-
A. Butkevičius melage išvadino buvusią ministrę V. Baltraitienę 4
Trečiadienį „lrytas.lt“ portale publikuotame straipsnyje, buvusi žemės ūkio ministrė pareiškė, kad jai A. Butkevičius darė spaudimą ir grasino pažymomis, jog ši priverstų trauktis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovą Joną Milių.
Buvusi ministrė neatmetė galimybės, kad nurodymą patraukti J. Milių iš posto galėjo duoti „MG Baltic“ koncernas.
A. Butkevičius reaguodamas į V. Baltraitienės pareikšimus trečiadienį išplatintame pranešime sako, kad būdamas Ministrų Kabineto vadovu, jausdamas atsakomybę už visas ministerijas ir joms pavaldžių įstaigų reputaciją privalėjo išsakyti savo nuomonę VMVT vadovo atžvilgiu.
„Ar tai yra elementarus žmogaus nesupratimas, ar visiškas visuomenės nuomonės ignoravimas ir spjūvis visuomenei į veidą, nekreipiant dėmesio į elementarius skaidrumo standartus?“ - V. Baltraitienės papasakota istorija stebėjosi A. Butkevičius.
Negi turėjau užsimerkti, spjauti į Lietuvos žmonių nuomonę ir tylėti.
„Niekada nesiėmiau šantažo nė vieno asmens atžvilgiu, o mano, kaip Ministrų Kabineto vadovo susirūpinimą ir siekį, kad visos ministerijos ir jų valdomos įstaigos dirbtų skaidriai ir nepatektų į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) akiratį traktuoti, kaip kažkokį spaudimą, gali tik žmogus, kuriam skaidrumas ir visuomenės nuomonė nieko nereiškia.
Noriu priminti, kad dėl taip vadinamo „koldūnų skandalo“ ir STT kratų VMVT tarnyboje 2016 m. kilo didelis triukšmas viešumoje. Kasdien žiniasklaida linksniavo šią tarnybą, mažėjo visuomenės pasitikėjimas ja, o atgarsis užsienyje kenkė mūsų šalies, kaip patikimos gamintojos ir tiekėjos įvaizdžiui. Turėjome reaguoti. Iki šios istorijos VMVT vadovui J. Miliui tikrai neturėjau priekaištų, tačiau kai jo vadovaujamoje įstaigoje buvo atliktos kratos ir jam pareikšti įtarimai piktnaudžiavimu tarnyba, mano galva, vadovas, laikydamasis skaidrumo standartų ir paisydamas visuomenės, turėjo pats atsisakyti pareigų, bent laikinai, kol vyksta tyrimas. Taip elgiasi žmonės, kurie nori, kad viskas būtų išsiaiškinta iki galo ir skaidru, o ne laikytis įsikibus posto. Aš pats VMVT vadovui buvau išsakęs savo nuomonę, kad dėl susidariusios nepasitikėjimo atmosferos visuomenėje, jam geriau pasitraukti iš posto, vėliau galbūt bandant sugrįžti pakelta galva, kai baigsis tyrimas. Tai būtų buvęs normalus politinės kultūros ir pagarbos visuomenei pavyzdys. Ir tokiam mano pasiūlymui nebuvo daryta kažkieno įtaka, tai normali Ministrų Kabineto vadovo reakcija. Negi turėjau užsimerkti, spjauti į Lietuvos žmonių nuomonę ir tylėti?“ - sakė Seimo narys A. Butkevičius.
Apie tai, kad VMVT vadovas turėtų pasitraukti iš posto, kai jam buvo pareikšti įtarimai, tuometinės Vyriausybės vadovas neslėpė, todėl tai vadinti šantažu tiesiog neįmanoma. A. Butkevičius buvo įpareigojęs žemės ūkio ministrę V. Baltraitienę išspręsti situaciją, prisiimant atsakomybę už sau pavaldžią instituciją, įvertinti VMVT vadovo veiklą.
„Tai nebuvo daroma slapta, kažkokiais grasinimais pažymomis, nes aš tą kartojau viešai - ir šiandien galima surasti mano pranešimų žiniasklaidoje šia tema. Atvirai išsakiau savo nuomonę, kad dėl atliktų kratų ir pareikštų įtarimų bei dėl to susidariusios visuomenės nuomonės VMVT vadovas turėjo pasielgti principingai ir atsisakyti posto. Ši situacija pajudėjo iš mirties taško tik rugpjūčio 17 d. į Vyriausybės pasitarimo darbotvarkę įtraukus klausimą dėl STT atliktos korupcijos rizikos analizės VMVT. Pagal teisininkų pateiktą vertinimo išvadą, Žemės ūkio ministerija turėjo įvertinti, ar STT konstatuotos VMVT teisės aktų reguliavimo spragos ir vidaus kontrolės sistemos efektyvumo stoka galėjo būti sąlygoti tarnybos vadovo veiklos trūkumų, paprastai tariant, ar nėra įstaigos vadovo kaltės, kad įstaigos veikloje nustatyta tokia korupcijos rizika, kaip savo analizėje įvardijo STT“, - primena A. Butkevičius.
Dėl atleidimo J. Milius kreipėsi į teismą. Skundą nagrinėjančiam teismui kreipusis į Konstitucinį Teismą, šis konstatavo, kad Vyriausybės nutarimas dėl VMVT vadovo J. Miliaus atleidimo neprieštarauja Konstitucijai.
„Jokio ryšio tarp „koldūnų“ skandalo ir „MG Baltic“ įtakos čia nėra. O žmonės turi žinoti, kad pats VMVT vadovas J. Milius turi sąsajų su „MG Baltic“ koncerno viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu, juk jie kartu dirbo J. Miliaus vadovaujamoje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto taryboje“, - sako parlamentaras A. Butkevičius.
-
Ruošiama interpeliacija žemės ūkio ministrei 5
„Po vakar vykusios spaudos konferencijos ir įvairių interviu žiniasklaidoje bei naivių pasiteisinimų, kad tarnybos vadovas medžioklėje turėjo sumuštinių ir dar kai ko arba ministrės įžeidaus tono ieškančiuosius tiesos išvadinant pokemonų ieškotojais, tapo akivaizdu, kad ministrės V. Baltraitienės ir direktoriaus J. Miliaus nesibaigianti skandalinga „epopėja“ tampa žeminančia visos valstybės ir jos svarbiausių institucijų diskreditacija. Lygiai taip pat tampa akivaizdu, kad premjeras neturi nei politinės valios, nei elementaraus principingumo šią diskreditaciją pagaliau baigti“, – TS-LKD pranešime cituojamas Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius.
Anot jo, kadangi nei žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė, nei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius nepaiso net prezidentės paraginimo prisiimti atsakomybę, opozicija esą priversta rengti interpeliaciją likus mėnesiui iki Seimo rinkimų.
„Interpeliacija yra vienintelis parlamentinis veiksmas, kurį galime panaudoti, o kartu tai leis sulaukti iš ministrės aiškių atsakymų interpeliacijos proceso metu“, – sakė Seimo opozicijos lyderis.
TS-LKD pranešime primenama, kad V. Baltraitienės vadovaujamą Žemės ūkio ministeriją skandalingos istorijos purto nuolat. V. Baltraitienė žemės ūkio ministrės pareigas eina dvejus metus – per šį laikotarpį ministerijoje ir jai pavaldžiose institucijose Specialiųjų tyrimų tarnyba sulaikė du tarnautojus, iš pareigų pasitraukė viceministras bei dviejų įstaigų vadovai.
Šių metų pradžioje buvo kilęs „auksinių miltų“ skandalas, kai skurstantiesiems maisto produktai pirkti didelėmis kainomis. Šiam faktui paaiškėjus atsistatydino Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros vadovė Aldona Miliuvienė ir žemės ūkio viceministras Vilius Martusevičius. Ministerijai pavaldžios Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovė Daiva Gineikaitė įkliuvo neblaivi prie vairo ir vėliau mėgino suklastoti kraujo tyrimą.
Pavasario viduryje NŽT direktorės konkursą laimėjo Daiva Mūrienė – V. Baltraitienės žemiečių, Kėdainių rajono politikų ir savivaldybės administracijos darbuotojų Valiauskų dukra. Galiausiai D. Mūrienė atsisakė eiti pareigas dėl asmeninių priežasčių.
Teisėsauga taip pat įvairiomis nusikalstamomis veikomis įtaria du Žemės ūkio ministerijai pavaldžių įstaigų buvusius aukštus pareigūnus – Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros vyriausiąjį patarėją Žilviną Putramentą ir NŽT direktoriaus patarėją Gintarą Joną Furmanavičių.
Liepos pabaigoje Specialiųjų tyrimų tarnyba pareiškė įtarimus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovui Jonui Miliui dėl prekybos poveikiu. Teisėsauga įtaria, kad šaldytus maisto produktus gaminanti Kauno bendrovė „Judex“ per parlamentarą Petrą Gražulį siekė paveikti Maisto ir veterinarijos tarnybą, kad ši neskirtų nuobaudų už pažeidimus.
Pastaruoju metu V. Baltraitienė priversta aiškintis dėl vakarienės-medžioklės, kurioje dalyvavo ji pati ir jos sutuoktinis.
Seimo statutas numato, kad interpeliaciją ministrui reikalaudami paaiškinti priimtų sprendimų motyvus ne mažiau kaip penktadalis Seimo narių gali pateikti sesijos metu. Seimo rudens sesija prasidės rugsėjo 10 dieną.
Pagal Statutą, gavęs interpeliaciją Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per dvi savaites pateikti atsakymus, o Seimas juos gavęs turi apsvarstyti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas. Tuomet Seimas balsuoja, ar pritarti ministro atsakymams, o tuo atveju, jei siūloma nepritarti ir ministrui reiškiamas nepasitikėjimas, tokiam sprendimui priimti už balsuoti turi ne mažiau kaip 71 Seimo narys.
-
Pieno gamintojai grasina į Vilnių atvežti karvių 2
Nuostolius patiriantys pieno gamintojai žeria priekaištus valdžiai, ragina atsistatydinti žemės ūkio ministrę ir, negavę paramos, grasina kovo pabaigoje į Vilnių atvežti karvių. Ministrė sako, rengtis krizei reikėjo pelningais metais, o 70 mln. eurų pienininkams ieškos ir Lietuvoje, ir Briuselyje.
Visame pasaulyje gaminant daugiau pieno, tačiau vis mažiau jo suvartojant, karves auginantys Lietuvos ūkininkai šviesos tunelio gale sako nebematantys. O ir prognozės neguodžia – pieno krizė Europoje, manoma, gali tęstis dar ketverius metus.
„Jeigu mes esame ES nariai, tai kodėl gauname pačią mažiausią kainą ir išmokas? Tegul pasako, kaip Lietuvos žemdirbiams ir gamintojams išgyventi, tegul pasako“, – klausia Pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis.
Pieno gamintojai reikalauja, kad Vyriausybė kompensuotų 70 mln. eurų nuostolių už praėjusius metus. Esą tai bent jau sulaikytų kai kuriuos ūkininkus nuo pieno ūkių naikinimo.
Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas sako, kad šią vasarą nemažai ūkininkų neberuoš pašarų ir rudenį karvių neaugins, o kas augins – investicijų į pieno ūkį neplanuoja.
„Praėjusiais metais skaičiavome, kad nuostoliai siekia maždaug 390 mln. eurų, aš kaip minėjau, kompensuota buvo tik 72 mln. Stebint šių metų pradžią ir šiek tiek prognozuojant artimiausius mėnesius, tie nuostoliai gali būti dar didesni ir jie gali siekti ir 400 mln. eurų“, – aiškina Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Bronius Markauskas.
Žemės ūkio ministrė sako, net jei Vyriausybė ir turėtų tuos 70 mln. eurų, jų, be Europos komisijos leidimo, pienininkams negalėtų skirti. Lietuva prašys leidimo ir visos sumos nuostoliams dengti bei tikisi gauti bent pusę sumos. Atsistatydinti raginama ministrė piktinasi, kad krizei nesiruošta.
„Niekas nieko nedarė, kad būtų sukurtas krizinis fondas, kad būtų vystoma kooperacija. Dabar, kai yra krizė, tai galima taikyti tik trumpalaikes priemones“, – teigia žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.
Skaičiuojama, kad vien per sausį Lietuvoje neliko tūkstančio karvių, per praėjusius metus – 16 tūkst. Vyriausybei rasti 70 mln. eurų ūkininkai duoda mėnesį. Negavę jų prie Seimo ir Vyriausybės žada atvežti karvių.
-
Žemės ūkio ministrė V.Baltraitienė: karvę melžti išmokau 7-erių (interviu) 4
Šiandien portale svečiavosi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Politikė tiesiogiai atsakinėjo į skaitytojų klausimus apie šalį vėl užgriuvusį kiaulių marą, žemdirbiams tekusius išbandymus sausra ir karščiais. Ji papasakojo apie savo darbo pirmąsias savaites ir jos laukiančius iššūkius.
- Ministre, gal jau žinote kaip sausra paveiks daržovių kainas? Kas brangs ar pigs?
- Iš daržininkų bei sodininkų girdžiu, kad jie derliumi kol kas nesigiria. Bet reikia palaukti rudens, sulaukti galutinio derliaus. Turime įvertinti įvairius faktorius. Pavyzdžiui, ir tai, kad Rusija Lenkijai uždarė savo daržovių ir vaisių rinką. Tai gali lemti, kad į Lietuvą pateks daugiau lenkiškos produkcijos. Tad vartotojams kainos neturėtų kilti. O mūsų augintojų finansiniai rezultatai gali nukentėti. Savo ruoštu, skatinčiau visus mūsų piliečius pirkti lietuvišką prekę, nors galbūt ir kažkiek brangesnę.
- Kaip mūsų žemės ūkį paveikė pašliję santykiai su Rusija? Ar randame kitų rinkų? Ar ketinate derėtis su rusais?
- Rinkų Rusijoje praradimas mūsų žemės ūkio sektoriui, kaip ir visam šalies ūkiui, turėjo ženklios neigiamos įtakos. Ekonominiai, ūkiniai santykiai tiesiogiai priklauso nuo politinių santykių ir užsienio politikos. Tai yra visos mūsų vyriausybės ir prezidentūros užduotis. Alternatyvių rinkų ieškome, pavyzdžiui, kitąmet planuojame siųsti mūsų žemės ūkio atašė į Kiniją, kurio darbo tikslas ir bus atidaryti rinkas šioje šalyje bei dairytis naujų rinkų Japonijoje, Vietname, Mongolijoje ir Pietų Korėjoje. Penktadienį buvau susitikusi su mūsų atašė JAV, su kurio diskutavome apie rinkų paieškas abiejuose Amerikos žemynuose.
- Pas mus įprasta, kad ministerijoms vadovauja politikai, bet nebūtinai tos srities specialistai, pvz., Krašto apsaugos - medikas Juozas Olekas. Ar jūs jaučiatės kompetetinga žemės ūkio srityje? Ar bent žinote, kiek kainuoja bulvės, kaip užauginti daržoves?
- Esu baigusi tuometinę Žemės ūkio akademiją, Ekonomikos fakultetą. Mano tėvai visuomet gyveno ūkiškai. Tad nuo 7-erių metų moku melžti karvę, žinau, ką reiškia užauginti vieną ar kitą daržovę. Patys su vyru savo šeimos gerovę kūrėme augindami svogūnus ir kopūstus. Savo darbinę veiklą pradėjau žemės ūkyje. Daržoves auginu ir dabar. Jų kainas žinau, dažnai lankausi turgeliuose ir parduotuvėse.
- Jūs priklausote Darbo partijai. Ar jūsų politinės pažiūros atitinka jūsų partijos ideologo ir garbės pirmininko Viktoro Uspaskicho pozicijas, ar jums netrukdo sumenkęs partijos įvaizdis dėl iškeltos bylos?
- Esu Darbo partijos narė ne vienerius metus. Nežinau, apie kokias konkrečiai pozicijas kalbama. Tam tikrais klausimais mūsų nuomonės skiriasi, bet tai man netrukdo būti šioje komandoje ir dirbti žemės ūkio ministre. Manau, kad turiu tvirtą stuburą ir pareigas atliksiu taip, kad naudos būtų visam žemės ūkiui.
- Ar turite tvirtą poziciją dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo užsieniečiams reikalavimų pagal nesenai priimtą įstatymą?
- Nuomonę turiu, bet tas įstatymas, kuris buvo priimtas Seime, nėra visiškai teisingas, nes pirmiausia kirto saviems, Lietuvoje ūkininkaujantiems žmonėms. Įstatymas buvo rengiamas labai skubotai, neįvertinus daugelio aplinkybių, niuansų. Tad manau, jog jį reikia iš esmės tobulinti.
- Nustačius afrikinį kiaulių marą "Idavang" komplekse reikėjo sunaikinti 20 000 kiaulių. Atskleisite kokiu būdu jos buvo nugaišinamos: ar naikinant gyvulius buvo naudojamos dujos, elektra, kulkos ar dar kažkoks nehumaniškas būdas?
- Kiek turiu informacijos iš Veterinarijos tarnybos, vykdžiusios šiuos darbus, tai buvo daroma vadovaujantis ES nurodymais. Šį procesą vertino ir Lietuvoje viešintys ES atstovai. Kiaulės buvo migdomos CO2 - anglies dvideginiu, tad skausmo nejuto. Vėliau buvo utilizuojamos.
- Ministre, kaip dėl tos anglų ir net rusų kalbos mokėjimo? Ar jums dėl to netenka raudonuoti?
- Anglų kalba mokykloje man nebuvo pagrindinė. Mokiausi vokiečių kalbos. Tai, ko gero, yra visos mūsų kartos žmonių problema. O rusų kalba, kadangi nėra vartojama kasdien, prisimiršta. Jei kas nors įsivaizduoja, kad ministerijai vadovauja poliglotai ar vertėjai, gali ir toliau taip manyti. Mano nuomone, ministerijoms turi vadovauti specialistai ir geri vadybininkai, gebantys suvaldyti šį didžiulį mechanizmą.
- Ar ketinate savo komandoje turėti daugiau kompetentingų moterų?
- Priimant į darbą žmonių neskirstau į vyrus ar moteris. Vertinu tik kompetenciją. Taip pat žiūriu, kokių specialistų mums reikia. Į valstybės tarnybą patenkama konkurso būdu, į lytį neatsižvelgiama.
- Koki a jūsų nuomonė apie žemės ūkio plėtrą Lietuvoje: kokios žemės ūkio veiklos sritys turėtų būti skatinamos, kokių veiklų reiktų atsisakyti (pvz. kiaulininkystė)? Ką ketinate daryti, kad laukai nedirvonuotų?
- Per dvejus V.Juknos vadovavimo metus ministerija patvirtintino prioritetus naujam 2014 - 2020 metų laikotarpiui. Vienas jų - skatinti smulkių ūkių vystymą ir išlaikymą, taip pat jaunųjų ūkininkų kūrimasis bei esančių ūkių modernizavimas. Iš šakų prioritetas teikiamas gyvulininkystei, nes gyvulių skaičius buvo stipriai sumažėjęs, o veislininkystė buvo išvis pamiršta. Tad naujosios ES fondų programos yra labiau skirtos gyvulininkystės plėtrai, bet nebus pamiršta ir augalininkystė. Kiaulininkystės tikrai neplanuojame atsisakyti. Tiesa, dėl kiaulių maro 10 km nuo Baltarusijos sienos, pasienyje, vadinamojoje buferinėje zonoje, uždrausta auginti kiaules. Ten gyvenantiems žmonėms bus pasiūlyta alternatyva auginti kitų rūšių gyvulius ir paukščius, tam skiriant lėšas iš ES. Dirvonuojančių sklypų kasmet mažėja. Prie to prisideda taikomas didesnis žemės mokestis neprižiūrintiems savo žemių - šiuo instrumentu aktyviai naudojasi savivaldybės. Nacionalinė mokėjimo agentūra kasmet atlieka tūkstančius patikrų ir savininkams, neprižiūrintiems savo žemės, nemoka tiesioginės išmokos.
- Ar turite planą, kaip sugrąžinti į kaimą jaunus žmones? Ar yra ministerijoje parengtų programų, kad būtų skatinamas jaunų žmonių užimtumas žemės ūkyje?
- Dar mano pirmtakas Vigilijus Jukna iš visų ministerijų atstovų buvo sudaręs darbo grupę, kuri turi parengti kaimo plėtros strategiją. Juk kaimas nėra tik žemės ūkis. Tai yra ir švietimas, ir kultūra, ir sveikata, ir kiti verslai. Tad uždavinys yra globalus. Rengiuosi tęsti šios darbo grupės veiklą. Tik turėdami šią strategiją mes galėtume efektyviai panaudoti Europos Sąjungos Lietuvai skiriamas lėšas, nes kol kas neretai jos išmėtomos po atskiras ministerijas ar sritis, o bendro tikslo ir veiksmų pasigendama. Tad per šiuos dvejus metus man šios strategijos sukūrimas yra pats svarbiausias uždavinys. Jei tai pavyktų, mums neabejotinai pavyktų prisidėti prie jaunų žmonių išlaikymo kaime ir išvykusiųjų sugrąžinimo.
- Kokia jūsų pozicija dėl „naminukės“, kaip kulinarinio paveldo, gamybos įteisinimo kaimo turizmo sodybose ir namų ūkiuose, auginančiuose grūdines kultūras?
- Iš esmės pasisakau "už", kaip yra ir užsienio šalyse. Tačiau vertinant mūsų piliečių mentalitetą ir polinkį nevykdyti įstatymų, juos apeiti, manau, kad dar nesame tam pribrendę. Yra rizika, kad žmonės ims piknaudžiauti šiuo leidimu, alkoholį ims gaminti ne tik savo ar lankytojų reikmėms, bet ir masiniam pardavimui. Tad turėtume pasverti visus "už" ir "prieš".
- Koks jūsų požiūris į ūkininkų turgelius? Ar ketinate skatinti jų plėtrą?
- Labai teigiamas, pasisakau už jų plėtrą. Žinoma, patys ūkininkai turi aktyviau plėsti šią veiklą.
Visus atsakymus galite rasti čia.