„Visi vienodai skubiai suvokiame, kad padėtis turi pagerėti“, – sakė U. von der Leyen, pradėdama strateginį dialogą apie tai, kaip suderinti ūkininkų skundus su Europos žaliąja pertvarka.

Strateginiam dialogui dėl žemės ūkio ateities Europos Sąjungoje – naujam forumui – pavesta formuoti bendrą ES žemės ir maisto ūkio ateities viziją.

Žemės ūkio sektoriuje „didėja nesutarimai ir poliarizacija“, pripažino U. von der Leyen ir pridūrė: „Esu tvirtai įsitikinusi, kad šią poliarizaciją, kurią visi jaučiame, galime įveikti tik dialogu.“

Prancūzijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Lietuvoje, Lenkijoje ir Rumunijoje ūkininkai protestuoja dėl virtinės dalykų, įskaitant didėjančias išlaidas siekiant taršos anglies junginiais mažinimo tikslų, degalų kainas, infliaciją ir dėl Rusijos karo į ES nukreiptą ukrainietiškų grūdų importą.

Daug ūkininkų ėmėsi blokuoti kelius, dar labiau padidindami transporto sutrikimus Europoje ir bėdas dėl krovinių gabenimo Raudonąja jūra, kur Jemeno husiai raketomis apšaudo praplaukiančius laivus.

Ūkininkų protestus skatina kraštutinių dešiniųjų partijos keliose ES valstybėse, siekiančios pranašumo prieš birželį įvyksiančius Europos Parlamento rinkimus.

Tokius konfliktus galima matyti, pavyzdžiui, ūkininkų protestuose virtinėje Europos šalių.

Europa ir jos žemės ūkio sektorius išgyvena „civilizacinių permainų procesą“, sakė strateginiam dialogui dėl žemės ūkio ateities ES pirmininkaujantis profesorius Peteris Strohschneideris (Pėteris Štrošneideris), vadovavęs Vokietijos federalinės vyriausybės Žemės ūkio ateities komisijai.

Pasak jo, sąmyšį kelia ne tik kovos su klimato kaita kaštai, bet ir technologijų inovacijos, pavyzdžiui, susijusios su genetiškai pakeistomis žemės ūkio kultūromis, „geopolitiniai interesų konfliktai“ ir ekonominis konkurencingumas.

„Tokius konfliktus galima matyti, pavyzdžiui, ūkininkų protestuose virtinėje Europos šalių“, – sakė P. Strohschneideris.

U. von der Leyen tokį strateginį dialogą pasiūlė pernai rugsėjį, lenkų ūkininkams skundžiantis dėl ukrainietiškų grūdų importo, o ispanų ūkininkams nukentėjus nuo klimato kaitos nulemtų sausrų.

Iniciatyva, kuri tęsis ateinančias savaites, subūrė atstovus iš ūkininkų organizacijų, maisto tiekimo kompanijų ir akademinių sluoksnių, ieškant konsensuso ir konkuruojančių interesų subalansavimo.

Kol kas neaišku, kokį poveikį politikai galėtų padaryti šis dialogas, turint galvoje, kad po EP rinkimų vėliau šiais metais ateis dirbti nauja Europos Komisija.

P. Strohschneideris sakė, kad šių derybų tikslas yra „protingas socialinis ir politinis susikertančių ekonominių, ekologinių ir socialinių interesų subalansavimas“ ateinantiems 5–15 metų.

„Norime, kad išklausytumėte, ir prašome aptarti bei išplėtoti scenarijus ateičiai. Iš esmės tai kelio į priekį nusakymas“, – kalbėjo U. von der Leyen.

Tokius Vyriausybės planus ministras argumentuoja tuo, kad svarbiausia kuo skubiau padėti vartotojams, kuriems brangstantys maisto produktai gali būti vis mažiau įperkami.

„Pagalba numatyta kiaulininkystės ir viščiukų broilerių sektoriui. Šita aprėptimi ji pasieks ūkininkus artimiausiu metu. Kalbant apie kitus kainų šuolius, Vyriausybė rengia ir balandį Finansų ministerija pristatys infliacijos valdymo priemones“, – pirmadienį portalui „15min.lt“ sakė K. Navickas.

„Pirmiausia pagalba bus orientuota ne į gaminančius, ūkininkus, o į socialiai pažeidžiamus žmones, kad jie galėtų įpirkti maisto produktus“, – akcentavo jis.

ELTA primena, kad Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) yra pranešusi, jog apie balansavimą ties bankroto riba įspėjantiems kiaulių augintojams, taip pat paukštininkystės sektoriui, padėti numatytos lėšos iš Europos Komisijos (EK) krizių rezervo. ŽŪM dar vertina, ar jos parengtas paramos sektoriui projektas atitinka Europos Sąjungos rezervų panaudojimo taisykles – jei atitiks, pasak žemės ūkio viceministro Pauliaus Astrausko, jo nereikės derinti su EK ir tai paspartins paramos išmokėjimą.

Pirmoji parama gyvulių augintojus turėtų pasiekti balandį – ūkininkai galės gauti lengvatines paskolas iš Krizių rezervo fondo, sudarysiančio 25 mln. eurų. Dar ketinama leisti kiaulieną saugoti, kad privatūs verslai galėtų sandėliuoti tam tikrą kiaulienos kiekį ir už tai gauti kompensacijas, kuriomis būtų padengiamos saugojimo išlaidos.

ŽŪM iki birželio taip pat ketina įsteigti specialų rizikos valdymo fondą, kurio lėšos būtų naudojamos ištikus krizėms ateityje.

Savo ruožtu patys kiaulių augintojai dabartinę sektoriaus padėtį vadina „dramatiška“ ir teigia, kad ŽŪM pagalba smarkiai vėluoja, esą apie patiriamas problemas ministerija buvo informuota dar pernai rudenį.

„Lietuvos žemdirbiai irgi susiduria su ta pačia problema, ypač daržininkystė, kur reikalingas didelis skaičius darbo rankų. Šnekamės su Užimtumo tarnyba ir matome, kad ji fiksuoja kiekvieną dieną vis didesnį nedarbą. Fiksuojamas lygiai taip pat (darbuotojų – ELTA) poreikis ne tik žemės ūkiui, bet ir kelių transportui, statyboms. Manau, kad tas nedarbas, kuris dabar susikūrė dėl pastarosios pandemijos, pagelbės žemės ūkio sektoriui susirasti darbo rankų“, – LRT radijui antradienį sakė A. Palionis.

„Žemės ūkis kėlė problemą, kad reikia kvalifikuotų darbuotojų iš užsienio. Reikia ir mechanizatorių, ir kitų darbuotojų, kurie būtų su kvalifikacija“, – pridūrė žemės ūkio ministras.

Vyriausybė trečiadienį nutarė pratęsti karantiną iki balandžio 13 dienos.

Karantino laikotarpiu šalies piliečiams draudžiama išvykti iš šalies, uždarytos parduotuvės (išskyrus maisto ir vaistines) bei kavinės. Taip pat draudžiami žmonių susibūrimai, neveikia šalies švietimo, ugdymo įstaigos, gyventojams rekomenduojama dirbti iš namų.

„Pesticidų naudojimo poreikis priklauso nuo ūkio dydžio – pramoniniai ūkiai nėra suinteresuoti visiškai atsisakyti pesticidų naudojimo. Visgi, mes turime atsižvelgti į klimato pokyčius, kurti inovacijas, naujas technologijas žemės ūkyje, ieškoti susitarimų tarp šeimos ir pramoninių ūkių, siekiant minimalizuoti pesticidų naudojimą“, – kalbėjo A. Svitojus.

Lietuvos atstovai aktyviai dalyvavo Cogeca organizuotoje diskusijoje apie kooperaciją. Naujai išrinkta Cogeca Kooperatyvų koordinavimo komiteto pirmininkė graikė Elli Tsiforou pakvietė Lietuvos ūkininkus apsilankyti Graikijoje ir susipažinti su kooperatyvų veikla bei pasikeisti patirtimis ir ateities įžvalgomis. Ji pažymėjo, kad prieš darant politinius sprendimus, būtų labai naudinga atsižvelgti į ūkininkų kasdienybę, turimą patirtį ir nuomonę.

Aš suprantu ūkininkų susirūpinimą ateitimi, tačiau mes turime pradėti kalbėtis, kaip padėti ūkiams pereiti prie tvarios visuomenės.

Kaip naujienų agentūrai ELTA teigė ŽŪR Kaimo plėtros ir informavimo skyriaus vedėja Sonata Kisielienė, ES ūkininkų bei žemės ūkio kooperatyvų generalinės konfederacijos prezidiumų posėdžiuose, vykusiuose Briuselyje, didelis dėmesys buvo skirtas Europos žaliajam kursui aptarti. Posėdžiuose vyko diskusijos dėl afrikinio kiaulių maro, perėjimo prie tvarios Europos investicijų plano mechanizmo, aptarta nerimą kelianti ES medaus rinkos padėtis. Diskutuota ir dėl Copa-Cogeca veiksmų plano, ES bendradarbiavimo scenarijų su Jungtine Karalyste, po jos išstojimo iš ES.

Europos Komisijos vykdomasis viceprezidentas Fransas Timmermanas diskusijoje dėl Europos žaliojo kurso, teigė, jog jau susidūrėme su klimato pokyčiais, todėl privalome imtis veiksmų ir pereiti prie tvaraus ūkininkavimo.

„Manau, mes turėtume kalbėti apie Europos žaliąjį kursą kaip apie galimybę ūkininkauti. Aš tikiu, jog tai yra galimybė išbristi iš molio, kuriame yra visos valstybės narės“, – teigė F. Timmermanas. Jis pabrėžė, jog pokyčiai garantuos geresnės kokybės maistą, kuris bus išgautas tvaraus ūkininkavimo būdu – su mažesniu kiekiu chemikalų. „Aš suprantu ūkininkų susirūpinimą ateitimi, tačiau mes turime pradėti kalbėtis, kaip padėti ūkiams pereiti prie tvarios visuomenės. Tai suteiks ūkininkų bendruomenei galimybę patobulinti esamus žemdirbystės būdus bei ieškoti naujų verslo krypčių kaimo vietovėse. Kai pereinamuoju laikotarpiu pamatysime sukurtą pridėtinę vertę, tikėtina, visuomenės baimė sumažės“, – pridūrė F. Timmermanas.

Viceprezidentas sutiko, kad finansavimas pereinamajam laikotarpiui yra būtinas, tačiau pažymėjo, kad Bendroji žemės ūkio politika neturėtų būti tokia, iš kurios pelnytųsi žemės savininkai, nes šiandien pirmasis ramstis turi daug trūkumų, dėl kurių pelnosi žemės savininkai nuomojantys žemę, o ne ūkininkai, kurie sunkiai dirba.

Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 25 mln. eurų paramos lėšų, vienam projektui didžiausia galima suma – 50 tūkst. eurų. Parama skiriama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės biudžeto.

Kaip praneša Žemės ūkio ministerija, minėta veiklos sritis remia investicijas ūkiams modernizuoti. Parama skiriama žemės ūkio produktų gamybai ir prekinių žemės ūkio produktų, pagamintų ar išaugintų valdoje, apdorojimui (rūšiavimui, pakavimui, surinkimui) ir perdirbimui, tiekimui rinkai.

Paramos prašyti gali juridiniai ir ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla. Juridiniai asmenys turi būti savo vardu įregistravę valdą, o fiziniai – ūkininko ūkį ir valdą.

Iki paraiškos pateikimo pareiškėjas būtų nepertraukiamai vykdęs žemės ūkio veiklą ir iš jos gavęs pajamų ne trumpiau kaip 12 mėnesių. Taip pat būtina sąlyga – pareiškėjo valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, turi būti didesnis kaip 8 tūkst. eurų. Ministerija pažymi, kad tai netaikoma minėtiems žemės ūkio kooperatyvams.

Paraiškas galima teikti iki lapkričio 29 d.

Jie sako besidžiaugiantys, kad tai ne miesto žmogus, o prisilietęs prie žemės ūkio, tačiau vis tik siūlo jo veiklos rezultatus skaičiuoti rudenį.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas neprognozavo, ko galima tikėtis iš naujojo ministro: „Spręsti apie žmogų, kurio nepažįstame, nenorime“.

„Jis ne tik mums, bet ir pats sau nežinomas kaip ministras“, – BNS teigė A. Baravykas.  

Tačiau dėl A. Palionio pozicijos, prieštaraujančios „valstiečių“ norui ministeriją perkelti į Kauną, A. Baravykas jį apibūdina mąstančiu pragmatiškai. 

Jis taip pat tikisi, kad A. Palionis imsis valstybinių įmonių žemės ūkyje pertvarkos.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas sako, kad A. Palionis nebus „į dilgynes papuolęs nuogas žmogus“. Jis pabrėžė, kad finansinė patirtis labiausiai pravers derantis dėl didesnių tiesioginių išmokų ūkininkams. 

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vadovas Vytautas Buivydas neslėpė, kad  A. Palionio iki šiol nesimatė žemės ūkyje: „Tai rodo, kad jis nebuvo artimas tai veiklai, į kurią dabar ateina“.

Labiausiai V. Buivydas baiminasi, kad pokyčiai ministerijoje gali pakenkti derantis dėl didesnių tiesioginių išmokų naujoje ES finansinėje perspektyvoje.

„Kad lietuviai stipriai pastovėtume atstovaudami savo interesams“, – BNS sakė jis.  

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus daugiausia vilčių deda į A. Palionio komandą.

„Kad pasirinks gerą komandą, kuri supranta žemės ūkį, nes ministrui, kaip politikui, gali būti atleistina daug kas, bet ne komandai“, – kalbėjo A. Svitojus. 

A. Palionis žemės ūkio ministro priesaiką davė antradienį.

Iki šio paskyrimo visą laiką dirbęs Biudžeto ir finansų komitete, A. Palionis ministro poste pakeitė prezidento kritikos sulaukusį „valstiečių“ deleguotą Giedrių Surplį.

Žada peržiūrėti žemės ūkio finansavimo prioritetus

Siekiant, kad finansinės paramos nesusigriebtų tik stambūs ūkiai, paskirtasis žemės ūkio ministras A. Palionis užsimena apie žemės ūkio finansavimo ir subsidijavimo prioritetų peržiūrą.

„Gvildenome tokią idėją, kad reikia išskirti smulkius, vidutinius ir stambius ūkius, kad būtų trys vokai pasiūlymų, o ne kad būtų bendras, kad ta konkurencija būtų tarp ūkininkų, kurie yra smulkūs, daugiau teisingesnė, o visos paramos nepasiimtų tik stambūs ūkiai“, – antradienį Seime kalbėjo A. Palionis.  

Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Aušrinė Armonaitė piktinosi, kad „europinė parama, užuot keliavusi padėti smulkiesiems ūkininkams, iš esmės subsidijuoja stambius didelius ūkius“. 

Lietuvai 2021-2027 metais tiesioginėms išmokoms numatoma skirti 3,344 mlrd. eurų, arba 5,8 proc. daugiau nei 2014-2020 metais, tačiau Kaimo plėtros programai numatoma skirti tik 1,214 mlrd. eurų – 26,2 proc. mažiau.

Kovą Vilniuje viešėjęs Europos Audito Rūmų vadovas Klausas-Heineris Lehne (Klausas Heineris Lėnė) antradienį paragino Europos Sąjungą reformuoti žemės ūkio politiką ir tvirtino, kad tam skiriami pinigai turi būti siejami su pasiektais rezultatais.

Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintaras Paluckas savo ruožtu siūlo konservatoriams vietoje komisijų steigimo „realiai dirbti“, tačiau tvirtino pažiūrėsiantis, kokius klausimus joje planuojama nagrinėti.

G. Landsbergis ketvirtadienį kreipėsi į socdemus narius, nes socialdemokratai kelia klausimą dėl Ramūno Karbauskio kontroliuojamo „Agrokoncerno“ ūkininkams dalijamų vekselių teisėtumo, neįvertinant ūkininkų mokumo. Paaiškinimų iš „Agrokoncerno“ jau prašo ir Lietuvos bankas. 

„Džiaugiamės, kad socialdemokratai kelia tuos pačius klausimus, kaip ir mes dėl Ramūno Karbauskio ir „Agrokoncerno“ veiklos, todėl kviečiame žiūrėti plačiau ir prisidėti prie opozicijos inicijuojamos laikinosios komisijos kūrimo. Mūsų siūlomi laikinosios tyrimų komisijos klausimai apima platų temų spektrą, o išsamus tyrimas padėtų atsakyti į viešojoje erdvėje kilusias dvejones tiek dėl žemės užgrobimo, tiek dėl vekselių naudojimo žemės ūkio versle bei trąšų rinkos skaidrumo“, – sakė konservatorių lyderis.

Tuo metu socialdemokratų pirmininkas atrėžia, kad politinis triukšmas jų partijos nedomina.

„Vietoje to, kad konservatoriai kurtų komisijas, tegu pradeda realiai po truputį dirbti. Šitas komisijų steigimo vajus yra neproduktyvus, o tik politinis triukšmas, trukdantis normaliai konstruktyviai politinei veiklai, siekiant būtent išspręsti problemas, o ne sukelti politinį triukšmą“, – BNS teigė G. Paluckas. 

„Priklausys nuo to, kokie bus keliami komisijai tikslai – gal jie galimi pasiekti be tos komisijos,“ – pridūrė jis, paklaustas, ar frakcijos nariai balsuos prieš komisijos sudarymą.

Laikinosios tyrimo komisijos dėl padėties Lietuvos žemės ūkio sektoriuje sudarymą šiuo metu remia 38 Seimo nariai – tiek parlamentarų jau pasirašė po nutarimo sudaryti tokią komisiją projektu.

Dėl tyrimo komisijų sudarymo Seimas balsuoja, jeigu jos pareikalauja ne mažiau kaip ketvirtadalis Seimo narių.

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas sako, kad žemės ūkio bendrovių skolinimą ūkininkams reikėtų uždrausti. 

Socialdemokratai sako, kad „Agrokoncernas“ gali piktnaudžiauti skolinimo veikla, atidedant mokėjimus už prekes, įkeičiant turtą, bet nevertina klientų mokumo ir sandorių rizikos.

Lietuvos bankas į socialdemokratų užklausą šią savaitę pranešė, kad „Agrokoncerno“ paprašyta „paaiškinti vykdomos skolinimo veiklos aspektus bei pateikti tam tikrus įrodymus“.

Tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos (ES) – 8-as derybų raundas dėl prekybos kliūčių panaikinimo, o Lietuvoje – tolesnės diskusijos, kuo ši sutartis būtų naudinga vietos vartotojams ir visai ekonomikai.

Sutariama, kad naudos būtų gerokai daugiau nei minusų – beveik milijardas prekių ir paslaugų pirkėjų, mažesni muitai, bendri standartai įmonėms, popierizmo sumažėjimas, todėl tikėtina, kad ir pigesni produktai parduotuvėse.

Teigiama, kad itin daug galimybių laisvosios prekybos sutartis atvertų smulkiajam Lietuvos verslui, kuriam dabar prasimušti į gana uždarą Amerikos rinką beveik neįmanoma.

Tačiau žemės ūkio sektoriai pasigenda akcentų apie galimus praradimus. Taip pat nuogąstaujama dėl maisto saugos ir kitokių reikalavimų, ar jie nesumažės, nes dabar europiniai esą labai aukšti.

„Tiek JAV, tiek ES teigia, kad jų standartai yra geriausi, saugiausi, ir tada kyla klausimas, iš kur tos baimės? Ir, mano nuomone, dalis tų nuogąstavimų susiję su pernelyg menka informacija, žmonės tiesiog nepakankamai įsigilinę. O kita dalis nuogąstavimų greičiausiai susijusi su konkurencijos baime“, – mano VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.

„Jeigu mes, europiečiai, išsivaizduojam, kad viską vešime į Ameriką, tai taip nebus. Atvirkščiai, ir grįš. Amerikiečiai tą ir siūlo: jautieną siūlo, kiaulieną. Žinant, kokia yra kaina, savikaina, tai suprantama, ta žaliava patenka į mūsų įmones. Įmonėms yra naudinga: jie perdirba, daro produktus, kažkas lieka vidaus rinkoje, kažkas grįžta atgal į Ameriką. Tai klausimas, o mūsų žaliavos teikėjai, būtent ūkininkai, reikalingi nebus“, – teigia Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas.

„Ši sutartis keičia bendrą geopolitinę situaciją, nes šiandien pagrindiniai konkurentai yra vadinamosios augančios rinkos: tai Kinija, Indija, Pietryčių Azija. Ir todėl toks savotiškas dviejų didelių rinkų, dviejų didelių ekonomikų susijungimas – tai yra ES ir JAV – tai sustiprins šitas ekonomikas“, – sako Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas.

Praėjusiais metais, nepaisant dar nepradėtos skirstyti 2014-2020 m. Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos, žemės ūkio sektoriaus skolinimosi poreikiai nemažėjo. Pernai, palyginti su 2013 metais, ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms SEB banko išduotų paskolų portfelis augo dešimtadaliu (11 proc.), lizingo – penktadaliu (20 proc.). Banko duomenimis, 7 iš 10 finansavimo atvejų pernai buvo skirti investiciniams projektams įgyvendinti.

„Tai, kad žemės ūkis daugiau skolinasi investicijoms, o ne apyvartinėms lėšoms, rodo, kad sektorius yra stabilus ir turi reikiamas finansines atsargas ne tik netikėtoms trumpalaikėms situacijoms, bet gali dalį jų skirti plėtrai“, − sako Virginijus Doveika, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius.

Banko duomenimis, viena daugiausiai besiskolinančių žemės ūkio šakų ir toliau išlieka augalininkystė – pernai 71 proc. naujų banko paskolų suteikta šio šakos ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms. Jos gautą finansavimą dažniausiai skyrė žemių įsigijimui, technikos atnaujinimui. Aktyviausiai, banko duomenimis, skolinasi Panevėžio, Kauno ir Šiaulių apskričių žemės ūkio įmonės ir pavieniai ūkininkai.

Pasak V. Doveikos, šiemet tikimasi dar didesnio žemės ūkio įmonių ir ūkininkų skolinimosi aktyvumo, kadangi pradėtos skirstyti ES skiriamos tiesioginės išmokos.

„Šiemet pradėtų skirstyti naujo finansinio laikotarpio tiesioginių išmokų struktūra yra atnaujinta ir ūkininkų laukia tam tikros naujovės, tačiau žemės ūkis yra vienas aktyviausių ES struktūrines lėšas įsisavinančių sektorių. Be to, dalis ūkių savo planus buvo apriboję būtent dėl laukiamų ES išmokų, tad jas pradėjus skirstyti šie ūkininkai ir vėl kreipiasi dėl reikiamo finansavimo“, - sako V. Doveika.