Kaip praneša anglija.today, Laura Gruzdaitė praėjusių metų pradžioje įsidarbino už 25 mylių į pietvakarius nuo Belfasto Tandragee miestelyje esančioje bendrovėje, kuri verčiasi didmenine gėlių prekyba.

2018-ųjų spalio pradžioje moteris sužinojo, kad laukiasi ir apsilankė pas gydytoją iš anksto suplanuotai apžiūrai. Praėjus pora dienų po vizito pas specialistą lietuvė iš darbdavio sužinojo, kad yra atleidžiama, vadovai ją kaltino tuo, kad ji darbo metu lankosi kitur, o kalbas apie nėštumą ignoravo.

Nė viena moteris neturėtų prarasti darbo tik todėl, kad yra nėščia.

Tačiau darbo netekusi L. Gruzdaitė nesijautė kalta ir sprendimą ginčijo, į procesą įsitraukė ir moters pusėn stojo Šiaurės Airijos lygybės komisija (Equality Commision).

Darbo ginčų tribunolas galiausiai nusprendė, kad lietuvės nėštumas darbovietėje buvo traktuojamas negatyviai, ji po apsilankymo pas gydytoją buvo kamantinėjama be jokios priežasties – besilaukiant moteris teisintis dėl to teisintis neprivalo.

Toks darbdavio požiūris pripažintas diskriminaciniu, už tai, tribunolo sprendimu, kompanija L. Gruzdaitei privalės išmokėti 27 917 svarų sterlingų dydžio kompensaciją.

„Atleidimas iš darbo tuo metu, kai sužinojau apie nėštumą, sukėlė didžiulį stresą, baiminausi komplikacijų ir net persileidimo.

Nė viena moteris neturėtų prarasti darbo tik todėl, kad yra nėščia“, – po tribunolo sprendimo sakė lietuvė, kuriai šiuo metu 28 metai.

Tačiau lygybės komisija tikina, kad Šiaurės Airijoje darbdaviai „vis dar per dažnai“ diskriminuoja moteris ir bando pasinaudoti jų nėštumu kaip neigiama aplinkybe.

Susitikime su išeivijos atstovais premjeras padėkojo už lietuvybės puoselėjimą, veiklą ir ryšio su Lietuva palaikymo iniciatyvas, pristatė Vyriausybės vykdomas priemones, skirtas paremti emigrantų grįžimą.

„Mano tikslas yra išgirsti jus, jūsų poreikius ir lūkesčius, taip pat pristatyti Lietuvos situaciją bei pažangą, įvykdytus pokyčius, kurie yra iš tikro esminiai. Jie ir lėmė tai, kad šiandien Lietuvoje yra visos galimybės dirbti, užsidirbti, socialiai bei saugiai gyventi. Tad jei nesate įleidę šaknų pernelyg giliai, tikrai kviesčiau grįžti į gimtinę. Juolab, kad ir tendencijos džiuginančios: 2018 metais, pirmą kartą po labai ilgos pertraukos, įvyko lūžis migracijos srityje ir į Lietuvą grįžo ar atvyko daugiau žmonių, nei iš jos išvyko. Labai tikiuosi, kad ši tendencija ne tik išliks, bet ir stiprės“, - sakė premjeras.

Daugiausia dėmesio skirta artėjančiam „Brexitui“ - pasak Vyriausybės spaudos tarnybos pranešimo, pateikta informacija, kas Lietuvoje laukia grįžtančiųjų šeimų, įdarbinimo, švietimo, socialinės ir kitos galimybės.

Diskutuota lituanistinio švietimo užsienyje ir paramos šiai sričiai klausimu. Lietuvos ambasados Airijoje iniciatyva nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio trijose bendrojo ugdymo mokyklose Airijoje (Bremore, Dubline, Monagane) pradėtas lietuvių kaip paveldėtosios kalbos mokymasis. Lietuva dėkinga Airijos Vyriausybei už tokį rodomą dėmesį.

Premjeras taip pat pabrėžė gegužę numatomo referendumo dėl pilietybės išsaugojimo svarbą. Akcentuota, kad Vyriausybė aiškiai pasisako už teisę Lietuvos piliečiams išsaugoti Lietuvos pilietybę. Tai Lietuvos valstybės gestas ir požiūris į mūsų tautiečius, gyvenančius užsienyje.

Ministras pirmininkas lietuvių organizacijoms įteikė padėkas ir dovanas - valstybės vėliavas.

„Lituanistinių mokyklėlių užsienyje svarba plėtojant lietuvybę yra itin didelė, ypač jei kalbame apie jaunosios išeivių kartos lietuvių kalbos ir istorijos žinių palaikymą. Džiaugiuosi sutikęs tiek smalsių tautiečių, kurie laisvu metu susiburia bendrauti lietuviškai Lietuvai aktualiomis temomis. Tikiu, kad tokiu būdu lavėja ir jų tėveliai“, – V. Pranckietis cituojamas jo biuro paskelbtame pranešime.

Su darbo vizitu Airijoje viešintis Seimo pirmininkas šeštadienį lituanistinėje mokykloje susitiko su mokyklos mokytojais bei vedė pamoką vyresniųjų klasių moksleiviams.

„Stiprios švietimo bendruomenės, kuriose yra mokomasi Lietuvos istorijos, minimos atmintinos dienos ir valstybinės šventės, užtikrina, kad visi užsienyje gyvenantys lietuviai, o ypač jaunieji, būtų sąmoningi ir kritiški melagingų naujienų ir dezinformacijos, susijusios su Lietuva ir ES, srautui“, – teigia Seimo pirmininkas.

V. Pranckiečio vadovaujama delegacija su darbo vizitu Dubline lankysis sausio 19–21 dienomis. Parlamento atstovai dalyvauja Airijos parlamento šimtmečiui paminėti skirtuose oficialiuose renginiuose. 

Oficialiai Airijoje gyvena apie 40 000 lietuvių. Iš tiesų – veikiausiai dar gerokai daugiau. Anot Dubline gyvenančio Audriaus Gelčio, gal net dusyk daugiau.

Tokia gausi lietuvių bendruomenė yra gana stipri. O tai, kad didelė jos dalis yra jaunimas, leidžia suprasti, kad su sportu Airijos lietuviai tikrai draugauja.

„Štai gegužės 27-28 dienomis vyko graži krepšinio šventė, kurią surengė „Airijos lietuviams rūpi“ ir „Kauno Žalgirio garbės klubas Airijoje“. Turnyro metu buvo surinkta per 2000 eurų Lietuvoje onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams. „Airijos bėgikų klubo“ nariai bėgdami mini valstybines Lietuvos šventes, stengiasi dalyvauti įvairiuose bėgimuose. Birželio 3 dieną jie bėgs pasaulio lietuvių bėgime „5 už Lietuvą“, birželio 11 dieną – Kauno maratono nuotoliniame bėgime Dubline“, – pasakojo A.Gelčys.

Rungsis keturių sporto šakų varžybose

Kai kuriems lietuviams sportininkams Airijoje atrasti vienam kitą padėjo Pasaulio lietuvių sporto žaidynės. Taip į vieną klubą susibūrė Airijos lietuviai šauliai, kai kurie jų žada savo jėgas išbandyti Kaune.

„Esu tiesiog aktyvus Airijos lietuvių bendruomenės narys, emigracijoje gyvenu jau daugiau nei 10 metų, tačiau ryšio su tėvyne nepraradau, o kaip tik atvirkščiai, su kiekvienais metais jis stipresnis ir stipresnis. Vos sužinojęs apie rengiamas jubiliejines X pasaulio lietuvių žaidynes ėmiausi iniciatyvos surinkti įspūdingą dalyvių skaičių iš Airijos. Ne viskas, kas buvo užsibrėžta, pavyko, bet į šias žaidynes deleguojame rekordinį skaičių sportininkų. Mūsų delegaciją sudarys 57 žmones“, – teigė A.Gelčys.

Iš viso į 10-ąsias Pasaulio lietuvių sporto žaidynes iš Airijos atvyks keturių sporto šakų mėgėjai.

„Krepšinio varžybose dalyvaus vyrų „Legiono“ ir jaunučių „Tauro“ komandos, futbolo – „Švyturys“, taip pat bus plaukikai ir šauliai, – pranešė Airijos lietuvių aktyvistas. – Apmaudu dėl lengvaatlečių. Žaidynių nuostatuose yra amžiaus cenzas, tik estafetiniame bėgime jo nėra. Kituose bėgimuose ar disko metime gali dalyvauti arba labai jauni žmonės, arba veteranai. O mes turime „Airijos lietuvių bėgikų klubą“, stiprų disko metiką. Bet tarp šių sportininkų nėra tokių, kurie atitiktų nustatytas amžiaus ribas.“

IX pasaulio lietuvių sporto žaidynėse Klaipėdoje Airijos lietuvių komanda iškovojo prizinę trečiąją vietą.

„Nors komandos sudėtis yra stipriai pasikeitusi, jos treneris savo „Facebook“ paskyroje rašė, kad kartelę užsikėlėme aukštai, tad ir šiose žaidynėse bandysime nesuklupti“, – kalbėjo A.Gelčys.

Jis tikisi medalių ir iš plaukikų, ir iš šaulių. Nors pripažįsta, kad Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse rezultatas dažnai būna mažiausiai svarbus.

„Svarbiau yra parodyti, kad emigrantai nėra juodadarbiai, neišprusę ir be darbo daugiau nieko nematantys vergai, kaip mus mėgsta piešti. Anaiptol, rekordiniai dalyvių skaičiai įrodo, kad mes mylime sportą, mylime Lietuvą ir progai esant norime jai priminti apie save“, – tvirtino A. Gelčys.

Ir teatrai, ir mokyklos

Suprantama, Airijos lietuvius jungia ne vien sportas.

„Gausu čia ir kultūrinių renginių. „Lyrikos vakarai“ primena išeivijai lietuviško žodžio grožį poezijos kūriniuose. Airijos lietuvių bendruomenė drauge su Lietuvos respublikos ambasada Airijoje visuomet kviečia minėti Sausio 13-ąją, Kovo 11-ąją ir kitas svarbias Lietuvai datas. Į Airiją atvyksta daug įvairių Lietuvos scenos žvaigždžių, bet turime ir savų lietuvių atlikėjų, čia ir įsikūrusių. Turime net keletą teatro trupių, kviečiančių į įvairius spektaklius ir vaikams, ir suaugusiems lietuvių kalba. Yra ir kelios lietuviškos mokyklėlės, kurios neleidžia vaikučiams pamiršti savo tėvelių kalbos“, – apie lietuvių Airijoje veiklą pasakojo A.Gelčys.

Aišku, ne visi 400 tūkstančių lietuvių aktyviai dalyvauja bendruomenės veikloje, jos renginiuose, ar palaiko bent kokį ryšį su ja. Tie, kurie atvyksta naujai, labiau rūpinasi darbu ir uždarbiu. Bet pagyvenę ilgiau ir įsikūrę geriau, dažnai susidomi Airijos lietuvių bendruomenės veikla, ieško ryšių su tautiečiais

„Teko pastebėti, į užsienį atvykę gyventi lietuviai ne iš karto skuba dalyvauti lietuviškuose renginiuose ar prisijungti prie bendruomenės veiklos. Suprantama, juk kiekvienas į užsienį vyksta užsidirbti. Tačiau su laiku, tėvynės ilgesys daro savo ir žmones ieško artimos širdžiai aplinkos bei mielos sielai veiklos. Tai ir skatina jungtis prie bendruomenės, mažąją Lietuvą kurti arčiau savęs“, – kalbėjo aktyvus Airijos lietuvių bendruomenės narys A. Gelčys.

Airijos Portlišo bendruomenės lietuviai parengė airiams dovaną. Alytaus rajone, Butrimonių heraldikos centre sukurtas Airijos vienytojo karvedžio Briano Boru, prieš tūkstantį metų laimėjusio Klontarfo mūšį, stilizuotas istorinis herbas po savaitės bus įteiktas airiams per iškilmes Šarlevilio pilyje. Jos ir bus skirtos paminėti mūšio tūkstantmetį.

Idėja sukurti stilizuotą herbą Airijos karaliui ir karvedžiui V. Borui kilo Tarptautinio lietuvių heraldikos fondo įkūrėjams, gyvenantiems Airijoje, Portlišo mieste ir iš ten prieš pusmetį grįžusiam skulptoriui Dariui Miliauskui. Vienuolika metų praleidęs Airijoje skulptorius sako, kad svetur gyvenantys lietuviai privalo žinoti ir gerbti ne tik savo šalies istoriją, tačiau ir tos valstybės, kurioje įleidę šaknis.    

„Čia Alytaus rajone Butrimonyse aš duodu startą, uždedu sparnus šitam herbui ir tegul skrenda į garbingą vietą, kur primins, kad lietuviai gerbia šalį, kurioje jie yra“, – sakė skulptorius Darius Miliauskas.

Karaliaus B. Boru giminės herbas – trys liūtai simbolizuojantys drąsą ir stiprybę, o virš šalmo iškilusi ranka su kardu – teisingumą. Po herbu skulptorius airiškai užrašė – stipri ranka virš visko. B. Boru laikomas sėkmingiausiu airių karvedžiu, dėl nuolatinių jo pergalių įtvirtinant savo valdžią, ir tuo pat metu vienijant susiskaldžiusias provincijas ir karalystes.    

Airijoje Klontarfo mūšio tūkstantmečio iškilmės numatytos po savaitės, Šarlevilio pilyje. Ten lietuviai ir įteiks herbą, kuris kaip planuojama bus eksponuojamas Klontarfo muziejuje.

Airijos teismas lietuvei priteisė kompensaciją už darbe patirtą diskriminaciją dėl tautybės.

Majo grafystėje "Supermac's and Costcutters" dirbusi moteris teismui pasiskundė, kad darbdavys ją diskriminavo, pranešė Airijos portalas TheJournal.ie.

Airijos lygybės tribunolas lietuvei priteisė 34 tūkst. eurų (apie 117 tūkst. litų) žalos atlyginimą dėl jos atleidimo iš darbo, "persekiojimo" ir patirto streso.

Anot TheJournal.ie, kaip teisme pasakojo moteris, konfliktas su darbdaviu kilo po to, kai viena pirkėja, nevengdama keiksmažodžių, replikavo lietuvei "kodėl lenkė čia dirba, jei nesupranta angliškai", paskui ėmė ant jos šaukti galų kalba ir "tapo agresyvi".

Moteriai aptarus šį incidentą su darbdaviu, jis lietuvei pasakė, kad klientė yra "labai maloni moteris ir taip nekalbėtų", ir teigė dėl pardavėjos veiksmų prarasiantis pajamas, jei pirkėja nebeateis.

Jis perkėlė lietuvę dirbti į kitą vietą, kuri buvo toli nuo jos namų, anot nukentėjusiosios, motyvuodamas, jog jei ji liks dirbti ankstesnėje parduotuvėje, "sugriaus jo verslą".

Nukentėjusioji teigė, kad dirbant naujoje vietoje, darbdavys dažnai ten lankėsi ir ją stebėjo.

Lietuvė tikino, kad jai duodavo dirbti mažiau valandų, jai tekdavo prastesni darbai ir ji vienintelė visą dieną turėjo dirbti virtuvėje. Po dviejų savaičių ji išėjo iš šio darbo.

Susiradus naują darbą alaus bare, šio savininkas esą paklausė apie jos ankstesnį darbą, o išgirdęs atsakymą, atsiuntė pranešimą, jog moteriai daugiau neturi pasiūlyti valandų.