Publikacijoje nurodoma, kad „Agrokoncerno“ vadovybė akcentuoja, jog skola susidarė dar iki Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios.

Kaip skelbia „Siena“, neseniai Registrų centrui pateiktuose finansinės atskaitomybės dokumentuose R. Karbauskio verslas nurodo, kad yra skolingas daugiau nei 6 mln. eurų „tiekėjui, kuriam 2022 metais buvo pritaikytos tarptautinės sankcijos“.

Susisiekus su „Agrokoncerno“ direktoriumi Edgaru Šakiu, jis patvirtino, kad tokia skola yra, ir patikino, kad ji susidarė dar iki karo.

„Iki karo turėjom įsiskolinimą. (...) Turėjom kreditavimą keletui mėnesių. Prasidėjo karas, pasakėm „stop, mes su jumis nedirbam“, ir taip pasiliko viskas. Atėjo laikas mokėti – sankcijos. Ir nebemokam“, – „Sienai“ teigė „Agrokoncerno“ direktorius.

„Investitoriaus klausimas, aišku, atviras, jis atviras ta prasme, kad nėra sprendimo, jis bus reikalingas, nes mes vieni tokios apimties projekto nepajėgsime finansuoti, tas yra akivaizdu“, – „Verslo žinioms“ sakė R. Karbauskis.

Anot jo, ruošiamasi prašyti europinės paramos, nes, anot jo, valstybė per maža tokiai pagalbai teikti.

Grupės įmonė „Agrokoncernas GDP“ gamyklą statys buvusioje Pavenčių cukraus fabriko teritorijoje. Pasak R. Karbauskio, šiuo metu jau atliktas poveikio aplinkai vertinimas, prasidėjo techninio projekto rengimas, statybų leidimus tikimasi gauti 2024 metais, o statybos turėtų trukti iki 2027 metų.

„Konceptinę dalį turime, visi potencialūs įrangos tiekėjai parinkti ir tai yra pačios didžiausios kompanijos, garsiausios kompanijos (...) Tai yra technologiniai lyderiai Europoje (...) Manau, kad mes sukursime kažką ypatingo, kas galės būti pavyzdys visame pasaulyje šiuo atveju, aš esu tikras, nes tikrai tokios komplektacijos fabriko pasaulyje nėra“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Jis sako, kad gamykla bus unikali ir tuo, kad galės pati apsirūpinti gamybos procese naudojamomis dujomis. 

„Energetinė dalis pas mus irgi taip suprojektuota, kad ji neturės analogų pasaulyje, nes nėra tokios gamyklos giluminio grūdų perdirbimo, kur į ciklą būtų integruotas biometanas arba metanas (...) Praktiškai čia yra „know-how“, kiti galės kopijuoti ateityje ir mokytis iš mūsų“, – kalbėjo R. Karbauskis.  

Tačiau grupė pabrėžia nesutinkanti su trąšų tyrimo metodais, pagal kuriuos mokestis apskaičiuotas.

Įmonės atstovė Viktorija Žižiūnienė BNS teigė, kad delspinigių ir baudų mokėjimas buvo sustabdytas, kol baigsis bylinėjimas, – juos bendrovė sumokės vykdydama galutinį teismo sprendimą.

„Priskaičiuotą nepriemoką įmonė „Agrokoncernas“ sumokėjo 2018 metais, iš karto po to, kai buvo pareikalauta. Delspinigių ir baudų mokėjimas buvo sustabdytas muitinės sprendimu, kol baigsis bylinėjimas. Juos įmonė „Agrokoncernas“ sumokės įstatymo numatyta tvarka“, – BNS sakė V. Žižiūnienė.

Muitą už rusiškas trąšas bendrovė buvo įpareigota sumokėti po 2018-ųjų gegužę atlikto krovinio patikrinimo nustačius, jog iš Rusijos importuotose trąšose neteisingai deklaruotas amonio nitrato kiekis, nuo kurio priklauso antidempingo mokestis.

Grupė iš pradžių skundė šį Muitinės departamento sprendimą Mokestinių ginčų komisijai, tačiau pastarajai jo netenkinus, ginčas persikėlė į teismus.

„Agrokoncerno“ direktorius Edgaras Šakys teigia, kad įmonė įvežė trąšas, kuriose yra mažiau nei 80 proc. amonio nitrato – antidempingo mokestis mokamas tik viršijus šią ribą, tačiau šios aplinkybės nebuvo išnagrinėtos.

„Ginče nebuvo išnagrinėtos visos aplinkybės, nes akivaizdūs įrodymai  – akredituotos Vokietijos laboratorijos tyrimai, specialistų skaičiavimai, kurie patvirtina, kad amonio nitrato trąšose yra mažiau nei 80 procentų, buvo nevertinti. Keista ir tai, kad pati muitinė neišsaugojo mėginių, dėl kurių ir kilo ginčas“, – pranešime sakė E. Šakys.

Anot jo, bendrovė remiasi akredituotos Vokietijos laboratorijos ekspertize, tuo metu muitinė sprendimą priėmė nustačiusi tik azoto kiekį trąšose, vadovaujantis prezumpcija, kad jeigu jo yra daugiau nei 28 proc., tai reiškia, kad amonio nitrato yra daugiau nei 80 proc. Tokia metodika įmonė vadovavosi ne vienerius metus ir ginčų dėl to nekilo, teigia bendrovės vadovas. 

„Agrokoncernas“ nurodo, kad trąšomis, dėl kurių kilo ginčas, neprekiauja nuo 2018 metų, o su Rusija ir Baltarusija jokių verslo ryšių neturi nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) praėjusią savaitę galutinai atmetė bendrovės skundą ir paliko nepakeistą jai nepalankų Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, pagal kurį grupė turi sumokėti 1,5 mln. eurų galutinio antidempingo muito, 321,5 tūkst. eurų importo PVM, 38,4 tūkst. eurų muito delspinigių, 44,1 tūkst. eurų PVM delspinigių, be to, teismas skyrė grupei 370,5 tūkst. eurų baudą.

LVAT 2021 metų lapkričio sprendimu kitoje byloje „Agrokoncernas“ už trąšas turėjo sumokėti beveik 5,5 tūkst. eurų antidempingo muitą. Ginčas kilo Muitinei nusprendus, kad „Agrokoncerno“ 2017 metų pabaigoje importuotose trąšose esantis amonio nitrato kiekis sudarė daugiau kaip 80 proc. masės, todėl bendrovė privalo mokėti antidempingo mokestį.

Be to, šiemet vasarį VAAT nusprendė, jog bendrovė privalo mokėti 11,1 tūkst. eurų antidempingo muitą už 2017 metais iš Rusijos įvežtas trąšas.

Ministerija tikina, jog visa ES parama skirstoma tik vertinant, ar paraiškos atitinka reikalavimus, o jas vertino Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA), rašoma penktadienį išplatintame pranešime.

Pasak jo, kvietimas teikti paraiškas paskelbtas pernai liepos pabaigoje, tam buvo numatyta 22,2 mln. eurų, gautos aštuonios paraiškos, iš kurių dvi neatitiko reikalavimų, viena buvo atsiimta. Likusiems penkiems teigiamai įvertintiems projektams ministras Dainius Kreivys praėjusį trečiadienį skyrė 14,35 mln. eurų europinį finansavimą. 

Konservatorių deleguotam D. Kreiviui skyrus paramą „Agrokoncerno biometanui“, buvęs valstiečių premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad tai ne pirmas kartas, kai R. Karbauskis vertybes iškeičia į pinigus, penktadienį rašo portalas „Lrytas“.

Jis tvirtino, kad R. Karbauskio veiksmai jam sukėlė įtarimų, kai šis piestu stojo prieš neeilinę Seimo sesiją, kur bandyta aiškintis galimo ikiteisminio tyrimo informacijos nutekėjimo eksparlamentarui Kristijonui Bartoševičiui aplinkybes.

R. Karbauskis atmeta S. Skvernelio priekaištus kaip nepagrįstus. Jis tikina, kad paramos biometano dujas gaminsiančiai jo įmonei istorija tęsiasi jau daugiau kaip metus ir su neeiline Seimo sesija niekaip nesusijusi. Anot „valstiečių“ lyderio, pernai įmonės paraiška dėl paramos buvo atmesta.

Valstiečių lyderis kartojo, kad dabartinė valdžia esą padarytų viską, kad tik atmestų „Agrokoncerno“ prašymą, bet tai praktiškai neįmanoma, nes procesą kontroliuoja ne Lietuva, bet Europos Sąjunga.

BNS ketvirtadienį pranešė, kad 14,35 mln. eurų parama paskirstyta penkiems biometano dujų gamybos projektams: įmonei „Engerta“ skirta 2,475 mln. eurų, Šakių rajono Lukšių žemės ūkio bendrovei – 3,518 mln. eurų, Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovei „Ekoternum“ – beveik 2 mln. eurų, Širvintų rajono įmonei „Citronė“ – 3,992 mln. eurų, Kauno rajono Babtų įmonei „Agrokoncerno biometanas“ – 2,368 mln. eurų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) sausio 31-ąją atmetė bendrovės skundą – ji bandė paneigti muitinės laboratorijos išvadas apie trąšų sudėtį remiantis privačių tyrimų duomenimis, prašė muitinės sprendimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti.

„Muitinės laboratorija yra specialioji muitinės įstaiga, kurios tyrimo išvadomis teisės aktų nustatyta tvarka remiasi visos muitinės įstaigos ir kiti asmenys“, – rašoma nutartyje.

Ginčas kilo dėl 2017 metais į Lietuvą iš Rusijos įvežtų amonio-nitrato trąšų, kurias „Agrokoncernas“ neteisingai deklaravo, o muitinei nustačius kitą produkcijos klasifikaciją nurodyta sumokėti 11,1 tūkst. eurų antidempingo muito.

Prievolė jį mokėti atsirado gavus muitinės laboratorijos išvadas, jog trąšose esantis amonio nitrato kiekis sudarė daugiau kaip 80 proc. masės.

Pernai kovą kitoje byloje VAAT atmetė „Agrokoncerno“ skundą dėl Muitinės departamento sprendimo mokėti daugiau kaip 2 mln. eurų antidempingo mokesčių už iš Rusijos importuotas trąšas ir 370 tūkst. eurų baudą.

Papildomą finansavimo poreikį nulėmė išaugusios grūdų bei agrocheminės produkcijos kainos, antradienį pranešė grupė.

„Padidintas finansavimo limitas padės aprūpinti žemdirbius agrochemine produkcija ir laiku atsiskaityti už supirktus grūdus“, – pranešime teigė grupės generalinio direktoriaus pavaduotoja Daiva Kuršelytė.

Limitas prekybos įmonei „Agrokoncernas“ nuo 65 mln. eurų padidintas iki 125 mln. eurų: SEB padidino iki 115 mln. eurų, „Swedbank“ suteikė papildomą 10 mln. eurų faktoringo limitą.

Didžiausiai grūdų supirkėjai Lietuvoje „Agrokoncerno grūdai“ limitas padidintas 71 mln. eurų – iki 186 mln. eurų: „Luminor“ banko dalis dabar siekia 136 mln. eurų, „Swedbank“ – 50 mln. eurų.

2014 metais bendrovei „Agrokoncerno grūdai“ tuometiniai DNB, „Nordea“ ir SEB bankai suteikė 170 mln. litų sindikuotą paskolą apyvartinėms lėšoms – atsiskaityti su ūkininkais, bendrovėmis ir tarpininkais už nupirktus naujojo derliaus grūdus.

„Nuostolis dėl konflikto su Kinija bus milijardinis, mes tuoj pat patirsime didžiausių užsienio kompanijų išėjimą iš Lietuvos. Šnekant apie Taivano investicijas, tai yra labai mažos sumos. Aš šioje vietoje nenoriu kalbėti apie savo darbą, kurį dabar darau nebūdamas Seime, bet aš galiu pasakyti, kaip pavyzdį: „Agrokoncerno" investiciniai planai per artimiausius 15 metų yra 1,6 mlrd. eurų. Tai yra vienos nedidelės Lietuvos įmonės investiciniai planai 15-ai metų. Tai, kai man sako keli šimtai milijonų, arba milijardas ir kad tai išspręs Lietuvos problemas (neįtikina – ELTA). Nuostoliai dėl to, kad išeis užsienio verslas, kuris jau yra čia, nuostoliai dėl to, kad Lietuvoje nebegali vystytis verslas, nuostoliai dėl to, kad į Lietuvą niekas nebeateis, ir nuostoliai tiesioginiai dėl to, kad Kinijos rinka uždaryta, dėl to, kad mes iš Kinijos nieko nebegalime gauti“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė R. Karbauskis.

R. Karbauskio teigimu, nuostolius dėl pašlijusių santykių su Kinija netiesiogiai patirs visi šalies gyventojai.

„Netiesiogiai mes visi patirsime, sumokėsime daug daugiau mokesčių 2023 m., 2024 m., negu mes sumokėtume, jeigu Lietuva gautų normalias pajamas. Mes realiai tapsime valstybe, kurią apeidinės verslas“, – tikino LVŽS pirmininkas.

ELTA primena, kad antradienį ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė nuotoliniu būdu susitiko su Taivano nacionalinės plėtros tarybos ministru Ming-Hsin Kungu. Taivano ministras A. Armonaitę informavo, kad jo šalis artimiausiu metu atidarys 1 mlrd. JAV dolerių paskolų fondą bendriems Lietuvos ir Taivano verslo projektams. Praėjusią savaitę Taivanas paskelbė, kad įsteigs 200 mln. JAV dolerių fondą, skirtą investicijoms į Lietuvos pramonę.

Lietuvai leidus Vilniuje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai. Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti ekonominio ir politinio spaudimo priemones.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas lapkričio 10 dieną atmetė „Agrokoncerno“ skundą – jis prašė įpareigoti Muitinės departamentą panaikinti sprendimą mokėti muitą, Teismas paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo šių metų sausį priimtą sprendimą.

„Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Muitinės laboratorijos protokolo išsamumu, jame aiškiai aprašytas mėginys, kuris buvo tiriamas, nurodyti papildomai pateikti dokumentai (deklaracija, gamintojo sąskaita-faktūra, kokybės sertifikatas), o pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie galėtų būti vertinami kaip paneigiantys protokole išdėstytas aplinkybes“, – rašoma teismo nutartyje.

Ginčas kilo Muitinei nusprendus, kad „Agrokoncerno“ 2017 metų pabaigoje importuotose trąšose esantis amonio nitrato kiekis sudarė daugiau kaip 80 proc. masės, todėl bendrovė privalo mokėti antidempingo mokestį.

Muitinė, patikrinusi elektroninę importo deklaraciją, 2018 metais įpareigojo bendrovę sumokėti už importuotas trąšas 5482 eurus galutinio antidempingo muito, 1151 eurą importo PVM, 39 eurus delspinigių ir 663 eurų baudą.

„Agrokoncernas“ tuomet teigė, jog importuotoms amonio nitrato trąšoms neturi būti taikomas muitas, jos turi būti klasifikuojamos pagal kitą kodą, nes tai paneigia kokybės sertifikatas, gamintojo bendrovės „Dorogobuzh“ paaiškinimas ir laboratoriniai tyrimai. Pagal juos trąšų sudėtyje esantis amonio nitratas neviršija 80 proc. bendros produkto masės.

Teismas konstatavo, kad „Agrokoncerno“ pateikti dokumentai ir juose nurodytas prekės kodas jokios įpareigojančios ar privalomos informacijos muitinei neturi. Be to, įmonė turėjo teisę kreiptis į muitinę dėl privalomosios tarifinės informacijos sprendimo išdavimo, tačiau tuo nepasinaudojo.

„Agrokoncernui“ muitinė taip pat yra apskaičiavusi daugiau kaip 2 mln. eurų antidempingo muitų už į Lietuvą importuotas trąšas iš Rusijos. Grupė skundė šį sprendimą Mokestinių ginčų komisijai, tačiau pastarajai jo netenkinus, ginčas persikėlė į teismus. 

„Agrokoncerno“ atstovų teigimu, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl bus skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

„Tikimės, jog aukštesnės instancijos teismas byloje surinktus įrodymus ir paaiškinimus ištirs išsamiai ir nešališkai“, – pranešime sakė „Agrokocerno“ vadovas Edgaras Šakys.

Vilniaus apygardos administracinis teismas trečiadienį pranešė atmetęs „Agrokoncerno“ prašymą įpareigoti Muitinės departamentą panaikinti sprendimą mokėti muitą.

Teismo vertinimu, muitinei turi būti pateikti įrodymai, kurie patvirtintų prekės atitikimą deklaruojamam kodui. Šiuo atveju įrodymai, kad amonio nitratas sudaro mažiau kaip 80 proc. trąšų masės, nebuvo pateikti.

Ginčas tarp muitinės ir bendrovės kilo muitinei nusprendus, kad „Agrokoncerno“ 2017 metų pabaigoje importuotose trąšose esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės, todėl bendrovei atsirado prievolė mokėti antidempingo mokestį.

„Agrokoncernas“ teigia, kad analogiškas trąšas į Lietuvą importavo ir kitos bendrovės, o kilus ginčams dėl išaiškinimų buvo kreiptasi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kuris nurodė, jog turi būti vertinamas faktinis amonio nitrato kiekis trąšose.

„Mūsų įsitikinimu, kelių nepriklausomų, akredituotų laboratorijų, besivadovaujančių tarptautiniais standartais, tyrimų rezultatai, patvirtinantys, kad amonio nitrato kiekis trąšose yra mažesnis nei 80 proc., negali būti atmesti vadovaujantis deklaratyviais argumentais. Taip pat turi būti įvertinta aplinkybė, kad muitinės laboratorija, tyrusi trąšų sudėtį, nėra akredituota ne tik atlikti trąšų tyrimus, tačiau net ir paruošti jų mėginius“, – teigė E. Šakys.

Vilniaus apygardos administracinis teismas pranešė atmetęs „Agrokoncerno“ skundą – jis prašė įpareigoti Muitinės departamentą panaikinti sprendimą mokėti muitą.

„Atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos importuotai prekei (trąšoms) turi būti taikomas galutinis antidempingo muitas“, – teigiama pranešime.

Muitinė, patikrinusi elektroninę importo deklaraciją, 2018 metais įpareigojo bendrovę sumokėti už importuotas trąšas 5482 eurus galutinio antidempingo muito, 1151 eurą importo PVM, 39 eurus delspinigių ir 663 eurų baudą.

„Agrokoncerno“ teigimu, importuotoms amonio nitrato trąšoms neturi būti taikomas muitas, jos turi būti klasifikuojamos pagal kitą kodą, nes tai paneigia kokybės sertifikatas, gamintojo bendrovės „Dorogobuzh“ paaiškinimas ir laboratoriniai tyrimai. Pagal juos trąšų sudėtyje esantis amonio nitratas neviršija 80 proc. bendros produkto masės.

Teismo vertinimu, muitinei turi būti pateikti įrodymai, kurie patvirtintų prekės atitikimą deklaruojamam kodui. Šiuo atveju įrodymai, kad amonio nitratas sudaro mažiau kaip 80 proc. trąšų masės, nebuvo pateikti.

Teismas konstatavo, kad „Agrokoncerno“ pateikti dokumentai ir juose nurodytas prekės kodas jokios įpareigojančios ar privalomos informacijos muitinei neturi. Be to, įmonė turėjo teisę kreiptis į muitinę dėl privalomosios tarifinės informacijos sprendimo išdavimo, tačiau tuo nepasinaudojo.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

„Agrokoncernui“ muitinė taip pat yra apskaičiavusi daugiau kaip 2 mln. eurų antidempingo muitų už į Lietuvą importuotas trąšas iš Rusijos, kuris dėl to yra pateikęs skundą Mokestinių ginčų komisijai.