Mokslininkai ištyrė du veiksnius, nuo kurių priklauso, ar vyresni darbuotojai bus produktyvūs, o gal dažnai sirgs ir praleis darbo dienas.

Sėkmingas amžėjimas darbe – tai reiškinys, kai žmogus jaučiasi darbingas ir motyvuotas kuo ilgiau įdarbinti savo įgytas kompetencijas. Pasauliui sparčiai senstant, šis reiškinys tampa ypač svarbus, tačiau įvairiose šalyse jis atrodo skirtingai. Tyrimą atlikę Lietuvos, JAV ir Honkongo mokslininkai analizavo 36 šalių duomenis. Tarp jų – JAV, visos Europos Sąjungos šalys ir kandidatės, taip pat Norvegija, Šveicarija ir Didžioji Britanija.

Tyrimas parodė, kad jei vienose šalyse vyresnio amžiaus darbuotojai ilgai išlieka aktyvūs ir darbingi, tai kitų šalių gyventojai dėl ilgainiui prastėjančios sveikatos negali sėkmingai dirbti. Viena iš tyrimo autorių, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorė Bernadeta Goštautaitė įvardija du rodiklius, nuo kurių priklauso, kiek sėkmingai žmonės amžėja darbe.

Pastebėjome, kad šalyse, kur sveikatos apsaugai skiriama mažiau, pavyzdžiui Rumunijoje, Vengrijoje ir kitose šalyse, darbuotojai bėgant metams susiduria su gerokai daugiau fizinės sveikatos problemų

„Analizavome, kiek tirtos šalys išleidžia sveikatos apsaugai vienam gyventojui. Pastebėjome, kad šalyse, kur sveikatos apsaugai skiriama mažiau, pavyzdžiui Rumunijoje, Vengrijoje ir kitose šalyse, darbuotojai bėgant metams susiduria su gerokai daugiau fizinės sveikatos problemų, t.y. viso gyvenimo laikotarpiu sveikata prastėja greičiau, lyginant su valstybėmis, kurios sveikatos apsaugai išleidžia daugiau, pavyzdžiui Vokietija ar Prancūzija. Šiose ir kitose šalyse darbuotojų sveikata prastėja lėčiau, dėl to jie ilgiau išlieka produktyvūs net ir vyresniame amžiuje“, – komentuoja prof. dr. B. Goštautaitė.

Taip pat mokslininkai matavo tirtų šalių gyventojų ekonominio aktyvumo lygį – kiek jų dalyvauja darbo rinkoje. Aukštas ekonominis aktyvumas šalyje paprastai atspindi ir visuomenės vertybes, t.y. kokią vietą vertybių skalėje užima profesinė veikla. Pastebėta, kad šalyse, kur darbo jėgos aktyvumo lygis aukštas, pavyzdžiui Švedijoje, vyresni žmonės bėgant metams tampa vis labiau įsitraukę į darbą. Vienas iš galimų paaiškinimų yra tai, kad visos karjeros laikotarpiu darbuotojai ieško ir teikia pirmenybę veikloms, kurios jiems atrodo prasmingos.

Šalyse, kur vyrauja norma, kad profesinė veikla yra svarbi, žmonės labiau ieško prasmingos veiklos darbe ir laikui bėgant ją atranda, pavyzdžiui keisdami darbus tol, kol suranda sau labiausiai tinkantį.

„Šalyse, kur vyrauja norma, kad profesinė veikla yra svarbi, žmonės labiau ieško prasmingos veiklos darbe ir laikui bėgant ją atranda, pavyzdžiui keisdami darbus tol, kol suranda sau labiausiai tinkantį. Todėl tokiose šalyse ir darbuotojų įsitraukimas į darbą bendrai yra aukštesnis. Galų gale aukštesnis įsitraukimas lemia ir sėkmingą amžėjimą darbe – retesnius ir trumpesnius nedarbingumo laikotarpius.“

Anot B. Goštautaitės, kadangi visuomenės senėjimas ir darbuotojų trūkumas yra neišvengiama šiuolaikinio pasaulio realybė,  darbdaviai privalo mokytis, kaip elgtis su vyresniais darbuotojais. Suvokiant, kad investicijos į darbuotojų sveikatą atneša apčiuopiamų teigiamų rezultatų, atsakingas verslas ir pats turėtų skatinti darbuotojų sveiką gyvenimo būdą, užtikrinti fizinę veiklą, streso valdymo programas, sveiką mitybą.

Taip pat darbdaviai gali didinti darbuotojų motyvaciją, kurdami įtraukią kultūrą ir amžiaus įvairovę organizacijose. Tai reiškia, kad bet kokio amžiaus darbuotojai turėtų jausti, jog yra laukiami darbe ir vertinami dėl savo kompetencijų, o prireikus – suteikiami mokymai ir investuojama į tobulėjimą, nepriklausomai nuo darbuotojų amžiaus.

Jau dabar daugiau nei 42 proc. visų Užimtumo tarnyboje registruotų darbo ieškančių asmenų – penkiasdešimties ir vyresni (50+).

Užimtumo tarnybos gruodžio 1 d. duomenimis, šalyje buvo apie 71 tūkst. darbo neturinčių šios amžiaus grupės asmenų. Prieš kelerius metus aktualiausia tema buvo jaunimo nedarbas, bet dabar tai iš esmės pasikeitė.

„Technologijų sektoriuje būsimam darbuotojui keliami tik du reikalavimai: kompetencija ir motyvacija. Tokie aspektai kaip lytis, rasė, tautybė, amžius, išsilavinimas įtakos neturi. Esame į rezultatą orientuota įmonė ir esame sėkmingi būtent todėl, kad kartu su mumis dirbti renkasi ambicingi, veržlūs, aukšto kompetencijų lygio IT profesionalai“, – sakė „NFQ Technologies“ personalo vadovė Monika Vasiliauskaitė.

Užimtumo tarnybos gruodžio 1 d. duomenimis, šalyje buvo apie 71 tūkst. darbo neturinčių šios amžiaus grupės asmenų.

Jai pritarė įmonės „YIT Lietuva“ personalo direktorė Nerilė Naprienė. „Naujus darbuotojus samdome atsižvelgdami į jų įgūdžius, turimą potencialą bei asmenines savybes – tik šie trys elementai turi svarų vaidmenį atrankos procese. Ši nuostata galioja tiek kandidatams į darbą biure, tiek statybų aikštelėje. Kandidato amžius šiuo atveju yra mažiausiai svarbus“, – sakė ji.

Tai – tik dviejų įmonių pozicija, taip manančių Lietuvoje yra gerokai daugiau. Tačiau didžiausia kliūtis išlieka mąstymo stereotipai. Sulaukęs penkiasdešimties retas kuris pagalvoja apie persikvalifikavimo galimybę. Tuo tarpu darbdaviui gali atrodyti, kad jaunesnio asmens adaptacija darbo vietoje bus paprastesnė.

„Vis dėlto neišvengiama, kad ateities Lietuvoje sidabrine karta vadinami asmenys ir darbdaviai turės rasti kompromisą. Viena iš jau minėtų alternatyvų – profesinis mokymas ar persikvalifikavimas. Šiuo metu 50+ asmenys dažniausiai renkasi socialinio darbuotojo padėjėjo bei sandėlio operatoriaus mokymus“, – sakė Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotojas Gytis Darulis.

Tarp norinčiųjų mokytis ir keisti kvalifikaciją – vis daugiau tų, kurie savo ateitį sieja su IT sektoriumi. Populiariausia išlieka žiniatinklio programavimo profesinio mokymo programa, pažymima Užimtumo tarnybos pranešime. Ją šiais ir praėjusiais metais pasirinko 15 Užimtumo tarnyboje registruotų 50+ amžiaus grupės asmenų.

IT kompanijos atstovė sakė, kad prie jų komandos prisijungus mažiau patyrusiam, bet labai motyvuotam kolegai yra sudaromas karjeros augimo planas, paskiriamas už jo tobulėjimą atsakingas mentorius. „Esame pirmieji Lietuvoje savo įmonės viduje įsteigę NFQ Akademiją, skirtą IT rinkos naujokams, norintiems išmokti IT rinkoje reikiamų kompetencijų ir vėliau sėkmingai įsilieti į programuotojų gretas. Tarp savo ateities tikslų tikrai esame išsikėlę uždavinį pritraukti į šį sektorių dirbti vyresnės kartos specialistus“, – teigė M.Vasiliauskaitė.

Statybų sektoriuje populiariausia – apdailininko (statybininko) mokymo programa. Ją rinkosi Užimtumo tarnyboje registruoti darbo ieškantys asmenys. Per praėjusius ir šiuos metus ją baigė 34 penkiasdešimties ir vyresni klientai, tarp jų – viena moteris.

„YIT Lietuva“ personalo direktorė pasakojo, kad vyriausiam darbuotojui kompanijoje – jau 72 metai. „Vyresni nei 50 metų darbuotojai bendrovėje sudaro pusę visų dirbančiųjų. Juos vertiname dėl stabilumo, lojalumo, patirties ir ekspertiškumo profesinėje srityje. Per ilgametę praktiką įsitikinome, jog iniciatyvumas ne visada priklauso nuo amžiaus“, – pabrėžė statybų kompanijos atstovė.

Pavyzdžiai rodo, kad vyresni darbuotojai gali turėti daug privalumų. Stabilumas, lojalumas, veržlumas – universalios savybės. Visgi vyresni darbuotojai jomis gali pasigirti dažniau.

Užimtumo tarnyba siūlo bedarbio ir užimto asmens statusą turintiems asmenims rinktis iš 11,5 tūkst. įvairia forma organizuojamų formalaus mokymo programų. Finansuojamos ne tik profesinio mokymo, bet ir kelionės, apgyvendinimo išlaidos, jei asmens gyvenamoji vieta yra ne toje pačioje teritorijoje. Be to, mokama stipendija, kurios dydis šiuo metu siekia 301,74 euro.

„Skirtingose srityse skirtingai vertinamas darbuotojo amžius. Yra sričių, kur 30+ amžiaus yra jau vyresni darbuotojai, kas man pačiai veide kelia didelę šypseną. Kitose srityse yra 40+, o mes, personalo specialistai, dažniausiai laikome, kad 50+ amžiaus žmogus yra vyresnio amžiaus“, – sakė A. Kazlienė.

„Dažniausiai gauname tam tikrus rėžius pagal tai, kokio amžiaus galėtų būti kandidatai. Tai dažniausiai priklauso nuo to, koks vidurkis įmonės viduje vyrauja. Darbdavys daugiausia tikisi plius minus penkeri metai nuo vidurkio, tačiau yra įmonių, kurios sako: mes labai palaikome įtraukties iniciatyvas ir norime turėti labai skirtingo amžiaus žmonių. Tokių paklausimų nėra daug, bet tikrai yra“, – teigė A. Kazlienė.

„Yra problema, kad vyresnio amžiaus žmonės nedrąsiai žiūri į darbo pasiūlymus. Atsitinka toks paradoksas – darbdaviai šaukia, kad trūksta darbo jėgos, jie bando visais įmanomais būdais vilioti, siūlo visokias naudas, tačiau vyresnio amžiaus žmonės iš tikrųjų išsigąsta tokių inovatyvių, rėkiančių, į jaunimą orientuotų darbo skelbimų ir tiesiog bijo aplikuoti. Man pačiai iš darbdavių teko girdėti, kad dažniausiai tie vyresnio amžiaus žmonės, kurie ateina pas juos dirbti, jie yra atvesti agentūrų arba rekomenduoti įmonės vidaus darbuotojų. Patys jie paprastai vengia ir bijo aplikuoti“, – kalbėjo ji.

„Vyresnio amžiaus žmonėms norėčiau palinkėti daugiau drąsos, drąsos ateiti ir prisiduoti, nes darbuotojų ieško didžiuma kompanijų Lietuvoje, turbūt vienetai įmonių, kurios nesiskundė darbuotojų trūkumu, ir vienaip ar kitaip artimiausiu metu jos turės atsigręžti į tuos vyresnio amžiaus grupės žmonės ir tiesiog imti su jais kalbėtis“, – šnekėjo specialistė.

Shutterstock nuotr.

„Atviriausi darbdaviai yra administracinio, klientų aptarnavimo, paslaugų sektoriuje, taip pat ir informacinių technologijų sektoriuje matome tendenciją, kad vis ateina vyresnių žmonių, kurie bando savo jėgas šioje srityje. Yra sėkmės istorijų, kur 56 ar 58 metų žmonės ateina ir mokosi informacinių technologijų dalykų ir sėkmingai įsidarbina. Aišku, jie pradeda nuo to pirmo laiptelio, mažiausiai kompetencijų ir žinių reikalaujančio darbo, tačiau tai tikrai nėra kliūtis ir tikrai turime kuo pasidžiaugti. Tik vėl atsigręžiame į tai, kad patys vyresnio žmonės bijo save parodyti ir bijo ateiti su pasiūlymu“, – komentavo A. Kazlienė.

Pasak A. Kazlienės, darbdaviams, kurie ieško aukšto lygio nišinių specialistų, darbuotojo amžiaus nesvarbu: „Jeigu kalbėsime apie vadovų lygį ir tu esi tikrai aukšto lygio nišinis specialistas, tai tikrai tavo amžius nėra kliūtis – žiūrime į įvairaus amžiaus spektrą ir žiūrime, ko to metu organizacijai reikia. Aišku, yra paradoksas, kad visos naujos, jaunos organizacijos nori jauno vadovo, kuris ateis, padarys transformacijas ir pakeis pasaulį, tačiau tos, kurios jau turi ilgametę patirtį ir žiūri į ilgalaikę perspektyvą, turi ilgalaikių tikslų, dažniausiai jos tikrai pakankamai plačiai ir atvirai žiūri į kandidatų amžių“.

Iš tikrųjų tie vyresnio amžiaus žmonės yra labai vertinami ir labai kviečiami, o dėl darbo užmokesčio tikrai nėra jokių diskriminacijų.

„Kitose pozicijose, tarkime, administracinėse, ofiso vadovo, klientų aptarnavimo specialisto, klientų aptarnavimo skyriaus vadovo, turėjome sėkmės istorijų, kai darbdavys norėjo priimti žmogų nepilnu etatu, ir pritraukėme vyresnio amžiaus žmogų, kuris tuo metu turėjo tam tikrų įsipareigojimų prižiūrėti šeimos narius, ir tikrai ta įmonė abejojo, ar čia verta, nes tas žmogus atrodė per daug kvalifikuotas tai pozicijai. Atrodė, kad darbdavio pagrindinė baimė buvo, ar tas žmogus greitai neišeis ir nenorės didesnių karjeros perspektyvų, tačiau rezultate išėjo, kad labai pateisino lūkesčius ir padarė daug daugiau, negu buvo tikėtasi, nes tas žmogus turi patirties ir žino, kaip daryti dalykus“, – pasakojo ji.

Anot A. Kazlienės, vyresnio amžiaus žmonėms į naujo darbo kolektyvą integruotis sunkiau: „Dėl integravimosi – tai užtrunka ilgiau negu jaunesniems žmonėms. Jaunas žmogus kokius du, daugiausia tris mėnesius integruojasi į darbą, kartais net greičiau, o vyresni žmonės – tris keturis mėnesius, priklausomai nuo to, koks darbas bus. Tačiau jie dažniausiai būna lojalesni, išlieka darbo vietoje ilgiau ir sukuria geresnę, šiltesnę atmosferą darbo viduje. Iš tikrųjų tie vyresnio amžiaus žmonės yra labai vertinami ir labai kviečiami, o dėl darbo užmokesčio tikrai nėra jokių diskriminacijų, nes darbo užmokestis yra atviras ir visiems žinomas – koks jis nurodytas darbo skelbimuose, tokio žmonės ir gali tikėtis“.

Kaip sakė specialistė, dažniausiai vyresnio amžiaus žmonės vengia ieškoti darbo, nes mano, kad nebus niekam reikalingi: „Dažniausiai jie bijo, kad yra per seni, kad niekam nereikalingi. Toks padrąsinimas – eikite ir bandykite. Turėjome tokią vieną kandidatę, kuri kreipėsi į mus ir iš jos gyvenimo aprašymo matėsi, kad ji yra pensinio amžiaus, bet yra savanoriavusi, dalyvavusi įvairios organizacijose – žmogus pats save anksčiau laiko nurašo. Čia galbūt ir būtų didžiausia bėda – pats savęs nurašymas iš rinkos“.

68 metų Tatjana dalijasi, kad ji „Mantingoje“ dirba jau 16 metų ir per šį laiką pastebėjo daug pokyčių.

„Progresas nuo tada, kai atėjau, labai ryškus. Sąlygos darbuotojams pagerėjo, atsinaujino technika. Atsinaujino patalpos, jos tapo erdvesnės. Dirbant reikia mažiau rankų, įranga galingesnė ir išmanesnė. Tad ir pats darbas ilgainiui pasidarė kur kas lengvesnis. Tai dabar kartais juokiuosi, ar tai, ką dabar darau, skaitosi darbas“, – juokiasi operatore dirbanti moteris.

Išėjusi į pensiją Tatjana darbe liko pirmiausiai dėl finansinių aspektų. Kaip sako ji pati, pensija buvo paprasčiausiai per maža. Paklausa, ar nesijaučia pavargusi, ji atsako paprastai: „Aš darbe nematau nieko sudėtingo. Reikia norėti dirbti. Paprastesnių darbų neieškojau, pusės etato irgi nesvarsčiau. Jau kai išeisiu, tai išeisiu. O kol dirbu, tol dirbu.“

Pasak jos, darbas ne tik nėra sudėtingas, bet ir nėra nuobodus. Dirbant prie sumuštinių gamybos linijos, nuolat keičiasi gaminama produkcija, receptūros. Taip pat dirbant galima ir su kolegomis pašnekėti. „Kartais pjaustyklių triukšmas neleidžia susikalbėti, tenka parėkti. Visko būna. Bet kartais galime ir laisvai su kolegėmis šnekėti“, – subtilybes pasakoja T. Chamutovskaja.

Nijolė Daukšienė. „Mantingos“ nuotr.

Kol kas moteris dar nežino, kada išeis užtarnauto poilsio. Ji juokiasi, kad įsidarbino „Mantingoje“ būdama 52 metų. Ją priėmusi kolegė dar nustebo dėl amžiaus, kaip jai seksis dirbti: „Ir štai kiek pradirbau“.

Lygiai prieš metus iš darbo išėjo Tatjanos draugė, kuri taip pat dirbo būdama pensinio amžiaus. Ir ji kaip tik buvo metais už Tatjaną vyresnė. Tad gal ir jai jau laikas ilsėtis?

„Svarstau apie tai. Tačiau, kai per karantiną 3 mėnesius nedirbau, atsibodo sėdėti namie. Nekantravau išeiti į darbą. Namie buvo kalėjimas. Nors ir labai mėgstu leisti laiką „Youtube“ platformoje. Žiūriu įvairiausius vaizdo įrašus: apie kosmetiką, receptus, gyvūnus. Išėjusi į pensiją jau tikrai jų prisižiūrėsiu“, – šypsosi vyriausia įmonės darbuotoja.

„Mantingos“ personalo direktorė Nijolė Daukšienė dalijasi, kad bendrovėje šiuo metu dirba 37 pensinio amžiaus asmenys.

„Mūsų pozicija – suteikti galimybę įsidarbinti visiems dirbti norintiems žmonėms. Tikrai suprantame, kad dalis pensinio amžiaus žmonių, dėl įvairių priežasčių, nenori iškristi iš darbo rinkos. Tad vyresnio amžiaus žmonių integraciją į darbo rinką stengiamės užtikrinti suteikdami lanksčias darbo sąlygas. Savo darbuotojų nediskriminuojame nei dėl jų amžiaus, nei dėl tautybės, lyties ar kitų faktorių. Ir tai mūsų darbuotojai jaučia“, – priduria N. Daukšienė.

„45 prašymai dėl amžiaus yra. Apie 3 proc. visų kreipimųsi. Nežinau, kiek nubausta darbdavių“, – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete, kuris svarsto Užimtumo įstatymo pataisas dėl paramos vyresniems darbuotojams, penktadienį sakė Eglė Radišauskienė.

Pasak jos, į Darbo inspekciją per karantiną dėl įvairių problemų kreipėsi 1 665 žmonės.

Valstybinė darbo inspekcija BNS informavo, kad daugelio vyresnio amžiaus žmonių Darbo ginčų komisijai pateiktų prašymų yra dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų.

E. Radišauskienė, be kita ko, informavo, kad per karantiną nepadaugėjo žmonių, išeinančių į išankstinę pensiją.

Lietuvoje dabar išankstinę pensiją galima gauti, jei iki pensijos lieka penkeri metai, žmogus yra sukaupęs būtinąjį stažą ir neturi kitų pajamų, tačiau per metus jo būsima pensija sumažėja 4,8 proc.

„Sodros“ duomenimis, kas penktas darbuotojas yra vyresnis nei 55 metų, o jų vidutinės darbo pajamos yra ketvirtadaliu mažesnės nei 20 metų jaunesnių žmonių.

„Tai didžiąja dalimi susiję su demografinėmis priežastimis. Keičiasi visų gyventojų struktūra, tie pokyčiai vėliau persikelia ir į darbo rinką“, – spaudos konferencijoje sakė „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

Jos teigimu, 55-64 metų darbuotojų užimtumas siekia 57 proc. ir yra gerokai mažesnis nei 35-54 metų amžiaus žmonių, iš kurių dirba beveik 70 procentų.

„Gera žinia, kad vidutinės darbo pajamos visose amžiaus grupėse didėja panašiai. Augimo, kad ir kurioje amžiaus grupėje būtume, galėjome tikėtis tokio paties“, – sakė K. Zitikytė. 

Trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pernai tuo pat laiku, 55-64 metų darbuotojų pajamos augo 9 proc. ir beveik atitiko vidutinį augimą šalyje. Vis dėlto jų vidutinės draudžiamosios pajamos, siekiančios 1144 eurus, yra 10 proc. mažesnės nei šalies vidurkis (1277 eurai) ir atsilieka nuo 35-44 metų amžiaus darbuotojų pajamų (1482 eurai).

Vyresnio amžiaus darbuotojai dažniau dirba nekvalifikuotą darbą – valytojais, namų tvarkytojais, autobusų vairuotojais, mokytojais. Tačiau jie nesudaro nė 5 proc. padavėjų, informacinių technologijų (IT) specialistų, programų kūrėjų, žmogiškųjų resursų, finansų specialistų.

Analitikės teigimu, biudžetiniame sektoriuje dirba kas trečias vyresnio amžiaus žmogus, tuo metu privačiame – kas ketvirtas.

Kas ketvirtas vadovas šalyje yra vyresnis nei 55 metų. Jie dažniau vadovauja sveikatingumo, švietimo, teisės, leidybos srityse, rečiau – reklamos, viešųjų ryšių, IT, finansinių ir draudimo paslaugų srityse.

„Vyresniųjų dalis yra didesnė tose profesijose, kur patirtis labiau vertinama, tai daugiau viešo sektoriaus profesijos. Tuo tarpu tai, kad naujose profesijose vyresniųjų matome mažiau, siunčia rimtą signalą, kad vyresnio amžiaus darbuotojų sunkiau prisitaikyti paklausiose šiandien profesijos“, – teigė K. Zitikytė.

Analitikės teigimu, demografiniai iššūkiai tampa iššūkiu ir darbdaviams, ir dirbantiesiems.

„Darbdaviai ateityje irgi turės atsižvelgti į darbo rinką, grafikus ar motyvacines priemones. O vyresnio amžiaus žmonėms tampa dideliu iššūkiu rūpintis kvalifikacija ir žiniomis, kad spėtų kartu su rinka“, – sakė K. Zitikytė.

Vyresniems darbuotojams susirasti darbą yra iššūkis. „Sodros“ duomenimis, tarp nedarbo išmokų gavėjų didžiąją dalį sudaro jaunesni, 25-35 metų žmonės, tačiau jie darbo ieško trumpiau nei vyresni.

Vienas iš aštuonių vyresnio amžiaus žmonių Lietuvoje yra netekęs dalies darbingumo, taip pat jie serga dažniau ir ilgiau.