Antradienį Seimas žengė link to pirmą žingsnį, po pateikimo pritardamas Seimo nario Andriaus Kupčinsko pateiktoms Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo pataisoms.

Teigiamas rezultatas – savo šalies reprezentacija ir simbolikos puoselėjimas.

Už siūlomą įstatymo pakeitimą po pateikimo balsavo 87 Seimo nariai, balsavusiųjų prieš nebuvo, susilaikė 10  parlamentarų. Projektas toliau keliaus į Seimo komitetus, vėliau jo laukia svarstymo ir priėmimo procedūros Seime.

Pasak A. Kupčinsko, nuo 2018 m. išduodamuose automobilių valstybinių numerių ženkluose nebeliko šaltuoju būdu išspaustų apskritimų – techninės apžiūros galiojimo lipduko ir hologramos, kuri buvo viena iš numerio ženklo apsaugos priemonių.

A. Kupčinsko nuomone, šiuo metu likusią tuščią vietą (tarp raidžių ir skaičių) ant automobilių valstybinių numerių būtų galima tinkamai užpildyti Lietuvos Respublikos herbo – Vyčio – simbolika.

Lietuvos valstybės herbas – Vytis. A. Sabaliausko / ELTOS nuotr.

„Lietuvos valstybės herbas gali būti naudojamas ant automobilių valstybinių numerių. Teigiamas rezultatas – savo šalies reprezentacija ir simbolikos puoselėjimas“, – sako parlamentaras.

Iniciatyvos autorius A. Kupčinskas sako, kad tai būtų viena efektyviausių valstybės reprezentacijos priemonių, kuria jau pasinaudojo ir pasirinko tokios ES šalys kaip Slovakija, Kroatija, Slovėnija, Austrija ir Vokietija bei kitos ne ES šalys (Šveicarija ir t. t.).

Antradienį Seimo narys Andrius Kupčinskas ketina pateikti Seimui tai numatančias Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo pataisas.

Pasak jo, nuo 2018 m. išduodamuose automobilių valstybinių numerių ženkluose nebeliko šaltuoju būdu išspaustų apskritimų – techninės apžiūros galiojimo lipduko ir hologramos, kuri buvo viena iš numerio ženklo apsaugos priemonių.

A. Kupčinsko nuomone, šiuo metu likusią tuščią vietą (tarp raidžių ir skaičių) ant automobilių valstybinių numerių būtų galima tinkamai užpildyti Lietuvos Respublikos herbo – Vyčio – simbolika. „Lietuvos valstybės herbas gali būti naudojamas ant automobilių valstybinių numerių. Teigiamas rezultatas – savo šalies reprezentacija ir simbolikos puoselėjimas“, – sako parlamentaras.

Projektą parengęs A. Kupčinskas sako, kad tai būtų viena efektyviausių valstybės reprezentacijos priemonių, kuria jau pasinaudojo ir pasirinko tokios ES šalys kaip Slovakija, Kroatija, Slovėnija, Austrija ir Vokietija bei kitos ne ES šalys (Šveicarija ir t. t.).

Šiuo metu galiojančiame įstatyme įtvirtinta Lietuvos valstybės herbo naudojimo nuostata, kad be pamatinio valstybės herbo naudojimo Lietuvos Respublikos prezidento vėliavoje, Lietuvos kariuomenės vėliavose, Konstitucinio Teismo teisėjų herbiniuose ženkluose, asmens tapatybės kortelėse, vairuotojo pažymėjimuose ir kt., Lietuvos valstybės herbas gali būti naudojamas Lietuvos banko blankų dokumentuose, herbiniame antspaude, iškaboje, antraštiniuose puslapiuose ir leidiniuose; ant pinigų; krašto apsaugos sistemos karių ir statutinių valstybės tarnautojų uniformų skiriamuosiuose ženkluose; ant pašto ženklų.

„Išnykus ir atsisakius automobilių techninės apžiūros lipdukų klijavimo ant valstybinių numerių, šiuo metu tuščią vietą (tarp raidžių ir skaičių) būtų galima tinkamai užpildyti Lietuvos Respublikos herbo – Vyčio – simbolika. Reikia atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos automobilių valstybinių numerių šriftai yra vieni didžiausių Europos Sąjungos šalyse, daugelyje jų raidžių ir skaičių kombinacijos siekia 7–8 simbolius, tuo metu pas mus – tik 6. Todėl Lietuvos Respublikos automobilių valstybiniuose numeriuose yra pakankamai vietos, kurios užtektų tinkamai įterpti Vyčio ženklą“, – teigė Seimo narys A. Kupčinskas.

Jo teigimu, tokiu būdu kiekvienas lietuvis keliaudamas labiau reprezentuotų savo šalį ir reklamuotų Lietuvą. Pasak Seimo nario, tai būtų puikus akcentas įspūdingai paminėjus Valstybės dieną visame pasaulyje ir artėjant Pasaulio lietuvių vienybės dienai.

Parlamentaro duomenimis, savo šalių simbolikos puoselėjimu ir viena efektyvesnių valstybės reprezentacijų, kai automobilio valstybinio numerio viduryje įterpiamas (valstybės arba regiono) herbas, jau yra pasirinkusios tokios Europos Sąjungos (ES) šalys kaip Slovakija, Kroatija, Slovėnija, Austrija ir Vokietija bei kitos ne ES šalys (Šveicarija ir t. t.).

Tai atkurtas Valdovų rūmų architektūrinis elementas, apie kurį liudija išlikę rašytiniai šaltiniai ir žinomų dailininkų, tokių kaip Pranciškus Smuglevičius, Martynas Knakfusas (Marcin Knackfus), kūriniai. Šios vartų dekoro detalės atkūrimo projekto autoriai – vienas žymiausių Lietuvos heraldikos kūrėjų, dailininkas Arvydas Každailis ir skulptorius Rokas Naujalis. Jį finansavo ilgametės Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkės Reginos Narušienės vadovaujamas Valdovų rūmų paramos komitetas JAV.

„Mums buvo pateiktos kelios idėjos ir projektai, kuriems reikėjo paramos. Įvertinę galimybes, nutarėme finansuoti būtent šios architektūrinės detalės su Vyčio ženklu projektą. Ir dabar, kai matome rezultatą – tokį gražų ir gyvą mūsų Vytį, apima didelis džiaugsmas. Jis išties žadina mūsų jausmus, o tikriausiai pažadins jausmus ir visų tų žmonių, kurie eis pro vartus, papuoštus šio kartušo herbiniu skydu su Vyčio ženklu“, – sako R. Narušienė.

Prireikė beveik dešimtmečio, kol kartušas su lietuvišku Vyčiu buvo atkurtas ir vėl papuošė pagrindinį reprezentacinį Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų fasado portalą. Atkūrimo projektą padėjo įgyvendinti daug specialistų. Atkuriant herbinį kartušą, konsultavo ilgametis Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkas prof. dr. Edmundas Rimša, taip pat dailės istorijos specialistės akad. dr. (hp) Rūta Janonienė, prof. dr. (hp) Aleksandra Aleksandravičiūtė ir dr. Marija Matušakaitė (1924–2016). Ikonografinės medžiagos ir analogų padėjo ieškoti Lenkijos mokslų akademijos Meno instituto Varšuvoje darbuotojas Piotras Jacekas Jamskis (Piotr Jacek Jamski) ir kt.

Atkurtų Valdovų rūmų pietinio portalo atkūrimo projektą su kartušo matmenų sprendimais parengė Projektavimo ir restauravimo instituto architektė Rūta Grigienė, o visus darbus pagal šį projektą koordinavo Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus pavaduotojas Eduardas Kauklys. Atkūrimo projekto įgyvendinimas buvo patikėtas Simono Jonaičio vadovaujamai restauravimo įmonei „Rūpintojėlis“. Ji pasirūpino, kad technologiškai sudėtingus ir subtilius Vyčio auksavimo bei sidabravimo darbus atliktų geriausiai šį darbą išmanantis žinomas restauratorius Arvydas Paulionis, kuris yra auksavęs Šv. Kazimiero koplyčios skulptūras bei daugelį kitų vertingų meno kūrinių.

Idėja atkurti reprezentacinį ankstyvojo italų baroko formų portalą su herbiniu kartušu buvo gyva nuo pat Valdovų rūmų atkūrimo pradžios. Tačiau tol, kol buvo rengiamas tikslus atkūrimo projektas, nuo 2009 m. portalą puošė laikinas supaprastintų formų herbinis kartušas iš stiuko.

„Istoriškai kartuše greičiausiai buvo sukomponuotas jungtinis Abiejų Tautų Respublikos – Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – herbas, galbūt dar papildytas paskutinės rūmų rekonstrukcijos užsakovų, Vazų dinastijos valdovų heraldiniu ženklu. Tačiau Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties klausimų komisija, vadovaujama Prezidento Algirdo Brazausko, po ilgų diskusijų su specialistais nusprendė, kad atkuriamo portalo herbiniame kartuše turėtų būti pavaizduotas šiuolaikinis Lietuvos valstybės herbas – Vytis. Mat modernios Lietuvos valstybės, o ne istorinės Abiejų Tautų Respublikos heraldikos panaudojimas pagrindiniame atkurtų Valdovų rūmų portale simbolizuoja šios istorinės rezidencijos atkūrimo intencijas ir epochą. Panašiais principais remiantis yra restauruotas židinys Krokuvos Vavelio karališkojoje pilyje, papuoštas tarpukario Lenkijos Ereliu“, – sako Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas.

Jo teigimu, Valdovų rūmų portale rezidencijos atkūrimo faktą greta šiuolaikinės Lietuvos valstybės herbo pažymi ir frizo juostoje iškaltas įrašas lotynų kalba Millennio Lithuaniae MIX–MMIX (liet. „Lietuvos tūkstantmečiui 1009–2009“), liudijantis, kad Valdovų rūmai buvo atkurti kaip paminklas Lietuvos tūkstantmečiui įamžinti. Portalo sandriko marmuro lentoje, esančioje po herbiniu kartušu, įrašyti žodžiai Respublica est societas hominum uno Deo, iure, rege ad commune et privatum bonum iunctorum (liet. „Valstybė yra žmonių sąjunga, kurios narius vienija Dievas, vienas įstatymas, vienas valdovas ir kurioje visi žiuri bendro, o kartu ir savo labo“). Tai žymaus Lietuvos humanisto ir teisininko, Lietuvos Statutų rengėjo bei redaktoriaus, Lietuvos ir Lenkijos valdovų sekretoriaus Augustino Rotundo (apie 1520–1582) mintis iš jo veikalo „Lenko pasikalbėjimas su lietuviu“.

Istoriniai šaltiniai liudija, kad autentišką Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų portalą iš analogiško švediško smiltainio XVII a. pradžioje, rezidencijos rekonstrukcijos ankstyvojo italų baroko stiliumi laikotarpiu, sukūrė Vazų dinastijos valdovų pasikviesti itin garsūs italų architektai ir skulptoriai broliai Kostantė (Costante) ir Jokūbas (Jacopo) Tenkalos (Tencalla) – žymiausio to meto Romos baroko architekto Karlo Maderno (Carlo Maderno) giminaičiai, mokiniai ir bendradarbiai. Šių menininkų lygį ir reikšmę liudija tai, kad jie dirbo prie Vatikano Šv. Petro bazilikos navų statybų, interjero dekoro ir pagrindinio fasado, atgręžto į Šv. Petro aikštę, sukūrimo.

Atvykę į Lietuvą ir Lenkiją, broliai Tenkalos statė ir greta Valdovų rūmų esančią Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčią, sukūrė Šv. Teresės bažnyčios fasadą, greičiausiai prisidėjo prie Jonušo Radvilos rūmų statybų, Lietuvos didikams Sapiegoms, Pacams sukūrė išraiškingų paminklų Vilniaus katedroje bei Šv. Mykolo bažnyčioje, pastatė Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Vazai (1587/1588–1632) skirtą paminklą-koloną priešais Varšuvos karališkąją pilį ir kitus itin vertingus kūrinius. Brolių Tenkalų kūriniai, taip pat ir Valdovų rūmų pietinio fasado portalas, reprezentuoja aukščiausio meninio lygio ankstyvojo Romos baroko darbus. Atkurtas Valdovų rūmų portalas su žibančiu Vyčio herbu primena tą Lietuvos klestėjimo ir intensyvių europinių kultūrinių mainų epochą iki Maskvos okupacijos XVII a. viduryje.

Atkurtas portalas su dekoruotu herbiniu kartušu – ne vienintelis Valdovų rūmų pietinio fasado meninis akcentas. Prieš daugiau nei penkerius metus šio fasado mažasis bokštelis pasipuošė įspūdingu saulės laikrodžiu, kurio sukūrimą parėmė žymi lietuvių išeivijos JAV kultūrininkė, dosni Valdovų rūmų muziejaus rėmėja Milda Skučas-Napjus su sūnumi Eriku Aru, o darbus koordinavo Valdovų rūmų paramos fondo vienas steigėjų ir ilgametis jo vadovas, Valdovų rūmų muziejaus rėmėjas ir eksponatų dovanotojas Edmundas Kulikauskas. Vėliau tų pačių mecenatų dėka bokštelio stogas pasidabino ir paauksuota smaile, o pernai ant didžiojo pietinio fasado bokšto stogo smailės nutūpė šv. arkangelą Mykolą vaizduojanti paauksuota vėtrungė. Ateityje didžiojo bokšto viršūnėje turėtų atsirasti ir mechaninis laikrodis, kurio projektui įgyvendinti Valdovų rūmų muziejus ieško supratingų ir dosnių rėmėjų.