„Gyvūnui greičiausiai reikalinga pagalba. Gal pamatys šeimininkai, – sekmadienio rytą rašė vaizdą užfiksavusi moteris. – Čia yra prie Žiegždrių mini draustinio.“

Žiegždrių geologiniame take besilankę ar netoliese gyvenantys žmonės teigė, kad danielius taip „pasipuošęs“ ne pirmą dieną. 

„Aš prieš savaitę buvau, tai jis taip vaikščiojo“, – rašė Rasa.

Internautai Justinas ir Lidija rašė, kad šį vaizdą matė dar seniau. „Prieš mėnesį  jau taip lakstė „pasidabinęs“. Kiek teko susidurti, šeimininkams nelabai bus įdomu. Teko su dviem pabėgusiais danieliais prasilenkti, tai šeimininkų atsakas buvo, kad jie jau metus pabėgę apylinkėse laksto, bet nesugebam sugaudyt“, – patirtimi dalijosi Justinas.

„Šie žvėrys yra laukiniai ir taip lengvai neprisileidžia, tuo labiau per rują. O žmogus nepasigalynės su patinu, priešinantis tik daugiau bėdos bus. Medžiotojai yra paaiškinę, kad geriausia, kad jis pats nusidraskytų, tai mažiau streso gyvūnui“, – pastebėjo Jolanta.

Veterinarijos gydytoja, gyvūnų priežiūros centro, veterinarijos klinikos „Nuaras“ vadovė Jurgita Gustaitienė teigė, kad sunku vertinti situaciją jos nemačius, tačiau pataria apie pastebėtą vaizdą pirmiausia pranešti pačiam gyvūno augintojui. „Gyvūnui tikrai nieko nenutiks, bet savininkas yra atsakingas už savo gyvūnus ir jis turi nuspręsti, ką daryti, – sakė J. Gustaitienė ir patarė svetimiems žmonėms patiems gyvūno negelbėti. – Prie sveiko gyvūno žmogus net neprieis, o jeigu prieis, tai išsigandęs gyvūnas gali žmogų ir sužaloti. Išgąsdinus žvėrį, šis gali susižeisti. Prašau, niekada nelįskite prie laukinių gyvūnų.“

Renginys "100 varpelių Lietuvai", inicijuotas komandos smagumelis.lt, buvo proga atrasti šį taką, pasigėrėti parko gamtovaizdžiu, išbandyti organizatorių pasiūlytas pramogas ir prisidėti prie čia vis gausėjančios varpelių armijos.

"Varpelių neskaičiavome, tiesiog pasidžiaugiame, kad jų vis daugėja, nors būna, kad ir dingsta vienas kitas. Džiugu, kad žmonėms patinka varpelių kabinimo idėja", – pasakojo Kauno marių regioninio parko vyr.specialistė Ramunė Mikitiejeva.

Kurti skambantį taką parkas sugalvojo ir pradėjo pernai. Pirmus varpelius iškabino su Jaunaisias gamtos reindžeriais, tačiau tuomet netikėtai šie varpeliai dingo. "Kažkaip dirbtinai nesinori šios idėjos brukti, tad įdomu stebėti, kaip vystosi nauja tradicija, kažkas sužino, pamato, perduoda kitam. Viskam reikia laiko ir kantrybės", – kalbėjo specialistė.

Varpelius siūloma kabinti Kalniškių konglomerato atkarpoje (tiek, kiek tęsiasi atodanga, maždaug 400 metrų), ten yra specialūs kabliukai. "Tačiau galima kabinti ir kitur take, svarbu tvarkingai", – akcentavo atstovė.

Parko duomenimis, nuo balandžio mėnesio šiuo taku praėjo jau apie 8 tūkst. lankytojų. "Jų daugiau būna šiltuoju metų laiku, tačiau takas tinkamas lankyti visais metų laikais: rudenį peizažas nusidažo gelstančia medžių lapija, tad natūralios gamtinės spalvos jį vizualiai dar labiau paįvairina. Žiemą čia taip įdomu, nes tuomet geriau matosi reljefo formos", – pasakojo vyr.specialistė.

Šis takas ypatingas tuo, juo keliaudami galime be didelių pastangų iš arčiau susipažinti su senųjų Nemuno slėnio šlaitų sandara. "Perskaitę stendus sužinosite daugiau įdomių faktų apie geologiją ir vietos istoriją, pasuksite ne tik galvas, bet ir sukamus stendukus. Tad šis takas yra puiki edukacinė priemonė šeimoms ir ne tik", – dėstė R.Mikitiejeva.

Kur bus tako pradžia – renkasi lankytojai.  Pradinis taškas – vienas iš dviejų didelių stendų su medžio formos išdėstymu. Prie Kalniškių konglomerato yra patogesnė aikštelė automobiliams, tad ten dažniausiai visi ir pradeda pažintį su taku arba tiesiog apsiriboja pasivaikščiojimu ties Kalniškių konglomeratu, mat viso tako ilgis apie 1,6 km., maršrutas linijinis – tenka grįžti atgal, taip susidaro daugiau nueitų kilometrų, bet ir kalorijų sudeginama daugiau. 

Kaip pasakojo R.Mikitiejeva, takas apjungia du valstybės saugomus gamtos paveldo objektus – Žiegždrių ir Kalniškių konglomeratų atodangas. "Žiegždrių atodangoje tarp nuosėdinių uolienų gerai matyti juostuotųjų molių sluoksniai (varvos), jas iš arčiau apžiūrėti galima Žiegždrių atodangos pabaigoje, už gyvenvietės, nusileidus prie marių. Einant taku sunku nepastebėti storiausios Kauno marių krante (kamieno apimtis – 4,3 m, aukštis – 27 m.) liepos bei Smalakalnio, ant kurio senovėje žmonės iš beržo tošių virdavo dervą", – aiškino specialistė.

Stebint apirusius Kauno marių krantus, galima įsitikinti, kad geologiniai procesai vyksta ir dabar. Geologinių procesų „išdaigas“ mena ir pusapvalės, piltuvą ar amfiteatrą primenančios šlaito įdubos, vadinamos sufoziniais cirkais.

"Tako desertu vadiname Kalniškių konglomeratų atodangą su ertmėmis ir olomis. Tai 8 m aukščio, 400 m ilgio šlaitas, kurio viršutinėje dalyje atsidengia konglomeratų sluoksniai", – vardijo pašnekovė.

Konglomeratas – tai gamtiniu cementu į kietą uolieną surištas smėlis, žvyras, gargždas, šiek tiek primenantis betoną. Šlaite nuolat vyksta abrazijos procesai, uolienos dažnai atlūžta, įvairaus stambumo gabalais ritasi žemyn. Visa pakrantė ties konglomeratu nusėta tokiomis nuolaužomis, kas tikrai nėra itin būdingas kraštovaizdis Lietuvoje.

"Vienas toks gabalas, it meškos kupra styrantis iš vandens, primena legendą apie Žiegždrių dvare laikytą mešką, kuri paskubomis bėgdama ėsti nusirideno nuo šlaito. Apžiūrint konglomeratų ertmes ir nelygumus, galima matyti nedidelių varveklių. Tai sustingusios stalaktitų užuomazgos, kurių Lietuvoje niekur kitur nepamatysite", – tikino R.Mikitiejeva.

Šis takas antras pagal lankomumą objektas parke. Lyderis, anot specialistės, yra Kadagių slėnis Arlaviškėse (Arlaviškių pažintinis takas). Žiegždrių geologinį taką renkasi tie, kurie mėgsta aktyvesnį pasivaikščiojimą, nes take yra nemažai nusileidimų, pakilimų, laiptelių.

Pagal lankytojų srautus trečias yra Pakalniškių pažintinis takas Girionyse. "Populiarūs ir tokie parke esantys objektai kaip Pažaislio vienuolynas ar Rumšiškių liaudies buities muziejus bei Mergakalnio apžvalgos aikštelė Dovainonyse. Aplink Kauno marias yra daug įdomių, gražių vietų, lankytojų čia tikrai netrūksta, kiekvienas gali pasirinkti tai, kas jam labiau prie širdies – patogesnė infrastruktūra ar labiau laukinė, mažai žmogaus „nudailinta“ gamta", – dėstė R.Mikitiejeva.

Išskirtinė idėja

Kauno marių regioninio parko direkcija dar praėjusiais metais sumąstė originalią dovaną Lietuvos šimtmečio proga. Ji nutarė ypatingą gamtos kampelį – Žiegždrių geologinį taką – paversti mistikos apipinta vieta. Gamtos mylėtojai kviečia sukurti pirmą Lietuvoje skambantį taką, kuriame paslaptingus garsus kurtų vėjo kedenami varpeliai.

„Skambantis Žiegždrių geologinis takas. Varpelis bando pažadinti Žiegždrių mešką. Tai jos suakmenėjusi „kupra“ kyšo pakrantėje“, – taip rašoma Kauno marių regioninio parko socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje.

Direkcijos atstovai tikino, kad pernai vasarą užsikrėtė idėja sukurti skambantį taką, nes tai puiki dovana Lietuvai valstybės atkūrimo šimtmečio proga.

„Tuo pačiu tai ir nuostabi dovana mums patiems. Susikurti jaukią aplinką galime be ypatingų priemonių ir technologijų. Padovanok varpelį Lietuvai, mamai, tėčiui, sesei, draugui, uošvienei ar net augintiniui. Pernai paskelbę varpelių kabinimo ritualą Žiegždrių geologiniame take, tęsiame šią idėją. Kurkime vietos magiją kartu“, – kvietė gamtos prižiūrėtojai.

Varpelių dar nedaug

„Kauno diena“ pasidomėjo, kaip sekasi įgyvendinti skambančio tako idėją. Direkcijos atstovai patikino, kad varpelių dar nėra daug, tačiau niekas rankų nenuleidžia ir tikisi, kad idėja pritrauks daugiau varpelių muzikos entuziastų.

„Negaliu pasakyti, kad varpelių take būtų daug, gal kas nukabino, gal nelabai žmonės jų pakabino. Mes sakom, kad nereikia pirkti varpelių, jei žmonės turi jų atliekamų, lai atneša juos ir pakabina Žiegždrių geologiniame take. Tinka įvairūs, tiek moliniai, tiek metaliniai. Svarbu, kad skambėtų ir taip būtų kuriama vietos legenda ir emocija“, – sakė Kauno marių regioninio parko direktorė Nijolė Eidukaitienė.

Varpelių galia

Kauno marių regioninio parko svetainėje rašoma, kad pasak kinų legendos, seniai seniai vienas išminčius išsikvietė Vėjo Dvasią ir paprašė sudainuoti vieną iš savo dainų žmonėms. Įtikinta, kad yra svarbiausia iš visų stichijų, ji sudainavo pačią gražiausią dainą ir uždarė ją į bambuko stiebą. Išminčius iš tos stebuklingos dovanos padarė talismaną – vėjo varpelius – ir padovanojo žmonėms. Nuo to laiko tas, kuris gerbia orą ir savo namuose turi vėjo varpelius, yra globojamas šios galingos stichijos.

Susikurti jaukią aplinką galime be ypatingų priemonių ir technologijų. Padovanok varpelį Lietuvai, mamai, tėčiui, sesei, draugui, uošvienei ar net augintiniui.

Savo skambesiu jie neutralizuoja neigiamą energiją ir privilioja laimę bei sėkmę. Todėl geologinio tako lankytojai kviečiami varpelius kabinti bet kokia proga: gimtadienio, vestuvių, krikštynų ar tiesiog be progos. Tačiau kabinant varpelį reikia sugalvoti norą ar už ką nors padėkoti, tai prisidės prie stebuklingos auros kūrimo. Tegul jie laisvai linguoja vėjyje ir skamba džiugindami kitus lankytojus.

Be to, direkcija ragina nepamiršti ir vietos istorijų, kurių viena pasakoja apie senajame Žiegždrių dvare gyvenusią mešką. Meška buvo dresuota, padėdavo ponui įvairius darbus atlikti, už tai gaudavo paėsti. Kai tik ponas paskambindavo varpeliu, meška, jį išgirdusi, viską mesdavo ir lėkdavo ėsti. Taip vieną kartą beskubėdama ir užsimušė. Suakmenėjusią jos kuprą galima pamatyti konglomeratų atodangos pakrantėje – čia guli vienas didžiausių nuo atodangos atskilusių ir nuriedėjusių luistų, vadinamų Meškos kupra. Galbūt varpelių skambesys Žiegždrių meškos ir neprikels, bet teigiamas emocijas tikrai pažadins.

Kur kabinti?

Varpelius kabinti, tvirtinti ar rišti galima visame Žiegždrių geologiniame take. Tačiau direkcijos atstovai prašo tai daryti tvarkingai ir nelipti prie atodangos, nežaloti įrangos ir medžių.

„Kabinkite ten, kur yra galimybė: ant šakų, lentinės tako dalies, tako turėklų ir pan. Gerbkite kitų pakabintus varpelius. Kuo daugiau varpelių, tuo švaresnė bus šios vietos aura. Pavogtas varpelis laimės neatneš, atvirkščiai – prišauks bėdą“, – tikino Kauno marių prižiūrėtojai.

Kauno marių regioninis parkas kviečia pasivaikščioti nauju Žiegždrių geologiniu taku. Čia galima apžiūrėti Lietuvoje itin retus gamtinio cemento klodus, paragauti molio ar išspręsti gamtininkų sumanytus galvosūkius.

Nusileidus prie Kauno marių, pačioje Žiegždrių geologinio tako pradžioje, mintimis gali nusikelti maždaug 15 tūkst. metų atgal. Ekologas sako, kad čia anuomet tyvuliavo prieledyninės marios, palikusios molio sluoksnius. 

„Jį kramtant įspūdis kaip kramtant kokius blynus, iš karto tarp seilių ištirpsta“, – teigia buvęs Kauno marių regioninio parko ekologas Povilas Vitkauskas.

Tiesiant taką pastatyti stendai apie Kauno marių regioninio parko įdomybes. Legenda pasakoja, kad Žiegždrių pakrantėse, prie stebuklingų šaltinių, gyveno didžiulės varlės, galbūt užkeiktos buvusio dvaro damos. Jos esą išpildančios gerų žmonių norus – tereikėję plokščią akmenuką paleisti marių paviršiumi. Vaikams gamtininkai sugalvojo galvosūkių.

Tiesti beveik dviejų kilometrų pažintinį taką Kauno marių pakrantėmis nebuvo lengva – kaldami metalinius polius, darbininkai dažnai atsiremdavo konglomeratą – uolieną, panašią į cementą. Einant taku, atsiveria šios labai Lietuvoje retos uolienos atodanga, saugoma valstybės.

„Galima ir moksleiviams edukacines programas vesti, susipažinti su geologija, su tais ypatingais mūsų krantais. Kauno marių regioninio parko kraštovaizdžio elementas ir yra tie gyvi, griūvantys krantai“, – sako Kauno marių regioninio parko direktorė Nijolė Eidukaitienė.

Įrengti Žiegždrių geologinį taką kainavo 6 tūkst. litų, kuriuos skyrė Europos Sąjungos fondai ir Lietuva. Be šio tako, Kauno marių regioniniame parke itin lankomi Pakalniškių ir Arlaviškių pažintiniai takai.