Taip Vytautas Šilinskas komentavo ministerijos (SADM) siūlymą įvesti 43 tūkst. užsieniečių įdarbinimo kvotą, siekiant apriboti pigios darbo jėgos iš trečiųjų šalių atvykimą į Lietuvą ir pirmiausia įdarbinti savo piliečius.

„Teoriškai per metus galėtų atvykti ir milijonas, ir du, ir trys (piliečių iš trečiųjų šalių – BNS). Apribojimai daugiausia yra biurokratiniai. Kvota, kuri yra nustatoma dabar, tai yra palengvintam atsivežimui net nesiūlant darbo vietiniams žmonėms. Kvotą viršijus galima toliau atsivežti, tik šiek tiek išsitęsia procedūra, nes pirma reikia pasiūlyti darbą vietiniams“, – LRT radijui penktadienį sakė V. Šilinskas.

„Mūsų pozicija vis dar yra, kad visų pirma mes darbą turime siūlyti saviems“, – pridūrė viceministras.

Pasak jo, nauja kvota būtų taikoma žemos arba vidutinės pridėtinės vertės darbuotojams, kurių daugiausia ir atvyksta į Lietuvą.

Anot V. Šilinsko, 1,5 proc. Lietuvos populiacijos sudaranti 43 tūkst. kvota siūloma atsižvelgiant į šalies transporto sektoriaus apimtis. Viceministras pabrėžė, kad siūlomi ribojimai nėra susiję su nacionaliniu saugumu.

Jis pateikė pavyzdį, kai Užimtumo tarnyba su Lietuvos nacionaline vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ buvo pasirašiusi sutartį apmokyti lietuvius vilkikų vairuotojus, tačiau šie esą dėl patirties trūkumo nebuvo priimti į darbą.

Mes nenorime, kad lietuviai išvažiuotų, o juos keistų kiti žmonės.

„Tie žmonės darbą turi, bet nemaža dalis tų žmonių tiesiog išvažiavo į užsienį. Tada gaunasi, kad Lietuvos piliečiai išvažiuoja dirbti į užsienį, o mes vietoje lietuvių vežamės iš Uzbekistano, Tadžikistano, Bangladešo – tai yra pagrindinės šalys, iš kurių daugėja skaičiai“, – LRT sakė V. Šilinskas.

„Mes nenorime pakeičiamosios migracijos. Mes nenorime, kad lietuviai išvažiuotų, o juos keistų kiti žmonės“, – kalbėjo viceministras.

Anot V. Šilinsko, kvotos išimtys galėtų būtų taikomos, jeigu darbuotojui iš užsienio būtų mokama daugiau nei 2 tūkst. eurų per mėnesį, taip pat svarstoma apie išlygas sektoriams, kur yra kolektyvinės šakos sutartys ir veikia stiprios profsąjungos.

„Jeigu patys darbuotojų atstovai su darbdaviais pasiūlytų padidinti kvotą kažkuriame sektoriuje, tai manome, kad tokia išlyga galėtų būti“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo viceministras.

Darbuotojų Lietuvoje neranda, nes jų nėra

Buvusi socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė sako, kad trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo kvotų sistema veikia, o jų įdarbinimas rodo didesnį darbo jėgos kai kuriuose sektoriuose poreikį.

„Viceministrui (V. Šilinskui – BNS) reikėtų nueiti į pačią Užimtumo tarnybą. Jos duomenys rodo labai paprastą dalyką – jeigu pasižiūrėsite į statistiką, tai yra pasiūlymas – 3,9 vietos vienam vilkikų vairuotojui. Kodėl jų neranda? Todėl, kad nėra“, – LRT radijui teigė E. Radišauskienė.

Jos teigimu, migrantai neužima lietuvių darbo vietų: „Jos tiesiog yra laisvos“.

„Pradėkime nuo to, kad tai ne tik darbo užmokesčio ar darbo sąlygų pas darbdavį problema. Tai yra ir valstybės problema, nes visas kompleksas – ir mokesčių sistema, viskas įsivažiuoja. Iš esmės visi turime daryti, kad būtų patrauklios sąlygos, ir tie darbuotojai, lietuviai, norėtų dirbti pas mus“, – teigė buvusi viceministrė.

Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) vadovas Povilas Drižas teigė, kad Lietuvoje nėra „normalios“ migracijos politikos ir strategijos. 

„Šiai dienai (43 tūkst. kvotos – BNS) užteks. Kas bus po dvejų ar trejų metų, mes negalime pasakyti, nes teisės aktai yra keičiami ir iniciatyvos yra daromos visiškai neprognozuojamai. Šiandien migracijos politikos normalios, kurios strategiją turėtume, Lietuvoje nėra“, – teigė P. Drižas.

„Jeigu (...) kai trejus metus galioja tas kvotų režimas, mes galėjome bent jau suprasti, priprasti iš išmokti dirbti su šituo kvotiniu procesu, tai po trejų metų galiojimo (...), mes manome, kad dabar yra iniciatyva keisti sistemą iš pagrindų“, – pridūrė ji.

Pasak P. Drižo, 43 tūkst. užsieniečių įdarbinimo kvota siūloma neatlikus poveikio vertinimo. Pasak TTLA vadovo, šiuo metu šalies transporto sektoriuje dirba 130 tūkst. žmonių, iš kurių 88 tūkst. – vairuotojai.

Jo teigimu, užsieniečiai dirba už tą patį ar didesnį atlygį nei lietuviai, o Lietuvos transporto sektorius pagal darbo vietos brangumą Europos Sąjungoje (ES) yra 7-oje vietoje.

Mes turime galvoti irgi apie savo piliečius.

Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavinčienė kėlė klausimą, kas pritaikius kvotą kontroliuotų darbuotojų darbo sąlygas ir atlyginimus. Tačiau, ji sutiko, kad darbuotojų iš trečiųjų šalių migracija turi būti kontroliuojama.

„Mes turime galvoti irgi apie savo piliečius. Mūsų labai mažai, šalis maža ir jeigu nekontroliuojamas darbo jėgos antplūdis iš trečiųjų šalių, tai vieną kartą atsibusime – lietuviai išvyks iš Lietuvos, o čia atvyks kiti piliečiai“, – LRT radijui sakė K. Krupavičienė.

Ministerijos duomenimis, nuo 2023 metų vasario stebimas trečiųjų šalių piliečių, atvykstančių dirbti, augimas. Jų pagrindinės kilmės šalys yra Uzbekistanas, Baltarusija, Ukraina, Kirgizija, Tadžikistanas, Kazachstanas.

Pagal šiems metams patvirtintą kvotą šalies įmonės galės paprasčiau įdarbinti 40,25 tūkst. trūkstamų profesijų žmonių – tiek pat, kiek ir 2023 metais. 

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas sako, kad didelių baudų įmonės išvengtų, jeigu nustačius nelegalaus darbo atvejį dar iki baudos paskyrimo žmogus bus įdarbintas oficialiai sumokant jam trijų mėnesių minimalios algos (MMA) dydžio darbo užmokestį. Nuo sausio MMA sieks 924 eurų (iki mokesčių).

„Tada atsipirktų (už nelegalių darbuotojų įdarbinimą – BNS) minimalia bauda – trimis minimaliomis algomis. Praktikoje tų baudų nuo apyvartos neturėtų būti, nebent darbdavys prieštaraus ir nelegaliai dirbusio žmogaus neformins“, – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete penktadienį teigė viceministras.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotoja Daiva Macijauskė siūlo baudos jokiais atvejais nesieti su įmonės metinėmis pajamomis.  

Pasak jos, pramonininkai taip pat siekia, kad visiems darbdaviams būtų nustatyta vienoda bauda  – nuo 3 iki 12 MMA.

Lietuvos Statybininkų asociacijos direktorius Dalius Gedvilas siūlo taikyti tik fiksuotas, kad ir didesnes baudas bei kitas priemones

„Administracinės baudos gal ir gali išspręsti problemas dalį šešėlio likviduojant statybos sektoriuje, tačiau manome, kad baudos skyrimas nuo metinės apyvartos yra visiškai nelogiška. Viešam interesui arba visuomenei padarytos žalos mastas dėl vieno žmogaus, jeigu jį pagauna nelegaliai dirbant statybose, nėra toks ženklus“, – komitete teigė D. Gedvilas. 

„Skaidriai dirbančio asmens kodo neturėjimas statybvietėje neturėtų sukelti kažkokių esmingų poveikio priemonių pačiai įmonei“, – pridūrė jis.

Pasak D. Gedvilo, nelegaliai dirbančius žmones įdarbinančios įmonės yra mažos, gauna nedideles pajamas ir todėl joms skirtos baudos yra nedidelės. 

„Jie išlošia konkurencinėje kovoje, nes moka nedideles baudas, o mums, gavus tokias baudas, iškyla veiklos tęstinumo klausimas“, – teigė D. Gedvilas. 

Užimtumo įstatymo projekte numatyta, kad darbdaviams už nelegalius darbuotojus būtų skiriama bauda nuo 2 iki 3 proc. metinių įmonės pajamų. Ji negalėtų būti mažesnė negu 3 MMA už kiekvieną „nelegalą“, bet ne didesnė negu 0,5 mln. eurų.

Pataisos dabar svarstomos Seime ir dėl jų parlamentarai apsispręs pavasarį.

„Panaikinimas reikštų tai, kad jie nebegali darbuotojų atsivežti palengvinta tvarka. Tai reikštų, kad visais atvejais turėtų darbą visų pirma pasiūlyti lietuviams“, – BNS penktadienį sakė V. Šilinskas.

Viceministaras patikino, kad šiuo metu nesvarstoma naikinti kvotų sistemos.

„Ir jeigu mes panaikintume, jiems (vežėjams – BNS) labai nepatiktų. Jie ne iki galo, matyt, įsigilina, ko prašo. Jie nori palengvinta tvarka vežtis neribotą skaičių, o mes sakome, kad darbą lietuviams reikia siūlyti“,  – tvirtino V. Šilinskas.

Pasak „Linavos“, iš 21,6 tūkst. kvotų, skirtų paslaugų sektoriui, liko tik kiek daugiau nei 5 tūkst., o jos turėtų baigtis rugsėjo pradžioje.

„Dėl to jau spalį ar lapkritį ketvirtadaliu ir daugiau gali išaugti profesionalių tarptautinę kvalifikaciją turinčių vilkikų vairuotojų trūkumas šalyje. Vien šiuo metu Lietuvoje trūksta daugiau nei 10 tūkst. vilkikų vairuotojų, o dėl didėjančio jų trūkumo transporto įmonės ir toliau negalės veikti pilnu pajėgumu, bus nesumokėta šimtai tūkstančių eurų į valstybės biudžetą“, – rašoma „Linavos“ pranešime.

Pasak jos, kvotos jau treti metai iš eilės baigiasi jiems tik įpusėjus. Pavyzdžiui, pernai paslaugų sektoriui buvo skirta 16 tūkst. kvotų, jos baigėsi rugpjūčio pabaigoje, 2021 metais 11,6 tūkst. kvotų baigėsi jau gegužę.

„Linavos“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas sako, jog kvotos greitai išeikvojamos ir dėl vadinamosios „pašto dėžučių“ problemos – įmonės, neturinčios nei licencijos, nei vilkikų, pagal kvotas kviečia vairuotojus iš trečiųjų šalių ir neteisėtai juos perduoda užsienio vežėjams.

„Visoje Europoje transporto įmonėse trūksta šimtų tūkstančių vairuotojų. Konkurencija dėl vairuotojų įdarbinimo didelė ir mes dėl įvestos kvotų sistemos prieš kitas šalis pralaimime, nes ten įdarbinti vairuotoją yra žymiai paprasčiau. Lietuvos vežėjai taip praranda konkurencingumą ir per metus – milijonus eurų pajamų”, – sakė Z. Buivydas.

Anot jo, pasibaigus kvotoms įmonės gali įdarbinti vairuotojus Užimtumo tarnybai sumokant 120 eurų už patikrinimą, ar reikalingos kompetencijos darbuotojo tikrai nėra Lietuvoje. Bet tokia biurokratija, pasak jo, kainuoja ne tik pinigus, bet ir daug laiko.

„Linava“ dėl kvotų panaikinimo kreipėsi į Seimo komitetus, Vyriausybę, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją.

„Turime įsivaizduoti, kad tie žmonės net nėra įgiję profesinio išsilavinimo. Su jais turime dirbti ir planuojame Užimtumo rėmimo reformą, kad išplėstume aprėptį, kad dirbtume su tais žmonėmis ir grąžintume juos į darbo rinką“, –  LRT laidoje „Dienos tema“ teigė V. Šilinskas.

Pasak jo, kuo ilgiau profesinių įgūdžių neįgyjantys gyventojai neranda darbo, nepersikvalifikuoja, tuo sunkiau juos integruoti į darbo rinką.

„Kuo ilgiau jie buvo užmiršti, tuo sunkiau bus juos sugrąžinti, ir reikia tai pripažinti. Turime stengtis, nemanau, kad mes galime pasiduoti“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo viceministras.

Tuo tarpu Profesinių sąjungų konfederacijos valdybos narys Raimondas Tamošauskas skaičiuoja, kad 85 tūkst. žmonių, kurie ieško darbo, amžius yra virš 50 metų, o pridėjus tuos, kam virš 40 metų, būtų virš 100 tūkstančių.

„Tie žmonės man sako, kad mes siunčiame visur savo CV, siūlomės į bet kokį darbą, pasižiūri darbdavys, kad tau yra 50 metų ir daugiau, viskas, jokio atsakymo nėra. Ir tai nėra problema dėl mažų atlyginimų. Lietuvoje yra kitas dalykas. Mes esame intensyvios fizinės darbo jėgos šalis, kuri išnaudoja daugiau fizinio darbo jėgą negu patį žmogų kaip intelektualą, kuris dirbtų ir ką nors sukurtų“, – kalbėjo Profesinių sąjungų konfederacijos atstovas.

Vytautas Šilinskas sako, kad norima mažinti paramą gaunančių žmonių, kuriems dabar per mėnesį išmokama po 17 mln. eurų, ratą.

„Ją dabar gauna asmenys, kurie nenukentėjo (nuo koronaviruso krizės)“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį nurodė V. Šilinskas. 

Pasak jo, tvarka bus pakeista įvertinus savarankiškai dirbančiųjų pajamų deklaracijas, kurias reikia  pateikti iki gegužės.

„Tada matysime visus duomenis, kiek ir kaip tą priemonę galima sutikslinti. Nagrinėjam galimybę ją tikslinti, kad ji kainuotų mažiau“, – tvirtino viceministras. Jo teigimu, tam įstatymo keisti nereikės.

Dabar paramos gali prašyti visi savarankiškai dirbantys žmonės, kurių pajamos krito bent 30 proc.

Šiai priemonei iš valstybės biudžeto šiemet numatyta 20 mln. eurų.  

„Dabar vyksta diskusijos, kiek šias priemones dar tęstume ar ne. Šios priemonės priklausys nuo to, kiek ekonomika įsivažiuoja ir kiek žmonės grįžta į darbus, nes šią išmoką gaunantys žmonės yra darbingi ir norintys dirbti“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį sakė V. Šilinskas. 

Darbo paieškos subsidijoms šių metų biudžete buvo numatyta apie 60 mln. eurų: sausį-vasarį išmokėta apie 40 mln. eurų, kovą bus pervesta apie 10 mln. eurų, o balandį ir gegužę reikės dar po 8-9 mln. eurų.  

V. Šilinsko teigimu, pernai šių subsidijų buvo išmokama po maždaug 34 mln. eurų per mėnesį, o išmokas gavo virš 250 tūkst. gyventojų. Šiemet jas gauna apie 43 tūkst. žmonių.  

Dabar 200 eurų darbo paieškos subsidija mokama per karantiną ir mėnesį po jo. Ją gauna žmonės, netekę darbo karantino metu ar mažiausiai prieš tris mėnesius iki jo paskelbimo. 

V. Šilinskas sako, kad išmokų gavėjų sąrašą žadama išplėst į jį įtraukiant gyventojus, kurie dirbdami savarankiškai iki karantino ar jo metu nutraukė veiklą.

„Vyksta diskusija, gal reikėtų papildoma įtraukti šituos asmenis“, – pranešė viceministras.   

Pasak jo, Užimtumo tarnyba yra parengusi priemonių planą bei jau susisiekė su sanatorijos personalu.

„Reikės žiūrėti dėl kiekvieno žmogaus individualiai. Šiuo metu jaučiame poreikį ir matome globos, sveikatos priežiūros įstaigose, kad dalis žmonių galėtų, kurie turi tam tikras kvalifikacijas, įsidarbinti tenai. Net nebūtinai Druskininkuose – galėtų ir žiedinėse savivaldybėse. Kitiems žmonėms siūlysime ir persikvalifikavimo galimybes, ir remiamo įdarbinimo priemones“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje teigė V. Šilinskas.

Taip pat sanatoriją paliekantiems ar atleidžiamiems darbuotojams Seime svarstomos beveik dviejų mėnesių darbo užmokesčio dydžio kompensacijos, tačiau kai kurie politikai abejoja tokio sprendimo efektyvumu.

Anot viceministro, kompensacijoms išeinantiems darbuotojams numatyta per 700 tūkst. eurų, jos priklausys nuo vidutinio darbuotojo atlyginimo ir negalės viršyti dviejų vidutinių darbo užmokesčių šalies mastu.

Dėl Baltarusijos prezidento administracijoje veikiančiai Vyriausiajai ūkio valdybai taikomų Europos Sąjungos sankcijų „Swedbank“ gruodžio viduryje įšaldė sanatorijos sąskaitas, beveik 400 darbuotojų grėsė negauti pajamų už gruodį, tačiau Lietuva pritaikė išimtį ir leido išmokėti algas. Dauguma darbuotojų – Lietuvos piliečiai.

„Belorus“ darbuotojai antradienį surengė simbolinę akciją sukdami ratus automobiliais aplink sanatoriją ir prašydami centrinės valdžios pagalbos. Jie nepritaria šiuo metu Seime svarstomoms priemonėms dėl kompensacijų ir reikalauja išsaugoti darbo vietas.

Druskininkai kreipėsi į prezidentą, EK

Savo ruožtu Druskininkų savivaldybė pranešė, jog dėl situacijos antradienį taryba kreipėsi į Europos Komisiją, prezidentą Gitaną Nausėdą, Seimo komitetus, Užsienio reikalų ministeriją, siekdama, kad būtų panaikintos sanatorijai taikomos sankcijos arba pritaikyta išimtis kaip „socialiai jautriam objektui“, teikiančiam sveikatos priežiūros paslaugas Baltarusijos ir Lietuvos piliečiams, t. y. išsaugant įstaigos veiklą ir darbuotojų darbo vietas.

„Nei aš, nei besikreipiantys Tarybos nariai nekvestionuojame sankcijų taikymo Baltarusijos režimui reikalingumo, o kalbame apie konkrečią situaciją ir konkretų objektą“, – savo „Facebook“ paskyroje informavo meras Ričardas Malinauskas.

V. Šilinskas sako negalintis pakomentuoti, ar sanatorija dėl areštuotų sąskaitų galės kaip nors tęsti veiklą.

Anot  savivaldybės, dėl koronaviruso pandemijos bedarbystė Druskininkuose jau išaugo dvigubai – nuo 9,4 proc. pernai sausį iki 18,9 proc. šių metų sausį, o atleidus „Belorus“ sanatorijos darbuotojus, bedarbystė gali išaugti iki 20 proc.

G. Landsbergis: padarėme, ką galėjome

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį Seime žurnalistams sakė, jog darbuotojų „jaudulys ir nepasitenkinimas yra visiškai suprantamas“, o Vyriausybė ir Seimas padarė, ką galėjo padedant Lietuvos piliečiams.

Tačiau jis pabrėžė, kad sankcijos įvestos ES sprendimu bei yra taikomos „sankcionuotų subjektų“ antrinėms įmonėms, t. y. ir šiai sanatorijai.

„Sankcijos įvestos ne dėl Lietuvos, o dėl Lukašenkos veiksmų. Taip atsitinka, kad Lukašenkos artimiausi parankiniai, žmonės, priimantys sprendimus ir dėl veiksmų prieš opoziciją, turi turto. Ir tas turtas, kaip įmonės, juridiniai asmenys – juose neretai dirba Lietuvos piliečiai, deja, nešdami pelną ir pinigus tiems patiems, atvirai kalbant, nusikaltėliams“, – pabrėžė ministras.

„Noriu pabrėžti, kad šiandien valstybės instrumentai yra riboti – ką galėjome, tą padarėme ir toliau ieškome galimybių padėti tiems žmonėms“, – pridūrė jis.

G. Landsbergis tvirtino, kad įmonė turi galimybę ginčyti sankcijas teismuose, o teismai galėtų taikyti ir laikinąsias apsaugos priemones, t.y. „atšildyti“ sąskaitas. Tačiau, jo žiniomis, iki antradienio sprendimas nebuvo apskųstas.

„Procesą galima skųsti tiek Lietuvos teismuose, vėliau – kitose instancijose, iki Europos teismų. Jeigu tas klausimas išliktų ar įmonei tai atrodytų, kad tai yra teisinga, jie turi teisę šita norma pasinaudot (...).To jie nepadarė, naudojamos daugiau politinio spaudimo priemonės“, – tvirtino G. Landsbergis.

Ministras taip pat sakė, kad analogiškai sanatorijai Latvijoje sankcijos nėra pritaikytos, nes ją valdo trys asmenys, nesantys ES sankcijų sąraše.