„Jokie mano ar mūsų darbuotojų argumentai, paaiškinantys vienokį ar kitokį veiksmą tiesiog buvo ignoruojami arba atvirai rodomas nepasitenkinimas, nes tai neatitiko pagal knygą („Pranešėjas ir Prezidentas“), pasidėtą šalia, pranešėjo teiginių. (...) Ten buvo galima kalbėti, ką nori, buvo matyti, kad tai yra nepriimtina“, – sakė VSD direktorius Darius Jauniškis.

„Dar komisijos darbo pradžioje prokuratūra ir raštu, ir žodžiu atkreipė dėmesį į galimą komisijos šališkumą, kadangi komisijai paskirtas pirmininkauti Seimo narys Vytautas Bakas pats turėjo būti apklaustas šiame tyrime. Mes tai vertiname kaip teisminį procesą, kad asmuo, kuris turi būti apklaustas liudytoju, negali būti tame procese nei teisėjas, nei advokatas, nei prokuroras, nei tyrėjas“, – tvirtino generalinė prokurorė Nida Grunskienė.

„Komisijos pirmininko vykdoma vieša komunikacija, pristatant komisijos išvados projektą, taip pat turi aiškių politinio spaudimo, pasireiškiančio nepagrįstais tarnybos ir jos vadovo dalykinę reputaciją, garbę ir orumą žeminančiais, profesionalumą menkinančiais teiginiais, požymių“, – kalbėjo STT vadovas Linas Pernavas.

Taip jie pareiškė trečiadienį per Seimo Etikos ir procedūrų komisijos posėdį.

Šių tarnybų vadovų prašymu Etikos komisija tiria, ar V. Bako vadovaujama laikinoji komisija nepažeidė įstatymų, Politikų elgesio kodekso, galiojančių procedūrų.

Laukia NSGK atsakymo

Generalinės prokuratūros, STT, VSD vadovai teigė, kad Seimo laikinoji tyrimo komisija, nagrinėjusi buvusio žvalgybos pareigūno Tomo Gailiaus informaciją apie galimus VSD vadovų pažeidimus 2019 metais tikrinant kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos komandos narius ir rėmėjus, viršijo įgaliojimus, pažeidė įstatymus prašydama pateikti jai kriminalinės žvalgybos tyrimo medžiagą ir padarė nepagrįstas išvadas.

Pasak N. Grunskienės, komisija nesilaikė įstatymų, kai pernai gruodį surengė atvirą posėdį su pranešėjo statusą tuomet turėjusiu T. Gailiumi ir atskleidė jo tapatybę.

„Laikinoji komisija turėjo pareigą informuoti apie tai, kad posėdyje ketina apklausti pranešėją ir tik prokuratūra, kaip pagal įstatymą įgaliota institucija, turėjo susisiekti su pranešėju ir informuoti jį apie galimą apklausą, sužinoti jo poziciją dėl galimos apklausos bei konfidencialumo vertinimo. Tik gavus raštišką pranešėjo atsisakymą dėl konfidencialumo komisija galėjo planuoti pranešėjo apklausą“, – sakė generalinė prokurorė.

Ji taip pat pranešė, kad komisija buvo įspėta dėl šališkumo, nes jai vadovavo V. Bakas, kuris jau 2019 metais būdamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku tyrė T. Gailiaus pateiktą informaciją, buvo perdavęs ją prokuratūrai.

N. Grunskienė taip pat pabrėžė, kad prokuratūra iki šiol negali priimti jokio procesinio sprendimo šioje istorijoje, nes nesulaukė iš Seimo NSGK atsakymų į pateiktus klausimus, mat pati neturi įgaliojimų tirti žvalgybos institucijos, o VSD parlamentinę kontrolę atlieka tik NSGK.

Rėmėsi knyga

VSD direktorius D. Jauniškis savo ruožtu tvirtino, jog Seimo komisijos darbo metodai ir išvados parodė, kad ji buvo šališka.

„Komisijai slaptais dokumentais buvo pateikti visi įrodymai – žvalgybos kontrolierius taip pat tikrino, jam buvo suteiktos visos sąlygos patikrinti, – kad visi kandidatai (į prezidentus – BNS) buvo tikrinti, jo išvada buvo palanki VSD, tai yra konstatuota, kad visi kandidatai tikrinti ir nebuvo pažeisti jokie įstatymai. Komisija absoliučiai ignoravo šitą pasakymą, šališkai priėmė sprendimą, kad tikrintas tik vienas kandidatas“, – sakė žvalgybos tarnybos vadovas.

Seimo komisijos išvadose teigiama, kad 2019 metais VSD patikrino tik G. Nausėdos aplinką ir su patikrinimo rezultatais supažindino trečiuosius asmenis.

Mano liudijimas buvo ignoruojamas, jeigu neatitiko išankstinių nuostatų ir knygos.

Pasak D. Jauniškio, iš piršto laužtos išvados, kad jis pats rinko žvalgybinę informaciją, o VSD bendradarbiauja su nuomonės formuotojais.

„Išvada, kad VSD glaudžiai bendradarbiauja su kai kuriais nuomonės formuotojais, ta išvada visiškai laužta iš piršto. (...) VSD laikosi politinio neutralumo, nedirba su jokiais nuomonių formuotojais, (...) Tokį teiginį paskleisti neturint jokių įrodymų, mano požiūriu, yra mažiausiai neatsakinga“, – kalbėjo jis.

„Mano liudijimas buvo ignoruojamas, jeigu neatitiko išankstinių nuostatų ir knygos“, – sakė pareigūnas.

VSD vadovas tvirtino, kad departamentas spaustas atskleisti informacijos šaltinį, kas yra neteisėta.

„Nesunaikintas nė žodis“

Apie esą neteisėtus laikinosios komisijos reikalavimus Seimo etikos sargams pasakojo ir STT direktorius L. Pernavas.

„Komisija prašė STT pateikti ne apibendriną informaciją, parengtą kriminalinės žvalgybos pagrindu, o visą kriminalinės žvalgybos informaciją, tai yra pateikti visą atlikto tyrimo medžiagą“, – sakė jis.

Pareigūnas pabrėžė, kad įstatymai leidžia politikams teikti tik apibendrintus kriminalinės žvalgybos duomenis.

Be to, prašyta nurodyti konkrečius STT pareigūnus, turėjusius reikalų su T. Gailiaus pateiktos informacijos tyrimu.

„Komisija prašė nurodyti konkrečius pareigūnus, dalyvavusius procese ir tyrime. STT manymu, tai būtų nepateisinamas slapto pobūdžio pareigūnų įvardijimas, kuris neturėtų daryti įtakos pačios STT veiklos vertinimui ar atsakant į komisijos klausimus, tai keltų grėsmę institucijos veiklai ir galimam asmenų bendradarbiavimui su ja“, – teigė L. Pernavas.

Jis neigė komisijos išvados, kad trukdė atlikti parlamentinį tyrimą, piktnaudžiavo pareigomis, nepateikė informacijos. Pasak L. Pernavo, piktnaudžiavimas pareigomis yra apysunkis nusikaltimas, tačiau dėl to į prokuratūrą nesikreipta.

STT vadovo teigimu, komisijai buvo pateikta apibendrinta kriminalinės žvalgybos tyrimo informacija. Jis taip pat pabrėžė, kad jam vadovaujant tarnybai „nė vienas puslapis, nė vienas žodis nebuvo naikinamas“.

„Atvirkščiai – visas naikinimas sustabdytas, kol komisijos baigs darbą“, – tvirtino L. Pernavas.

Jis teigė atsakęs į visus 13 komisijos siųstų užklausų ir stebėjosi Seimo tyrėjų į išvadas įrašytu pasiūlymu, kad stiprinant parlamentinę kontrolę reikėtų „užtikrinti Seimo vaidmenį skiriant į pareigas ir iš jų atleidžiant VSD ir STT vadovus ir jų pavaduotojus“.

„Toks siūlymas vertintinas kaip akivaizdus kėsinimasis į institucijų nepriklausomumą ir politinis spaudimas STT“, – tvirtino tarnybos direktorius.

Toks siūlymas vertintinas kaip akivaizdus kėsinimasis į institucijų nepriklausomumą ir politinis spaudimas STT.

Prašė garso įrašų

Tuo metu laikinoji tyrimo komisija Seimo etikos sargams nurodė, kad pagal Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymą komisija turi teisę gauti informaciją iš visų valstybės valdžios ir valdymo institucijų, Lietuvos banko, valstybės ir savivaldybių įmonių, įstaigų ir organizacijų, net jeigu tai yra valstybės, komercinė, banko, tarnybinė paslaptis, taip pat gauti pirminius bei kitus dokumentus, kuriuose šie duomenys ar žinios užfiksuoti.

„Pabrėžtina, kad komisija neprašė STT pateikti kriminalinės žvalgybos bylos duomenų, galinčių atskleisti kriminalinės žvalgybos tyrimą vykdžiusių pareigūnų ar slaptų bendradarbių tapatybes, juo labiau informacijos, kuri atskleistų kriminalinės žvalgybos tyrimo metodus. Komisija prašė leidimo susipažinti tik su ta konkrečia kriminalinės žvalgybos tyrimo medžiaga, kuri yra svarbi komisijai atliekant tyrimą ir kuri yra reikšminga analizuojant pranešėjo kreipimąsi. Komisija STT nurodė konkrečius garso įrašus, su kuriais pageidavo susipažinti“, – rašoma laikinosios komisijos narių paaiškinime.

Anot jo, atlikdama tyrimą komisija privalėjo apklausti pranešėją ir tai ketino padaryti uždarame posėdyje, kad jo tapatybė nebūtų atskleista.

„Tačiau pats pranešėjas savo asmeniniu sprendimu prieš posėdį nusprendė paviešinti savo tapatybę ir minėto komisijos posėdžio metu viešai pareiškė, kad atsisako konfidencialumo“, – rašoma Etikos ir procedūrų komisijai skirtame rašte.

Komisijos nariai priminė, kad pranešėjo T. Gailiaus tapatybė viešojoje erdvėje buvo atskleista jau anksčiau – pirmasis ją pernai kovą paminėjo tarptautinio saugumo ekspertas Marius Laurinavičius.

„Visa tai leidžia teigti, kad Komisija neatskleidė pranešėjo Tomo Gailiaus tapatybės, nes ji buvo atskleista gerokai anksčiau ir paskelbta žiniasklaidos priemonėse, o tapatybės konfidencialumą užtikrinti turėjusios institucijos neatliko savo darbo. Be to, Komisijos posėdyje ir po to vykusiuose procesiniuose veiksmuose pats pranešėjas Tomas Gailius atsisakė konfidencialumo ir paviešino savo asmens duomenis. Todėl nesutinkame su Generalinės prokuratūros reiškiamu priekaištu komisijai“, – tvirtina parlamentarai.

Tyrė penkerių metų senumo istoriją

Seimo komisija tyrė buvusio VSD pareigūno T. Gailaus informaciją apie 2018–2019 metais kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinkos žmonių tikrinimą. Pareigūnas įtarė, kad šis tikrinimas atliktas neteisėtai, o su jo rezultatais supažindinti pašaliniai asmenys.

Komisija konstatavo, kad VSD vadovas D. Jauniškis tikrintinų asmenų sąrašą galėjo gauti iš paties G. Nausėdos. Be to, konstatuota, kad G. Nausėda tapo pažeidžiamas, nes jo komandoje dirbo asmenų, turėjusių arba tebeturinčių ryšių su Rusijos ar Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, diplomatais, baltarusiškų trąšų verslu.

Taip pat pareikšta, kad prezidento atsisakymas liudyti komisijai yra nesuderinamas su jo duota priesaika.

Išvadose taip pat konstatuota, kad STT vadovas L. Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų parlamentarams apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.

Iniciatyva atlikti parlamentinį tyrimą dėl šios istorijos kilo po to, kai praėjusių metų pavasarį prokuratūra konstatavo, kad prieš ketverius metus pateiktas žvalgybos pareigūno pranešimas tuomečiam Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui apie VSD vadovybės veiksmus išnagrinėtas netinkamai.

Ši istorija aprašyta ir tyrimų žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“.

A. Purvainio viešų pasisakymų vertinimą inicijavo Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė.

Išklausiusi tarybos narių argumentus, ji trečiadienio posėdyje pasiūlė atidėti klausimo svarstymą bei perduoti jį Komunikacijos ir Teisės aktų projektų rengimo ir vertinimo komitetams.

Siūlymui atidėti klausimą pritarė 13 Teisėjų tarybos narių, vienas balsavo prieš.

Tarybos narės teisėjos Egidijos Tamošiūnienės manymu, svarstant klausimą dėl A. Purvainio reikėtų vertinti teisėjo saviraiškos ribas, tam reikia surinkti papildomą medžiagą.

„Kalbant apie teisėjo saviraiškos ribas nebūčiau tokia tvirta svarstant argumentuotai pateiktą teikimą. Reikėtų pasižiūrėti tarptautinį kontekstą, Europos Žmogaus Teisių Teismo bylas“, – sakė E. Tamošiūnienė.

Anot jos, kadangi Teisėjų tarybos nariams yra pateiktos patobulintos Informacijos apie teismus ir nagrinėjamas bylas teikimo visuomenei taisyklės, „galbūt tai būtų susiję su poreikiu pakoreguoti šias taisykles“.

S. Rudėnaitė tarybai teikė svarstyti klausimą dėl Kauno apylinkės teismo pirmininko viešai išsakytų vertinimų apie Seimo laikinosios tyrimo komisijos veiklą.

Pirmininkės teikime buvo nurodyta, kad A. Purvainio pasisakymai gali pažeisti pagarbos ir lojalumo valstybei, nepriklausomumo ir nešališkumo principus, peržengti saviraiškos ribas.

Tokią Teisėjų tarybos pirmininkės reakciją sukėlė naujienų agentūrai ELTA  duotas A. Purvainio komentaras apie Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadas VSD pranešėjo istorijoje.

Kalbant apie teisėjo saviraiškos ribas nebūčiau tokia tvirta svarstant argumentuotai pateiktą teikimą.

A. Purvainis tvirtino, kad Seimo komisija negali konstatuoti priesaikos sulaužymo, Konstitucijos pažeidimo, „jau nekalbant apie tai, kad galėtų priimti sprendimus, kaip, pavyzdžiui, teismo ar Konstitucinio Teismo, pateikti teisinį vertinimą, nes tai ne parlamento funkcija“.

Tuo metu Prezidentūros komentare prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad pagal Teismų įstatymą „teisėjas turi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose numatytas Lietuvos Respublikos piliečio teises ir laisves“.

Kovo pabaigoje darbą baigusi Seimo komisija išvadose konstatavo, jog VSD vadovas Darius Jauniškis per 2019 metų prezidento rinkimų kampaniją talkino tuomet kandidatui rinkimuose G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus.

Parlamentinio tyrimo duomenimis, šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jo pavedimu.

Klausiama, ar susipažinus su parlamentinio tyrimo išvadomis susvyravo jos pasitikėjimas VSD ir STT vadovais, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, jog pasitiki institucijomis. Visgi, pažymi ji, jeigu dėl tarnybų veiklos kyla klausimų – jie turi būti atsakyti.

„Komisijos darbas buvo ne tam, kad būtų pareikalauta kieno nors galvos ar būtų pareikštas kažkoks nepasitikėjimas, bet kad būtų gauti atsakymai ir informacija į iškeltus klausimus“, – Eltai komentavo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Pirminis tikslas yra kalbėti apie viešumą, atvirumą“, – pridūrė ji.

Politikė akcentuoja, jog vertinant VSD pranešėjo tyrimo komisijos išvadas bei siekiant į jas tinkamai reaguoti, Seimas galėtų svarstyti ir komisijos siūlomas įstatymines iniciatyvas. Visgi, pakartojo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, svarbiausias išlieka skaidrumo ir viešumo faktorius.

„Valstybės stiprybė ir institucijų stiprybė yra atvirume. Jeigu kažkas yra ne taip – visada galima pataisyti, pasitaisyti. Jeigu atrodo, kad komisijos išvados neįtikina – Seimo valia bus priimti kitokius sprendimus“, – pridūrė ji.

Komisijos darbas buvo ne tam, kad būtų pareikalauta kieno nors galvos ar būtų pareikštas kažkoks nepasitikėjimas, bet kad būtų gauti atsakymai ir informacija į iškeltus klausimus.

Panašios pozicijos laikosi ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Jis neatmeta, jog Seime gali pasigirsti raginimų „reikalauti tarnybų vadovų galvų“. Tačiau ekspremjeras abejoja, ar pokyčiai VSD ir STT vadovybėje išspręstų problemas, apie kurias kalbama parlamentinio tyrimo išvadose.

„Manau, kad vienas pagrindinių dalykų – spręsti sisteminius, ne personalinius klausimus“, – Eltai sakė politikas, pripažindamas, jog kai kurių specialiųjų tarnybų reakcija į tyrimo išvadas nėra adekvati.

„Gal bus tokių, kurie sakys – reikia reikalauti galvų. Bet mes dažnai sprendžiame klausimus pakeitę vieną galvą kita galva – ir vėl turime tą patį. Manau, ne tas kelias turi būti“, – samprotavo S. Skvernelis.

Visgi, klausiamas, ar tebepasitiki D. Jauniškiu bei L. Pernavu, „Vardan Lietuvos“ lyderis užsiminė norįs susipažinti su įslaptinta tyrimo medžiaga.

„Po to galbūt kas nors pasikeis. Bet aš asmeniškai nematau pagrindo nepasitikėti VSD vadovu ar STT vadovu. Tarnybos labai svarbios, šiandien nereikėtų liesti personalinių klausimų“, – pakartojo jis, neatmesdamas, jog Seimo demokratai gali nuspręsti pasikviesti VSD ar STT vadovus į frakcijos posėdį.

E. Gentvilas: tarnybų nesiskaitymas su Seimu pradeda badyti akis

Tuo metu Seimo liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas tarnybų ir jų vadovų elgesį vertina gerokai griežčiau. Ilgametis parlamentaras pažymi – Seimo ir prezidento skiriamų pareigūnų veikloje matomas akivaizdus puolimas prieš parlamentą.

„Sąžiningai pasakysiu – specialiųjų tarnybų nesiskaitymas su Seimu tiesiog pradeda badyti akis. Aš nenoriu, kad Lietuva būtų specialiųjų tarnybų valdoma valstybė. (...) Matau, kad niekinamas Seimas kaip institucija ir Seimo sudaryta, savo įgaliojimų neperžengusi laikinoji tyrimo komisija“, – Eltai sakė E. Gentvilas.

„Iš tikrųjų, yra nepasitenkinimas komisijos priimtomis išvadomis ir pradedama kvestionuoti Seimo teisė daryti tam tikrus dalykus. Į tą chorą įsijungė ir Generalinė prokuratūra, kuri tiesiog skundžia Seimą – pati paskatinusi imtis tyrimo, dabar ima kvestionuoti ir kritikuoti tai, ką Seimo laikinoji tyrimo komisija padarė“, – prokurorų kreipimusi į Seimo etikos sargus stebėjosi jis.

Tokią tarnybų laikyseną politikas linkęs sieti su teisėsaugos padarytomis klaidomis, tiriant T. Gailiaus pranešimą.

„Sakyčiau, tai yra konstitucinio lygmens konfliktas, kuriame yra puolamas Seimas, kaip paskutinė atsvara kovoje su specialiųjų tarnybų galimai neteisėtais veiksmais“, – samprotavo jis.

„Nei prezidentui Seimas yra jaunesnysis brolis, o Seimo pirmininkė nėra jaunesnioji sesuo, nei specialiosioms tarnyboms Seimas yra kažkoks jaunesnysis pabrolys. Mes turime demokratiniu įgaliojimus ir privalome užtikrinti demokratinius veikimo veiksmai – ar tai būtų prezidento, ar specialiųjų, kitų tarnybų veiksmai“, – pažymėjo liberalas.

Visgi, politikas aiškiai nenurodo, ar, jo manymu, D. Jauniškis bei L. Pernavas turėtų trauktis iš savo pareigų.

„Tai yra iš dalies Seimui pavaldžios institucijos. Tą procesą, kurį matau dabar, tautosaka apibūdina taip – uodega vizgina šunį. Mes juos paskyrėme, o jie mums pradeda vadovauti“, – metaforomis situaciją iliustravo E. Gentvilas.

„Neatmetu galimybės, kad mes ir frakcijoje ar platesniame formate kviesime specialiųjų tarnybų vadovus išsakyti tai, kas yra, panašu, nutylima“, – pridūrė jis.

Socialdemokratai išlieka skeptiški dėl išvadų apie tarnybų veiklą

Skeptiškai parlamentinio tyrimo išvadas sutikę socialdemokratai nėra linkę dramatizuoti ir VSD bei STT vadovams metamų kaltinimų. Parlamentaras Gintautas Paluckas pastebi, jog VSD pranešėjo tyrimo komisijos išvados daugiau remiasi ne faktine informacija, bet interpretacijomis.

„Tai, kas yra konstatuojama, neveda prie pačios išvados. Kitaip tariant, tai, kas išvadoje minima kaip faktas, kad kažkas piktnaudžiavo, kažkas sąmoningai klaidino – tokių faktų pati komisija toje konstatuojamoje dalyje nenurodo. Tai yra interpretacija arba prielaida“, – aiškino G. Paluckas.

„Dėl kitų prielaidų mes nesame linkę ieškoti priekabių sąmoningai, nes nelaiko kritikos pati išvados struktūra – kai trys liudytojai apklausiami, visi sako „ne, nebuvo“, išvadoje rašoma – „galima daryti prielaidą, kad buvo“, – stebėjosi jis.

G. Paluckas, kaip ir opozicijos kolega S. Skvernelis, teigė norįs susipažinti su slaptumo žyma grifuota tyrimo informacija. Visgi, remdamasis komisijos pirmininko Vytauto Bako pasisakymais, socialdemokratas pastebi – įslaptinta tik nedidelė dalis tyrimo išvadų.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę pristatytose VSD pranešėjo istoriją tyrusios parlamentinės komisijos išvadose metamas šešėlis VSD ir STT vadovybei. Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas D. Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką.

Tuo metu STT vadovas L. Pernavas, kaip teigiama išvadose, piktnaudžiavo savo pareigomis, atsisakydamas pateikti komisijai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją bei klaidindamas komisijos narius.

Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog parlamentinio tyrimo metu paaiškėjo, kad VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant tuomečio kandidato G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.

Tyrimo komisija įvertino ir pažeidimus dėl pranešėjo T. Gailiaus atskleistos tapatybės – konstatuojama, jog už tai yra tiesiogiai atsakingas VSD direktorius D. Jauniškis.

Tokį raštą jis nusiuntė prezidentui, premjerei, Seimo pirmininkei, parlamento vadovybei ir frakcijoms, taip pat Specialiųjų tyrimų tarnybai bei Generalinei prokuratūrai.

Kitą savaitę parlamentarai turėtų baigti laikinosios tyrimo komisijos išvadų pateikimo procedūrą ir dėl jų balsuoti.

„(...) akivaizdu, kad komisijos tikslas buvo nenustatyti objektyvias aplinkybes, tačiau buvo siekiama politinių ar kitų tikslų, komisijos išvada, paremta interpretacijomis bei prielaidomis, nepagrįstai diskredituoja valstybės institucijas, pareigūnus bei daro žalą ne tik už nacionalinį saugumą atsakingoms valstybės institucijoms, Seimo laikinųjų komisijų institutui, tačiau ir pačiai valstybei“, – rašo VSD direktoriaus pavaduotojas.

Jo rašte paneigiama dešimt tyrimo komisijos išvados punktų.

V. Mažeikos teigimu, Seimo komisija sąmoningai ignoravo ir nepagrįstai nevertino VSD teiktos informacijos, įskaitant įslaptintą, rašytinių paaiškinimų, pridėtų atitinkamų dokumentų.

Todėl komisijos išvada yra nepagrįsta ir nemotyvuota, paremta prielaidomis ir interpretacijomis bei pranešėjo Tomas Gailiaus pateikta informacija, kuri nebuvo įvertinta atsižvelgiant į kitus komisijos tyrime surinktus įrodymus.

„Todėl komisijos išvada yra nepagrįsta ir nemotyvuota, paremta prielaidomis ir interpretacijomis bei pranešėjo Tomas Gailiaus pateikta informacija, kuri nebuvo įvertinta atsižvelgiant į kitus komisijos tyrime surinktus įrodymus“, – tvirtinama rašte.

Anot jo, išvadoje pateikti argumentai ir vertinimai prieštarauja VSD turimai bei komisijai pateiktai faktinei medžiagai, teisiniam reglamentavimui, Žvalgybos kontrolierių įstaigos vertinimams bei kompetentingų žvalgybos pareigūnų liudijimams.

VSD taip pat kelia klausimą dėl tyrimo nešališkumo, nes jam vadovavo Vytautas Bakas, 2019 metais jau tyręs šią informaciją.

Žvalgybos tarnybos atstovas pabrėžė, kad duomenys Seimo komisijai teikti „visa įmanoma apimtimi, kiek tai atitiko įstatymų nuostatas ir nedarė žalos žvalgybos institucijos veiklai“.

Kaip tikrovės neatitinkanti nurodoma komisijos išvada, jog patikrinus tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos rėmėjus ir komandos narius, aptikta kelios dešimtys riziką keliančių asmenų ir apie tai neinformuoti sprendimų priėmėjai.

„VSD atsakingai pareiškia, kad G. Nausėdos aplinkoje priešrinkiminiu ir rinkiminiu laikotarpiu nebuvo nustatyta asmenų, kurie kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui“, – tvirtinama rašte.

„Komisijai ne kartą ir žodinių liudijimų metu, ir raštu buvo teikta, kad asmens vardo ir pavardės buvimas VSD tyrime nereiškia, kad tas asmuo kelia grėsmę, tačiau komisija nepagrįstai, nesiremdama faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktais duomenimis sprendė, jog VSD nustatė keletą dešimčių asmenų, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ir apie tai nepranešė sprendimų priėmėjams bei iš šios prielaidos suformulavo visą seką hipotetinių VSD veiklos trūkumų ir pažeidimų“, – rašoma jame.

V. Mažeikos teigimu, Seimo komisija nuolat darė neteisėtą spaudimą VSD ir jos pareigūnams atskleisti, kas departamentui pateikė tikrintinų asmenų sąrašus.

VSD direktorius Darius Jauniškis Seimo tyrėjams liudijo sąrašus gavęs iš „žmogiškojo šaltinio“.

Rašte nurodoma, kad neturėdami jokių įrodymų, jie padarė nepagrįstą išvadą, jog tas žmogiškasis šaltinis galėjo būti tik pats G. Nausėda ar jo pavedimu veikęs asmuo.

Žvalgybos tarnyba taip pat atmetė komisijos išvadą, kad D. Jauniškis ją klaidino, neteikė informacijos, kad yra atsakingas dėl pranešėjo T. Gailiaus atleidimo iš VSD ir tapatybės atskleidimo, kad glaudžiai bendradarbiauja su nuomonės formuotojais, nepagrįstai įslaptino dalį informacijos.

Pasak V. Mažeikos, komisija prašė įvertinti tik dviejų žvalgybos pareigūnų liudijimų stenogramas, o dėl kitos informacijos įvertinimo ir suskirstymo slaptumo žymomis, juoba, išslaptinimo galimybių įvertinimo, kreiptasi nebuvo.

Seimo komisija tyrė buvusio VSD pareigūno T. Gailaus informaciją apie 2018–2019 metais kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmonių tikrinimą. Pareigūnas įtarė, kad šis tikrinimas atliktas neteisėtai, o su jo rezultatais supažindinti pašaliniai asmenys.

Komisija konstatavo, kad VSD vadovas D. Jauniškis tikrintinų asmenų sąrašą galėjo gauti iš paties G. Nausėdos. Be to, konstatuota, kad G. Nausėda tapo pažeidžiamas, nes jo komandoje dirbo asmenų, turėjusių arba tebeturinčių ryšių su Rusijos ar Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, diplomatais, baltarusiškų trąšų verslu.

Taip pat pareikšta, kad prezidento atsisakymas liudyti komisijai yra nesuderinamas su jo duota priesaika.

Jo teigimu, reakcija į komisijos išvadas rodo, jog norima susiaurinti Seimo konstitucines teises, apribojant parlamentinės kontrolės galimybes.

„Kai komisijai atsisakoma pateikti informaciją, teikiami melagingi liudijimai... Kokį poveikį turės šis precedentas, kuomet Seimo komitetai, komisijos vėliau bandys vykdyti parlamentinę kontrolę? Nemanote, kad mums, Seimui, siunčiama aiški žinia – dalį konstitucinių įgaliojimų norima iš Seimo paimti, kad Seimas jų nevykdytų“, – ketvirtadienį Seime pristatydamas komisijos išvadas sakė V. Bakas.

„Nuo mūsų pozicijos priklausys, kiek tokios idėjos atimti konstitucinius įgaliojimus iš parlamento, bus įgyvendintos“, – pabrėžė jis.

Antradienį paskelbus komisijos išvadas, prezidentas Gitanas Nausėda jas pavadino diskredituojančiomis valstybę, VSD – nepagrįstomis faktais ir menkinančiomis tarnybos dalykinę reputaciją, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas kategoriškai atmetė kaltinimus piktnaudžiavimu ir atsisakymu pateikti duomenis.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydama išsiaiškinti, ar Seimo tyrimo komisijos veikla buvo teisėta.

„Šių institucijų, ypač STT, VSD, vaidmuo yra saugoti mūsų politinę sistemą, taip pat užtikrinti ir rinkimų kampanijų teisėtumą. Mes klausėme, kaip jie laikosi politinio neutralumo principų, ir šie klausimai sukėlė vadovų istoriją“, – ketvirtadienį atsakinėdamas į parlamentarų klausimus teigė V. Bakas.

„Isteriją sukelia tai, kad parlamentas išdrįso vykdyti parlamentinę kontrolę, tai vadinama karu“, – pažymėjo jis.

Isteriją sukelia tai, kad parlamentas išdrįso vykdyti parlamentinę kontrolę, tai vadinama karu.

T. Gailiaus informacija pasitvirtino

Pristatydamas komisijos išvadas V. Bakas sakė, kad dar 2019 metais tuometinio VSD pareigūno Tomo Gailiaus pateikta informacija apie tai, kad jo vadovai galėjo pažeisti įstatymą duodami jam nurodymą patikrinti kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinkos žmones ir apie tikrinimo rezultatus informuodami asmenis, neturinčius teisės žinoti įslaptintos informacijos.

Pasak V. Bako, VSD direktorius Darius Jauniškis pripažino davęs tokį nurodymą, bet komisijai neatskleidė „žmogiškojo šaltinio“, iš kurio gavo tikrintinų žmonių sąrašą, šis šaltinis nebuvo registruotas vidinėje sistemoje pagal nustatytą tvarką.

Todėl, komisijos vadovo teigimu, šį D. Jauniškio liudijimą komisija įvertino kaip nepatikimą, klaidinantį, kaip jo gynybinę versiją.

„Tai, kad D. Jauniškis klaidino savo liudijimu, komisija grindžia dar ir tuo, kad jo pavaduotojo Remigijaus Bridikio duoti paaiškinimai komisijai uždarame posėdyje tikrai radikaliai skiriasi nuo to, ką kalbėjo D. Jauniškis“, – sakė parlamentaras.

Komisijos duomenimis, VSD patikrinus beveik pusantro šimto asmenų aptikta keliasdešimt žmonių, keliančių kontržvalgybinių rizikų, tai yra jie turėjo ryšių su baltarusiškų trąšu verslu, Rusijos ir Baltarusijos žvalgybų tarnybomis, palaikė ryšius su Rusijos ir Baltarusijos diplomatais ir pan.

Anot tyrėjų, šie jo štabo narių ir jo paties ryšiai daro prezidentą pažeidžiamą.

Be to, komisija tvirtina surinkusi duomenų, kad „kai kurie su baltarusiškų trąšų verslu susiję asmenys bandė tapti ir tapo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių valstybės įstaigų vadovais bei išrinktojo prezidento patarėjais“.

Parlamentarai konstatavo, kad sąrašus, kokius asmenis reikėtų patikrinti, D. Jauniškis galėjo gauti tik iš G. Nausėdos.

Prezidentas ne kartą viešai yra neigęs, kad 2018–2019 metais prašė VSD paslaugos patikrinti jo komandos narius, rėmėjus.

„Be G. Nausėdos niekas kitas negalėjo žinoti, ką jis ketino pasitelkti rinkimams. Net štabo nariai, kurie buvo tikrinti, nežinojo, kad jie bus tais štabo nariais“, – ketvirtadienį teigė V. Bakas.

Anot jo, nustatyta, kad mažiausiai 39 iš 41 tikrintų asmenų buvo SEB klientai ir stambių įmonių vadovai, tai įrodo, jog G. Nausėda pasinaudojo buvusiais darbiniais ryšiais.

Atmetė kaltinimus dėl sąskaitų suvedimo

V. Bakas ketvirtadienį atmetė prezidento anksčiau išsakytą kritiką, jog 2019 metais per prezidento rinkimus jis vadovavo G. Nausėdos varžovo rinkimų štabui, todėl dabar suveda sąskaitas.

„Neturiu jokių asmeninių nuoskaudų prezidentui, galiu pasakyti, kad prezidento rinkimų kampanija, kaip atrodė tuo metu, vyko korektiškai, bent jau buvau tuo įsitikinęs, tačiau dabar, po šio tyrimo noriu paklausti jūsų: ar galima vadinti sąžiningais ir korektiškais rinkimus, kuriuose vienas iš kandidatų turi gauti žvalgybos institucijų paslaugas? Jūs pati esate saugi tokiuose rinkimuose, galite jais pasitikėti?“ – atsakydamas į socialdemokratės Orintos Leiputės klausimą kalbėjo V. Bakas.

„Tokios kampanijos, kuri tuo metu vyko iš to, ką mes nustatėme, nelinkiu nė vienam iš mūsų“, – pridūrė jis.

Ketvirtadienį Seimas nebaigė išvadų pateikimo procedūros, ją ketinama pratęsti balandžio 9 dieną.

Po penkis mėnesius trukusio tyrimo komisija konstatavo, kad prezidentas G. Nausėda yra pažeidžiamas ir galėjo sulaužyti priesaiką, neatsakydamas į komisijos klausimus.

Dokumente rašoma, jog STT vadovas L. Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų parlamentarams apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, susijusį su pranešėjo istorija, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.

Seimo komisijoje dirbo tik valdančiųjų atstovai ir vienintelis opozicijos narys – demokratas V. Bakas. Kitų opozicinių frakcijų nariai atsisakė dirbti komisijoje.

G. Nausėda: jeigu parlamentinio tyrimo išvados nebus pagrįstos, VSD pranešėjo komisija turės prisiimti atsakomybę

Prezidentas G. Nausėda sako, kad pranešėjo T. Gailiaus istoriją nagrinėjusi Seimo komisija turi pateikti aiškius faktus dėl tyrimo išvadų apie dalies institucijų vadovų sąsajas su baltarusiškų trąšų verslu. Šalies vadovo teigimu, dabar dalis tezių atrodo „laužtos iš piršto“. Visgi, jeigu išvadose pateikta informacija nepasitvirtins, parlamentinio tyrimo komisijos nariai, G. Nausėdos nuomone, turėtų prisiimti atsakomybę.

„Negalima kalbėti anonimiškai, negalima sakyti, kad mes turime kažkokių duomenų, kad kažkokių institucijų vadovai galbūt yra susiję su šiuo verslu. Arba faktai ant stalo, arba reikia atsiimti tuos teiginius, kuriuos žmonės teigia“, – ketvirtadienį Šiauliuose žurnalistams sakė G. Nausėda.

Tai yra žiauriai neatsakinga. 

„Tai yra žiauriai neatsakinga. Tai yra labai neatsakinga ypač šiuo metu – suverti ant siūlo eilę institucijų, nors visi puikiai žinome, kad čia kalba eina tik apie prezidento rinkimus. Kuo dabar dėtos tos institucijos, kurios turi labai rimtas atsakomybes Lietuvoje – Valstybės saugumo departamentas, Generalinė prokuratūra, Specialiųjų tyrimų tarnyba? Tai yra nepaprastai svarbios mūsų saugumo institucijos ir mes negalime elgtis taip neatsakingai, kaip dabar elgiamasi“, – apgailestavo jis.

Kaip skelbta anksčiau, Seimo laikinoji tyrimo komisija konstatavo, jog „kai kurie su baltarusiškų trąšų verslu susiję asmenys bandė tapti ir tapo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių valstybės įstaigų vadovais bei išrinktojo prezidento patarėjais“. Visgi, kas yra šie asmenys ir į kokias pareigas šiuo metu užima, komisijos pirmininkas V. Bakas neatskleidžia, argumentuodamas, jog tai – įslaptinta informacija.

Prezidento G. Nausėdos nuomone, jeigu komisija nepateiks detalių apie šiuos teiginius arba jie nepasitvirtins, tyrimą atlikę parlamentarai turėtų prisiimti už tai atsakomybę.

„Deja, kol kas atrodo, kad daugelis faktų, kurie pateikti toje išvadoje, yra laužti iš piršto. Jeigu tie argumentai ir faktai nebus pagrįsti, be abejo, komisija ir jos nariai turi prisiimti atsakomybę“, – pridūrė šalies vadovas.

„Tik aklas gali nematyti įrodymų ir tik aklas gali nematyti problemų“, – ketvirtadienį LRT radijui teigė V. Bakas.

„Komisijai pavyko išsiaiškinti, kokiu tikslu VSD direktorius rinko informaciją apie „bedarbį“ Gitaną Nausėdą. Pavyko išsiaiškinti motyvus, tam yra surinkti įrodymai STT, jie žinomi ir komisijai“, – tikino parlamentaras.

Reaguodamas į šalies vadovo kritiką, V. Bakas tikina, kad užuot komentavęs Seimo VSD pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją tyrusios komisijos darbą, prezidentas turėtų atsakyti į jam pateiktus klausimus.

„Prezidentas užuot komentavęs, bandydamas sumenkinti komisijos darbą, jam reikėtų padaryti paprastą dalyką ir atsakyti į tuos 70 klausimų, kuriuos jam suformulavo komisija. Čia paaiškėtų tiek visuomenei, tiek žiniasklaidai prezidento santykis su informacijos rinkimu“, – teigė politikas.

Tik aklas gali nematyti įrodymų ir tik aklas gali nematyti problemų.

„Prezidentas turėtų pasakyti ir apie savo slaptus susitikimus su baltarusiškų trąšų verslu besiverčiančiais asmenimis, kuriuos komisija taip pat nustatė ir kuriuos prezidentas ir jo aplinka slepia“, – pridūrė jis.

Opozicijai priklausančiam parlamentarui antrino ir Seimo konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Pasak jos, G. Nausėdos reakcija į komisijos išvadas stebina.

„Prezidento reakcija stebina, čia nėra kažkoks anekdotas, į kurį reikia taip reaguoti. Atsakymas į klausimus yra minimalus požiūris į Seimą, į įstatymą“, – kalbėjo ji.

Savo ruožtu, išvados nepalaikysiančių socialdemokratų atstovas Gintautas Paluckas tikina, kad VSD pranešėjo komisija sukėlė karą tarp Seimo ir specialiųjų tarnybų.

„Komisija sukėlė karą tarp Seimo ir institucijų, kuris mums nėra reikalingas ir net žalingas“, – dėstė jis.

Kelis mėnesius vykusio tyrimo išvados meta šešėlį ant G. Nausėdos, VSD ir STT vadovų

Pirmadienį VSD pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją nagrinėjusi Seimo komisija patvirtino parlamentinio tyrimo išvadą. Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui G. Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Seimo tyrėjai daro išvadą, kad VSD direktorių medžiaga apie kandidato aplinką pasiekė per patį G. Nausėdą arba jo pavedimu veikusį asmenį. Taip pat nurodoma, kad departamente surinkta informacija galėjo būti atskleista ir pačiam G. Nausėdai.

Tuo metu atsakinėti į komisijos pateiktus klausimus atsisakęs prezidentas, parlamentarų nuomone, kliudė Seimui vykdyti savo pareigas ir pažeidė Konstituciją bei priesaikos nuostatas gerbti ir vykdyti įstatymus.

Parlamentinis tyrimas meta šešėlį ir ant STT vadovo Lino Pernavo, kuris, kaip teigiama išvadose, piktnaudžiavo savo pareigomis, atsisakydamas pateikti komisijai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją bei klaidindamas komisijos narius.

Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog parlamentinio tyrimo metu paaiškėjo, kad VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant tuomečio kandidato G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.

Taip pat išsiaiškinta, jog G. Nausėda bei jo rinkiminio štabo nariai 2018–2019 m. palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, su jais susitikinėdavo, o tapęs šalies vadovu šiuos asmenis kviesdavo į Prezidentūroje vykusius renginius. Pažymima, jog komisijai liudiję aukštas pareigas Prezidentūros kanceliarijoje einantys G. Nausėdos komandos nariai šią informaciją nuslėpė. Dėl to parlamentinė komisija ketina kreiptis į prokuratūrą.

Tyrimo komisija įvertino ir pažeidimus dėl pranešėjo T. Gailiaus atskleistos tapatybės – konstatuojama, jog už tai yra tiesiogiai atsakingas VSD direktorius D. Jauniškis.

Tyrimo išvadas dar turės patvirtinti Seimas – parlamentarams ketinama jas pateikti ketvirtadienį.

Prezidentas su išvadomis nesutinka ir pabrėžia, kad komisija yra politizuota

G. Nausėda netruko sureaguoti į parlamentinio tyrimo išvadas. Prezidentūros teigimu, tai „desperatiškas bandymas paveikti prezidento rinkimų rezultatus“ ir kartu mėginimas „diskredituoti valstybę ir jos konstitucinius principus“. Daukanto aikštė tikina, kad Seimo laikinoji komisija yra politizuota, o pateiktos išvados nukreiptos ne tik prieš prezidentą, bet ir daugelį valstybės institucijų.

STT vadovas L. Pernavas taip pat atmeta jo atžvilgiu itin kritiškas komisijos išvadas. Tarnybos direktorius nurodė aktyviai bendradarbiavęs su parlamentine komisija, tačiau užsiminė, jog keliami reikalavimai paviešinti kriminalinės žvalgybos informaciją gali pažeisti Konstitucijoje įtvirtintas vertybes.

Panašios pozicijos laikosi ir VSD – departamentas tvirtina, kad parlamentinio tyrimas remiasi selektyviai atrinkta informacija, o tendencingomis išvadomis „sudaromos prielaidos daryti politinį spaudimą žvalgybos ir teisėsaugos institucijoms“.

Savo ruožtu Generalinė prokuratūra kreipėsi į Seimo etikos sargus, prašant įvertinti, ar tyrimas vykdytas pagrįstai ir teisėtai.

Anot jų, tai leidžia kelti klausimą ir dėl prezidento Gitano Nausėdos priesaikos sulaužymo, tačiau apkalta vargiai įmanoma.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Ignas Kalpokas BNS teigė, kad Seimo komisijos atliktas tyrimas atskleidė keletą pagrindinių faktorių, kurie rodo apie galimai neskaidrią veiklą.

„Tai yra, kad galimai vis dėlto buvo neskaidrūs ir nelygias sąlygas kandidatams sudarantys santykiai tarp kandidato į prezidentus G. Nausėdos ir VSD vadovo, kad galimai buvo neteisėtai rinkta informacija, neteisėtai atskleista G. Nausėdos štabui informacija apie žmones“, – BNS sakė VDU politologas.

„Šitie faktoriai viena vertus, kaip ir komisijos išvados, sudaro prielaidas kreiptis ir į Generalinę prokuratūrą, taip pat kelia klausimą ir dėl paties prezidento pažeidžiamumo. O kuomet keliami klausimai dėl prezidento pažeidžiamumo ir galimo priesaikos sulaužymo, ką komisija irgi konstatavo, tai čia mes jau girdim aidus ir to, kas figūravo Rolando Pakso istorijoje“, – tvirtino jis.

O kuomet keliami klausimai dėl prezidento pažeidžiamumo ir galimo priesaikos sulaužymo, ką komisija irgi konstatavo, tai čia mes jau girdim aidus ir to, kas figūravo Rolando Pakso istorijoje.

Seimo komisija išvadose konstatavo, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus, o šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jis buvo perduotas jo pavedimu.

Komisija taip pat konstatavo, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų parlamentarams apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją.

Išvadą patvirtinus Seimui, komisijos nariai patvirtino svarstysiantys kreiptis į teisėsaugą dėl melagingų liudijimų.

Tiek I. Kalpokas, tiek Klaipėdos universiteto (KU) politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili BNS teigė, kad visgi apkalta G. Nausėdai vargiai įmanoma.

Parodė neskaidrius santykius

I. Kalpokas teigė, kad neskaidrios veiklos įspūdį sustiprina ir komisijos konstatuoti prezidento aplinkos ryšiai su asmenimis, susijusiais su Baltarusijos trąšų verslu.

„Kitas dalykas, dar skandalingesnis, – santykiai su Baltarusijos trąšų importuotojais, ir tai, kad, tikėtina, buvo bandoma daryti prezidentūrai įtakai“, – teigė jis.

Anot jo, nors šie faktoriai sudaro prielaidas kelti klausimą dėl galimo priesaikos sulaužymo ir apkaltos, ji vargiai įmanoma.

„Aišku, šį kartą turime kitokią politinę situaciją, tikrai nemanau, kad viskas baigtųsi apkalta. Ko gero, net sudaryti apkaltos komisijos vargiai pavyktų. Bet tas žodynas, kuris yra vartojamas, jis yra labai stipriai panašus į tai, kuo buvo kaltinamas prezidentas R. Paksas“, – kalbėjo I. Kalpokas.

Jo teigimu, rinkiminių metų fone lengva komisiją kaltinti politikavimu ir, panašu, kad tokios strategijos laikosi Prezidentūra.

Pasak I. Kalpoko, išvados taip pat galėtų sudaryti pagrindą VSD ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovų atsistatydinimui arba nušalinimui.

„Vis dėl to reikia turėti omenyje, kad abu pareigūnai, panašu, turi pilną prezidento palaikymą ir to jiems užtenka, kad jie liktų einamose pareigose. Man atrodo, šioj vietoj tas kausimas ir užsidaro“, – kalbėjo jis.

Politologas pabrėžė, kad komisijos išvados yra labai svarbios tuo, kad Seimas atliko parlamentinės kontrolės funkciją ir komisija atsakė į tuos klausimus, kurie buvo iškilę. Tai, koks bus jų poveikis, anot I. Kalpoko, yra rinkėjų rankose.

Atsakymų nerado

KU politologė G. Burbulytė-Tsiskarishvili BNS teigė, kad komisijos išvados jai neatsakė į visus klausimus ir jų liko tiek pat, kiek perskaičius žurnalistikos tyrėjų Dovydo Pancerovo ir Birutės Dovidonytės knygą „Pranešėjas ir Prezidentas“.

„Klaustukų man lieka pakankamai daug. Sakykime, vis tiek, prezidento įsitraukimas ar įtraukimas – čia labai svarbūs dalykai, jie taip ir nepaaiškėjo iki galo“, – teigė politologė.

Anot jos, išvadose esama iškarpyto teksto, kuris visuomenei neprieinamas ir negali būti viešinamas, kuris galbūt atskleistų daugiau informacijos.

„Iš pačių išvadų visgi galima numanyti, kad komisija kalba tik apie galimą ar numanomą prezidento dalyvavimą, tikrų įrodymų mes vis tiek iš išvadų negalime atsakyti, kad čia tikrai buvo prezidento aiškus dalyvavimas. Matyt, čia būtų pats svarbiausias momentas“, – kalbėjo ji.

Anot jos, liko klausimas ir dėl prezidento sąsajų su baltarusiškų trąšų importuotojais.

„Nesuprasi, ar čia tos asmenybės, ar kitos, bet tai nėra gerai, jeigu čia buvo poveikis. Čia, sakyčiau, yra žymiai didesnė problema negu privačių ar viešų asmenų tikrinimas. Nes jeigu buvo tas poveikis, tai saugumas neatliko savo darbo“, – teigė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Politologės teigimu, šioje situacijoje žodį turėtų tarti konstitucinės teisės specialistai, nes kol kas KU atstovė teigė matanti „procedūrinių skylučių dėl kurių iki apkaltos galima ir nenueiti“.

„Mano pozicija tokia – apkaltai reikia labai tvirtų ir aiškių išvadų, kadangi matau daugiau klausimų, negu atsakymų, man kol kas kyla abejonių būtent dėl procedūrinių dalykų, negu dėl turinio pačios apkaltos“, – teigė politologė.

Rizikos G. Nausėdos aplinkoje, nuslėptas tyrimas

Apie pusmetį VSD pranešėjo informaciją tyrusi parlamentinė komisija išvadas registravo šį antradienį.

Be kita ko, ji konstatavo, jog G. Nausėdos aplinkoje buvo nustatyta kelios dešimtys asmenų, keliančių rizikas nacionalinio saugumo interesams dėl jų esamų ar buvusių ryšių su riziką keliančiais asmenimis, bendradarbiavimo su Rusijos ar Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, baltarusiškų trąšų verslu.

Komisijos vertinimu, tai „daro prezidentą pažeidžiamą“, o G. Nausėdos atsisakymas liudyti komisijai yra nesuderinamas su jo duota priesaika.

Išvadose konstatuojama, kad VSD neinformavo institucijų ir sprendimų priėmėjų apie atliktą tyrimą dėl galimų pažeidimų finansuojant G. Nausėdos 2019 metų rinkimų kampaniją, įžvelgė teisinio reglamentavimo sudarytas galimybes nuslėpti ir nedeklaruoti visų patirtų rinkimų išlaidų.

Nė vienas tyrime figūruojantis asmuo sako nedarę nieko neteisėto.

G. Nausėda parlamentarus kaltina kišimusi į gegužę vyksiančius prezidento rinkimus. STT nurodo negalinti teikti detalios informacijos apie kriminalinės žvalgybos tyrimus politikams, o VSD teigia, jog Seimo komisija viršijo įgaliojimus, darydama išvadas remiasi prielaidomis, ir nurodo svarstanti ginti savo reputaciją.

„VSD, atlikęs detalesnį laikinosios komisijos išvadų vertinimą, priims sprendimus dėl tolesnių teisinių priemonių pasitelkimo, kad būtų apginta VSD, kaip žvalgybos institucijos, teisė ir pareiga užtikrinti nepriklausomą jos veikimą, svarstoma dėl VSD dalykinės reputacijos gynimo teisės aktų nustatyta tvarka“, – teigiama trečiadienį tarnybos išplatintame pranešime.

Jos teigimu, komisijos išvadose faktais nepagrįstais kaltinimais menkinamas pasitikėjimas VSD ir kitomis valstybės institucijomis.

Anot departamento, išvados parengtos „iš esmės ignoruojant VSD pateiktus duomenis bei žvalgybos kontrolieriaus išvadas ir remiantis selektyviai atrinkta informacija bei vienpusiška jos interpretacija, neįsigilinus į svarstytų klausimų teisinį reglamentavimą“.

„VSD vertinimu, tendencingomis išvadomis sudaromos prielaidos daryti politinį spaudimą žvalgybos ir teisėsaugos institucijoms, įtaką jų veiklai“, – teigiama pranešime.

VSD vertinimu, tendencingomis išvadomis sudaromos prielaidos daryti politinį spaudimą žvalgybos ir teisėsaugos institucijoms, įtaką jų veiklai.

Lietuvos žvalgybos teigimu, Seimo komisija savo išvadose ne tik išėjo už tyrimo ribų, tai yra jai Seimo nutarimu suformuluotų klausimų, bet ir „perėmė“ kitų valstybės institucijų kompetencijai priskirtas funkcijas. Kaip pavyzdys nurodomos komisijos pastabos dėl asmens duomenų tvarkymo departamente. Anot VSD, tai vertinti turi žvalgybos kontrolierius.

Departamentas taip pat teigia, kad Seimo komisijai nebuvo pavesta vertinti VSD informacijos įslaptinimo pagrįstumo.

„Laikinųjų komisijų nariai privalo laikytis teisės aktų, jiems pavestas funkcijas vykdyti jų ribose. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad tiek Laikinųjų komisijų įstatymas, tiek Valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugos įstatymas, tiek Žvalgybos įstatymas riboja laikinųjų komisijų teisę gauti tam tikrus išsamius duomenis, jei tokiu veiksmu nebūtų užtikrinamas vykdomų žvalgybos tyrimų, veiklos metodų, žmogiškųjų išteklių saugumas ir slaptumas, todėl nepagrįstai metami kaltinimai, kad komisijai nebuvo teikta visa jos funkcijas vykdyti reikalinga informacija (ar teikta melaginga informacija)“, – rašoma pranešime.

Jame pažymima, kad Seimo komisijos išvadose dėstomos vienpusiškos faktinių aplinkybių interpretacijos, neparemtos objektyviais duomenimis. Anot VSD, išvadose nėra objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti teiginius, kad žvalgybos tarnyba atliko teismo sankcionuotus veiksmus, kuriais rinkta žvalgybinė informacija 2019 metais vykusių prezidento rinkimų kampanijos metu.

Departamento teigimu, taip pat nėra objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti išvadą, kad VSD bendradarbiauja su tam tikrais žiniasklaidos atstovais ir jiems perduoda informaciją ir pan.

„Išvados neatlaiko kritikos dėl jų neatitikties teisės aktams; ne tik faktinės aplinkybės interpretuojamos vienpusiškai, nesant objektyvių tokias interpretacijas pagrindžiančių duomenų, tačiau ir teisės aktai taikomi klaidingai, daromos akivaizdžios teisės aktų taikymo klaidos“, – rašo VSD.

Žvalgyba tvirtina palaikanti Generalinės prokuratūros poziciją ir pritaria jos kreipimuisi  į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kad atlikdama parlamentinį tyrimą ir rašydama išvadas Seimo komisija nepaisė nešališkumo principo.

VSD pranešėjo istoriją tyrusi komisija antradienį pateikė savo išvadas.

Jose konstatuota, kad VSD direktorius Darius Jauniškis prieš penkerius metus talkino tuometiniam kandidatui į prezidentus G. Nausėdai rinkdamas žvalgybos informaciją apie jo aplinkos žmones – komandos narius, rinkimų štabo narius, rėmėjus.

Be to, komisija padarė išvadą,  kad D. Jauniškis informaciją, kokius asmenis reikia patikrinti, gavo arba iš paties G. Nausėdos, arba ji perduota šio pavedimu.

BNS pateikia svarbiausius jų akcentus.

1. Pats G. Nausėda paprašė patikrinti jo rėmėjus ir komandą:

„Informaciją apie Gitano Nausėdos aplinką gavo VSD direktorius Dariaus Jauniškis iš fizinio asmens (žmogiškojo šaltinio), kuris galėjo būti tik pats Gitanas Nausėda ar jo pavedimu veikęs asmuo“.

„VSD direktorius D. Jauniškis talkino 2019 metų prezidento rinkimuose dalyvavusiam kandidatui G. Nausėdai, rinkdamas žvalgybos informaciją apie šio kandidato aplinkos žmones – jo komandos narius, rinkimų štabo narius, rėmėjus“.

Tyrimo duomenimis, nuo 2018 metų liepos VSD rinko informaciją apie 142 su G. Nausėda susijusius asmenis.

„Komisijos surinkti duomenys leidžia teigti, kad VSD direktoriaus D. Jauniškio surinkta informacija apie kontržvalgybines rizikas keliančius asmenis galėjo būti neteisėtai atskleista asmenims, kurie neturėjo teisės su ja susipažinti – piliečiui G. Nausėdai“.

2. G. Nausėdos aplinkoje nustatyta riziką keliančių asmenų:

„Komisija gavo duomenų, kad 2019 metų prezidento rinkimus laimėjusio kandidato aplinkoje buvo nustatyta kelios dešimtys asmenų, keliančių rizikas nacionalinio saugumo interesams dėl jų praeityje ir (arba) šiuo metu palaikomų ryšių su kontržvalgybinę riziką keliančiais asmenimis dėl bendradarbiavimo su priešiškų Lietuvai šalių (Rusijos, Baltarusijos), SSRS žvalgybos tarnybomis, Rusijos ir Baltarusijos diplomatais, priešiškų šalių politikais ir valstybės pareigūnais, jiems artimais verslo atstovais“.

„Komisija nustatė, kad kai kuriuos iš minėtų asmenų G. Nausėda ketino skirti savo patarėjais. Komisijos duomenimis, apie tai buvo žinoma D. Jauniškiui, tačiau šią informaciją jis nuo komisijos ir sprendimų priėmėjų nuslėpė“.

3. VSD tyrė G. Nausėdos rinkimų finansavimą:

„VSD buvo atliekamas tyrimas apie galimus pažeidimus finansuojant kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos 2019 rinkimų kampaniją, tačiau informacija apie tai nebuvo pateikta sprendimų priėmėjams – Vyriausybei, Seimui, Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, Vyriausiajai rinkimų komisijai, Generalinei prokuratūrai“.

„2019 metų prezidento rinkimų kampanijos metu galiojęs teisinis reglamentavimas kandidatams sudarė galimybes nuslėpti ir nedeklaruoti visų patirtų rinkimų išlaidų (...)“.

TNS LT („Kantar“) duomenimis, 2019 metais G. Nausėdos skelbta reklama viršijo 600 tūkst. eurų, nors jis tiek kampanijos pajamų, tiek išlaidų deklaravo perpus mažiau.

4. Baltarusijos trąšų verslo atstovai lankėsi štabe:

„Komisija gavo duomenų, kad kandidato į prezidentus G. Nausėdos rinkimų štabe lankėsi, susitikinėjo su štabo nariais, bendravo asmenys, kurių veikla tiesiogiai susijusi su Baltarusijos trąšų verslu“.

„Komisija gavo duomenų, kad kai kurie kandidato į prezidentus G. Nausėdos rinkimų štabo nariai, taip pat pats G. Nausėda, 2018–2019 metais susitikinėjo su Baltarusijos trąšų verslu besiverčiančiais asmenimis ir verslo įmonių vadovais (akcininkais) bei atstovais“.

Komisijos teigimu, su baltarusiškų trąšų verslu besiverčiančiais asmenimis susitikinėjo ir kai kurie aukštas pareigas Prezidentūroje einantys asmenys, tačiau liudydami komisijai šią informaciją nuslėpė. Dėl tokių asmenų parodymų žadama kreiptis į prokuratūrą.

Žiniasklaida anksčiau skelbė, kad 2021 metais derinant pozicijas dėl sankcijų Baltarusijai Prezidentūra buvo prieš sankcijas trąšoms. Galop sankcijas baltarusiškoms trąšoms įvedė tiek Europos Sąjunga, tiek Jungtinės Valstijos, jų tranzitas per Lietuvą sustojo.

Seimo komisija taip pat teigia, kad kai kurie su baltarusiškų trąšų verslu susiję asmenys bandė tapti ir tapo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių valstybės įstaigų vadovais bei G. Nausėdos patarėjais. Pernai išleistoje knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“ su šiuo verslu sieti G. Nausėdos aplinkoje buvę broliai Andrius ir Vilius Nikitinai.

5. STT vadovas piktnaudžiavo pareigomis:

„STT vadovas Linas Pernavas, atsisakydamas komisijai pateikti prašomą kriminalinės žvalgybos informaciją, piktnaudžiavo savo pareigomis, savo veiksmais sukūrė situaciją, kai buvo bandoma paneigti Seimo – Tautos atstovybės – įgaliojimus imtis priemonių, kad būtų gauta informacija apie valstybėje ir visuomenėje vykstančius procesus, apie padėtį įvairiose valstybės bei visuomenės gyvenimo srityse ir jose kylančias problemas (...)“.

„Komisija L. Pernavo veiksmus vertina kaip bandymą trukdyti tinkamam Seimo – Tautos atstovybės – funkcijų atlikimui ir reikalingų sprendimų priėmimui, jo veiksmai vertintini kaip bandymas neleisti Seimo laikinajai tyrimo komisijai atlikti išsamaus ir objektyvaus tyrimo“.

Dėl STT vadovo veiksmų „klaidinant komisiją“ ir „vengiant pateikti“ reikšmingą informaciją komisija siūlo Seimo Kriminalinės žvalgybos kontrolės komisijai, Valstybės paslapčių koordinavimo komisijai imtis veiksmų „dėl STT surinktos kriminalinės žvalgybos informacijos saugumo užtikrinimo“.

6. VSD vadovas teikė klaidinančią informaciją:

„VSD vadovas D. Jauniškis, liudydamas komisijai teikė klaidinančią, tikrovės neatitinkančią informaciją (...)“.

Anot komisijos, VSD vadovas nuo jos nuslėpė, kad kai kuriuos asmenis, kėlusius rizikų dėl savo ryšių, G. Nausėda ketino skirti savo patarėjais.

Jos teigimu, D. Jauniškis taip pat nuslėpė, jog tokiais paskyrimais buvo suinteresuoti asmenys, susiję su baltarusiškų trąšų verslu.

7. Atsisakydamas liudyti G. Nausėda pažeidė Konstituciją:

„Prezidentas G. Nausėda, (...) nepateikdamas atsakymų į komisijos suformuluotus ir išsiųstus klausimus, kliudė komisijai atlikti Seimo suformuluotus uždavinius, taip pat kliudė Seimui – Tautos atstovybei – vykdyti savo konstitucines funkcijas, įgyvendinti Seimo konstitucinius įgaliojimus“.

„Be to, prezidentas Gitanas Nausėda savo veiksmais (neveikimu) pažeidė priesaikos nuostatas gerbti ir vykdyti įstatymus ir Konstitucijos 77 straipsnio 2 dalies nuostatą“.

8. Už pranešėjo tapatybės atskleidimą atsakingas VSD vadovas:

„Komisijos vertinimu, VSD vadovas D. Jauniškis yra tiesiogiai atsakingas už pranešėjo Tomo Gailiaus tapatybės atskleidimą, jis darė neigiamą poveikį pranešėjui“.

„Komisija konstatuoja, kad VSD vadovas D. Jauniškis nesiėmė jokių veiksmų, kad pranešėjas T. Gailius nepatirtų neigiamo poveikio VSD, priešingai – siekė inicijuoti Generalinėje prokuratūroje ikiteisminius tyrimus, kurie yra susiję su T. Gailiaus kreipimesi nurodytos informacijos atskleidimu“.

„D. Jauniškis, paaiškėjus pranešėjo T. Gailiaus tapatybei, nepagrįstai apribojo jo galimybę dalyvauti anksčiau įprastoje formalioje ar neformalioje veikloje, pašalino iš jos, taikė kitas neigiamo poveikio priemones (...), inicijavo VSD pertvarkas, dėl kurių pranešėjas T. Gailius buvo priverstas palikti pareigas VSD“.

9. Nepagrįstas informacijos įslaptinimas:

„Komisija konstatuoja, kad STT, VSD, Generalinė prokuratūra daugeliu atvejų nepagrįstai įslaptino komisijos prašomą informaciją ir tokiu būdu pažeidė Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme įtvirtintus informacijos įslaptinimo teisėtumo, pagrįstumo ir savalaikiškumo principus bei apribojo visuomenės galimybę susipažinti su šių institucijų veiksmais nagrinėjant pranešėjo kreipimąsi“.

Komisija nustatė, kad kriminalinės žvalgybos byla nebuvo pateikta susipažinti generaliniam prokurorui, kuris pagal įstatymą turi išimtinę teisę pradėti baudžiamąjį procesą dėl žvalgybos pareigūno padarytos nusikalstamos veikos.

Anot jo, generalinės prokurorės Nidos Grunskienės pasirašytą raštą gavo taip pat Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), VSD, laikinoji tyrimo komisija.

Dokumente teigiama, jog būtina įvertinti, ar komisija, nederindama savo veiksmų su Generaline prokuratūra, atskleisdama pranešėjo asmens duomenis ir reikalaudama pateikti kriminalinės žvalgybos tyrimo medžiagą, nepažeidė Konstitucijos, įstatymų reikalavimų ir Konstitucinio teismo suformuotos praktikos.

Kaip nurodoma antradienį paskelbtoje komisijos išvadoje, VSD vadovas Darius Jauniškis informaciją apie tuomet dar kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinką gavo arba iš paties G. Nausėdos arba informacija buvo perduota jo pavedimu.

Išvadose konstatuojama, kad D. Jauniškis, rinkdamas informaciją apie dabartinio šalies vadovo aplinkos žmones, jam talkino. Anot komisijos, aplinkoje buvo nustatyta kelios dešimtys asmenų, keliančių rizikas nacionalinio saugumo interesams dėl jų esamų ar buvusių ryšių su riziką keliančiais asmenimis, bendradarbiavimo su Rusijos ar Baltarusijos žvalgybos tarnybomis.

Kritikos išvadoje sulaukė ir Generalinė prokuratūra.

Anot komisijos Specialiųjų tyrimų tarnyba, VSD, Generalinė prokuratūra daugeliu atvejų nepagrįstai įslaptino komisijos prašomą informaciją ir, tokiu būdu, pažeidė Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme įtvirtintus informacijos įslaptinimo teisėtumo, pagrįstumo ir savalaikiškumo principus bei apribojo visuomenės galimybę susipažinti su šių institucijų veiksmais nagrinėjant pranešėjo kreipimąsi.

Be kita ko, ji nustatė, kad kriminalinės žvalgybos byla nebuvo pateikta susipažinti generaliniam prokurorui, kuris pagal įstatymą turi išimtinę teisę pradėti baudžiamąjį procesą dėl žvalgybos pareigūno padarytos nusikalstamos veikos.

Seimo komisija išvadas patvirtino vienbalsiai, bet jos veikloje, išskyrus demokratą Vytautą Baką, nebuvo opozicijos atstovų. Šias išvadas dar turės patvirtinti visas parlamentas.