Netrukus – permainos

Buvęs naktinis klubas greitai pasikeis iš esmės. Jame planuojama įrengti maisto prekių parduotuvę, o dalį patalpų išnuomoti kitomis prekėmis prekiaujantiesiems.

Važiuodami į šio centro aikštelę, vairuotojai turės būti atidūs, nes gatvės posūkyje jų gali laukti netikėtumai.

Priešingoje gatvės pusėje žaliuojančiame plote planuojama įrengti automobilių plovyklą. Šio žemės sklypo savininkas Artūras Mickus atviravo, kad būta planų čia statyti devynių aukštų administracinį pastatą. Bet kol kas to atsisakyta, sprendimą lėmė ne vienas veiksnys.

Planas dėl administracinio pastato statybos laikinai atidėtas. Kad sklypas nebūtų tuščias, jame ketinama įrengti savitarnos automobilių plovyklą.

Įvažą į ją verslininkas planuoja iš Švyturio gatvės pusės, kuri šioje vietoje labiau primena kaimo kelią, mat gatvė vis dar yra neasfaltuota.

Nerimas: būsimos plovyklos vietoje su A.Mickumi susitikę bendruomenės nariai turėjo daug klausimų. (Asociacijos „Vitės bendruomenė“ nuotr.)

Vyriausioji miesto architektė Mantė Černiutė-Amšiejienė patvirtino, kad Klaipėdos savivaldybėje tartasi įrengti Švyturio gatvės ruožą iki Gulbių gatvės 1-ojo namo.

„Sklypas yra ant kampo – prie būsimos sankryžos, ten labai sudėtinga įvažiuoti. Vystytojas yra įpareigotas suprojektuoti ir nutiesti nemažą gabalą Švyturio gatvės. Panašiu metu J.Janonio gatvės gale turi atsirasti du objektai – prekybos centras ir plovykla. Diskutavome, kaip suderinti vystytojo, miesto, uosto įmonės ir gyventojų interesus“, – apie pasitarimą pasakojo valdininkė.

A.Mickus sakė sklypo detaliuoju planu pasirūpinęs dar 2008 m. 2012-aisiais miesto architektai suformavo Gulbių gatvę, o kartu ir įvažą į jo sklypą. O gerokai vėliau naujas vyriausiasis architektas pamatė, kad įregistruota įvaža į sklypą kitoje jo pusėje.

Imsis gatvės projektavimo

„Panašu, Švyturio gatvės niekam nereikia – nei miestui, nei uostui, tik man vienam. Nuo sausio 1-osios įsigaliojo Savivaldybių infrastruktūros įstatymas, visi suprantame, kad gatvę tvarkyti yra miesto prievolė. Kadangi man į sklypą patekti kažkaip reikia, o laukti, kol kažkas išsimiegos, nėra racijos, keliu klausimą, ką galiu padaryti aš ir ką – miestas, nes šioje vietoje jau bus mokamas parkavimas. Bandėme apibrėžti, kiek ir kokių darbų už sklypo ribos turėčiau prisiimti“, – pasitarimo esmę paaiškino verslininkas.

Sutarta, kad A.Mickus ruožą patekti į savo sklypą įrengs savo lėšomis. Įvaža turėtų sutapti su J.Janonio ir Naujosios Uosto gatvės kampu.

Vėliau teks projektuoti visą Švyturio gatvę, kad ji taptų normalia arterija su šviesoforu reguliuojama sankryža.

Panašu, kad Švyturio gatvė vis dar yra labai jautrus miestui klausimas. Lyg ir atsisakoma sujungti ją su šiaurine išvaža iš miesto. Kita vertus, su minėta gatve besiribojanti įmonė ketina savo vartus perkelti toliau nuo gyvenamųjų namų.

A.Mickus tikisi, kad miestas griežtai pareikalaus uosto įmonių sunkiasvorius sunkvežimius laikyti savo teritorijoje, kad jie nebekimštų J.Janonio ir Naujosios Uosto gatvių.

Įvažą į plovyklą jis planuoja iš Švyturio gatvės, palei uosto tvorą.

Pasirūpins kaimynais?

„Dabar sprendžiu ne savo problemas, miestas tikrai naudosis ta gatve. Todėl, imdamasis suprojektuoti šią gatvę, padarysiu Klaipėdai dovaną. Taip, kaip yra dabar, netenkina nieko. Noriu, kad čia pagaliau ateitų XXI a. Tikiuosi, kad, miesto padedami ir uostui neoponuojant, įrengsime naują gatvę. Esu dėkingas administracijos direktoriui Gintarui Neniškiui, kuris suprato problemos esmę, kad situaciją reikia padėti spręsti“, – kalbėjo A.Mickus.

Jis tvirtino, kad su arčiausiai jo sklypo gyvenančiais žmonėmis konflikto nėra.

Būsimos plovyklos savininkas tikino kalbėsiąs su gyventojais, numatysiąs visas priemones, leisiančias pagerinti jų gyvenimo kokybę. Kaip vieną jų A.Mickus minėjo ketinantis statyti triukšmą mažinančią sienelę.

Trečiadienį verslininkas savo sklype susitiko su asociacijos „Vitės bendruomenė“ pirmininku Tomu Meškiniu ir kitais kvartalo žmonėmis.

A.Mickus rodė planus, pasakojo apie būsimus darbus ir žadėjo netrukus pristatyti projekto vizualizaciją.

Tokių, natūralia augalija apaugusių pievų, Klaipėdoje nėra mažai.

Vieną jų kasdien mato mėgstantieji pasivaikščioti ir pasivažinėti dviračiais Dangės pakrante nuo "Meridiano" Joniškės link.

Šalia tako žolei vešėti neleidžiama, ji nuolat pjaunama, tačiau toliau iki pat Bangų gatvei priskiriamų namų yra aukšta žole apžėlusi dykra.

Kai kuriuos klaipėdiečius toks vaizdas piktina. Jie teigia, jog, patikrinus tokius pažastis siekiančius žolynus, paaiškėtų, kad ten sanitarijos lygis neatitinka normų. Moteris piktinosi netvarka ir nevalyvumu.

Klaipėdos savivaldybės miesto tvarkymo skyriaus vadovė Irena Šakalienė paaiškino, kad šis plotas, kaip ir daug kitų, niekada nebuvo šienaujamas, nes tam nėra pinigų, o ir tokio tikslo nesama.

Ten, kur ketinama statyti Bastionų tiltą, nuo seno želia žolė, tačiau šioje vietoje yra du privatūs sklypai, jų savininkai taip pat neskuba šienauti.

"Tokių neprižiūrimų plotų Klaipėdoje yra apie 60 hektarų. Visi – žmonių nevaikštomi, juose nevyksta jokie renginiai. Žolei augti leidžiama tik dykrose. Nesame tokie turtingi, kad galėtume pasirūpinti visiškai visais miesto žolynais. Kita vertus, ir turtingose Vakarų Europos valstybėse paliekami natūraliai želiantys plotai. Tai daroma tam, kad vaikai žinotų, kaip atrodo nenupjauta pieva. Bet tarp gyvenamųjų namų ir žmonių lankomose vietose žolė pjaunama kelis kartus per vasarą", – aiškino I.Šakalienė.

Nešienaujamų plotų yra šalia Minijos g. ir Statybininkų pr. bei Minijos ir Senosios Smiltelės g. sankryžos, Jūrininkų pr., prie prekybos centro BIG, už stadiono Sportininkų g., Tauralaukyje, greta Šiaurės pr., šalia Joniškės g. iki pat Liepų g.

Visos šios teritorijos Miesto tvarkymo skyriaus darbuotojams yra žinomos.

Nė vienoje nešienaujamų vietų nėra apsigyvenę benamiai, neišaugo šiukšlynai.

Iš pievos šalia Šiaurės prospekto, Trinyčių parkelio jie buvo iškraustyti, dabar šios vietos nebekelia pasibjaurėjimo.

Nepaprastai tvirto ir savito charakterio, kandi, tačiau itin geros širdies, labai dosni ir tikra savo darbo profesionalė. Tokia buvo habilituota biologijos mokslų daktarė Eugenija Šimkūnaitė, kurios atminimas iki šiol gyvas, nors Žiniuone žmonių vadintos mokslininkės tarp mūsų nebėra jau 19 metų.

Iš gimtųjų Tauragnų – į mokslo aukštumas

Visą savo gyvenimą E. Šimkūnaitė, jai kovo 11 d. būtų suėję 95-eri, paskyrė vaistiniams augalams tyrinėti. Jie būsimąją mokslininkę lydėjo nuo pat vaikystės. Pažinti augalus ir atskleisti jų paslaptis Tauragnų apylinkėse augusi mergaitė mokėsi iš kaimo senolių. Tai E. Šimkūnaitę pastūmėjo tapti farmacininke ir savo gyvenimą paskirti pačių įvairiausių gydomųjų žolynų tyrimams.

Keliaudama po Lietuvą E. Šimkūnaitė ne tik ieškojo vaistinių augalų radimviečių, bet taip pat rinko tautosaką bei žodžius lietuvių kalbos žodynui. Nepaprastai turtingas ir išmoningas buvo ir pačios mokslininkės žodynas. Kai kurie jos į pasaulį paleisti posakiai iki šiol sklando ir prisimenami su šypsena. „Nu, varlos...“, – į jos paskaitas būriais plūdusius studentus pasveikindavo mokslininkė. O patarimo prašyti atėjusius žmones įspėdavo: „Tik vieno neprašykit: iš durno razumną padaryti. Ir kad kaimyno žmona jus mylėtų. Šito tikrai nesiimu ir nesiimsiu...“.

Nors E. Šimkūnaitė mėgdavo iš savęs pasijuokti pasivadindama ragana, kartais paburdavo iš augalų ar delno, tačiau iš tiesų ji buvo visiškai atsidavusi mokslui ir į vaistines augalų savybes žiūrėjo labai atsakingai. Ji pykdavo, kai kas nors su augalais elgdavosi nemokšiškai, užsiimdavo savigyda ir visuomet sakydavo, kad „nėr žolynų negydančių, tik atitikt reikia“.

Aplenkė savo laiką

O „atitikt“ E. Šimkūnaitė tikrai mokėjo. Kaip Mokslų akademijoje surengtame mokslininkės 95-ojo gimtadienio minėjime kalbėjo Lietuvos onkologijos instituto gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia, daugybė E. Šimkūnaitės aprašytų vaistinių augalų savybių plačiai žinomos šiuolaikinėje viso pasaulio farmacijoje.

„Be to, E. Šimkūnaitė žinojo, kad augalai turi savo biolaukus, kuriais galima paveikti žmogaus biolauką. Todėl mokslininkė labai saugodavo vaistinių augalų radimvietes, neleisdavo jų niokoti, išpjauti visų augalų. Nes tik tokiose vietose augantys augalai turi gerus biolaukus“, – pasakojo J. Ruolia.

Pasak Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo pirmininkės Birutės Karnickienės, galima sakyti, kad E. Šimkūnaitė tam tikra prasme aplenkė savo gyventą laiką, nes kai kurios jos propaguotos idėjos populiarios tapo tik prabėgus keliems dešimtmečiams.

„Dabar mes kalbame apie ekologiją, sveiką gyvenimo būdą ir panašius dalykus. E. Šimkūnaitė dar tuomet apie tai šnekėjo, ragino maitintis sveikai, dėvėti iš natūralių medžiagų pagamintus drabužius, propagavo ekologijos, gamtosaugos idėjas“, – kalbėjo B. Karnickienė.

Taigi E. Šimkūnaitės palikimas ir šiandien tebegyvuoja . Mokslų akademijoje vykusio vakaro metu buvo pristatytas visiškai naujas leidinys „Eugenijos Šimkūnaitės receptų rinkinys“,  kuriam po visas pakampes pabirusius mokslininkės receptus surinko Lietuvos medicinos ir farmacijos muziejus. Prekyboje pasirodė jau antroji E. Šimkūnaitės vardo arbatų linija, kurią pagal mokslininkės receptus ir patarimus sukūrė bei į švelnias kaip šilkas pagalvėles supakavo „Acorus vaistažolių“ ekspertai.

Neatstumdavo nė vieno

Anot B. Karnickienės, E. Šimkūnaitės atminimas neblėsta, nes visoje Lietuvoje vis dar gausu žmonių, prisimenančių mokslininkės asmenybę ir jos gerus darbus. Visi, kurie į ją kreipdavosi patarimo, nesvarbu, ar eiliniai kaimo žmonės, ar aukšti pareigūnai, sulaukdavo pagalbos. O žmonės į E. Šimkūnaitę kreipdavosi pačiais įvairiausiais klausimais, nebūtinai susijusiais su žolynais ir sveikata.

„Kai „Valstiečių laikraštyje“ E. Šimkūnaitė turėjo savo patarimų skiltį, į ją kreipdavosi žmonės dėl įvairiausių  problemų. Būdavo net tokių, kurie klausdavo, kaip išnaikinti muses, atsikratyti pelių ar ką daryti, kad negirgždėtų sodybos vartai. Į visus klausimus Eugenija visuomet atsakydavo, nė vieno nepamiršdavo. Tikriausiai tai ir traukė žmones“, – svarstė B. Karnickienė.

Be to, visi žinojo, kad E. Šimkūnaitė turi tvirtą stuburą, nepataikauja niekieno nuomonei ir visuomet rėžia teisybę. Tad žmonės jautė, kad jos patarimai yra sąžiningi ir teisingi.

„Eugenija taip pat buvo puiki psichologė, labai gerai išmanė žmonių santykius. Per jos gimtadienius, kurie visuomet būdavo didelės šventės, ji žinodavo, ką prie ko sodinti, kaip viską organizuoti, kad visi būtų linksmi ir patenkinti. Ji žinojo, kad egzistuoja žmonių biolaukai, kuriuos reikia derinti. Net daug laiko kartu praleidžiantiems sutuoktiniams siūlydavo bent atostogauti atskirai, kad vienas nuo kito pailsėtų ir pasiilgtų. Juk anksčiau kaimuose darbai buvo skirstomi: vyrai išeidavo į laukus, moterys likdavo namuose prie ruošos darbų. O šiandien vyras su žmona vis stumdosi mažose daugiabučių „dėžutėse“. Tik, žinoma, reikėtų nepamiršti pareigų šeimai“, – juokdamasi mokslininkę citavo Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo pirmininkė.

Automobilių aikštelę namo kieme savo lėšomis išplėsti apsisprendę gyventojai apstulbo sužinoję, kad už purvynu virtusio žolyno sunaikinimą turės pakloti 35 tūkst. litų. Klaipėdiečiai kreipėsi į savivaldybę, kuri viešai ragina žmones patiems įsirengti aikšteles, tačiau jos pagalbos nesulaukė.

Kieme – aštuonios vietos

Naujakiemio gatvės 15 daugiabučio namo, kuriame yra 60 butų, kieme šiuo metu stovėjimo vietos įrentos tik 8 automobiliams. Dėl jų tarp vairuotojų nuolat kyla konfliktai. Dėl užgrūsto kiemo prie namo sudėtinga privažiuoti specialiųjų tarnybų – greitosios medicinos pagalbos, ugniagesių – automobiliams. Gyventojai yra priversti statyti savo mašinas ant žaliosios vejos.

Įmonės „Debreceno valda“, kuri administruoja pastatą, direktorius Jevgenij Sakovskij pasakojo, kad Naujakiemio gatvės 15 name gyvenantys klaipėdiečiai išplėsti aikštelę apsisprendė prieš metus.

Čia numatyta įrengti dar 36 stovėjimo vietas – išasfaltuoti 770 kvadratinių metrų žolyno. Pasak vadovo, yra gauti visi reikiami leidimai aikštelei išplėsti.

Purvynas tapo problema

J.Sakovskij atkreipė dėmesį, kad projekto įgyvendinimas brangus. Vien techninis projektas kainuos 5 tūkst., stovėjimo vietų įrengimas – dar apie 80 tūkst. litų.

Tačiau, anot vadovo, paaiškėjo, kad gyventojų pinigines dar labiau paplonins kompensacija už žaliosios vejos sunaikinimą. Skaičiuojama, kad už žolyno, kuris jau seniai virtęs purvynu, sunaikinimą reikėtų sumokėti 35 tūkst. litų.

„Tai viena pagrindinių problemų. Gyventojams ir taip aikštelės išplėtimas daug kainuos, o čia dar reikia sumokėti tokią sumą už orą“, – pabrėžė J.Sakovskij.

Pasak vadovo, savivaldybė aiškina, kad galima ir nemokėti šios sumos. Reikia tik želdynus atsodinti kitoje vietoje. Tačiau J.Sakovskij atkreipė dėmesį, kad gyventojai vis tiek turės papildomų išlaidų.

„Koks skirtumas, ar pinigus mokėti, ar medžius pasodinti. Vis tiek išlaidos“, – teigė vadovas.

Žolyną išvažinėjo mašinos

Naujakiemio gatvės 15 namo gyventojui Jurijui Vlasovui visiškai nesuprantama, kodėl reikia atlyginti žalą už žolyną, kurio realiai nėra.

Žalioji veja jau seniai yra virtusi purvynu. Ją išvažinėjo automobiliai, kurių kieme nėra kur pastatyti.

„Kas sugalvojo tokį mokestį? Koks ten žaliasis plotas? Atrodo, kad mes komercinį objektą, iš kurio uždirbsime milijonus, norime statyti, o ne aikštelę plėsti“, – piktinosi gyventojas.

Savo lėšomis automobilių aikštelę nusprendę susiremontuoti Naujakiemio gatvės 15 namo gyventojai birželį kreipėsi į savivaldybę dėl dalinės paramos projektavimo darbams.

Tačiau sulaukė neigiamo atsakymo. Savivaldybė nurodė, kad neturi galimybių finansuoti minėtų darbų, nes šių metų miesto biudžetas patvirtintas ir pinigai paskirstyti.

Savivaldybės pozicija stebina

Rugpjūčio pradžioje į miesto merą dėl paramos gyventojams, norintiems susitvarkyti aikštelę, kreipėsi ir namo administratorius.

Prašoma arba atleisti nuo kompensacijos už vejos sunaikinimą, arba šį mokestį kompensuoti. Tačiau, anot J.Sakovskij, atsakymo raštu į prašymą dar nesulaukta.

„Naujakiemio 15 namo gyventojų iniciatyva sveikintina. Gal, įgyvendinus šį projektą, aikšteles kiemuose norėtų plėsti ir kiti“, – pabrėžė vadovas.

J.Vlasovą stebina savivaldybės, kuri viešai gyventojus skatina prižiūrėti kiemus, nenoras padėti.

„Miesto valdžia nori, kad daugiabučių namų kiemuose atsirastų stovėjimo aikštelės, o prisidėti nenori niekuo“, – pastebėjo gyventojas.

Įteisinimas nėra išeitis

Anot J.Sakovskij, automobilių aikštelę prie namo norima išplėsti neįteisinus sklypo prie pastato.

„Mes ėjome kitu keliu, nei siūlo savivaldybė, tačiau viskas trunka ilgai. Aikštelę rengsime valstybinėje žemėje, neįteisinus sklypo prie pastato. Tam turime visus leidimus“, – aiškino vadovas.
J.Sakovskij teigimu, jei namas įsiteisintų sklypą, automobilių stovėjimo problema neišsispręstų.

„Gyventojai taptų atsakingi už žemę, turėtų mokėti nuomos mokestį už kiemo priežiūrą. Tačiau daugiau stovėjimo vietų dėl to neatsirastų. Jei savivaldybė sutvarkytų aikšteles daugiabučių kiemuose, manau, kad gyventojai sutiktų įsiteisinti sklypus. Tačiau, deja, taip nebus“, – tvirtino vadovas.

J.Sakovskij pabrėžė, kad aikštelės išplėtimas Naujakiemio gatvės 15 namo kieme – bandomasis projektas. Įgyvendinus jį, įrengti daugiau automobilių vietų būtų siūloma ir kitų namų gyventojams.

„Vienu metu darytume daug projektų, todėl būtų mažesnės išlaidos. Jau žinotume, kaip elgtis. Vietų mašinoms trūkumas daugiabučių namų kiemuose – didelė problema visame mieste“, – tvirtino vadovas.

Užsiima mokslinėmis teorijomis?

Pasak Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktoriaus Liudviko Dūdos, Naujakiemio gatvės 15 namo gyventojai ir administratorius užsiima ne darbais, o mokslinėmis teorijomis.

„Jie nėra nieko pateikę savivaldybei. Net sąlygų neišsiėmę. Parašė teiginį, kad viską yra susitvarkę dėl aikštelės įrengimo, ir prašo atleisti nuo kompensacijos už želdynų sunaikinimą. Viską pradeda nuo vidurio. Vienu raštu išspręsti nieko nepavyks“, – komentavo departamento direktorius.

L.Dūda pabrėžė, kad suma, kurią reikėtų mokėti už žolyno panaikinimą Naujakiemio gatvės 15 namo kieme, tikrai būtų ne tokia, kokią nurodo gyventojai ir administratorius.

„Savivaldybė tikrai nenurodė, kad tiek reikėtų mokėti. Jie, matyt, patys susiskaičiavo pagal aplinkos ministro įsakymą. Kompensacija tikrai būtų mažesnė“, – dėstė direktorius.

L.Dūdos teigimu, visiškai atleisti gyventojus nuo mokesčio už želdynų sunaikinimą negalima.

„Ministro įsakymo nepakeisime. Tačiau Aplinkos kokybės skyriaus specialistai buvo apskaičiavę ir pateikę variantus, kaip sumažinti kompensacijos dydį“, – tvirtino direktorius.
Pasak L.Dūdos, gyventojai vietoj kompensacijos galėtų atsodinti želdinius – pavyzdžiui, apsodinti gyvatvore aikštelę.

„Tada didelių pinigų nereikės mokėti. Kainuos tik sodinukai“, – skaičiavo direktorius.

Be to, anot jo, kompensacijos suma būtų sumažinta ir atsižvelgus į žolyno kokybę.

„Yra visokių variantų. Tačiau jie parašė vieną raštą ir dingo“, – teigė vadovas.

Aikštelė gyventojams nepriklausys

L.Dūdai keista pasirodė tai, kodėl Naujakiemio gatvės 15 namo gyventojai neįsiteisina sklypo, kaip skatina savivaldybė, o aikštelę rengia valstybinėje žemėje.

„Tada mokėtų mokestį už žemę, būtų sklypo šeimininkai. Dabar jie aikštelę rengia valstybinėje žemėje. Jos gyventojai negalės įregistruoti, neturės jokių teisių į žemę, nesukurs turto. Jei jie tokiu keliu eina, tai tegul susimoka už žolyną. Jei įsiteisintų sklypą, tada viskas būtų kitaip“, – tvirtino direktorius.

Pasak vadovo, Klaipėdoje yra 1 proc. daugiabučių namų, prie kurių įteisinti sklypai. Daugiausia jų – naujos statybos. Iš viso uostamiestyje yra per 2 tūkst. daugiabučių namų.
„Gyventojai turi suprasti, kad anksčiau ar vėliau turės prisiskirti sklypus prie daugiabučių namų ir privalės prižiūrėti savo teritoriją“, – pabrėžė L.Dūda.

Komentaras
Ramunė Staševičiūtė
Miesto tarybos Teritorijų planavimo komiteto pirmininkė

Žiaurokai atrodo, kai gyventojai, kurie nori įsirengti automobilių stovėjimo aikštelę, turi sumokėti 35 tūkst. litų už sunaikintą žolyną. Suprantu, kai tokie pinigai prašomi iš įmonių, kurios nori užimti žaliąsias teritorijas, plėsdamos savo gamybą. Šiuo atveju žmonės nori tik pagerinti savo gyvenimo sąlygas. Tačiau, jei nori panaikinti veją, turi sugalvoti, kaip tai kompensuoti. Gal aikštelę reikėtų ne asfaltuoti, o pakloti ažūrines trinkeles, kurios užželia? Žolynas nebūtų visiškai sunaikintas. Gal tai užskaitytų kaip kompensaciją – žaliąjį plotą? Yra ir kitokių alternatyvų. Reikia tik ieškoti. Žinoma, gal tos priemonės yra brangesnės nei aikštelės asfaltavimas, tačiau ar verta mokėti 30 tūkst. litų? Galiausiai vietoje žolyno galima pasodinti ir medžių kieme. Šiaip žalos už žaliųjų plotų sunaikinimą atlyginimas reikalingas. Priešingu atveju, į ką pavirs mūsų miestas. Visur būtų išasfaltuota. Neliktų jokio medžio prie namo. Tokios kompensacijos žmones priverčia mąstyti plačiau, žiūrėti kūrybiškai, ieškoti kitų priemonių, galvoti, ką daryti, kad būtų sunaikinta kuo mažiau želdinių. Nuo to tik patiems yra geriau.