos šalių kapitalo rinkos kūrimą.

Per susitikimus numatoma aptarti „elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentiniais elektros tinklais, bendros ES dujų rinkos sukūrimo bei Astravo atominės elektrinės saugumo“ klausimus, geležinkelių ir automagistralės tiesimą.

Lietuva siekia blokuoti elektros importą iš Astravo atominės elektrinės, bet nuogąstauja, kad elektra iš jėgainės bendrą rinką pasieks per Latviją.

Lietuva kol kas nėra prisijungusi prie kitų Baltijos šalių ir Suomijos kuriamos bendros dujų rinkos.

BNS žiniomis, derybos su Lietuva stringa dėl šalies reikalavimo palikti jai pinigus, gaunamus iš dujų tranzito į Karaliaučiaus sritį, diskusijų kelia kompensacijos už Lietuvos investicijas į dujotiekį su Lenkija.

Tai yra ketvirtasis prezidento vizitas. Jis jau lankėsi Lenkijoje, Latvijoje ir Vokietijoje.

Susipažinimas su kaimyninių valstybių vadovais pravers bendraujant tolimesniuose daugiašaliuose tarptautiniuose susitikimuose, pažymi politologas.

„Aš manau, kad darbiniai vizitai tai yra pirmiausia galimybė tiesiog susipažinti su kaimyninės valstybės vadovais, ir tai yra reikšminga, žinant, kad artėja rudens politinis ciklas, kai bus daug tarptautinio lygmens susitikimų daugiašaliuose formatuose, ir gerai, kad iki tol bus užmegztos draugystės arba bent jau susipažinta su dalies valstybių vadovais“, – Eltai sakė L. Kojala.

Jo teigimu, dialogo su Estijos aukščiausiais vadovais metu bus aptarti svarbiausi klausimai energetikos, saugumo bei susisiekimo srityse.

Tikrai Rusija bus natūralus diskusijų klausimas, tik aš manau, kad esminės skirties tarp Lietuvos ir Estijos pozicijų nėra.

„Temos turbūt bus įvairios, įskaitant energetiką, kur Lietuvai reikalinga kitų Baltijos šalių parama, kalbant apie Astravo klausimą, taip pat sinchronizaciją, kuri iš dalies irgi yra susijusi su Astravu ir jos įtakos ilgalaikėje perspektyvoje mažinimu. Be to, aišku, liks dar ir saugumas bei kiti projektai, kaip „Rail Baltica“, – kalbėjo L. Kojala.

Bendradarbiavimo su Rusija aktualijos taip pat bus aptartos, mano politologas, pabrėžęs, kad didelio skirtumo šalių pozicijose dėl bendravimo su Rusija nėra.

„Saugumo tematika tikrai bus aktuali, kalbant apie NATO priešakinį batalioną ir tolesnį atgrasymo stiprinimą Baltijos šalių regione. Tikrai Rusija bus natūralus diskusijų klausimas, tik aš manau, kad esminės skirties tarp Lietuvos ir Estijos pozicijų nėra. Abi šalys palaiko sankcijas Rusijai dėl Krymo aneksijos, dėl tebesitęsiančios agresijos Donbase ir toliau yra pabrėžiama, kad NATO vaidmuo Baltijos šalyse turi būti stiprinimas. (...) Manau, kad šiuo atveju daugiau yra sutarimo aspektų nei galimo prieštaravimo“, – sakė L. Kojala.

ELTA primena, kad antradienį G. Nausėda su darbo vizitu vyksta į Estiją. Tai bus ketvirtasis prezidento užsienio vizitas. G. Nausėda jau lankėsi Lenkijoje, Latvijoje bei Vokietijoje.

„Valstybinis vizitas yra puiki proga aptarti Estijos pirmininkavimo prioritetus, kurie tikrai bus naudingi visai Europai [...], bei pasidalyti savo patirtimi. Esame pasirengę jiems padėti“, – pabrėžia šalies vadovė.

– Vykstate į Estiją valstybinio vizito, susitiksite su šalies vadovais. Kokius esminius klausimus ketinate aptarti?

– Tai valstybinis vizitas, kuris rodo mūsų tvirtus ryšius. Pirmiausia, nuo liepos 1 d. Estija pradeda pirmininkauti [Europos Sąjungos Tarybai – LRT.lt], todėl tai puiki proga aptarti Estijos pirmininkavimo prioritetus, kurie tikrai bus naudingi visai Europai (ir mūsų regionui, ir Lietuvai), bei pasidalyti savo patirtimi. Esame pasirengę jiems padėti.

Estija, kaip ir Latvija bei Lenkija, mums labai svarbi, nes šis regionas yra rytinis NATO pasienis, todėl iššūkiai ir grėsmės – tos pačios.

Bus kalbama apie regioninį bendradarbiavimą, energetiką, tinklų sinchronizaciją, „Rail Balticą“, Astravo elektrinę. Tai mums artimiausia regiono šalis, tad kartu turime aptarti daugelį iššūkių.

– Kalbant apie pirmininkavimą ES Tarybai, gal ketinate duoti kokių nors konkrečių patarimų?

– Kiekvienas pirmininkavimas yra labai unikalus, priklauso nuo daugelio dalykų. Dienotvarkė, kuri yra nustatyta, tai ir vidaus rinkos, paslaugų integracija, ir digitalinė dienotvarkė. Žinoma, ji bus koreguojama. Svarbiausia būti atviriems galimiems pokyčiams, užtikrinti lankstumą, reakciją taip, kaip darėme ir mes.

Mūsų pirmininkavimo metu prasidėjo Maidanas, kiti sudėtingi dalykai pasaulyje. Estija, matyt, susidurs su sudėtingais iššūkiais, todėl esame pasirengę jiems padėti ir palaikyti.

– Tikriausiai viena svarbesnių temų yra saugumo klausimas. Kuo Estija mums svarbi kaip partnerė regiono saugumo kontekste?

– Estija, kaip ir Latvija bei Lenkija, mums labai svarbi, nes šis regionas yra rytinis NATO pasienis, todėl iššūkiai ir grėsmės – tos pačios. Tai – Rusijos ir Baltarusijos buvimas mūsų rytuose. Žinoma, ir militarizacija, kurią matome Kaliningrade, Baltarusijos teritorijos naudojimas įvairiems eksperimentiniams ir agresyviems žaidimams, nukreiptiems prieš Vakarus. Tarp jų – būsimos karinės pratybos.

Tai iššūkiai, kuriuos tikrai turėsime atremti kartu, taip pat ruoštis būsimam NATO viršūnių susitikimui 2018 m. Iššūkiai ir bendra pozicija turės būti suderinta, kad galėtume, kaip iki šiol, pasiekti apčiuopiamų rezultatų.

– Ar galite labiau detalizuoti tuos iššūkius?

– Bendros kryptys – pirmiausia regioninė Baltijos šalių oro gynyba. Mums būtina atnaujinti NATO gynybos planus – jie turi būti su konkrečiais priskirtais kariniais pajėgumais. Būtina Aljanse sukurti dar spartesnį sprendimų priėmimo procesą. Būtinos ir priemonės užkirsti kelią galimai Baltijos šalių izoliacijai konflikto atveju. Taigi tikslai yra vieši, bendri ir mes jų sieksime kartu.

– Tikriausiai vienas esminių aspektų yra kibernetinis saugumas?

– Be jokios abejonės. Kaip tik Estijoje yra NATO Kibernetinio saugumo kompetencijos centras ir Estija specializuojasi būtent šioje srityje. Taip, nekonvencinių ir kibernetinio, ir informacinio karo grėsmių išlieka, tuos požymius jaučiame ir dabar. Taigi būsimame NATO Tarybos viršūnių susitikime kitais metais šis klausimas taip pat bus vienas svarbiausių.

– Estija dažnai minima kaip viena technologiškai pažangiausių valstybių ES. Nuo to neatsilieka ir Lietuva. Ar, bendraudama su valstybių vadovais, paliesite inovacijų temą?

– Taip, nes vizito metu Vilniaus universitetas, VDU ir Talino universitetas pasirašys bendradarbiavimo sutartį. Tai puiki galimybė bendradarbiauti mokslo ir tyrimų srityje. Šiuo metu Lietuvos ir Estijos mokslininkai kartu vykdo beveik 25 ES finansuojamus projektus. Svarbiausia, kad mes, abi prezidentės, atidarysime tarptautinę konferenciją „EuroDIG“, kurioje bus kalbama apie interneto saugumą, prieinamumo užtikrinimą, potencialų interneto naudojimą ekonomikai ir mokslo progresui.

Tai bus rimta konferencija, kokias ir mes turime savo regione – LOGIN ir kt. Tai bendradarbiavimas, bendra nauda. Mes, visos Baltijos šalys, tiek ES, tiek tarptautiniame kontekste esame vertinamos kaip inovatyvios, greitai besivystančios valstybės, kompetentingos ir konkurencingos šioje srityje.

Tas įvaizdis tikrai atspindi mūsų galimybes ir spartą inovacijų srityje. Tokią nišą matau ir Lietuvai. Manau, bendradarbiavimas naudingas tiek Lietuvai, tiek Estijai.

„Mes norime, kad vertindami Estijos prezidentavimą žmonės prisimintų, kad tai buvo laikas, kai ledai pradėjo eižėti, kai mes visi priėjome išvados, kad Europa išties veikia“, – pirmadienį Taline spaudos konferencijoje po susitikimo su Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaite sakė Estijos prezidentė.

Lietuva ir Estija yra daugiau nei kaimynės

Savo pasisakyme apie Estijos pirmininkavimo prioritetus ji pažymėjo, kad skelbiamoje programoje – daugybė punktų, susijusių su laisva prekyba, technologijų plėtra, saugumo klausimai, tačiau vienas nėra įrašytas, nes sunkiai objektyviai įvardinamas, tai bendromis vertybėmis grindžiama Europos vienybė.

„Jokia sistema nėra tobula, tarptautinės bendruomenės, tarptautinė diplomatija retai veikia tik harmonijoje, mes turime diskusijas, kartais sunkias diskusijas, bet mes visada kalbėsime ir tai daug geriau nei pasiduoti dėl Europos projekto, ir mes tikimės, kad mūsų prezidentavimas bus primintas dėl šios optimistinės gaidos, ledai pradėjo eižėti“, – kalbėjo Estijos vadovė.

Esame draugai, partneriai ir sąjungininkai, visuomet palaikę vieni kitus – kovoje už laisvę, siekdami narystės ES ir NATO, kurdami pažangias ir sėkmingas valstybes.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį lankosi Taline su valstybiniu vizitu. Su netrukus pirmininkavimą ES Tarybai perimsiančios Estijos vadove prezidentė aptarė Lietuvai ir visai Europai svarbius ES darbotvarkės klausimus, Baltijos šalių saugumo stiprinimą, regioninių projektų įgyvendinimą, dvišalius ekonominius ir mokslinius ryšius, pranešė Prezidentūra.

Prezidentės teigimu, Lietuva ir Estija yra daugiau nei kaimynės.

„Esame draugai, partneriai ir sąjungininkai, visuomet palaikę vieni kitus – kovoje už laisvę, siekdami narystės ES ir NATO, kurdami pažangias ir sėkmingas valstybes. Šiandien patiriame tas pačias grėsmes, todėl ir toliau vieningai stipriname Baltijos šalių saugumą, energetinę nepriklausomybę ir gerovę“, – pažymi D.Grybauskaitė.

Pasak prezidentės, Lietuva pasitiki Estijos pirmininkavimu ES Tarybai ir remia jos prioritetus. Dėmesys ES ir NATO bendradarbiavimo stiprinimui, tolesnė parama Ukrainai, Gruzijai ir kitoms ES rytų partnerėms, ES piliečių interesų apsauga „Brexit“ derybose, migracijos iššūkių sprendimas, ES skaitmeninės rinkos stiprinimas – Estijos iškelti uždaviniai, kurie svarbūs ir Lietuvai.

Pasak pranešimo, šalių vadovių susitikime daug dėmesio skirta regiono saugumo stiprinimui.

„Lietuva ir Estija patiria tas pačias saugumo grėsmes: tęsiasi agresyvi Kaliningrado militarizacija, artėja prieš Vakarus nukreiptos „Zapad“ pratybos, esame priešakinėje kibernetinių ir informacinių atakų linijoje. Todėl, rengiantis kitų metų NATO viršūnių susitikimui, būtina bendromis jėgomis siekti sprendimų dėl regioninės Baltijos šalių oro gynybos, dėl nuolat atnaujinamų NATO gynybos planų su priskirtais konkrečiais kariniais pajėgumais, spartesnio sprendimų priėmimo Aljanse, imtis priemonių užkirsti kelią galimai karinei Baltijos šalių izoliacijai“, – skelbia Prezidentūra.

Prezidentė taip pat pabrėžė, kad už 550 kilometrų nuo Talino kylanti nesaugi Astravo atominė elektrinė pavojinga visos Europos žmonėms.

Susitikime taip pat aptarta visam regionui strateginę reikšmę turinti Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija su Europos tinklais. Prezidentės teigimu, integracija į patikimą ir modernų kontinentinės Europos elektros tinklą – paskutinis ir neatidėliotinas žingsnis įtvirtinant regiono energetinę nepriklausomybę.

„Būtina kuo greičiau įtvirtinti susitarimą dėl sinchronizacijos krypties ir iš kitos finansinės perspektyvos užsitikrinti ES paramą būtiniems infrastruktūros projektams. Europos Komisijos tyrimų centro atliktos studijos duomenimis, efektyviausia ir ekonomiškai naudingiausia sinchronizacijos kryptis – per Lenkiją“, – teigiama pranešime.

Anot Prezidentūros, ES parama būtina ir projektui „Rail Baltica“, kuris europine geležinkelio vėže sujungs Baltijos valstybes, Lenkiją ir Suomiją

Vizito metu dėmesys buvo skiriamas ir dvišalių santykių stiprinimui. Kaip pažymi Rezidentūra, Estija yra 6-a didžiausia investuotoja Lietuvoje, šalyje sukūrusi per 8000 darbo vietų. Estijoje veikia daugiau nei 100 lietuviškų įmonių, tačiau abi šalys dar turi potencialo bendradarbiauti IT, finansinių technologijų, gyvybės mokslų srityse.

Prezidentės valstybinio vizito metu pasirašoma sutartis tarp Vytauto Didžiojo ir Talino universitetų taip pat gali paskatinti glaudesnį bendradarbiavimą mokslo ir tyrimų srityse.

Tai pirmasis valstybinis vizitas į Estiją, pareigas pradėjus eiti naujajai šios šalies prezidentei Kersti Kaljulaid. Lietuvoje Estijos vadovė lankėsi praėjusių metų spalį, praėjus vos kelioms savaitėms po inauguracijos.

Internetinis balsavimas taps įprastas

Lietuvai vis abejojant dėl elektroninio balsavimo saugumo, Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid teigia, kad rinkimų saugumą įmanoma užtikrinti technologiškai, tačiau svarbiau, kad tam būtų pasirengusi visuomenė.

„Visada sakau savo partneriams: niekada nepradėkite visuomenės skaitmeninimo nuo rinkimų. Turite turėti sistemą, kuri garantuoja asmens tapatybės nustatymą, ir pirmiausia padaryti prieinamas paprastas elektronines paslaugas – kad žmonės elektroniniu būdu naudotųsi gaudami socialines paslaugas, vaikus į mokyklą ar darželį registruotų internetu. Tuomet visuomenė pradeda keistis, skaitmeninė visuomenė ima augti. Žmonės išmoksta ne tik pasitikėti technologijomis, bet ir jas apsaugoti“, – pirmadienį Taline per bendrą Lietuvos ir Estijos prezidenčių spaudos konferenciją saką K.Kaljulaid.

Ji teigė esanti įsitikinusi, kad anksčiau ar vėliau internetinis balsavimas taps įprastas.

Estija nuo 2005 metų yra vienintelė Europos valstybė, kur balsuoti internetu be išimčių galima per visus rinkimus.

Tuo metu Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad elektroninis balsavimas dar negali garantuoti saugumo ir anonimiškumo.

„Demokratinėse šalyse privalu užtikrinti balsavimo anonimiškumą, saugumą ir patikimumą. Mūsų nuomone, šiuo metu tie trys elementai negali būti užtikrinti 100 proc., ypač dėl saugumo, kibernetinių grėsmių, su kuriomis susiduriame šiandien“, – teigė ji.

D.Grybauskaitė minėjo, kad kai kurios Europos šalys dešimtmetį bandė elektroninio balsavimo galimybes ir galiausiai jo atsisakė kaip iki galo nepatikimo ir nesaugaus.

„Mes nesakome „niekada“, bet mes turime būti labiau užtikrinti“, – tvirtino ji.

„Mes neskubame, stebime technologijas, galbūt jos tiek patobulės, kad galės garantuoti konstitucinius rinkimų reikalavimus“, – sakė prezidentė.

Balsavimo internetu įvedimas Lietuvoje numatytas „valstiečių“ ir socialdemokratų Vyriausybės programoje.

Dabar diskutuojamas penktasis įstatymo projekto variantas po kelių mėnesių turėtų atsidurti Ministrų kabineto darbotvarkėje, o galutinį sprendimą priims Seimas. Vyriausybė numato, kad 2 mln. eurų kainuosianti sistema bus sukurta 2018 metais, o pirmąkart lietuviai internetu balsuos 2019-ųjų vietos valdžios rinkimuose.

Pirmadienį D.Grybauskaitė su pirmu valstybiniu vizitu lankosi Estijoje.

Sieks finansavimo energetikos ir transporto projektams

Bendras Lietuvos ir Estijos interesas yra siekti gauti lėšų „Rail Baltica“ ir elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa kitoje Europos Sąjungos (ES) finansinėje perspektyvoje, sako prezidentė D. Grybauskaitė.

„Dabar vyksta pasirengimas naujai finansinei perspektyvai. Čia mūsų interesas gauti pinigų sustiprinti mūsų elektros tinklus, galbūt bendriems elektros ir kitų energetikos projektų kūrimui. Tie interesai yra labai bendri“, – pirmadienį Taline žurnalistams sakė Lietuvos vadovė. Ji Estijoje lankosi su valstybiniu vizitu.

Anot jos, ir Lietuvai, ir Estijai aktualu, kad sumažėjus ES finansavimui, strateginiams projektams pinigų būtų skiriama iš kitų šaltinių.

„Stengsimės sumažėjus finansinei paramai mums – tiek Estija, tie Lietuva turime jau 75 proc. vidurkio, – kad gautume iš kitų šaltinių, kad galėtume vystyti savo strateginius projektus. Ir tai daugiausia energetika, transportas ir saugumas“, – tvirtino D.Grybauskaitė.

Jos teigimu, ES lėšų tikimasi gauti projektui „Rail Baltica“ baigti, Ignalinos atominės elektrinės uždarymui, elektros tinklų su Europa sinchronizavimui.

Dėl elektros tinklų sinchronizavimo per Lenkiją Lietuvos pozicija skiriasi nuo Latvijos ir Estijos. Pastarosios abejoja galimybe sinchronizuotis per vieną jungtį, jų teigimu, reikėtų mažiausiai dviejų linijų.

„Būtų saugiau, aišku, būtų užtikrinčiau, bet pradėti galime ir su viena. Mūsų manymu, bent jau mūsų specialistų manymu, galima pradėti ir su viena“, – pirmadienį Taline teigė D.Grybauskaitė.

„Čia jau daugiau techninių diskusijų lygmuo, kas geriau užtikrintų saugumą tiekimo sinchronizacijos. Mes esame pasirengę sinchronizuotis ir su viena linija“, – pridūrė ji.

Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centro atliktoje sinchronizavimo studijoje nurodoma, kad optimaliausias variantas yra sinchronizavimas dviem „LitPol Link“ jungtimis – jo kaštai galėtų siekti 770-960 mln. eurų, kai viena jungtimi jie siektų 900 mln. eurų. Galimybė sinchronizuoti Baltijos šalis su Skandinavija vertinama 1,36–1,41 mlrd. eurų.