Vyriausybės vicekanclerio pareigas D. Matulionis baigia eiti penktadienį – balandžio 10-ąją.

Vasario pabaigoje prezidentas Gitanas Nausėda jį paskyrė Lietuvos ambasadoriumi NATO.

Dėkodamas Vyriausybei D. Matulionis sakė norintis palinkėti, kad „šios sudėties LRV po rudens rinkimų ir toliau tęstų darbus“.

Linkėdamas jam sėkmės, premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad naujoje pozicijoje turėsime „tikrą Lietuvos patriotą, valstybininką“.

Pagal valstybės vadovo dekretą, D. Matulionis Lietuvos nuolatinio atstovo Šiaurės Atlanto Taryboje pareigas pradės eiti balandžio 20 dieną.

Premjeras S. Skvernelis vasario pabaigoje sakė, kad Vyriausybės vicekancleriu planuoja skirti ekonomikos ir inovacijų ministru netapusį savo patarėją Luką Savicką.

D. Matulionis diplomato karjerą pradėjo 1991 metais, įsidarbindamas Užsienio reikalų ministerijoje.

Jis yra buvęs ambasadoriumi Danijoje, Vokietijoje, 2009–2012 metais dirbo Andriaus Kubiliaus Vyriausybės kancleriu, 2017 metais tapo premjero S. Skvernelio patarėju tarptautiniais klausimais, o nuo 2018 metų vasario eina vicekanclerio pareigas.

Lietuvos ambasadoriaus NATO pareigas iki šiol ėjo Vytautas Leškevičius.

Lietuvoje ambasadorius Vyriausybės teikimu skiria prezidentas, pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui.

„Dabar kol kas laisvų kitų pareigų nėra, bet kai atsilaisvins, tai greičiausiai jis bus paskirtas Vyriausybės vicekancleriu“, – Vyriausybėje vykusioje spaudos konferencijoje sakė S. Skvernelis.

Vyriausybės pirmasis vicekancleris Deividas Matulionis prezidento dekretu ketvirtadienį paskirtas į Lietuvos nuolatinio atstovo Šiaurės Atlanto Taryboje pareigas.

ELTA primena, kad prezidentas vasario 12 d. nesutiko skirti L. Savicko į ekonomikos ir inovacijų ministrus.

Komentuodamas Prezidentūros verdiktą, premjeras S. Skvernelis užsiminė, kad atsisakymą į ministrus skirti L. Savicką supranta kaip Prezidentūros reakciją į valdančiųjų ir prezidento nesutarimus dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus.

L. Savickas šiuo metu yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys. Jis taip pat premjerui S. Skverneliui pataria ekonomikos ir strateginių pokyčių valdymo klausimais.

L. Savickas yra įgijęs Europos viešųjų reikalų magistro laipsnį Mastrichto universitete Olandijoje, prieš tai Jungtinės Karalystės Jorko universitete įgijo politikos ir tarptautinių santykių bakalauro laipsnį.

Pagal valstybės vadovo dekretą, D. Matulionis Lietuvos nuolatinio atstovo Šiaurės Atlanto Taryboje pareigas pradės eiti balandžio 20 dieną.

Premjeras Saulius Skvernelis ketvirtadienį pranešė, kad Vyriausybės vicekancleriu planuoja skirti ekonomikos ir inovacijų ministru netapusį savo patarėją Luką Savicką.

„Greičiausiai jis bus paskirtas Vyriausybės vicekancleriu“, – žurnalistams sakė premjeras.

D. Matulionis diplomato karjerą pradėjo 1991 metais, įsidarbindamas Užsienio reikalų ministerijoje.

Jis yra buvęs ambasadoriumi Danijoje, Vokietijoje, 2009–2012 metais dirbo Andriaus Kubiliaus Vyriausybės kancleriu, 2017 metais tapo premjero S. Skvernelio patarėju tarptautiniais klausimais, o nuo 2018 metų vasario eina vicekanclerio pareigas.

Lietuvos ambasadoriaus NATO pareigas iki šiol ėjo Vytautas Leškevičius.

Lietuvoje ambasadorius Vyriausybės teikimu tvirtina prezidentas, pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui.

Pritarus prezidentui Gitanui Nausėdai, jis šias pareigas pradėtų eiti balandžio 20 dieną.

D. Matulionis diplomato karjerą pradėjo 1991 metais, įsidarbindamas Užsienio reikalų ministerijoje.

Jis yra buvęs ambasadoriumi Danijoje, Vokietijoje. 2009–2012 metais dirbo Andriaus Kubiliaus Vyriausybės kancleriu, 2017 metais tapo premjero Sauliaus Skvernelio patarėju tarptautiniais klausimais, o nuo 2018 metų vasario eina vicekanclerio pareigas.

Šiuo metu Lietuvos ambasadorius NATO yra Vytautas Leškevičius.

Vyriausybė taip pat pritarė, kad diplomatė Sigutė Jakštonytė nuo kovo 30 dienos būtų atšaukta iš Lietuvos ambasadorės Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) pareigų, pasibaigus kadencijai.

Kol kas neaišku, kas pakeis ją šiose pareigose.

S. Jakštonytė buvo pirma Lietuvos ambasadorė PAR prieš kelerius metus įsteigtoje atstovybėje.

Ji iki paskyrimo vadovavo Užsienio reikalų ministerijos Teisės ir tarptautinių sutarčių departamentui, anksčiau yra ėjusi ambasadorės Kanadoje pareigas, dirbusi ambasadoje JAV, Lietuvos misijoje Europos Sąjungoje.

Diplomatė nuo 2008 iki 2014 metų buvo ambasadorė Malaizijai ir Singapūrui, reziduojanti Vilniuje, 2009–2014 metais taip pat buvo ambasadorė Tailandui ir Indonezijai.

Lietuvoje ambasadorius Vyriausybės teikimu tvirtina prezidentas, pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui.

„Tai yra ne viešas klausimas ir aš neketinu apie tai nieko šnekėti. Jokių čia sprendimų niekas nepriiminėja ir informacija yra, man atrodo, ne visai pagrįsta“, – kalbėjo D. Matulionis.

Komentuoti D. Matulionio kandidatūrą į ambasadoriaus prie NATO pareigas atsisako ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

„Aš nekomentuosiu ambasadorių skyrimo, tai nėra vieši klausimai“, – teigė L. Linkevičius.

LRT portalo teigimu, D. Matulionio kandidatūra į ambasadoriaus prie NATO pareigas prieš svarstymą turėjo būti pateikta prezidentui. Uždarame posėdyje buvo aptartos ir kitų ambasadorių kandidatūros.

„Procentas nuo VDU ilgalaikėje perspektyvoje turėtų būti didesnis, nei dabar yra“, – BNS sakė D. Matulionis.

Jis penktadienį pirmininkavo darbo grupės dėl viešojo sektoriaus finansavimo posėdžiui.

Statistikos departamento duomenimis, mokytojai Lietuvoje uždirba 739 eurus „į rankas“, o vidutinis atlyginimas šalyje siekia 728 eurus.

„Neapsisprendėme, koks mokytojų algų procentas nuo VDU turi būti, ar 110, ar 120, ar 130 procentų, bet mokytojų algos turi būti didesnės, nei yra VDU“, – kalbėjo Vyriausybės vicekancleris.

Neapsisprendėme, koks mokytojų algų procentas nuo VDU turi būti, ar 110, ar 120, ar 130 procentų, bet mokytojų algos turi būti didesnės, nei yra VDU.

Vyriausybė žada, kad kitąmet mokytojų atlyginimai turėtų būtų didinami beveik dešimtadaliu dėl baigiamos įvesti etatinio apmokėjimo sistemos.

Tačiau kol kas neaišku, kaip pedagogų atlyginimus pakeis Seimo priimtos prezidentės Dalios Grybauskaitės pataisos bei Švietimo ir mokslo ministerijos veiksmai tobulinant rugsėjį įvestą etatinį modelį.

Penktadaliu didesnių algų reikalauja streiką penktadienį sustabdžiusi Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjunga.

D. Matulionis teigė, kad pinigų mokytojų algoms galėtų atsirasti po ministerijai pavaldžių įstaigų pertvarkos – ji turėtų būti pristatyta šių metų pabaigoje.

Dalį lėšų žadama gauti po pavaldžių įstaigų audito, inicijuoto laikinojo Švietimo ir mokslo ministerijos vadovo, susisiekimo ministro Roko Masiulio.

„Sieksime sutaupyti iki 20 proc. lėšų (iš pavaldžioms įstaigoms skiriamų asignavimų – BNS)“, – sakė Vyriausybės vicekancleris.

Jis taip pat pabrėžė, kad kalbėti apie mokyklų uždarymą regionuose būtina kalbėti ne tik ekonominiu, bet ir „socialinės, regioninės politikos aspektu“.

D. Matulionis paragino savivaldybes aktyviau dalyvauti optimizuojant mokyklų tinklą.

Darbo grupė dėl viešojo sektoriaus finansavimo pasiūlymus turi pateikti iki vasario.

Tai rašoma Vyriausybės kanceliarijos interneto puslapyje.

Tai politinio pasitikėjimo pareigybė.

Prieš porą dienų faktą apie D.Malaškevičiaus darbą Vyriausybėje BNS patvirtino premjeras Saulius Skvernelis, tačiau neįvardijo konkrečios pareigybės.

D.Malaškevičius tarnybą vidaus tarnybos sistemoje pradėjo 1995 metais. Nuo 2011 metų pabaigos jis buvo Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininku. Nuo 2015 metų pareigūnas dirbo policijos generalinio komisaro pavaduotoju. S.Skvernelis yra ėjęs policijos generalinio komisaro pareigas.

Premjeras Algirdas Butkevičius artimiausiu metu turėtų kraustytis į rezidenciją Vilniaus pakraštyje Turniškėse, sako Vyriausybės vicekancleris Remigijus Motuzas.

„Mes manome, kad tikrai gyvens. Turės gyventi (...). Yra Vyriausybės kanceliarija, tarnybos, Vadovybės apsaugos departamentas, ir, jeigu ministras pirmininkas pateko į tas pareigas, jis turi laikytis ir tam tikrų reikalavimų“, - antradienį žurnalistams sakė jis, aprodydamas rekonstruotą ministro pirmininko rezidenciją.

R.Motuzas aiškino, kad rezidencija svarbi ir iš diplomatinės pusės - įprasta, kad premjeras savo namuose priimta svečius.

„Yra labai geras ženklas, jeigu ministras pirmininkas diplomatinės atstovybės vadovą, pagaliau kolegas politikus, koalicijos partnerius, pagaliau greta gyvenančius valstybės vadovus pakviečia tam tikriems reikalams aptarti. Kita vertus, jeigu ir kaimyninės šalies ministrą pirmininką ar nekaimyninės pakviečia vakarieniauti į savo rezidenciją, tai čia yra itin aukštos pagarbos ženklas pagal diplomatinę praktiką. Iš tikrųjų - sakau pagal diplomatinę savo praktiką - yra gerokai jaukiau, maloniau, nes labai dažnai kavinėse, restoranuose yra triukšmas, ir mes sumokame tikrai labai labai didelius pinigus“, - dėstė R.Motuzas.

Jis tikino, kad rezidencija įrengta nesitariant su dabartiniu premjeru ir jo žmona.

„Rezidencija rengiama ne konkrečiam asmeniniui, o Lietuvos Respublikos ministrui pirmininkui, dėl to, kaip minėjau, ministras pirmininkas ir ponia nesirinko nei interjero, nei detalių“, - aiškino R.Motuzas.

Pasak jo, premjeras rezidenciją apžiūrės ketvirtadienį, ir nors, R.Motuzo teigimu, dėl kraustymosi į Turniškes A.Butkevičius „netrykšta entuziazmu“, čia jis turėtų atsikelti „artimiausiu metu“.

Kol kas rezidencijoje trūksta kai kurių baldų, užuolaidų, tačiau viskas jau užsakyta ir turėtų būti netrukus čia atvežta. Kaip aprodydamas rezidenciją pasakojo R.Motuzas, dauguma baldų užsakyti pas Lietuvos gamintojus, bet sofos, foteliai pirkti Italijoje.

„Stilius yra gana, sakyčiau, šiaurietiškai kuklus. Toks ir tikslas buvo. Baltiškas, kad tikrai būtų funkcionalu, patogu gyventi“, - sakė Vyriausybės vicekancleris.

Jo teigimu, būsimų namų iki šiol nematęs A.Butkevičius juose daug improvizacijos laisvės neturės.

„Mėgstami paveikslai, detalės, fotonuotraukos, pagaliau į virtuvę mėgstamas puodukas, indai, pagaliau ir stalo pastumdymas - gali būti kampu, gali būti pasukta, gali būti nugara (...) ir tai suteikia tam tikro jaukumo“, - aiškino R.Motuzas.

Anot jo, planuojant rekonstrukciją buvo numatyta, kad jai reikės 4,39 mln. litų, tačiau ji atsiėjo brangiau.

„5,4 mln. litų kainavo be baldų. Baldų minkštoji dalis - 157 tūkst., o kietoji dalis - 70 tūkstančių. Čia yra visos išlaidos“, - sakė vicekancleris.

1939 metais statytas namas restauruotas stiklinėmis konstrukcijomis šiek tiek išplečiant erdves. Čia įrengti trys miegamieji, premjero darbo kambarys su židiniu, didelis valgomasis, kur vienu metu tilptų 16 žmonių, arbatos gėrimo svetainė, pirtis, nupirkta treniruoklių. Interjere vyrauja pastelinės spalvos.

Rezidencijos ir jos teritorijos priežiūra per mėnesį atsieina maždaug 20 tūkst. litų. Numatoma, kad apsigyvenus premjerui puse etato čia dirbs aptarnaujantis personalas.

Premjeras A.Butkevičius anksčiau viešai yra sakęs, jog savo noru neketina keltis į rezidenciją Turniškėse. Jis dabar gyvena daugiabutyje prie Vingio parko.

Pastatas Turniškėse su pertraukomis rekonstruotas nuo 2008 metų. Pertraukos lėmė tai, kad kai kuriuos darbus teko daryti kelis kartus, nes sustabdžius statybas nenaudojamos patalpos buvo paveiktos lietaus, drėgmės.

Vadovybės apsaugos departamentas savo ruožtu antradienį paskelbė teigiamai vertinantis premjero sutikimą persikelti į Turniškes. 24 valandas per parą premjerą saugoti turintis departamentas teigia, kad šiuo metu A.Butkevičiaus gyvenamoji vieta neatitinka saugumui keliamų reikalavimų.

„Turniškių rezidencijų kompleksas yra saugomoje teritorijoje, kurioje įrengtos visos būtinos techninės-elektroninės apsaugos ir įėjimo kontrolės priemonės. Ministrui pirmininkui sutikus persikelti, Vadovybės apsaugos departamentas galės tinkamai ir efektyviai užtikrinti visą kompleksą apsaugos priemonių ir racionaliau panaudoti žmogiškuosius bei finansinius resursus“, - teigiama departamento pranešime.