Kuriose Vilniaus miesto vietose bus atnaujintas šviesoforo signalas plačiau pasakojo „JUDU“ eismo organizavimo skyriaus vadovė Eglė Marčišauskė. 

– Kiek bus šviesoforų, prie kurių žmonės galės laukti trumpiau? 

– Pėstieji lauks trumpiau prie 132 šviesoforų, tai – šviesoforais reguliuojamos sankryžos bei perėjos. 

– Ar vilniečiai skųsdavosi dėl ilgo laukimo? 

– Taip, būdavo skundų. Skundžiasi ir pėstieji, kad ilgai laukti reikia. Kartais ir automobilių vairuotojai.

– Koks buvo vidutinis laukimo laikas?  

– Vidutinis laukimo laikas būdavo apie 78 sekundės. Mes sumažinome laiką iki vidutiniškai 34 sekundžių. Laikas sumažėjo apie 30 proc. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek vidutiniškai dega žalias šviesoforo signalas? 

– Negaliu pasakyti vidutiniškai, nes sankryžos labai skirtingos. Pėstiesiems paskirtas laikas skaičiuojamas pagal metodiką. Tai yra perėjos ilgis, pėsčiųjų judėjimo greitis – 1,2 metrų per sekundę. Pagal tai skaičiuojamas laikas. Yra kelių šviesoforų įrengimo taisyklės, jose parašyta, kiek turi būti to laiko.

– Dėl ko ėmėtės tokių pokyčių? Ar dėl šių pokyčių nenukentės Vilniaus viešasis arba aptarnavimo transportas, kuris turi skubėti į įvykio vietas? 

– Tarnybos, kurios turi švyturėlius – tikrai nenukentės. Jos turi galimybę važiuoti degant raudonam signalui. Kalbant apie transportą, tam tikrose kryptyse žalio signalo laukimo laikas automobiliams gali pailgėti 5-10 proc. Bet kitai krypčiai – laikas gali būti mažesnis, nes įsijungia kartu su šviesoforais pėstiesiems. Gaunasi, kad jiems įsijungia anksčiau, dažniau. Supraskime, kad dauguma automobiliuose važiuoja po vieną. Būtent todėl užsikemša gatvės. Dėl to skatiname judėti pėsčiomis, nes dabar apie 50 proc. kelionių – automobiliais. Pėsčiomis keliaujama tik apie 16 proc. Tai tikrai labai didelis skirtumas. Tam daromas pokytis, kad paskatintų judėti pėsčiomis. 

Registruotame Kelių šviesoforų įrengimo taisyklių pakeitimo projekte, kuriuos ministras tvirtintų įsakymu, siūloma, jog „bendruoju atveju transporto priemonių šviesoforų žalias mirksintis signalas nenaudotinas“. Vis dėlto liktų ankstesnė nuostata, kad esant išimtims toks mirksintis signalas dar galėtų veikti, o jo mažiausia mirksėjimo trukmė automobiliams galėtų būti 5 sekundės.

Tuo metu pėsčiųjų šviesoforo mirksintis žaliasis signalas ministerijos siūlymu turėtų trukti ne ilgiau nei 2 sekundes.

Ministerija pabrėžia, kad žalias mirksintis signalas pablogina jutiklinį šviesoforų valdymą, nes nesant transporto priemonių eismo ir siekiant pakeisti eismo fazę, žalias signalas dar privalo mirksėti 2–4 sekundes, dėl to didėja nereikalingas eismo dalyvių laukimo laikas.

Pasak ministerijos, atsisakius mirksinčio signalo, transporto priemonėms atlaisvinus sankryžą ir tai užfiksavus jutikliams, geltonas signalas gali būti įjungtas iš karto, tad greičiau žalia šviesa užsidegtų ir kitiems vairuotojams bei pėstiesiems.

Ministerija pažymi, kad Europoje žalias mirksintis transporto šviesoforų signalas naudojamas tik Austrijoje ir tam tikrose Rytų Europos šalyse, kurios „nepasižymi aukštais eismo saugumo rodikliais“.

„Vienintelis žalio mirksinčio šviesoforo signalo privalumas, kad geltono signalo įjungimas nebūna netikėtas eismo dalyviams“, – teigiama aiškinamajame rašte.

Siūloma, kad pakeitimai įsigaliotų nuo birželio 1-osios.

„Eismo valdymo sistema – tai sklandesnis eismas, mažiau spūsčių, mažesnės kuro sąnaudos ir mažesnė aplinkos tarša. Įdiegę sistemą pirmajame koridoriuje sustoti negalime – neabejotinai tokių greito pravažiavimo koridorių Klaipėdoje reikia daugiau. Minijos, Pilies ir Naujojoje Uosto gatvėse veiksianti sistema bus viena moderniausių šalyje – suteiks galimybę parinkti reikiamą režimą eismo įvykių metu, prireikus skubiai pravažiuoti specialiajam transportui, numatytas ir viešojo transporto prioritetas“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Konkursą infrastruktūros pritaikymui laimėjusi bendrovė „YIT Lietuva“ darbus vykdys 17-oje sankryžų – čia bus įrengiamas apšvietimas, sutvarkoma pėsčiųjų ir dviračių takų danga, saugumo salelės, įrengiami įspėjamieji paviršiai regėjimo negalią turintiems žmonėms, dar 4-ios šviesoforais reguliuojamos perėjos bus įrengiamos naujai. Tuo metu bendrovė „Gatvių apšvietimas“ įrengs šviesoforinio reguliavimo įrangą bei vaizdo stebėjimo sistemą.

Darbai startuos balandžio mėnesį ir pagal sutartį truks iki 14 mėnesių. Iki šio termino pabaigos sankryžos bus prijungtos ir prie eismo valdymo sistemos.

„Sutartis dėl programinės įrangos pasirašyta jau pernai, tad dabar, turint rangovą ir infrastruktūros pritaikymui, kliūčių startui nebeliko. Klaipėda pasirinko modernius sprendimus, kuriuos įdiegę turėsime naują greito pravažiavimo koridorių palei uostą – nuo Dariaus ir Girėno bei Sportininkų g. sankryžos iki pat Jūrininkų prospekto“, – sako Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

Sutarties su „YIT Lietuva“ vertė 1,57 mln. Eur. Objektas finansuojamas savivaldybės biudžeto ir Kelių priežiūros programos lėšomis. Programinės įrangos įdiegimas ir priežiūra patikėta „SW Baltics AS“, 1,3 mln. vertės sutartis finansuojama iš Europos Sąjungos komisijos programos „Horizon 2020“ projekto PORTIS ir savivaldybės biudžeto lėšų