Jau birželio 4 dieną planuojamas pirmasis „Impro Kaunas“ aktorių ir multiinstrumentalisto Vytenio Danieliaus bendras improvizuotas vaidinimas. Vilniaus gatvėje, Teatro Klubo kieme, žiūrovai galės patogiai įsitaisyti prie staliukų, mėgautis vynu, užkandžiais ir gera improvizacija. Improvizuos ne tik aktoriai, bet ir Vytenis, žiūrovams pažįstamas kaip „Lietuvos talentų“ vicečempionas, o muzikos profesionalams – kaip pasaulinių akordeonistų konkursų laureatas. Jis savo akompanimentu sustiprins scenoje vyraujančias emocijas, kurs muzikinį foną ir įneš daugiau spalvų į vaidinimą, o aktoriai, pagauti muzikos garsų, galės kartu ir dainuoti.

Improvizacijos teatro „Impro Kaunas“ ir Teatro klubo draugystė užsimezgė prieš keletą mėnesių, kai džiazą savo klausytojams siūlęs Teatro klubas sumanė išplėsti meninių pasirodymų žanrus. Dabar vis dažniau klube pasirodo komikai, įvairių muzikos žanrų atlikėjai, improvizuojantys aktoriai. Užsukus į Teatro klubą ketvirtadieniais galima tikėtis geros džiazo muzikos, o štai sekmadieniais – karaliauja komedija. Kas antrą sekmadienį Teatro klube žiūrovų laukia netikėtumai, nes čia improvizuotus vaidinimus kuria teatro „Impro Kaunas“ aktoriai, jau pelnę žiūrovų simpatijas.

„Improvizacija man labai patinka, nes šiame mene viskas tikra, viskas kuriama čia ir dabar. O tai žavi ir mūsų klubo lankytojus, – kalbėjo Teatro klubo vadovas Naurimas Janauskas. – Džiaugiamės suradę vienintelį Kaune įsikūrusį improvizacijos teatrą „Impro Kaunas“. Tai, ką jie daro, – tiesiog neįtikėtina! O pasirodymus pagardinus muzikiniais prieskoniais, galima tikėtis išties įspūdingo reginio.“

Naurimas pastebėjo, kad improvizacijos žanrui idealiai tinka kamerinė erdvė, kokią ir turi Teatro klubas. Tada žiūrovai tarsi tampa dalimi to, kas vyksta scenoje. Jie gali įsitraukti į vaidinimą, iš arti matyti aktorius, stebėti jų veido mimikas, pajusti jų emocijas. Žiūrovai ir patys gauna labai svarbų vaidmenį – jų ištarti žodžiai ar frazės įkvepia aktorius vaidinimams.

Be to, Teatro klube vyrauja jauki atmosfera, primenanti labiau vakarėlį restorane nei teatrų ar arenų erdves, kuriose žiūrovai griežtai susodinami eilėmis.

„Pas mus žmonės gali atsipalaiduoti, gurkšnoti vyną ar gaiviuosius gėrimus, užkandžiauti jaukiai įsitaisius prie staliukų ir tuo pačiu mėgautis puikiais atlikėjų pasirodymais, – pasakojo Naurimas. – Per keletą mėnesių nuo Teatro klubo veiklos pradžios susiformavo tarsi bendruomenė – pastebime vis sugrįžtančius tuos pačius žiūrovus, dažnai atsivedančius ir savo draugus.“

Vasaros laikotarpiu visiems norisi daugiau būti laike, mėgautis geru oru, todėl ir Teatro klubo veikla keliasi į Vilniaus gatvę. Šalia „Architektų namų“ bus išdėstyti staliukai, kad atlikėjų pasirodymus žiūrovai galėtų stebėti taip pat jaukiai ir patogiai įsitaisę, kaip ir salėje. Sekmadienio improvizuotos komedijos taip pat vyks po atviru dangumi.

Improvizacijos teatro „Impro Kaunas“ meno vadovas Deividas Borodulinas pasakojo, kad jų trupei yra tekę pasirodyti įvairiose erdvėse, skirtingo amžiaus žmonėms. Jis pastebėjo, kad vakarėliuose ar prie vyno taurės publika žymiai atviriau, nei įprastiniame teatre, reaguoja į humorą, drąsiau laido žodžius įkvėpimui, personažuose lengviau atpažįsta save.

„Teatrų salėse mes mėgstame kurti ilgus improvizuotus vaidinimus. Jie reikalauja didesnės aktorių patirties, tarpusavio ryšio, o žiūrovai stebi gimstančią istoriją, personažų charakterius. – kalbėjo Deividas. Beje, „Impro Kaunas“ yra vienintelis teatras Lietuvoje, kuris specializuojasi kurti ilgo formato improvizuotus vaidinimus. – Pasirodant lauke – gatvėse ar skveruose – daugiau triukšmo, praeivių, kurie gali sustoti ir stebėti pasirodymus arba praeiti. Dėl to svarbu parengti tinkamą programą, kad vaidinimai būtų trumpesni, emocingesni ir labiau komiški.“

Deividas prasitarė, kad visa trupė nekantraudama laukia pasirodymų su multiinstrumentalistu Vyteniu, grojančiu net keturiais instrumentais – akordeonu, saksofonu, gitara ir fortepijonu. Jis įsitikinęs, kad, susiliejus muzikinei ir teatrinei improvizacijai, vaidinimai bus dar įspūdingesni ir labiau įtraukiantys, o improvizaciją pamėgs dar daugiau žiūrovų.

Kas? Improvizacijos teatro „Impro Kaunas“ pasirodymas su multiinstrumentalistu Vyteniu Danieliumi.

Kada? Birželio 4 d. 19 val. ir visą vasarą kas antrą sekmadienį.

Kur? Vilniaus g. 22, Teatro Klube, Kauno senamiestyje.

Pakvietė muzikuoti drauge

Austėjos ir Vytenio pažintis užsimezgė virtualioje erdvėje. Išvydęs išvaizdžios šviesiaplaukės su gitara nuotrauką, kaunietis tąkart pasiteiravo, ar ji nenorėtų pamuzikuoti drauge. Po kurio laiko Austėja sulaukė dar vieno klausimo. Tiesa, atsakymas į jį nustebino net patį Vytenį.

„Vytenis pasiūlė važiuoti kartu į Rygą muzikuoti. Žinoma, aš sutikau! “ – A. Guiskytė prasitarė, kad po ilgo susirašinėjimo tai buvo pirmasis gyvas susitikimas. Tiesa, apie tai ji neprasitarė savo seneliams, kurie į Kupiškį atvykusį svečią priėmė ir suteikė nakvynę. Po kelionės į Rygą, kuri buvo labiau romantiška nei muzikinė, jų draugystė ėjosi kaip iš natų, o santykiai priminė gražų muzikinį kūrinį. Nuo vaikystės dainuojančiai Austėjai romantiškame duete teko solo partija, o Vyteniui – akordeonas. Šis instrumentas, anot jauno vyro, – ypatingas, bet ne tik todėl, kad prieš kelerius metus juo pavyko sužavėti tuo metu dar Kupiškio mokyklos abiturientę.

„Kažkada maniau, kad padaryti įspūdį merginoms su akordeonu yra beveik neįmanoma. Mokiausi groti gitara, fortepijonu, saksofonu, o kai susipažinau su Austėja, supratau, kad labiau už viską jai patinka būtent akordeonas“, – Vytenis meiliai žvilgtelėjo į Austėją, kurios grojaraštyje vienas paskui kitą išsirikiavę kūriniai, atliekami būtent šiuo instrumentu.

Partneris: nors sveria apie 17 kg, akordeonas Vyteniui ne našta, o ir Austėjai šis muzikinis instrumentas labai patinka. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Negali be akordeono

Didžiausias Vytenio įkvėpėjas vaikystėje buvo jo brolis, taip pat grojęs akordeonu, o studijų metais – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Kazys Stonkus.

Todėl šiandien jaunas vyras virtuoziškai valdo akordeoną, kuriuo gali atlikti ir klasikinius kūrinius, ir gerai žinomas popmuzikos dainas. Stebėdama Vytenį įtariau, kad, bendraudamas su Austėja, jis džentelmenas, o muzikoje – pedantas. Atrodo, neklydau. Paprašytas sugroti kokį nors kūrinį, Vytenis pasitaisė marškinių apykaklę, persiavė batus ir tik tada ištraukė akordeoną iš futliaro. Pirštams ėmus lakstyti klaviatūra, muzikanto lūpų kampučiai kilstelėjo į viršų. Šypsotis jį esą verčia mylimoji ir akordeonas, todėl su abiem jis stengiasi praleisti kuo daugiau laiko.

„Mes labai mėgstame keliauti“, – sakydamas „mes“, kaip netrukus paaiškėjo, V. Danielius omenyje turėjo ne tik savo merginą, bet ir akordeoną. Pastarasis su juo keliavo ir į Aziją, ir į Tenerifę. Braukdama nuotraukas savo telefone Austėja su šypsena prisiminė pastarąją kelionę, į kurią jos vaikinas pasiėmė tik tris poras marškinėlių, nes likusią vietą užėmė akordeonas.

„Padalijau jį į dvi dalis. Vieną įdėjau į kuprinę, kitą į rankinį bagažą. Savaime suprantama, vietos liko tik keliems drabužiams. Namiškiai žiūrėjo ir negalėjo patikėti“, – jaunas vyras tikino, savo sprendimo nesigailėjęs. Tiek marškinėlių kelionėje jam pakako, o štai be muzikos Vytenis tikrai nebūtų apsiėjęs.

„Aš be muzikos galėčiau būti iki savaitės, o Vytenis iki trijų valandų, – Austėja juokavo, kad, jei tiek truktų mūsų pokalbis, suprasčiau apie ką ji kalba. – Nors galvoju, kad ir dabar jo galvoje skamba muzika.“

Išsipildė sena svajonė

Vis dėlto šią akimirką labiau nei muzika mintyse Vytenio ausyse skambėjo sodrus Austėjos balsas. Jis sužavėjo dar pažinties pradžioje. Todėl sužinojęs, kad vidurinę bebaigianti mergina galvoja apie pedagogikos studijas, pasiūlė jai sukti į muzikos pasaulį. Taip kupiškietė atsidūrė Kaune, VDU Muzikos akademijoje. Iš pradžių studijavo atlikimo meną, o po metų žengė į džiazo katedrą. Įgijęs bakalauro ir magistro diplomus, naują puslapį ten pat vertė ir Vytenis.

„Galima sakyti, dabar mes kursiokai“, – A. Guiskytė džiaugėsi, save atradusi Kaune, kur, beje, ji sulaukė vieno įdomaus pasiūlymo. Paskambinęs Vyteniui, tuometis VDU Muzikos akademijos akordeono skyriaus vedėjas K. Stonkus paklausė, ar jis nežino žmogaus, kuris Vilkaviškio muzikos mokykloje galėtų mokyti dainavimo. Vytenis prasitarė, kad apie pedagoginį darbą svajojo jo mergina. Perėjusi darbo pokalbį, prieš pusantrų metų Austėja ėmė važinėti į Vilkaviškį ir mokyti dainavimo.

„Važiuoju traukiniu. Kelionė pirmyn trunka apie 2 val. Tiek pat sugaištu, kol grįžtu atgal į Kauną“, – apie savo keliones, kurios, atrodo, greitai taps dar dažnesnės, pasakojo 21-ų mergina.

Kitokia mokytoja

Paauglystėje metusi Kupiškio meno mokyklą, nes jautėsi įsprausta į rėmus, Austėja dabar daro viską, kad nebūtų mokytoja, nuo kurios norisi bėgti. Ji nestato barjerų tarp savęs ir mokinių, o į kiekvieną, nesvarbu, koks jo amžius, žiūri kaip į asmenybę. Todėl nekarpo sparnų, o leidžia jiems skleistis skrydžiui.

„Esu tos nuomonės, kad nėra blogų mokinių. Gali būti tik per mažai meilės. Be to, labai kreivai žiūriu į pedagogus, kurie sakosi viską žinantys. Dažniausiai taip nėra“, – apie ugdymo principus, kuriais vadovaujasi, kalbėjo A. Guiskytė.

Kregždė: Austėja laužo stereotipus ir stengiasi būti kitokia mokytoja. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Jai antrino ir Vytenis, savo gyvenimo kelyje sutikęs tik pačius geriausius pedagogus, tokius kaip akordeono mokytoja metodininkė Edita Veržbavičienė, K. Stonkus ar profesionali dainininkė, saksofonininkė, aranžuotoja ir pedagogė Justė Sakalytė, pas kurią Vytenis dabar mokosi kartu su Austėja. Nė vienas jų ugdymo procese nenaudojo spaudimo, prievartos, todėl muzika jaunam vyrui kelia tik pačias gražiausias emocijas, o liežuvis nesiverčia sakyti, kad koncertas – darbas.

„Suprantu, kad su spaudimu galima gauti greitų rezultatų, bet, žiūrint į tolimesnę perspektyvą, viską geriau daryti lėčiau ir su meile. Už tai esu dėkingas savo mokytojams, kurie niekada manęs nespaudė. Tarkime, ir dabar, jei kas nepasiseka, J. Sakalytė nesako: ką tu čia darai? Kartu dirbame tol, kol pavyksta“, – akordeonininkas dėkojo likimui už siųstus žmones ir jų indėlį į asmenybės formavimą.

Kažkada maniau, kad padaryti įspūdį merginoms su akordeonu yra beveik neįmanoma.

Romantiškas duetas

Nors muzika vienija, pora turi daug atskirų projektų. Antai, visai neseniai Vytenis dalyvavo pirmajame savo gyvenime muzikiniame ture su programa „Paryžiaus džiazas“.

Dabar jis ruošiasi vasario koncertui Palangos kurhause, kur atliks dainas iš romantiškų kino filmų, ir vienam svarbiam renginiui, kur vietoj savo dėstytojo K. Stonkaus akordeonu pritars žinomam atlikėjui Egidijui Sipavičiui. Pristačiusi programą „Gintarai“, Austėja dabar rašo dainas naujam albumui ir viliasi, kad greitai pavyks surengti koncertą Pasvalio kultūros centre. Vis dėlto smagiausia, kai į didesnes ar mažesnes scenas jie eina ir publikai lenkiasi drauge. Tada, anot poros, patys nuoširdžiausi pasirodymai.

Asmenybė: Vytenis už daug ką dėkingas savo dėstytojui K. Stonkui. (Asmeninio archyvo nuotr.)

„Kaskart einame turėdami aiškų planą, kas ir kaip vyks, kokius kūrinius atliksime, bet iš tiesų buvo vienas ar du koncertai, kai to plano laikėmės. Natūraliai išsimušame iš jo, nes visuomet reaguojame į žiūrovus“, – jie, anot V. Danieliaus, yra labai svarbūs, todėl kiekvieno susitikimo metu jis pasiteirauja publikos, kaip ši jaučiasi ir kokius kūrinius norėtų išgirsti. Anksčiau tyliai stebėjusi, kaip su melomanais bendrauja mylimasis, dabar į pokalbį aktyviai įsitraukia ir pati Austėja.

„Galvoju, kad dabar kalbu netgi daugiau nei Vytenis. Išmokau iš jo, nes iš pradžių, stovėdama šalia, jaučiausi kaip darželinukė, dabar jau paaugau. Vytenis tarsi septintokas, o aš – pirmokė, kuri užaugusi norėtų būti kaip jis, – A. Guiskytė džiaugėsi romantišku duetu ir tuo, kad žmonės juos susiranda be jokių afišų. – Geriausia reklamas mums yra žodžiai, keliaujantys iš lūpų į lūpas.“

Labai savikritiškas

Nors iš aplinkos sulaukia daug gerų žodžių, patys muzikantai yra labai reiklūs. Ypač Vytenis. Kiekvienam pasirodymui jis atiduoda visą širdį ir to paties tikisi iš susirinkusiųjų. Dažniausiai tai pavyksta, bet kartais aplodismentai nebūna tokie skardūs, kokių tikėjosi akordeonininkas. Tais retais atvejais poros vakarai išsitęsia iki paryčių, nes Vytenis bando išsiaiškinti, kas pakišo koją.

„Jei galėčiau, išbraukčiau šią Vytenio savybę. Jis sėdi, kalba, pyksta ant savęs, nors dažniausiai net nebūna dėl ko. Ryte gauna žinutę, kad pasirodymas buvo fantastiškas, o jam juk atrodė kitaip“, – draugaudama su maksimalistu, Austėja neslėpė – ir pati tokia tapo, todėl, jei kas nors sudvejoja jos sėkme, užsispyrėlė pykteli, o mintyse pasako: jūs dar pamatysite! Dabar merginos planuose koncertinis turas su programa, paskaninta liaudies, džiazo ir roko prieskoniais. Vytenis aiškių planų neturi. Svarbiausia jam esą mėgautis procesu, nes būtent jis, o ne rezultatas teikia didžiausią malonumą.

„Noriu dar daug ko išmokti, esu išalkęs potyrių. Veikla mane įkvepia ieškoti, atrasti ir keistis, todėl vienu muzikos instrumentu neapsiriboju“, – V. Danielius neatmetė galimybės, kad artimiausiu metu šalia akordeono, saksofono, fortepijono ir gitaros įvaldys dar kokį nors muzikinį instrumentą.

Kartu su tenoru Gyčiu Murausku jis pateikė kitokią dainos „Šaukiu aš tautą“ versiją. 

„Minėdami Sausio 13-osios trisdešimtmetį, vėl esame akistatoje su priešu, tik šįkart nematomu ir klastingu, kurį įveikti galime tik rūpindamiesi savo ir kitų saugumu. „ Kad tamsiame vidurnakty nežuvę, pakiltume rytmečiui gyventi ir žydėt“ ir susidorojus su šiuo nematomu priešu, laisvė vėl sugrįš į mūsų kasdieninį gyvenimą, – sako V. Danielius. – Karantino sąlygomis daryti įrašai, tam tikslui įkurta namų įrašų studija. Filmavimo komanda atstoja vienas žmogus su telefono kamera, bet širdyje emocija džiugi ir kupina vilties, todėl ja norime pasidalinti su Jumis!“

„Būtų be moterų sunku labai...“ – nuotaikingais ir šmaikščiais žodžiais iš I. Kalmano operetės „Silva“ į Tarptautinei moterų dienai paminėti skirtą koncertą kviečia žavus akordeonistas Vytenis Danielius. Kovo 6 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje atlikėjas drauge su kviestiniais svečiais – tenoru Gyčiu Murausku ir baritonu Martynu Stankevičiumi, dar kartą įrodys, jog daugybė pačių gražiausių kūrinių išties gimė tik dėl moterų ir moterims. Tad jei dar nesugalvojote kaip pradžiuginti savo mylimą moterį, draugę, kolegę – nedvejokite ir pakvieskite ją pasiklausyti nuostabių melodijų puokštės, sukomponuotos iš tango aistros, prancūziško žavesio, braziliškų ritmų bei keleto žavingų muzikinių siurprizų.

Koncerto solistas muzikuoja nuo mažumės ir per 12 metų pelnė prizines vietas net aštuoniuose tarptautiniuose akordeonistų konkursuose, iš kurių galima išskirti laimėjimus prestižiniuose Italia Award (Italija), Etnie Musicali (Italija), AccordionART (Bosnijoje ir Hercegovinoje) bei konkurse Šveicarijoje.

VDU Muzikos akademijoje (prof. Kazio Stonkaus klasėje) šiuo metu studijuojanti akordeonistas už meninius pasiekimus ir Lietuvos vardo garsinimą jau du kartus buvo apdovanotas Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės padėkos raštais, taip pat įvertintas Kauno miesto mero Andriaus Kupčinsko padėka.

Jaunasis atlikėjas greta studijų aktyviai užsiima koncertine veikla, tačiau randa laiko ir originaliai saviraiškai. Būtent tokiu būdu V. Danielius itin išgarsėjo prieš gerą pusmetį, kuomet internete pristatė Lietuvos atstovų Vaido Baumilos ir Monikos Linkytės „Eurovizijos“ dainų konkurse atlikto kūrinio „This Time“ versiją, grojamą akordeonu. Ši išmoningo muzikanto pristatyta eurovizinio kūrinio interpretacija sulaukė pačių palankiausių vertinimų – gerbėjai gyrė akordeonisto talentą bei kitokį dainos skambesį.

Netrūksta V. Danieliui charizmos ir artistiškumo, tad geriausios emocijos šventiniame koncerte tikrai garantuotos. Pasirodymui paruošta ir nuotaikinga programa – skambės ne tik gerai žinomi užsienio muzikų kūriniai (J. Dassin „Les champs elysee“, A. Piazzolla „Libertango“, C. Velázquez „Besame mucho“, J. S. Bach „Preliudija“ ir „Fūga C-Dur BWV 846“ bei kt.), bet ir paties solisto sukurta kompozicija bei daug sėkmės sulaukęs M. Linkytės „Po dangum“. O kadangi koncertas skiriamas artėjančiai moters dienai, jame netrūks malonių muzikinių siurprizų – V. Danielius savo mylimą akordeoną pasirodymo metu iškeis į kitą instrumentą. Koks jis bus – sužinosite apsilankę koncerte!

Kovo 6 d., sekmadienį, 17 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje nuostabiame koncerte „Būtų be moterų sunku labai“ netrūks kokybiškos ir įvairiapusės akordeono muzikos, nuotaikingų kūrinių ir staigmenų. Visas moteris ir jas mylinčius puikiai praleisti laiką kviečia akordeonistas Vytenis Danielius drauge su tenoru Gyčiu Murausku ir baritonu Martynu Stankevičiumi.

"Kauno dienos" redakciją šv.Kalėdos aplankė anksčiau. Lietingą ir niūrią dieną nušvietė devyniolikmetis muzikantas Vytenis Danielius. Virtuoziškai itališką akordeoną "Paolo Soprani" valdantis daugelio tarptautinių konkursų laimėtojas dovanojo keliolika minučių užburiančios muzikos.

Prasmingų darbų metas

Du kartus Prezidentės Dalios Grybauskaitės apdovanotas Vytenis nusprendė, kad pačiu darbingiausiu muzikantams metu per Kalėdas ilsėsis ir švęs kartu su mama, tėčiu ir ketveriais metais vyresniu, taip pat akordeonu grojančiu broliu.

"Šie metai buvo labai darbingi, per dieną kartais dalyvaudavau keturiuose koncertuose, buvo įvairių projektų, pavyko įstoti į valstybės finansuojamą vietą VDU Muzikos akademijoje, todėl, kai padaryta daug darbų, per šv.Kalėdas reikia pailsėti", – šyptelėjo vaikinas.

Su kuo jam asocijuojasi šv.Kalėdos? Su gerais, prasmingais darbais, brangiu laiku su šeima, mamos pagaminta kūčiukų sriuba.

Kokia muzika geriausiai tiktų Kalėdų vakarą grojant akordeonu?

"Mėgstu įvairią muziką, bet pirmiausia į galvą šovė Mr.Lawrence kūrinys "Merry Christmas". Tai laba melodinga kompozicija, kuri puikiausiai tiktų šv.Kalėdoms", – pastebėjo V.Danielius.

Tobulinasi visapusiškai

V.Danielius akordeonu pradėjo groti nuo septynerių metų – vaikystėje jam labai įstrigo brolio grojimas šiuo instrumentu.

"Akordeonu galima atlikti beveik visus kūrinius. Džiaugiuosi, kad su šiuo instrumentu pasirinkau siekti savo muzikinių svajonių, teikti malonumą sau ir kitiems", – sakė Vytenis.

Kasdien muzikantas groja po 4–10 val., bet 13 kg sveriantis "Paolo Soprani" akordeonas jam nekelia didelių sunkumų.

Kitais metais Vytenis ketina įsigyti dar vienos garsios kompanijos akordeoną – apie 16 kg sveriantį klasikinį "Scandalli".

Vaikinas neapsiriboja vien muzika – jis išbandė irklavimą, kikboksą, šokius, dabar lanko jogą, taip pat ketina save išbandyti ir viešojo kalbėjimo klube.

"Stengiuosi tobulintis visapusiškai, – teigė gamtos mokslus mėgęs ir net mediciną studijuoti svajojęs Vytenis. – Menininkams nereikia apsiriboti tik savo sritimi. Reikia plėsti akiratį, būti visapusiškai išprususiam."

Išsipildžiusios svajonės

Turbūt neatsitiktinai V.Danielius mėgsta iššūkius ir groja ne tik koncertų salėse.

Prieš dvejus metus jis bandė groti gatvėse – iš pradžių Palangos J.Basanavičiaus, po to – Vilniaus gatvėje Kaune.

"Gatvėje turi pajusti kiekvieno žmogaus muzikos skonį, malonu, kai groti prisijungia kiti dainininkai, pavyzdžiui, smuikininkės, – pasakojo V.Danielius. – Kartą, grodamas gatvėje, išvydau einantį vieną mano mėgstamiausių lietuvių dainininkų Liną Adomaitį ir pradėjau groti tuomet neseniai pasirodžiusį jo kūrinį "Mano vienatvė".

Taip netikėtai užsimezgė Vytenio ir Lino pažintis, o netrukus akordeonistas su garsiu muzikos profesionalu stovėjo ir vienoje scenoje.

Daug džiaugsmo jam suteikė išsipildžiusi svajonė – groti su Šv.Kristoforo kameriniu orkestru.

Vėliau Vytenis dalyvavo Šv.Kristoforo orkestro suorganizuotame labdaros koncerte: akordeonistas buvo laimingas, kad galėjo prisidėti prie pagalbos vaikams, sergantiems onkologinėmis ligomis.

Akordeoną ant scenos jis kartais mielai pakeičia saksofonu, kuriuo groja jau penkerius metus.

Jam patinka gyva muzika, o kai studijuojama profesija yra ne tik darbas, bet ir pagrindinis hobis, suteikia ypatingą džiaugsmą.

Turbūt todėl net ir per savo gimtadienį Vytenis mielai groja akordeonu.

Kokią melodiją jis skirtų sau? "Mane atspindėtų mano sukurta kompozicija, – po pauzės atsakė akordeonistas. – Ji su džiazo prieskoniu ir man labai patinka. Tiesa, filosofinio šio kūrinio konteksto dar nesugalvojau."