Labiausiai buvo apgirtęs rinkėjas Vilniaus rajone.

„Surašytas protokolas, nustatytas 3,5 promilės neblaivumas“, – BNS informavo Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Tuo metu Zarasų rajone į rinkimų apylinkę balsuoti atvyko trys neblaivūs asmenys – jiems atitinkamai buvo nustatytas 0,6, 0,4 ir 2,7 promilės girtumas. Jiems gresia atsakomybė už pasirodymą viešoje vietoje esant neblaiviems.

Alytaus apskrities policija gavo pranešimus, kad trys asmenys vartojo necenzūrinius žodžius ir triukšmavo.

Pagal vieną pranešimą, Alytaus rajone, Miroslavo kaime, rinkimų stebėtoja 11.30 val. pasiskundė pareigūnams, kad nepažįstamas vyras keikiasi necenzūriniais žodžiais ir grasina.

Šiems pažeidėjams gresia atsakomybė už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą.

Surašytas protokolas, nustatytas 3,5 promilės neblaivumas.

Iki 17 val. policija visoje Lietuvoje gavo 34 pranešimus apie galimus pažeidimus per rinkimus, pradėtų ikiteisminių tyrimų nebuvo, dėl dviejų pranešimų iš Vilniaus apskrities pradėti aplinkybių patikslinimai.

Iš viso nuo kovo pradžios policija gavo per 200 įvairių pranešimų apie galimus pažeidimus per rinkimus.

Šiuo metu pareigūnai atlieka dešimt ikiteisminių tyrimų dėl galimo trukdymo pasinaudoti rinkimų teise, keliems asmenims pareikšti įtarimai.

Tyrimus atlieka Alytaus, Marijampolės, Utenos, Švenčionių, Klaipėdos, Telšių pareigūnai. Kai kuriose apskrityse atliekama po kelis ikiteisminius tyrimus dėl galimų rinkimų pažeidimų.

Už trukdymą pasinaudoti rinkimų teise numatoma bausmė – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Pakartotiniuose merų rinkimuose iki 18 val. balsavo 42,30 proc. rinkėjų, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.

Iki 17 valandos rinkimų dieną sekmadienį prie balsadėžių atėjo 32,25 proc. rinkėjų. Dar 10,05 proc. jų balsavo iš anksto.

Merų rinkimai vyksta daugiau kaip pusėje – 34 iš 60 – savivaldybių.

Balsavimas rinkimų apylinkėse baigsis 20 valandą.

Merai renkami Klaipėdos ir Vilniaus miestuose, Alytaus, Anykščių, Biržų, Ignalinos, Jurbarko, Kaišiadorių, Kelmės, Kėdainių, Klaipėdos, Kupiškio, Lazdijų, Mažeikių, Panevėžio, Pasvalio, Radviliškio, Raseinių, Skuodo, Šakių, Šiaulių, Šilalės, Šilutės, Telšių, Trakų, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilniaus, Zarasų rajonuose, taip pat Elektrėnuose, Kalvarijoje, Pagėgiuose ir Visagine.

Pakartotinis balsavimas vyksta savivaldybėse, kur merai nebuvo išrinkti pirmajame ture. Tam reikėjo surinkti per 50 proc. rinkimuose dalyvavusių gyventojų balsų.

Antrajame ture rungiasi du daugiausiai balsų per pirmąjį turą surinkę kandidatai.

„Buvo gautas pranešimas, kad asmuo kimba prie praeivių ir keikiasi, pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl viešosios tvarkos pažeidimo“, – BNS sakė policijos atstovė Julija Samorokovskaja.

Teisena atliekama pagal Administracinių nusižengimo kodekso 481 straipsnį, numatantį atsakomybę už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą.

Necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo 30 iki 140 eurų.

Buvo gautas pranešimas, kad asmuo kimba prie praeivių ir keikiasi.

Iš pradžių L. Ragelskis buvo pastebėtas Vasario 16-ąją, po pirmojo Vytauto Landsbergio, pirmojo po 1990 metų atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovo, kalbos Signatarų namų balkone, susirinkusiųjų minioje.

Pasak policijos, tarp L. Ragelskio ir kelių kitų asmenų buvo kilęs žodinis konfliktas.

Vakare L. Ragelskis vėl įkliuvo pareigūnams, nes minėjimo dalyviai skundėsi, kad vyriškis juos keikė ir įžeidinėjo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėja kitą šio vilniečio bylą, kurioje jis kaltinamas savo viešuose pasisakymuose niekinęs žydus ir baltarusius, niekinančius vaizdo įrašus įkėlęs į interneto vaizdo kanalą, taip pat į šiukšlių maišą buvo sukrovęs prie Baltarusijos ambasados Vilniuje pastatytus nuo Minsko režimo žuvusių aktyvistų portretus.

Byloje apklausiami liudytojai, kaltinamasis kaltės nepripažįsta ir parodymus žada duoti vėliau.

L. Ragelskis anksčiau yra minėtas Valstybės saugumo departamento viešai skelbtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime. Žvalgybos teigimu, šis asmuo „kuruoja antivakarietiškų ir prorusiškų straipsnių“ iš įvairių interneto tinklapių platformą lietuvių kalba – ldiena.lt.

Teismui kaltinamasis sakė užsiimantis individualia veikla, eina sostinės daugiabučio namo bendrijos pirmininko pareigas.

K. Juraitis lapkričio 1-ąją savavališkai nuėmė uždangalą nuo vienos iš sovietinių skulptūrų Antakalnio kapinėse.

Teisena pradėta dėl nedidelis viešosios tvarkos pažeidimo, antradienį BNS informavo Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja.

Už tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, numatoma bauda nuo 30 iki 140 eurų.

Pasak policijos, Vilniaus savivaldybės įmonė „Grinda“ vėl uždengė skulptūrą.

Su Baltarusijos valdžia šiemet susitikti vykęs K. Juraitis figūruoja A. Paleckio įsteigto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ byloje. Joje keliems asmenims teisėsauga yra pateikusi įtarimus dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą. K. Juraitis patvirtino, kad buvo apklaustas šioje byloje.

Šešias Antrojo pasaulinio karo sovietų karius vaizduojančias figūrines pilko granito stelas sostinės savivaldybės politikai yra apsisprendę nukelti, vėliau jas ketinama perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui.

Tačiau tam sutrukdė K. Juraičio ir kelių kitų asmenų skundas Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetui – šis pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.

Teisingumo ministerija komitetą informavo, kad šis yra suklaidintas, nes sostinės valdžia neketina „išniekinti Antrojo pasaulinio karo karių kapų“, o tik pašalinti sovietinę ideologiją įkūnijančias militaristines skulptūras.

Mūšis dėl naujo sklypo

"Klaipėdos laivų remontas", kurį nuo 2020 m. pabaigos pakeitė bendrovė "Kruizinių laivų terminalas", dar 2011 m. išsinuomojo 0,5817 ha žemės plotą iki 2019 m. pabaigos.

Kai 2019 m. buvo imtasi žygių pratęsti nuomos sutartį iki 2024 m. vidurio, paaiškėjo, kad dalis žemės jau priklauso ne Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, o Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT).

Rengiant detalųjį planą teritorijoje susiformavo naujas 0,1031 ha (10,31 aro) sklypas. Jis ir perduotas NŽT. Priežastis – naujai suformuotas sklypas skirtas ne uosto reikmėms tenkinti ar krantinei eksploatuoti, jo paskirtis nurodyta kaip "kita". Todėl sklypas neperduotas Uosto direkcijai.

Kai "Klaipėdos laivų remontas" panoro išsinuomoti tą sklypą ir kilo mūšis, kuris atsirito iki LAT. "Klaipėdos laivų remonto" atstovai tikino, kad sklypas trukdo tolesnei jų nuomojamos teritorijos plėtrai. NŽT ėmėsi visų žygių, kad to sklypo neišnuomotų.

"Danės galerijos" stabdys

"Klaipėdos laivų remontas" dėl naujo sklypo pajuto tarsi ir neteisybę. Jis atsirado po to, kai vykdant šios bendrovės privatizavimo sutartį imtasi griauti senus pastatus, statyti naujus ir pritaikyti teritoriją visuomeniniams jūriniams Klaipėdos miesto poreikiams. Turėjo būti pastatyta "Danės galerija".

Tam buvo rengiamas detalusis planas, kurio vienas iš organizatorių ir buvo "Klaipėdos laivų remontas". Detaliojo plano rengimo procesas suformavo naują 0,1031 ha sklypą tarsi kokį šašą.

Už sklypą valstybė negavo pajamų, nes, pasibaigus nuomos sutarties terminui, jis nebuvo pratęstas, plotas nebuvo nuomojamas.

Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. balandžio 6 d. "Klaipėdos laivų remonto" ieškinį dėl sklypo tenkino – nurodė, kad žemės nuomos sutarties terminas turi būti pratęstas iki 2024 m. birželio 21 d. Teismo vertinimu, nėra leistina, kad "pradėti darbai ir ilgalaikis investicinis projektas nėra vertinami, nėra leidžiama jų užbaigti, nors nuomos mokestis iki tol mokėtas tinkamai".

Gal viskas būtų ir pasibaigę, tačiau 2021 m. rugpjūčio 5 d. Klaipėdos apygardos teismas ieškinio dalį dėl atsiradusio naujo sklypo nuomos iki 2024 m. birželio 21 d. atmetė. Laikytasi nuostatos, kurios laikėsi ir NŽT – patvirtinus detalųjį planą susiformavo naujas sklypas, kurio paskirtis nebėra uosto žemė, todėl teisės nuomotis šį žemės sklypą be aukciono nebelieka – šiame sklype suplanuoti statybos darbai nebegali būti vykdomi.

Valstybė patyrė nuostolių

LAT neskundžiama nutartimi priėmė sprendimą, palankų "Klaipėdos laivų remonto" teisių perėmėjai "Kruizinių laivų terminalo" bendrovei. Naujai suformuoto netgi kitos paskirties žemės nuomos terminas turės būti pratęstas iki 2024 m. birželio 21 d.

Šio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tą žemę "Klaipėdos laivų remontas" nuomojosi nuo 2011 m. – dar iki detaliojo plano rengimo, kurio metu buvo suformuotas naujas 0,1031 ha valstybės žemės sklypas.

Dėl to sklypo jau buvo susiformavęs pagrįstas veiklos tęstinumo modelis, kaip buvo susitarta su pradiniu sklypo valdytoju, kai jis dar priklausė Uosto direkcijai. LAT kolegijos vertinimu, Nacionalinė žemės tarnyba nepagrįstai atsisakė sudaryti sutartį dėl nuomos tęstinumo.

Dėl netinkamos NŽT veiklos bendrovė buvusi priversta įsitraukti į kelerius metus trukusius teisminius procesus, tuo laikotarpiu ji negalėjo tinkamai valdyti sklypo ir juo naudotis. Už sklypą valstybė negavo pajamų, nes, pasibaigus nuomos sutarties terminui, jis nebuvo pratęstas, stovėjo nenuomojamas.

Dar daugiau – NŽT turės sumokėti teismo išlaidas, o tai reiškia, kad tam bus skirti pinigai iš šalies biudžeto – visų mokesčių mokėtojų pinigai. Kažkas negerai yra valstybėje, jei jos tarnybos įjungia stabdžius ten, kur jie realiai neturėtų būti naudojami.

Klausimai dėl taros

Incidentas nutiko pirmadienį, prieš vidurdienį. Policija į prekybos centrą "Norfa", esantį Vilniuje, buvo kviesta dėl smulkios vagystės.

"Akvarelės studija "Barkodai". Nemiegu, naktimis "barkodus" piešiu, labai sunku, akvarelė išsilieja. Po to policiją kviečia", – į dienraščio "Klaipėda" žurnalistų skambutį atsiliepė N.Puteikis.

Klaipėdietis aiškino, kad informacija viešumoje pasirodė be jo komentaro, tad visas incidento smulkmenas jis žada pateikti ketvirtadienį rengiamoje spaudos konferencijoje.

Į ją dabartinis Seimo nario Petro Gražulio padėjėjas žada atsinešti to paties gėrimo butelį, kurio nenorėjo priimti taromatas.

Ne dėl dviejų eurų čia klausimas. Kiek pinigų iš gyventojų buvo paimta taikant depozito mokestį?

"Parodysiu tuos daiktus, visi galės pamatyti. Kaltė yra gamintojų ir prekybininkų. Į prekybą paleidžiama tara, kurios nepriima taromatai. O užstatą tai paima. Kuo čia aš dėtas? Nukentėjo juk dešimtys tūkstančių žmonių, kurie taip pat pirko. Aš tik degtinę geriu. Nesakysiu, koks ten gėrimas buvo", – aiškino N.Puteikis.

Atsiėmė už viską

Vyras tikino, kad į taromatą sėkmingai pridavė 70 vienetų taros. Už butelius gavo septynis eurus.

Policijai buvo paskambinta tik tada, kai, pasak buvusio Seimo nario, su apsaugos darbuotoju kilo žodinis konfliktas.

Naglis Puteikis / Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Apsauga iškvietė policiją, o ši stojo į prekybos centro pusę. Viskas, kas buvo parašyta viešoje erdvėje, iš tiesų įvyko atvirkščiai. Kai pradėjau reikšti pretenzijas, man iškvietė policiją. Apsaugos darbuotojai pareiškė, kad čia ne jų reikalas. Kol laukiau policijos, apsaugos darbuotojas į šuns dienas dėjo valdžią. Atsiėmiau už viską – ir už pensijas, už kelius, už jų siaurinimus, už stažo mažinimą ir už mažą jo algą. Teko stovėti ir klausytis", – pasakojo N.Puteikis.

Jis teigė, kad jis policijos automobilyje išbuvo pusantros valandos.

"Policininkai vis kažkam skambino. Jie tepasakė, kad negali manęs paleisti, surašę įspėjimą. "Varanoke" bent jau tualetus galėtų įrengti. Arba galėtų duoti pieštukų, galėčiau darbą pratęsti", – ironizavo N.Puteikis.

Už ką bus baudžiamas, N.Puteikis sakė nežinantis.

"Juk nagrinėjimo nebuvo. Policininkas pareiškė, kad medžiagą perduos tyrėjai, ši aiškinsis. Viskas. Esą tuomet galėsiu pateikti įrodymus. Bet kai perskaičiau internete antraštes, supratau, kad įrodymų niekam nebereikia. Toks gyvenimas", – kalbėjo N.Puteikis.

Kažkas vagia milijonus?

Policijos atstovas spaudai Ramūnas Matonis tikino, kad policijos pareigūnai į prekybos centrą iškviesti apsaugos darbuotojų.

"Kas ten nutiko, reikia klausti apsaugos darbuotojų. Pradėtas tyrimas dėl vagystės pagal Administracinių nusižengimų kodekso108 straipsnį", – patikslino R.Matonis.

Šis straipsnis byloja, kad už smulkią vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą gresia bauda nuo 90 iki 400 eurų.

"Dabar jau įsižeidžiau. Ne dėl dviejų eurų čia klausimas. Kiek pinigų iš gyventojų buvo paimta taikant depozito mokestį? Dabar jau aš skaičiuosiu. Jei jau aš vagis, tai laikykitės. Administratorius veda statistiką, kiek taros parduota ir kiek jos sugrąžinta. Įtariu, kad nulis vienetų sugrąžinta. Tai reiškia, kad kažkas milijonus kraunasi", – niršo N.Puteikis.

Sprendimą šioje administracinėje byloje teismas skelbs rugsėjo 19 dieną.

Kaip pranešė teismas, R. Šukys prašo pripažinti neteisėtais VSD veiksmus renkant, tvarkant ir pateikiant, paskleidžiant duomenis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pateiktoje pažymoje.

Jo nuomone, paskleista klaidinga, neobjektyvi ir šališka informacija apie jo asmenį. R. Šukys taip pat prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSD, priteisti 2 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.

Šių metų balandį skundą Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino VSD teiginius apie R. Šukį neatitinkančiais tikrovės.

Kaip BNS trečiadienį sakė VSD atstovė Aurelija Katkuvienė, departamentas šį teismo sprendimą yra apskundęs. Jo nagrinėjimo data dar nepaskirta.

Seimo komitetui pateiktoje išslaptintoje informacijoje VSD mini R. Šukį kaip proceso dalyvį, kai koncerno „MG Baltic“ atstovai bandė daryti įtaką tuometinei Arūno Valinsko vadovautai Tautos prisikėlimo partijai ir siekė kontroliuoti nuo jos atskilusią frakciją.

VSD teigė, kad 2009 metais, atstatydinus iš Seimo vadovo pareigų A. Valinską, koncerno atstovai svarstė apie R. Šukį kaip galimą kandidatą į Seimo pirmininkus.

Žvalgybos medžiagoje taip pat teigiama, kad buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis ir liberalas Gintaras Steponavičius kalbėjosi apie R. Šukio tinkamumą būti ministru.

Jis minėtas ir kaip asmuo, kuriam bandyta daryti poveikį „MG Baltic“ siekiant statybų pirkimų sveikatos įstaigose.

Ši informacija teikta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, atlikusiam tyrimą dėl verslo poveikio politikai.

Nutarime konstatuojama, kad muzikos žvaigždė pernai spalio 22-osios naktį apie 2.30 val., Vilniuje, Rinktinės g., iš pravažiuojančio automobilio „Audi“ keleivio pusės pro atidarytą langą iškišo abi rankas ir rodė nepadorius gestus, rėkdamas „čia jums, „mentai“, nekenčiu jūsų“. Sustabdžius automobilį ir pareigūnui priėjus prie keleivio pusės, E.Dragūnas parodė pareigūnui nepadorų gestą, o priėjus žurnalistams prie automobilio, jiems buvo parodytas tas pats nepadorus gestas.

E.Dragūnas buvo pristatytas į policiją, jam surašytas protokolas už du administracinius pažeidimus.

Gavęs bylą, teismas tris kartus mėgino surengti posėdžius, tačiau į visus atlikėjas neatvyko. E.Dragūnas teismui pateikdavo prašymus atidėti bylos nagrinėjimą motyvuodamas tuo, kad yra išvykęs į iš anksto suplanuotą kelionę užsienyje, taip pat, kad teismo posėdžio metu nebus Lietuvoje dėl iš anksto suplanuotų intensyvių darbų ir neturi galimybės pakeisti savo planų.

Teismas pažymėjo, kad jokių įrodymų, pagrindžiančių neatvykimo į teismo posėdžius priežastis, todėl mano, kad jis vengia atvykti į teismo posėdį. Byla išnagrinėta atlikėjui nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.

Byloje esančiame paaiškinime E.Dragūnas teigia, kad jis su pažeidimu nesutinka, važiuodamas Rinktinės gatve su draugu, rodė pirštu į žvaigždes.

Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgė į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, į tai, kad vyras anksčiau buvo baustas administracine tvarka pažeidimus padarė turėdamas galiojančių nuobaudų.

Atlikėjas jau anksčiau yra baustas už pasipriešinimą policijai.

2015 metų gegužę teismas jam skyrė 86 eurų baudą už tai, kad jis pasipriešino policijai, kai važiavo neužsisegęs saugos diržų, plūdo policininkus, nepateikė prašomų dokumentų.

Atlikėjas dar nėra atgavęs teisės vairuoti automobilį. Pernai gruodį teismas už vairavimą išgėrus teisę vairuoti atėmė dvejiem metams ir dviem mėnesiams. Jam taip pat buvo skirta 723 eurų bauda.

Atlikėjas naktį neblaivus buvo sustabdytas Vilniaus miesto centre, jam buvo nustatytas 1,65 promilės girtumas. Tai – vidutinis girtumo laipsnis.

SEL lyderis anksčiau ne kartą baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas atnaujino iš esmės administracinės bylos pagal pensininkės O. R. skundą Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai nagrinėjimą ir įpareigojo pareiškėją pateikti teismui dokumentus, pagrindžiančius jos turtinę padėtį.

O. R. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą skųsdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos sprendimą, kuriuo jai už 32 darbo metus Lietuvoje buvo apskaičiuota ir skirta 189 eurų dydžio senatvės pensija. Pasak pareiškėjos, gaunant tokio dydžio pensiją neįmanoma išgyventi, jos neužtenka net būtiniausioms reikmėms, tai žemina žmogiškąjį orumą, todėl prašo teismo panaikinti šį sprendimą ir padidinti pensiją iki 348,48 eurų.

Vasario 9 d. nutartimi teismas atnaujino iš esmės šio administracinio ginčo nagrinėjimą, nes teisėjų kolegija pritrūko objektyvių įrodymų apie pareiškėjos materialinę padėtį. O. R. įpareigota iki kovo 2 d. pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius jos turtinę padėtį: turimą nekilnojamąjį turtą, duomenis apie kitas gaunamas pajamas, šeimos sudėtį. Įvertinęs pareiškėjos skundo turinį bei pareiškėjos paaiškinimus teismo posėdyje, teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjos ginčo esmė skunde gali būti nepakankamai atskleista, todėl ta pačia nutartimi išaiškino pareiškėjai teisę tikslinti skundo reikalavimus.

Kitas teismo posėdis šioje administracinėje byloje numatytas kovo 31 d.