Jungtinės Valstijos ir Europos sąjungininkės jau seniai prašo Pietų Korėjos, kaip svarbios ginklų eksportuotojos, labiau padėti Kyjivui. Kalbėta, kad Seulas gali pakeisti ilgalaikę politiką dėl numanomo Šiaurės Korėjos ginklų perdavimo Rusijai, naudoti jos kare Ukrainoje.

Tačiau Yoon Suk-yeolas žurnalistams teigė, kad jo „tvirta pozicija“ yra neteikti mirtinų ginklų kariaujančioms šalims.

Prezidentas sakė, kad jo šalis deda visas pastangas „teikti humanitarinę ir atstatymo pagalbą, laikydamasi konstitucijos dvasios“.

Yoon Suk-yeolo teigimu, jo šalies ryšiai su Maskva buvo įtempti todėl, kad, kaip sako Seulas ir sąjungininkas Vašingtonas, Šiaurės Korėja siunčia į Rusiją ginklus.

Dėl pastarojo meto karo su Ukraina mūsų pozicijos dėl ginklų iš Šiaurės Korėjos skiriasi.

„Šiaurės Korėjos vykdomas puolamųjų ginklų eksportas ne tik padeda neteisėtai vykdyti karą Ukrainoje, bet ir akivaizdžiai pažeidžia Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sankcijų rezoliucijas, susijusias su Šiaurės Korėjos branduoliniais ginklais“, – sakė prezidentas.

Nepaisant įtampos su Maskva dėl numanomų ginklų siuntų, Yoon Suk-yeolas teigė, kad dirbs su Rusija.

„Rusija yra šalis, su kuria seniai palaikėme gerus santykius“, – kalbėjo jis.

„Dėl pastarojo meto karo su Ukraina mūsų pozicijos dėl ginklų iš Šiaurės Korėjos skiriasi“, – sakė Yoon Suk-yeolas.

„Kalbant apie mūsų santykius su Rusija, mes bendradarbiausime atsižvelgdami į konkretų atvejį ir, priklausomai nuo pozicijų skirtumų, galime prieštarauti arba būti atsargūs, tačiau santykius su Rusija tvarkysime kuo sklandžiau“, – sakė prezidentas.

Pietų Korėja jau seniai siekia įsilieti į didžiausių pasaulio ginklų eksportuotojų gretas, norėdama tapti ketvirtąja pagal šį rodiklį po Jungtinių Valstijų, Rusijos ir Prancūzijos, o tai, kaip rodo pramonės tyrimai, dabar yra įmanoma.

Seulas taip pat pardavė artilerijos sviedinių Vašingtonui, tačiau pagal „galutinio naudotojo“ susitarimą, reiškiantį, kad šiuos šaudmenis gali naudoti tik JAV.

Ekspertai teigė, kad tai sudaro sąlygas JAV aprūpinti Kyjivą savais šaudmenimis.

Vietos žiniasklaidos duomenimis, atsistatydinti nusprendė ne tik Liaudies jėgos partijos (PPP) lyderis Han Dong-hoonas (Han Donghunas), bet ir Pietų Korėjos ministras pirmininkas Han Duck-soo (Han Duksu) bei keli aukšto rango padėjėjai.

Anot ekspertų, Pietų Korėjai susiduriant su įvairiais iššūkiais, įskaitant susilpnėjusią ekonomiką ir vis agresyvėjantį Pchenjaną, prezidentas tapo silpna politine figūra.

„Kitame parlamente Yoon [Suk-yeolo] ir opozicijos konfrontacija dar labiau sustiprės, ypač po to, kai išrinkti kandidatai, žadantys laikytis labai griežtos pozicijos jo administracijos atžvilgiu“, – sakė universiteto „Myongji“ politikos mokslų profesorius Shin Yulas (Šin Julas).

„Žmonėms nebus lengva įžvelgti dviejų partijų bendradarbiavimą“, – naujienų agentūrai AFP nurodė jis.

63 metų Yoon Suk-yeolas laikosi griežtos pozicijos prieš branduolinį ginklą turinčią Šiaurės Korėją ir stengiasi gerinti santykius su Vašingtonu ir buvusia kolonijine jėga Japonija.

Tačiau prezidentas susiduria su visuomenės pasipiktinimu dėl nelygybės, kylančių būsto kainų ir jaunimo nedarbo 51 mln. gyventojų turinčioje šalyje.

Opozicija taip pat užsipuolė prezidentą, kai jis pavadino laiškinių svogūnų – vieno iš pagrindinių Pietų Korėjos patiekalų ingredientų – kainą prieinama, o visuomenė dar labiau pasipiktino, kai išplito vaizdo įrašas, kaip jo žmona priima 2,2 tūkst. JAV dolerių (2,05 tūkst. eurų) vertės dizainerio rankinę.

„Nuolankiai vykdysiu visuotiniuose rinkimuose išreikštą žmonių valią, reformuosiu valstybės reikalus ir dėsiu visas pastangas, kad stabilizuočiau ekonomiką ir žmonių pragyvenimo šaltinius“, – nurodė Yoon Suk-yeolas.

Ketvirtadienį, suskaičiavus visus balsus, Nacionalinės rinkimų komisijos ir didžiųjų transliuotojų paskelbti rezultatai parodė, kad prezidento konservatyvioji PPP ir jos sąjungininkės laimėjo 108 vietas parlamente. Po ankstesnių rinkimų ši stovykla turėjo 114 vietų parlamente.

Pagrindinė opozicinė Lee Jae-myungo (Li Džemiungo) Demokratų partija (DP) ir jos partneriai gavo daugiausia vietų parlamente – 175. Šios kadencijos parlamente jie turėjo 156 vietas.

Buvusio teisingumo ministro Cho Kuko (Čo Kuko) naujai įkurta partija „Atkurti Korėją“ užsitikrino 12 vietų.

Vis dėlto ši opozicijos pergalė nebuvo tokia įspūdinga, kaip prognozavo apklausos, nes visos opozicinės partijos kartu nesurinko 200 mandatų „superdaugumos“ 300 vietų Nacionalinėje Asamblėjoje.

Opozicijos džiaugsmas

Prezidento partijos pralaimėjimą pasveikino jo varžovas, 60-metis Lee Jae-myungas. 2022-aisiais jis nedidele persvara nusileido Yoon Suk-yeolui prezidento rinkimuose, o šį sausį buvo peiliu sužalotas į kaklą per rinkimų kampanijos renginį.

„Tai ne Demokratų partijos pergalė, o didelė žmonių pergalė“, – ketvirtadienio rytą sakė jis.

„Abiejų pusių politikai turi sutelkti jėgas, kad įveiktų dabartinę ekonomikos krizę. Demokratų partija vadovaus sprendžiant pragyvenimo krizę“, – žurnalistams nurodė Lee Jae-myungas.

Opozicinė partija sulaukė paramos įgyvendinant tokias politikos priemones, kaip piniginės išmokos jaunimui, nemokamos mokyklinės uniformos ir nėščiųjų priežiūra.

Dabar jam gali būti suteikta dar viena proga siekti aukščiausio posto.

Tačiau kritikai Lee Jae-myungą, buvusį žmogaus teisių advokatą, vadina populistu, atkreipdami dėmesį į virtinę jam mestų kaltinimų korupcija, kuriuos jis pats atmetė kaip politiškai motyvuotus.

„Iššūkiai, su kuriais šiuo metu susiduria Lee [Jae-myungas] ir DP, yra labiau ilgalaikiai nei trumpalaikiai. Visuomenės parama, kurią partija šiuo metu gauna, priklauso nuo bendro nepasitenkinimo Yoon [Suk-yeolu]“, – sakė George'o Masono (Džordžo Meisono) universiteto profesorius Byunghwanas Sonas (Bjonghvanas Sonas).

„Dar neaišku, ar pavyks išlaikyti visuomenės paramą, kai šie apribojimai išryškės po rinkimų“, – AFP teigė jis.

Egzistuoja apkaltos tikimybė

Prezidentas tikėjosi, kad PPP gaus daugumą parlamente ir tai leis jam įgyvendinti savo teisėkūros programą.

Tarp jų – sveikatos apsaugos reformos planai, kuriems pritarė rinkėjai, tačiau dėl jų prasidėjo gydytojų stažuotojų streikas, ir pažadas panaikinti Lyčių lygybės ministeriją.

Konservatyvaus dienraščio „Chosun Ilbo“ teigimu, šie rinkimų rezultatai yra „didžiausia politinė krizė“ nuo tada, kai Yoon Suk-yeolas atėjo į valdžią.

Nepaisant to, kad opozicijai nepavyko surinkti superdaugumos – dviejų trečdalių parlamento vietų kontrolė būtų leidusi bandyti inicijuoti Yoon Suk-yeolo apkaltą – prezidento padėtis išlieka nestabili.

Chae Jin-wonas (Čaė Džinvonas) iš „Humanitas“ koledžo prie Kyung Hee (Kiung Hi) universiteto AFP nurodė, kad jei prezidentas nesurastų būdo bendradarbiauti su opozicija, egzistuoja „apkaltos tikimybė, kurios kai kurios valdančiosios partijos frakcijos gali imtis dėl savo politinės ateities“. 

„Šiandien, per šį pirmą mūsų santykių istorijoje Korėjos Respublikos prezidento vizitą Ukrainoje, kalbėjomės apie viską, kas svarbu normaliam ir saugiam žmonių gyvenimui“, – sakė V. Zelenskis.

„Ačiū jums iš prasmingas derybas. Ačiū jums už jūsų tvirtą paramą“, – kalbėjo ukrainiečių lyderis.

Yoon Suk-yeolas po susitikimo savo ruožtu pažadėjo plėsti savo šalies humanitarinę ir karinę – bet ne letaliais ginklais – paramą Ukrainai.

Seulas plės tiekimo mastą, palyginti su praėjusiais metais, kai buvo tiekiami tokie dalykai kaip šalmai ir neperšaunamos liemenės, sakė Pietų Korėjos prezidentas.

Jis pridūrė, kad humanitarinė pagalbos apimtis 2023 metais bus padidinta iki 150 mln. dolerių (133,7 mln. eurų). Pernai Pietų Korėja suteikė Ukrainai humanitarinės pagalbos už 100 mln. dolerių (89 mln. eurų).

V. Zelenskis dėkojo Yoon Suk-yeolui už „naujas iniciatyvas teikti finansinę, techninę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai“, bet detalių nepateikė.

Ukrainiečių prezidentas taip pat gyrė transporto priemonių ir išminavimo įrangos, padedančios gelbėti gyvybes, perdavimą.

Abu prezidentai per susitikimą taip pat aptarė bendradarbiavimą energijos, maisto ir ekonomikos klausimais, pastangas patraukti Rusiją atsakomybėn ir atstatyti Ukrainą.

Pietų Korėja, devinta pagal ginklų eksportą pasaulio valstybė, yra nusiuntusi su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai humanitarinės ir finansinės pagalbos, prisidėjusi prie tarptautinių sankcijų Rusijai, pardavusi tankų ir haubicų svarbiai Kyjivo sąjungininkei Lenkijai.

Tačiau Seulas seniai vykdo politiką netiekti ginklų į aktyvių konfliktų zonas ir neatsisako jos nepaisydamas JAV, sąjungininkių Europoje ir pačios Ukrainos prašymų.

Pietų Korėja, kuri formaliai tebekariauja su branduolinį ginklą turinčia Šiaurės Korėja, gamina nemažai ginkluotės, suderinamos su NATO ginkluote, įskaitant tankus, haubicas ir sviedinius.

„Ukraina dabar man primena buvusią Pietų Korėją“, – sakė Yoon Suk-yeolas, kalbėdamas apie tarptautinę pagalbą, padėjusią jo šaliai pasiekti pergalę prieš Šiaurės Korėją ir galiausiai tapti viena iš didžiųjų pasaulio ekonomikų.

Seulas yra užsiminęs, kad galėtų persvarstyti savo politiką netiekti letalios ginkluotės. Yoon Suk-yeolas anksčiau šiais metais sakė, kad tai padaryti galėtų paskatinti kokia nors didelio masto Rusijos ataka prieš civilius.

Tačiau gegužę Pietų Korėja atmetė JAV žiniasklaidos pranešimą, kad jos gaminami artilerijos sviediniai vežami į Ukrainą, ir sakė, kad jos pozicija netiekti Kyjivui letalios ginkluotės nepakito.

Ekspertai įspėja, kad Pietų Korėja yra keblioje padėtyje dėl savo ekonominių ryšių su Rusija, kuri 2022-aisiais buvo jos 15-ta pagal svarbą prekybos partnerė, ir dėl Maskvos įtakos Šiaurės Korėjai.

Per vizitą, apie kurį iš anksto nebuvo skelbta ir kuriuo tikriausiai norima pademonstruoti paramą Ukrainai, Yoon Suk-yeolas jau apsilankė Bučos mieste.

„Prezidentas iš pradžių apžiūrėjo Bučos miesto žudynių vietą netoli sostinės Kyjivo ir Irpinės miestą, kur raketų atakos buvo nukreiptos pirmiausia į civilinius gyvenamuosius rajonus“, – sakoma Yoon Suk-yeolo biuro pranešime.

Jame priduriama, kad vėliau šeštadienį Yoon Suk-yeolas susitiks su V. Zelenskiu.

Yoon Suk-yeolo biuras nurodė, kad jis į Ukrainą atvyko su žmona Kim Keon-hee (Kim Keonhi), po apsilankymų Lietuvoje, kur vyko NATO viršūnių susitikimas, ir Lenkijoje. Tai pirmas jo vizitas Ukrainoje nuo 2022 metų vasario, kai šią šalį užpuolė Rusija.

Rusijos pajėgoms pernai atsitraukus iš Kyjivo regiono, Bučoje ir Irpinėje liko daugybė civilių lavonų – gatvėse ir bendruose kapuose. Yoon Suk-yeolas padėjo gėlių prie paminko per karą žuvusiems ukrainiečiams.

Pietų Korėja, devinta pagal ginklų eksportą pasaulio valstybė, yra nusiuntusi su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai humanitarinės ir finansinės pagalbos, prisidėjusi prie tarptautinių sankcijų Rusijai, pardavusi tankų ir haubicų svarbiai Kyjivo sąjungininkei Lenkijai.

Tačiau Seulas seniai vykdo politiką netiekti ginklų į aktyvių konfliktų zonas ir neatsisako jos nepaisydamas JAV, sąjungininkių Europoje ir pačios Ukrainos prašymų.

Per Yoon Suk-yeolo susitikimą su V. Zelenskiu, kuris yra raginęs Seulą svarstyti galimybę tiesiogiai tiekti ginklus Kyjivui, daugiausia dėmesio turėtų būti skirta Pietų Korėjos pagalbai.

Pietų Korėja, kuri formaliai tebekariauja su branduolinį ginklą turinčia Šiaurės Korėja, gamina nemažai ginkluotės, suderinamos su NATO ginkluote, įskaitant tankus, haubicas ir sviedinius.

Seulas yra užsiminęs, kad galėtų persvarstyti savo politiką netiekti letalios ginkluotės. Yoon Suk-yeolas anksčiau šiais metais sakė, kad tai padaryti galėtų paskatinti kokia nors didelio masto Rusijos ataka prieš civilius.

Tačiau gegužę Pietų Korėja atmetė JAV žiniasklaidos pranešimą, kad jos gaminami artilerijos sviediniai vežami į Ukrainą, ir sakė, kad jos pozicija netiekti Kyjivui letalios ginkluotės nepakito.

Ekspertai įspėja, kad Pietų Korėja yra keblioje padėtyje dėl savo ekonominių ryšių su Rusija, kuri 2022-aisiais buvo jos 15-ta pagal svarbą prekybos partnerė, ir dėl Maskvos įtakos Šiaurės Korėjai.

Anksčiau šį mėnesį Yoon Suk-yeolas atsakymuose į naujienų agentūros AP klausimus rašė, kad paprašius Ukrainai dirbama dėl išminavimo įrangos, greitosios pagalbos automobilių ir kitų nekarinių dalykų tiekimo.

Pasak jo, Pietų Korėja jau suteikė pagalbos dėl praėjusį mėnesį sunaikintos Kachovkos užtvankos atstatymo. Rusija ir Ukraina kaltina viena kitą užtvankos susprogdinimu, bet įrodymai rodo, kad Rusija buvo labiau suinteresuota sukelti didžiulį potvynį, pareikalavusį žmonių aukų ir sunaikinusį daug pasėlių.

Gegužę Seule susitikęs su Ukrainos prezidento sutuoktine Olena Zelenska, Yoon Suk-yeolas sakė, kad padidins Pietų Korėjos pagalbą Ukrainai, nesusijusią su letalia ginkluote. Prezidento atstovas tuo metu sakė, kad O. Zelenska pokalbio metu neprašė Pietų Korėjos ginklų.

Laikraštyje „Chosun“ pirmadienį paskelbtame interviu Yoon Suk-yeolas teigė, kad Jungtinių Valstijų turimo „branduolinio skėčio“ ir „išplėstinių atgrasymo priemonių“ nebeužtenka Pietų Korėjos gyventojams nuraminti.

„Branduoliniai ginklai priklauso Jungtinėms Valstijoms, tačiau planavimą, dalijimąsi informaciją, pratybas ir mokymus turėtų vykdyti Pietų Korėja ir Jungtinės Valstijos“, – sakė Yoon Suk-yeolas ir pridūrė, kad JAV šią idėją vertina gana palankiai.

Jo komentarai pasirodė kitą dieną po to, kai Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) paragino „eksponentiškai didinti“ savo šalies branduolinį arsenalą ir išbandė naujas tarpžemynines raketas (ICMB), kad atremtų, jo nuomone, JAV ir Pietų Korėjos priešiškumą.

2022 metais Šiaurės Korėja beveik kiekvieną mėnesį vykdė sankcijas pažeidžiančius ginklų bandymus, be kita ko, paleido pažangiausią iki šiol tarpžemyninę raketą.

Rekordinius paleidimų metus ji užbaigė ankstų šeštadienio rytą paleisdama tris trumpojo nuotolio balistines raketas, o sekmadienį ankstų rytą įvykdė dar vieną retą paleidimą.

Vadovaujant įžvalgiajam Yoon Suk-yeolui, Pietų Korėja sustiprino bendras karines pratybas su Jungtinėmis Valstijomis, kurios buvo sumažintos pandemijos metu arba sustabdytos dėl nesėkmingų diplomatinių santykių su Šiaurės Korėja jo pirmtako laikais.

Nuo 2019 metų, kai derybos žlugo, Kim Jong Unas padvigubino savo uždraustas ginklų programas, o Seulas ir Vašingtonas jau kelis mėnesius perspėja, kad Pchenjanas rengiasi atlikti septintąjį branduolinį bandymą. 

Šiaurės Korėja pirmadienį pranešė, kad per dvi savaites trukusias šaudymo pratybas, skirtas pasiruošti galimiems smūgiams, nukreiptiems į Pietų Korėjos ir JAV taikinius, buvo naudojamos balistinės raketos, naikintuvai ir kita ginkluotė. Šiaurės Korėjos teigimu, pratybomis buvo siekta perspėti Seulą ir Vašingtoną dėl pastarųjų „pavojingų“ bendrų karinio jūrų laivyno pratybų, kuriose dalyvauja JAV lėktuvnešis.

Šios pratybos, kurių metu dar labiau išaugo rekordinis šios socialistinės šalies šiemet surengtų ginklų bandymų skaičius, buvo vertinamos kaip lyderio Kim Jong Uno (Kim Čen Uno) bandymas įbauginti savo priešininkes, kad šios priimtų jo šalį kaip teisėtą branduolinę valstybę ir panaikintų ekonomines sankcijas.

Moon Hong-sikas (Mun Hongsikas), laikinai einantis Pietų Korėjos gynybos ministerijos atstovo spaudai pareigas, apibūdino Šiaurės Korėjos keliamą branduolinę grėsmę kaip „labai rimtą“.

Tačiau jis pridūrė, kad Pietų Korėjos priešraketinės gynybos sistema yra pajėgi aptikti ir perimti ginklų sistemas, kurias Šiaurės Korėja teigė mobilizavusi savo pratybose.

Atstovo teigimu, stengiamasi didinti šnipinėjimo palydovų, įvairių stebėjimo dronų bei papildomų jūros žvalgybos įrenginių skaičių, kad pavyktų geriau sekti Pchenjano veiksmus.

Tačiau kai kurie apžvalgininkai pranašumą vis tiek įžvelgia šiauriečių pusėje – anot jų, dalis naujai sukurtų Šiaurės Korėjos ginklų (pavyzdžiui, labai manevringa raketa KN-23, pagaminta Rusijos raketos „Iskander“ principu ir kuriama hipergarsinė raketa) gali įveikti Pietų Korėjos ir JAV gynybą. Jie taip pat teigia, kad jei kelios raketos būtų paleistos vienu metu iš skirtingų vietų, sąjungininkams taptų sudėtinga laiku pastebėti paleidimus ir raketas numušti.

Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas (Jun Sukjolas) pakartojo savo pažadą stiprinti Pietų Korėjos gynybą bendradarbiaujant su Vašingtonu ir Tokiju bei taip pat akcentavo branduolinės grėsmės rimtumą.

„Šiaurės Korėja nuosekliai plėtoja ir didina branduolinių ginklų pajėgumus ir dabar kelia grėsmę ne tik (Pietų Korėjai), bet ir visam pasauliui. Visgi manau, kad Šiaurės Korėja nieko negali laimėti branduolinių bombų pagalba“, – komentavo jis.

Šalies lyderis mėgino nuraminti visuomenę, ragindamas gyventojus „per daug nesijaudinti ir pilnai koncentruotis į ekonominę veiklą bei pragyvenimo šaltinius“.

Pasaulinis susirūpinimas dėl Šiaurės Korėjos branduolinės programos išaugo po to, kai ši praėjusį mėnesį priėmė įstatymą, leidžiantį prevenciškai naudoti branduolinius ginklus tam tikrose situacijose. Pietų Korėjos kariuomenė iškart perspėjo kaimynę, kad bombų panaudojimas atves į susinaikinimą.

Rugpjūtį Kim Yo Jong (Kim Jo Čen), Kim Jong Uno sesuo, išjuokė tai, ką pavadino JAV ir Pietų Korėjos kariškių klaidingu tikslios dviejų ankstesnių Šiaurės Korėjos raketų bandymų vietos nustatymu.

„Jei žinomi (raketų) duomenys ir skrydžio trajektorija, (Pietų Korėja) bus tokia sutrikusi ir išsigandusi“, – sakė ji.

Šiaurės Korėja nurodė, kad tarp jos pratybose naudotų ginklų yra naujo tipo vidutinio nuotolio balistinė raketa, nuskriejusi apie 4 500 kilometrų – atstumą, pakankamą pasiekti JAV Ramiojo vandenyno Guamo teritoriją ir toliau. Kai kurių ekspertų teigimu, naujoji raketa galėtų pasiekti net Aliaską ar Havajus.

Kita galimai paleista raketa greičiausiai buvo nauja KN-23 versija, kurios labai manevringas žemos trajektorijos skrydis padeda išvengti gynybinių sistemų.

Manoma, kad pirmosios raketos paleidimas iš povandeninio rezervuaro buvo skirtas diversifikuoti paleidimo vietas, taip mėginant sumažinti priešininkų galimybę apsiginti. Pastaraisiais metais Šiaurės Korėja taip pat stengėsi statyti didesnius povandeninius laivus, kad padidintų branduolinės atsakomosios atakos pajėgumus.

Prieš Šiaurės Korėjos pranešimą Pietų Korėjos, Japonijos ir JAV valdžios institucijos pranešė apie visus septynis raketų paleidimo ciklus. Tačiau nė vienoje iš jų viešų ataskaitų nebuvo minima iš rezervuaro paleista raketa – galimai nepavyko nustatyti, ar ginklas buvo paleistas iš po vandens.

Pietų Korėjos Jungtinio štabų vadų komiteto atstovas spaudai Kim Jun-rakas žurnalistams pasakojo, kad raketos paleidimas iš rezervuaro yra vertinamas kaip beviltiškas Šiaurės Korėjos bandymas išvengti Pietų Korėjos bei JAV stebėjimo. Anot jo, balistinė raketa, paleista iš povandeninio laivo, yra veiksminga, tačiau neatskleidė, ar tai gali sukelti naują grėsmę Pietų Korėjos saugumui.

Jungtinės Valstijos, Pietų Korėjoje dislokavusios apie 28 500 karių, nuo 2017 metų šalies pietuose naudoja pažangią priešraketinę sistemą, vadinamą „Terminal High Altitude Area Defense“ (THAAD), kuri, matyt, yra skirta apsaugoti netoliese esančius regionus ir papildomas JAV pajėgas, kurių atvykimas per pietinius uostus taptų realus karo atveju.

JAV ir Pietų Korėjos kariškiai taip pat naudoja oro gynybos sistemas „Patriot“, kad apgintų pagrindinius karinius objektus ir Seulo regioną, o Azijos valstybė taip pat kuria vietines sistemas, skirtas numušti įvairias Šiaurės Korėjos raketas.

„Iškilmingai prisiekiu žmonėms, kad sąžiningai vykdysiu prezidento pareigas“, – sakė konservatyvių pažiūrų Yoon Suk-yeolas.

61 metų Yoon Suk-yeolas darbą pradėjo nuo saugumo instruktažo Šiaurės Korėjos klausimais požeminiame bunkeryje.

Pchenjanas nuo sausio atliko rekordiškai daug – 15 – ginklų bandymų, įskaitant du paleidimus praėjusią savaitę.

Savo inauguracinėje kalboje jis paragino „visiškai denuklearizuoti“ Šiaurės Korėją, teigdamas, kad kaimyninės šalies ginklų programos kelia grėsmę pasaulio saugumui.

Pietų Korėjos naujasis lyderis pridūrė, kad jei Pchenjanas „tikrai pradės denuklearizacijos procesą“, jis yra pasirengęs pateikti „drąsų planą“, kaip paskatinti skurdžios šalies ekonomiką.

Kim Jong Uno (Kim Čen Uno) raketos ir branduoliniai ginklai kelia grėsmę Pietų Korėjos, regiono ir pasaulio saugumui, sakė Yoon Suk-yeolas ir pabrėžė: „Durys dialogui išliks atviros, kad galėtume taikiai išspręsti šią grėsmę.“

Panašu, kad prie dešimtos pagal dydį pasaulio ekonomikos vairo stojusio Yoon Suk-yeolo konservatyvioji administracija pradės vykdyti ryžtingesnę užsienio politiką, jo pirmtakui Moon Jae-inui (Mun Džejinui) per savo penkerių metų kadenciją laikiusis įtampos su Pchenjanu mažinimo politikos.

Be kita ko, Moon Jae-inas tarpininkavo Kim Jong Uno ir ankstesnio JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) susitikimams. Vis dėlto tos derybos 2019 metais žlugo ir diplomatinės pastangos nuo to laiko yra įstrigusios.

Tikėtina, kad Yoon Suk-yeolui nebus lengva, nes jis pradeda eiti pareigas turėdamas vieną žemiausių reitingų iš visų demokratiškai išrinktų Pietų Korėjos prezidentų – apie 41 proc., rodo neseniai atlikta „Gallup“ apklausa.

Jis iškėlė prezidento kanceliariją iš dešimtmečius veikusių Mėlynųjų rūmų, o tai pakenkė visuomenės nuotaikoms, nes daugelis mano, kad brangiai kainuojantis perkėlimas buvo nereikalingas.

Yoon Suk-yeolo teigimu, Mėlynieji rūmai, esantys vietoje, kurioje 1910–1945 metais veikė Japonijos kolonijinė administracija, yra „imperinės galios simbolis“, ir tvirtino, kad perkėlimas užtikrins demokratiškesnį prezidentavimą.

Mėlynųjų rūmų teritorija bus atverta visuomenei kaip parkas, o per inauguracijos ceremoniją buvo tiesiogiai transliuojami vaizdai, kaip žmonės ten ateina.

„Korėjiečiai niekada nepasidavė“

Iškilminga inauguracijos ceremonija vyko prie Seulo Nacionalinės asamblėjos. Jos metu pasirodė kariuomenės orkestrai, dalyvavo kariai paradinėmis uniformomis ir buvo iššauta 21 salvė.

Per savo inauguracijos kalbą Yoon Suk-yeolas teigė, kad Pietų Korėja susiduria su „daugybe krizių“, paminėdamas pandemiją, pasaulines tiekimo grandinės problemas ir ekonomines problemas bei „sudėtingus“ ginkluotus konfliktus ir karus.

„Tokios sudėtingos ir daugialypės krizės meta ilgą ir tamsų šešėlį“, – sakė jis ir pridūrė, kad yra įsitikinęs, jog šalis įveiks dabartinius sunkumus.

„Korėjiečiai niekada nepasidavė, tapome stipresni ir išmintingesni“, – kalbėjo Yoon Suk-yeolas.

Didžiulėje inauguracijos ceremonijoje, kuri, pasak vietos žiniasklaidos, buvo brangiausias toks renginys šalyje, atsiėjęs 3,3 mlrd. vonų (2,45 mln. eurų), dalyvavo apie 40 000 žmonių.

Ceremonijoje dalyvavo ir Moon Jae-inas, ir nušalintoji buvusi prezidentė Park Geun-hye (Pak Gjunhė). Pastaroji anksčiau šiais metais buvo paleista iš kalėjimo suteikus jai malonę vienoje iš didžiausio masto korupcijos bylų per šalies istoriją.

Tuo metu JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) paskyrė viceprezidentės Kamalos Harris (Kamalos Haris) sutuoktinį Dougą Emhoffą (Dagą Emhofą) vadovauti aštuonių narių delegacijai.

Japonija ir Kinija taip pat atsiuntė į inauguraciją aukšto rango atstovus, o Yoon Suk-yeolas sakė norintis pataisyti kartais pašlyjančius santykius su regiono galybėmis.

Tai reiškia, kad prie ketvirtos pagal dydį Azijos ekonomikos vairo stos politikos naujokas ir prisiekęs antifeministas.

Po įnirtingos ir įtemptos rinkimų kampanijos Yoon Suk-yeolas, anksčiau dirbęs vyriausiuoju prokuroru ir niekada neužėmęs renkamų pareigų, anksti ketvirtadienį buvo paskelbtas nugalėtoju, jo varžovui valdančiosios Demokratų partijos kandidatui Lee Jae-myungui (Li Džemjungui) pripažinus pralaimėjimą.

„Tai didžios Pietų Korėjos tautos pergalė“, – sakė Yoon Suk-yeolas iš opozicinės Liaudies jėgos partijos džiūgaujantiems šalininkams, kurie skandavo jo vardą šalies Nacionalinėje asamblėjoje.

„Stengiausi iš visų jėgų, bet nepateisinau lūkesčių, – Demokratų partijos biure savo šalininkams kiek anksčiau sakė Lee Jae-myungas. – Tai nėra nei jūsų, nei Demokratų partijos pralaimėjimas. Visa atsakomybė tenka tik man.“

Rinkėjų aktyvumas buvo 77,1 proc.; rekordiškai daug žmonių pasinaudojo išankstinio balsavimo galimybe.

Naujienų agentūra „Yonhap“ paskelbė, kad „suskaičiavus 98 proc. balsų, Yoon Suk-yeolas surinko 48,59 proc. balsų, o Lee Jae-myungas iš liberalios Demokratų partijos (DP) – 47,79 procento“.

Abi Pietų Korėjos partijos yra ideologinės priešingybės – ir Yoon Suk-yeolo pergalė reiškia, kad rinkėjai nusprendė išstumti dabartinio prezidento Moon Jae-ino (Mun Džejino) taikingus liberalus ir perduoti valdžią naujai, karingai nusiteikusiai ir fiskaliniu požiūriu konservatyviai vyriausybei.

Taip pat tai žymi dramatišką pergalę opozicinei Liaudies jėgos partijai, kuri 2017 metais susidūrė su sunkmečiu, kai jos prezidentė Park Geun-hye (Pak Gjunhė) buvo nušalinta nuo pareigų.

Analitikų teigimu, tai gali iš naujo įsukti „keršto ratą“ Pietų Korėjoje, garsėjančioje priešiška politika. Prezidentai ten dirba tik vieną penkerių metų kadenciją, o visi gyvi ekslyderiai buvo įkalinti dėl korupcijos, kai paliko savo postą.

Yoon Sung-cheonas jau pagrasino ištirti kadenciją baigiančio prezidento Moon Jae-ino veiklą dėl nekonkretizuotų „pažeidimų“

Tačiau savo pergalės kalboje jis pasirinko taikesnį toną: „Dabar varžybos baigėsi ir visi turi dėti bendras pastangas, kad taptume vieningi.“

Favoritais laikyti kandidatai, kurie abu buvo tokie nepopuliarūs, kad vietos žiniasklaida juos pavadino „nepopuliariųjų rinkimais“, kelis mėnesius ėjo koja kojon. Rinkėjų apklausos rodė, kad kandidatus skiria mažiau nei vienas procentinis punktas.

Karlas Friedhoffas (Karlas Fridhofas) iš Čikagos pasaulinių reikalų tarybos sakė naujienų agentūrai AFP, kad Yoon Sung-cheonas turi daug „nežinomųjų“, dėl kurių sunku ką nors prognozuoti.

„Didelį susirūpinimą kelia tai, kad jam trūksta realios politikos formavimo patirties“, – sakė jis.

Tačiau „atrodo, kad jis yra agresyvus ir ambicingas, jį remia didžiulė šalies elito dalis“, AFP sakė Oslo universiteto Korėjos studijų profesorius Vladimiras Tichonovas.

Rinkimų nugalėtojas gegužę oficialiai pakeis Moon Jae-iną. Dabartinis valstybės vadovas lieka populiarus, nors ir nepasiekė žadėto taikos susitarimo su Šiaurės Korėja.