Atvažiuoti – tradicija

Festivalio ir dainuojamosios poezijos gerbėjai susirenka klausytis muzikos. Vieni klausosi užsimerkę, apsikabinę savo artimą, kiti švelniai linguoja į gitaros taktą.

„Čia visados taip romantiška“, – dalijosi įspūdžiais Donatas, į „Akacijų alėją“ atvykęs iš Kauno su žmona Viktorija ir dukrele Upe.

„Akacijų alėja“ man asocijuojasi su ramybe, nes čia labai graži vieta,  rami muzika ir prasmingi žodžiai. Niekur kitur nesu patyrus tokio jausmo“, – pasakojo Viktorija.

„Svarbiausia gerai įsitaisyti ir pasikabinti hamaką, – šypsojosi Donatas. – Norisi, kad ir mažylė pasiklausytų muzikos.“

Netoliese ant suoliuko įsitaisė Juozas su Virginija, atvykę iš Domeikavos. Juozo teigimu, atvykti čia – tradicija. „Važiuodavome į visus „Akacijų alėjos“ festivalius. Šiandien atvykome po pertraukos – po karantino. Nutarėme pasidžiaugti akacijų žydėjimu ir pasiklausyti muzikos“, – sakė Virginija, nesibaiminusi lietaus, kuris ir šiemet neaplenkė festivalio dalyvių.

Vyčio Šulinsko nuotr.

Pagerbė įkūrėją

Šiemet festivalis vyko dvi dienas. Pirmoji buvo skirta šio festivalio įkūrėjui, dainuojamosios poezijos atlikėjui Algirdui Svidinskui pagerbti.

Festivalyje A.Svidinsko dainas atliko ir pirmą kartą „Akacijų alėjos“ scenoje pasirodęs jo sūnus Aurimas Svidinskas. „Nors esu baigęs architektūros inžinerijos mokslus ir dirbu šioje srityje, dainuojamoji poezija man labai arti širdies. Meilė šiam žanrui gimė matant tėtį „Akacijų alėjoje“ nuo pat pirmųjų šios šventės metų“, – prisipažino A.Svidinskas.

„Akacijų alėja“ man asocijuojasi su ramybe, nes čia labai graži vieta,  rami muzika ir prasmingi žodžiai. Niekur kitur nesu patyrus tokio jausmo.

Šiltų žodžių festivalio įkūrėjui negailėjo visi atlikėjai. Tarp jų buvo ir debiutantų, ir žinomų atlikėjų. Grupės „Sekmadienis“ lyderė Jūratė Miliauskaitė, sveikindama dainuojamosios poezijos gurmanus, linkėjo drąsos susitikti su savimi – tokią galimybę suteikia šis muzikos žanras.

Smagų spektaklį surengė „Keistuolių teatro“ įkūrėjas Aidas Giniotis, raginęs žiūrovus pasprigtuoti į taktą, o festivalio vedėją aktorių Giedrių Arbačiauską – pašvilpauti.

Kintantis festivalis

Antroji festivalio diena atskleidė besikeičiantį festivalio identitetą. Apie tai papasakojo prodiusavimo vairą iš Virgio Stakėno perėmęs Kazimieras Likša.

„V.Stakėno laikais buvo reikalaujama, kad ant scenos pasirodytų vienas atlikėjas – pats dainų autorius. Aš tai šiek tiek pakeičiau. Atlikėjas gali papildyti pasirodymą kitais instrumentais, pasikviesti kitų atlikėjų – svarbiausia išlaikyti kamerinį skambesį“, – paaiškino jau kelerius metus festivalį prodiusuojantis K.Likša.

Tai ne vieninteliai pokyčiai. Šiemet festivalis netradiciškai truko dvi dienas. Bendradarbiaujant su „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ buvo nufilmuotas dokumentinis filmas apie „Akacijų alėją“, rodytas viso festivalio metu prieš pasirodymus. Išleista aktualiausių „Akacijų alėjos“ dainų kompaktinė plokštelė.

„Šiųmetis festivalis kitoks ir dėl to, kad po ilgo laiko be apribojimų grįžtame į savo vėžes“, – akcentavo K.Likša, šiemet ir pats pasirodęs scenoje.

Jautėsi kaip namie

Festivalis išsiskyrė ir tuo, kad pirmą kartą jo scenoje pasirodė užsienio atlikėjų. „Vienas mūsų partnerystės su „Kaunas 2022“ pažadų buvo festivalį paversti tarptautiniu“, – teigė K.Likša.

Scenoje pasirodė latvių atlikėjas Pacific K, Olena Enko iš Ukrainos, Jonas Dainius Beržanskis iš JAV – lietuvių kilmės amerikietis, prodiuseris, dainų autorius, grupės „Fojė“ 1991 m. albumo „Gali skambėti kitaip“ prodiuseris.

„Labai gražiai sutapo, kad tais pačiais metais, kai pavyko prisikalbinti Andrių Mamontovą, į Lietuvą atvyko ir Jonas“, – pasakoja K.Likša.

Pats J.D.Beržanskis, atvykęs iš Mičigano, Lietuvoje jaučiasi puikiai. „Labai ilgai laukiau, kada galėsiu groti Lietuvoje, – tikina JAV gyvenantis muzikos prodiuseris. – Prisimenu, kaip 2018 m. su savo draugu A.Mamontovu grojau Palangoje. Buvome Preiloje ir aš jam sakau: „Žinai, jaučiuosi čia kaip namie“, o Andrius man: „Tu ir esi namie!“

„Aš parašiau dainą apie Joną Meką. Joje yra žodžiai „vieta nieko nereiškia, būk namie visur“ – taip čia ir jaučiuosi. Jaučiuosi namie“, – dar kartą patikino festivalio svečias.

Ragino nepamiršti karo

„Šiuo metu mes galime priprasti prie minties, kad vyksta karas, ir tas pripratimas kartais darosi labai patogus“, – mano K.Likša.

Nepamiršti realybės padėjo viso festivalio metu vedėjo G.Arbačiausko skaityta poeziją apie karą.

Ukrainietė O.Enko teigė apie karą savo muzikoje nenorinti per daug kalbėti. „Kadangi mano šalyje – karas, aš – Lietuvoje. Tačiau nenoriu apie tai kalbėti, noriu klausytojams dainuoti apie meilę. Pirma daina buvo apie karą, o visos kitos – meilės, gėrio ir laimės temomis, ne karo“, – pasakojo atlikėja ir išreiškė didelį dėkingumą lietuviams už jų paramą Ukrainai.

Vyčio Šulinsko nuotr.

Lietuvybės paieškos

Scenoje jaukiai jautėsi ir lietuvių muzikantai. Festivalio antrą dieną dainavo "Mažųjų akacijų" atlikėjai, Jonas Baltokas ir „JieDU“ – Klaipėdos pilies teatro aktoriai Vilija Gruodytė-Šeputienė ir Ramūnas Šeputis, o užsimerkti ir panirti į dainuojamosios poezijos vaizdinius kvietė aktorius Justas Tertelis.

Rokas Kašėta dainavo dzūkų tarme. Jo teigimu, ši tarmė tikrai ne mirštanti, o kaip tik atgimstanti. „Dzūkiškai, be liaudies dainų, išvis niekas nieko nedainavo“, – priminė dzūkų dainius.

Čia groja žmonės, kuriems tekstai svarbūs muzikoje, o mano dainos dažnai labiau mėgstamos dėl tekstų, tai aš čia jaučiuosi savo vietoje.

Grupės „Arbata“ lyderis Andrius Zalieska-Žala išjudino publiką. „Čia, „Akacijų alėjoje“, arba tau atlikėjas dainuoja, arba ne tau. Normalu, kad ne visi atlikėjai patinka, bet tai artimiausias formatas, kur tu jauti dainą. Jos neužgožia šviesomis, dirbtiniais garsais“, – mano grupės vokalistas.

Scenoje liaudies motyvais dainavo rašytojas, bardas Vytautas V.Landsbergis. „Daina yra gana esminis savęs suvokimo ir bendravimo būdas, daug geresnis, nei kalbėtis, bartis ar žiniasklaidoje aiškintis, kas didesnis niekšas ar kiaulė. Tai yra tai, kas mus daro žmonėmis, ir jei mes daugiau dainuotume, daugiau tokių festivalių būtų, tai Lietuva nesužvėrėtų“, – dalijosi mintimis dainų autorius ir atlikėjas.

Džiazo vokalistė Neda Malūnavičiūtė teigė besidžiaugianti festivalio pokyčiais, kadangi dabar scena suteikiama įvairesniems atlikėjams.

Klausytojams dovanojęs naujų kūrinių Andrius Mamontovas irgi jautėsi savas: „Čia groja žmonės, kuriems tekstai svarbūs muzikoje, o mano dainos dažnai labiau mėgstamos dėl tekstų, tai aš čia jaučiuosi savo vietoje.“

Nakčiai apgaubus pušyną, scenoje pasirodė Jurga Šeduikytė, o festivalį vainikavo instrumentalistas Saulius Petreikis.

Festivalis – kupinas įsimintinų akimirkų

Likus valandai iki renginio pradžios vietovėje prasidėjo sujudimas: vieni rinkosi atvykti į renginį automobiliais, kiti atmynė dviračiais, treti pėstute. Kiekvieną praeivį su šypsenomis pasitiko ne vien tik renginio organizatoriai, bet ir policijos pareigūnai, kuriems šįkart prižiūrėti tvarką renginio vietoje padėjo policijos rėmėjai. Šiems talkino greitosios medicinos pagalbos darbuotojai.

Tuo pat metu pačioje scenoje vyko parengiamieji darbai, paskutinės atlikėjų repeticijos.

„Laikykitės saugių atstumų, saugokit savo sveikatą, nes mums ji labai rūpi. Ta bjaurastis dar kažkur toli nenukeliauja, todėl pasaugokime save“, – repeticijoms besibaigiant žmonėms priminė dainų autorius, atlikėjas, o taip pat ir renginio vedėjas Giedrius Arbačiauskas.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Iš pradžių žmonių buvo negausiai, tačiau jau po valandos surasti vietos kur nors ant pievos, arčiau scenos, buvo beveik neįmanoma. Atrodė, jog saulės apšviesta alėja mirgėjo visų kartų spalvomis: vienur pažvelgus krykštavo ropojantys kūdikiai, kitur linguodami šypsojosi garbaus amžiaus svečiai.

Festivalio pradžią vainikavo ne tik aktoriaus padeklamuoti už širdies griebiantys Vytauto Mačernio žodžiai, bet ir pirmasis „Mažųjų akacijų“ pasirodymas. Pirmoji prie mikrofono stojo aksominio balso savininkė Aurėja Mei, atlikdama savo kūrybos dainą „Aš esu tu“.

Po solo pasirodymo į sceną žengė iš pat Šiaulių atvykęs duetas – Gitana ir Giedrius Morkiai, kurie dalinosi tiek sava, tie kitų autorių žodžiais paremta kūryba.

Panašiu stiliumi savo dainų repertuarą sudėliojo ir ką tik tarnybą Lietuvos kariuomenėje atlikęs bei iš sutaupytų dienpinigių gitarą įsigijęs Ignas Lapienis. Jaunuolis susirinkusius kerėjo ne vien tik švelniu balsu, jautriomis dainomis, bet ir šypseną kėlusia improvizacija. Atlikdamas prieš bene šešerius metus sukurtą dainą „Ko tik Tu nepadarysi dėl tų merginų“, kartu dainuoti kvietė ir merginas, kurių nuo žavesio spindinčios akys blyksėjo, atrodė, labiau nei bet kada.

Laikrodžiui išmušus 17-tą valandą, scenos šeimininkų karūna vienai valandai atiteko projekto „Spalvos ir muzika“ menininkams Rūtai Eidukaitytei, Sigitui Kubiliui bei Laurai Slavinskaitei. Pušų ošimo sąskambyje girdimos dainos sukūrė itin įtraukiančią atmosferą šalia scenos, kur buvo galima pasigėrėti tuo pat metu dainavusios tapytojos L. Slavinskaitės meno kūrinių paroda.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Stipri liūtis neišgąsdino nė vieno

Po pastarųjų scenoje įsitaisė G. Arbačiauskas. „Labai džiaugiuosi galėdamas jums padainuoti dainas, kurias dažniausiai dainuoju vienas“, – pasirodymą jautriais žodžiais pradėjo dainininkas. Kol pasirodymo metu vieni gaivinosi įvairiais gėrimais, kiti turėjo dar geresnę progą atsigaivinti po atviru dangumi, kai visai netrukus pradėjo pilti kaip iš kibiro.

„Ot, davė vandens! Visada per tas šventes lietus būna, patikėkite. Žinau, ką sakau. Gerai, kad po stogu sėdime ir kad tas stogas – neprakiuręs“, – juokdamasis pasakojo 68-erių Kulautuvos gyventojas Arvidas.

Po kurio laiko visų akiratyje atsirado ir Darius Žvirblis, kurio pasirodymas nuo pat pradžių buvo lydimas skambių ovacijų. Buvo ir tokių, kurie, paskendę minioje, nepraleido progos įamžinti akimirkų: ne tik fotografavo, bet ir filmavo. Kai kurie iš jų atvyko palaikyti saviškių.

„Maniškiai čia pasirodys, tai atvykau palaikyti“, – dar prieš pat renginį patikino vilnietis Vilius, sukoręs daugiau nei 100 kilometrų vien tik tam, kad pradžiugintų pažįstamus.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Muzikos entuziastų įsijautimas buvo toks didelis, kad net Gyčio Ambrazevičiaus pasirodymo metu kartkartėmis rodėsi, jog buvo galima išgirsti net zvimbiantį uodą: visiškai nesigirdėjo kalbų, tik muzika.

„Čia tvyro ramybė. Nereikia kompanijos, gali pabūti su savimi“, – teigė kaunietė Ieva, paklausta, kas ją atvedė į šį festivalį antrąkart iš eilės.

Pozityvių minčių buvo kupinas ir Gediminas Storpirštis. „Labai džiugu, jog karantinas nesujaukė tradicijų“, – savo pasirodymo pradžioje apie vis dėlto įvykusį renginį kalbėjo atlikėjas.

Kadangi didžioji dalis festivalyje skambėjusių kūrinių buvo paremti poeto V. Mačernio eilėmis, progos padėkoti iškiliam Lietuvos poetui G. Storpirštis nepraleido.

„Ačiū Žemei, kuri pagimdė tokį žmogų“, – giliu tonu ištarė jis.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Vakaro pabaigoje – jautrios mintys ir vis skambesni plojimai

Besibaigiant festivaliui, prie mikrofono atskubėjusi Bjelle, t. y. Raminta Naujanytė, kai kuriuos, kaip buvo galima matyti, nustebino ne vien tik galingu balsu, bet ir pirmąkart per visą renginį išgirstu pianino skambesiu. Dainininkės balso ir instrumento suderinamumas linksėti galvomis bei trepsėti kojomis privertė ne vieną.

Saulei dingus iš horizonto, gausesne publika ir prietemos jaukumu turėjo malonumo pasidžiaugti Domantas Razauskas, padovanojęs visiems besiklausantiems ne tik įvairiausių emocijų, bet ir įkvėpęs tolimesniam – paskutiniam pasirodymui.

„Jūs esate pati geriausia publika šį vakarą“, – scenoje, nevyniodamas žodžių į vatą, patikino kompozitorius.

Tarsi vyšnia ant torto buvo paskutinis pasirodymas, kurio sąlygas diktavo daugelio lauktas „Baltasis Kiras“. Vos tik dainininkas Tautvydas Paulius Augustinas užlipo ant scenos, prasidėjo tikras vakarėlis. Nuo pat pirmų dainų minioje buvo matomos pakilusios rankos, šokantys ir, galų gale, itin energingai, t. y. iš visos širdies, ošiantys žmonės. Tiesa, ne vien tik prie, bet ir ant scenos, nes priešpaskutinio kūrinio metu atlikėjas į pagalbą pasikvietė ir G. Arbačiauską, ir publikoje šėlusias merginas. Siautulio užtvindyta atmosfera buvo įkaitusi labiau nei kaitra, kurią buvo galima justi perpiet. Tokios festivalio baigties, kaip galima spėti, renginio dalyviai ilgai neužmirš!

„Kitais metais kartosime. Bus daug galingiau“, – nenuginčijamai pasakė renginio organizatorius Kazimieras Likša, paklaustas, ko galima tikėtis ateinančiais metais.

Pernai dėl pandemijos suvaržymų ribotą žiūrovų skaičių galėjęs priimti festivalis, šiais metais skelbia, kad laikantis saugumo reikalavimų, jame galės dalyvauti kiekvienas norintis.

„Labai džiaugiuosi galėdamas visus „Akacijų alėjos“ gerbėjus pakviesti į šių metų festivalį. Dar 2020 metų kovo mėnesį atrodė, kad festivalio reikės gerokai palaukti, tačiau drauge su komanda tiek pernai, tiek šiemet surėmę pečius darėm viską, kad tradicija surengti susitikimą Kulautuvoje nenutrūktų. Šiais metais programa tokia, kuri neabejotinai suteiks ramybės jausmą. Tikiu, kad bent vienam vakarui pamiršime, kad apskritai egzistavo virusas ir pasaulinė pandemija. Muzika, kultūra ir žmonės grįžta į Kulautuvą“ – teigia festivalio prodiuseris, atlikėjas Kazimieras Likša.

Gytis Ambrazevičius. / Organizatorių nuotr.

Programoje – legendiniai bardai

Kauno rajono kurortiniame Kulautuvos miestelyje gyvai savo pasirodymus surengs aktorius, atlikėjas ir dainų autorius Giedrius Arbačiauskas, dainų autorius ir atlikėjas, klaipėdiečių roko grupės „Atika“ įkūrėjas ir vokalistas Darius Žvirblis, aktorius, bardas Gediminas Storpirštis, muzikos autorė ir atlikėja Raminta Naujanytė-Bjelle, dainų autorius ir atlikėjas, poetas, gitaristas, kompozitorius Domantas Razauskas, grupė „Baltasis kiras“, antrą kartą festivalio scenoje pasirodysiantis dainų autorius ir atlikėjas Gytis Ambrazevičius drauge su smuikininku Pauliumi Vaicekausku, kuris teigia, kad šis festivalis jam be galo svarbus: „Man „Akacijų alėja“ yra įvykis. Grosiu joje antrą kartą. Šiaip dažniausiai visuomet atlikėjai sako, kad jiems vienas ar kitas koncertas yra svarbus, brangus, kaip aš jo laukiu. Tai tikrai nuoširdžiai ne visada taip būna, bet šį kartą galiu atsakyti už savo žodžius“, – teigia atlikėjas ir priduria, kad festivalio metu gerbėjai turės galimybę išgirsti naują dainą pavadinimu „Gražus“.

Papildomi koncertai Kačerginėje, Vilkijoje, Batniavoje ir Zapyškyje

Šiais metais organizatoriai taip pat paruošė papildomą „Mažosios akacijos“ festivalio programą Kauno rajono miesteliuose – liepos 17 d. Lankysis Kačerginėje, rugpjūčio 7 d. – Vilkijoje, rugpjūčio 14 d. – Batniavoje, rugpjūčio 21 d. – Zapyškyje. Visi jaunieji bardai kviečiami registruotis į „Mažosios akacijos“ koncertus ir dalyvauti konkurse į kitais metais vyksiančią „Akacijų alėją 2022“.

Visus, kurie šiais metais negalės būti Kulautuvoje, festivalio organizatoriai pakvies stebėti tiesioginę festivalio programą ir palaikyti bardų dvasią kad ir kur bebūtų. Festivalis bus rengiamas laikantis visų saugumo reikalavimų, kurie tuo metu bus privalomi šalyje.

„Nežinau kito tokio festivalio kaip „Akacijų alėja“. Tos pušys... atsiguli po jomis ir klausaisi. Ne tik muzikos – aš ir pušų čia klausausi“, – šyptelėjo Kęstučiu pristatęs pusamžis vyras, į festivalį atvykęs su žmona Nijole.  – Žinoma, žmonių nepalyginamai mažiau. Ką padarysi – laikai dabar neramūs.“

Paklaustas, ar jo netrikdo dėl COVID-19 grėsmės įvesti apribojimai, tokie kaip nuo kitų žmonių reikalaujamas  laikytis 2 m atstumas, temperatūros matavimas, vyras purtė galvą: „Muzikos klausytis tai visai netrukdo.“

Vis dėlto „Akacijų alėjos“ gerbėja Justina buvo įsitikinusi, kad festivalio nuotaika pasikeitė. „Anksčiau nebūdavo kur patiesalo tarp pušų pasitiesti, tiek žmonių prisirinkdavo. Dabar ir atlikėjų, ir publikos nuotaika pasikeitė. Juk visai kas kita, kai po kiekvienos dainos aidi keliolikos tūkstančių minios plojimai, ir kai keli, kaip dabar. Palyginus su anais plojimais, dabar čia beveik kapų tyla“, – palygino kaunietė. 

Apie pasikeitusią festivalio nuotaiką užsiminė ir savo eilės koncertuoti laukęs aktorius ir bardas Kostas Smoriginas. „Kokia ta nuotaika gali būti, kai dabar tik tūkstantį žiūrovų įleidžia, o anksčiau būdavo 10 tūkstančių? Tada nuotaika būdavo daug šventiškesnė. Dabar viskas daug kukliau. Bet darbas yra darbas. Man nėra skirtumo, ar dainuot keliems tūkstančiams, ar keliems šimtams. Atsakomybė prieš žiūrovą ta pati. O koks žiūrovų skaičius, manęs nelabai jaudina. Net jei būtų du žiūrovai, aš vis tiek dainuočiau. Ir taip pat nuoširdžiai, patikėkit manim“, – tvirtino K.Smoriginas.

Palyginus su anais plojimais, dabar čia beveik kapų tyla.

Įsitaisę toliau nuo kitų žiūrovų, dainų klausėsi pora su keturkoju augintiniu. „Man tai, kad žiūrovų čia daug mažiau nei paprastai, yra ne trūkumas, o privalumas. Esu buvusi pirmuosiuose „Akacijų alėjos“ festivaliuose. Paskui, kai jis tapo labai masiniu, nebevažiuodavau. Dabar, kai buvo įvestas griežtas žiūrovų skaičiaus apribojimas, vėl nusprendžiau atvažiuoti“, – glostydama šunį, pasakojo Aušra.

Kiek toliau nuo scenos įsitaisė ir jauna šeima su kūdikiu ant rankų.

„Pirmą kartą „Akacijų alėjos“ koncertų klausiausi prieš penkiolika metų, kai buvau dar beveik vaikas. O dabar sugrįžau su vyru ir leliuku – mūsų Neidu“, – į trijų mėnesių mažylį ant vyro rankų pažvelgė Gintautė. Jauna moteris užsiminė, kad koronaviruso grėsmė neišgąsdino. „Jei Neidas bus labai neramus, išvažiuosim“, – pasakojo mažylio tėtis Saulius.

Kalbų apie koronavirusą neišvengta ir scenoje. „Kai prasidėjo karantinas, daug kam pavažiavo stogelis. Apie tai ir mūsų daina – „Pavažiavo stogelis“, – dainą pristatė grupės „Vitražai“ vokalistas.

Jubiliejiniame „Akacijų alėjos“ festivalyje koncertuoja Alina Orlova, Kostas Smoriginas, Vidas Bareikis, Aidas Giniotis, Giedrius Arbačiauskas, Virgis Stakėnas, Kazimieras Likša ir kiti.

„Akacijų alėja“ – nemokamas dainuojamosios poezijos festivalis, nuo 2001 m. vykstantis kurortiniame Kulautuvos miestelyje. Festivalio organizatoriai apgailestavo, kad jame dėl prastos sveikatos negalėjo dalyvauti „Akacijų alėjos“ sumanytojas Algirdas Svidinskas. Festivalio vedėjas ir bardas G. Arbačiauskas nuo scenos siuntė festivalio sumanytojui linkėjimus, scenoje skambėjo jo muzika.

Prieš pat 15 val., kai turėjo prasidėti įžanginė festivalio dalis „Mažoji akacija“, Kulautuvoje nebuvo matyti automobilių kolonų, kurios paprastai nusidriekdavo per visą miestelį ir pušyną ties įvažiavimu į Kulautuvą. Automobiliai tvarkingai rikiavosi aikštelėje, atvykusieji neskubėdami suko į festivalio vietą. Gavę bilietus laimingieji, patikrinus temperatūrą, rikiavosi arčiau scenos, o likusieji be bilietų vaikštinėjo už tvoros, tarsi ieškodami pro kur prasmukti. Buvo matyti, kad keletui pavyko – prasuko pro festivalio dalyviams skirtą įvažiavimą. Tačiau šis „įėjimas“ greitai užsidarė. Tuo metu didžioji dalis renginiui aptverto 4 ha pušyno ploto kol kas lieka tuščia.

„Įleiskit – specialiai su vaiku atvažiavau“, – bilietus tikrinusių savanorių prašė vyriškis su ikimokyklinio amžiaus berniuku.

„Be bilietų neįleidžiam. Palaukit, gal atsiras tokių, kurie savo bilietus atiduos“, – patarė festivalio organizatorių atstovas.

Jau seniai, ne vienerius metus planavom į „Akacijų alėją“ atvažiuoti, bet vis kas nors sutrukdydavo. Šiemet susiruošėm – ir va, prašau, liekam už tvoros.

„Mes atvažiavom iš Jurbarko, 60 km atmynėm. Paskutinę minutę sužinojom, kad reikia bilietų, bet buvom jau susiruošusios, tai planų nebekeitėm. Jau seniai, ne vienerius metus planavom į „Akacijų alėją“ atvažiuoti, bet vis kas nors sutrukdydavo. Šiemet susiruošėm – ir va, prašau, liekam už tvoros“, – apgailestavo jurbarkietė Jūratė, į Kulautuvą atvažiavusi su drauge Virginija. Moterys užsiminė esančios pasiruošusios nemokamus bilietus pirkti, jei tokia galimybė atsirastų.

„Akacijų alėjos“ organizatoriai užsiminė, kad 1 tūkst. nemokamų bilietų – toks leistas maksimalus žiūrovų skaičių – ištirpo per pusvalandį. „Sulaukėme daug nepatenkintų žmonių skambučių. Kai kurie sakė: jei tik tiek žiūrovų leidžiama, iš viso nereikėjo „Akacijų alėjos“ daryt. Bet šiemet – XX-asis festivalis, nesinorėjo nutraukti tradicijos. Be to, ir kiti festivaliai, su tam tikrais apribojimais, šiemet vyksta“, – pasakojo festivalio direktorė Daina Urbaitienė.

Moteris pasidžiaugė, kad, sužinoję, jog žiūrovų bus labai nedaug, atlikėjai neatsisakė atvykti į festivalį. „Dėl to nereikėjo keisti programos. Tiesa, Domantas Razauskas dar per karantiną pasakė, kad šiemet jis nedalyvaus nei viename gyvame pasirodyme. Tad jo nebus“, – apie vienintelę išimtį užsiminė festivalio direktorė.

„Akacijų alėjos“ organizatorių teigimu, dėl koronaviruso grėsmės 2 m atstumo turi būti laikomasi tik tarp atskirų festivalio žiūrovų grupelių, kurios į renginį atvyksta kartu, o ne tarp visų žiūrovų. „Žinau, kad viena atvykstančių žiūrovų grupelė susideda net iš 16 žmonių, kitos – mažesnės. Tarp grupelės narių 2 m atstumas neprivalomas. O tarp skirtingų grupelių mes tikrai galime išlaikyti reikalaujamą atstumą, tam yra vietos – apskaičiavome, kad, aptvėrus 4 ha plotą, kiekvienam iš tų tūkstančio laimingųjų tenka po 16 kv. m. Čia jau kur kas daugiau nei 2 m gaunasi“, – saičiavo D.Urbaitienė.

Būtini pokyčiai festivalio metu

Kaip teigia festivalio prodiuseris Kazimieras Likša, šie metai pareikalavo labai daug pastangų ir prisitaikymo prie esamos situacijos tam, kad festivalis apskritai įvyktų. Kauno rajone esančiame kurortiniame Kulautuvos miestelyje gyvai jubiliejinį festivalį vietoje įprastų 20-ies tūkstančių žiūrovų, galės stebėti vos tūkstantis.

„Po ilgų diskusijų su Kauno rajono savivaldybe, nusprendėme tęsti gražią tradiciją ir nepaisant visų suvaržymų, organizuoti 20-ąjį festivalį. Deja, šalyje įvesti reikalavimai riboja žmonių kiekį renginyje. Remiantis Vyriausybės sprendimais, šiais metais gyvai renginį stebėti galės tik tūkstantis dalyvių. Norėdami užtikrinti žmonių saugumą, turime riboti jų patekimą į renginį. Todėl paleidome registraciją – nemokamus bilietus į festivalį, kurie ištirpo per pusvalandį. Taip pat renginio vietą privalėsime aptverti tvora ir kiekvienam pamatuoti temperatūrą. Gauname daugybę žmonių žinučių ir suprantame, kad daugelis nori patekti, deja, vietų jau nebeturime. Prašome visų supratingumo ir labai tikimės, kad kitais metais vėl galėsime susitikti kaip ir kasmet“, – apie pasikeitusią tvarką festivalyje kalba prodiuseris Kazimieras Likša.

Programoje – A. Orlova, K. Smoriginas, V. Bareikis

Šiais metais organizatoriai taip pat paruošė puikią programą. Jau dabar yra žinoma, kad jubiliejiniame „Akacijų alėja 2020“ festivalyje savo pasirodymus surengs Lietuvoje bei užsienyje gerai žinoma dainuojamosios poezijos, alternatyvios muzikos, indie žanro dainų kūrėja bei atlikėja Alina Orlova, aktorius, dainų autorius ir atlikėjas Kostas Smoriginas bei atlikėjas, teatro režisierius Vidas Bareikis.

„Gilias tradicijas turintis festivalis, net ir supančiotas koronaviruso suvaržymų, pasiūlys savo gerbėjams kuo įvairesnę programą, išlaikydamas svarbiausią festivalio akcentą – akustinius atlikėjų pasirodymų. Jau kitą savaitę atskleisime pilną festivalio programą. O visus, kurie šiais metais negalės būti Kulautuvoje drauge su mumis, pakviesime stebėti tiesioginę transliaciją iš namų, ar kur tik bebūtų ir palaikyti bardų dvasią vis tiek“, – tvirtino K. Likša.

Nuo 2001 metų vykstantis festivalis Kulautuvoje suteikia galimybę pasirodyti ne tik scenos grandams, bet ir jauniesiems dainuojamosios poezijos atlikėjams – „Mažosios akacijos“ dalyviams.

Šiais metais visi nemokami bilietai į jubiliejinį festivalį „Akacijų alėja 2020“ – išdalinti.

Grojant lietuviškai dainuojamajai poezijai ir folkroko stiliaus muzikai aplink sceną aidėjo vis didėjančios žmonių minios nuotaikingi balsai. Vieni užkandžiavo, bendravo, kiti lingavo, pasinėrę į lyrišką melodiją. Pora iš Kauno miesto pasakojo, jog atvykę į „Akacijų alėją“ jautėsi laisvi ir atsipalaidavę.

„Festivalio atmosfera iš tikrųjų puiki – visi paprastai, ant pledų susėdę. Be jokios įtampos bendrauja, klauso muzikos, dalinasi įspūdžiais su kitais. Labai jaukus renginys.“

Festivalyje buvo gausu ne tik žmonių, bet ir dviračių. Siekdami išvengti eismo spūsčių, daugelis renginio svečių rinkosi dviračius vietoj automobilių. Jau trečius metus dviratininkų bendruomenė „Minam kartu“ rengia pasivažinėjimą iki Kulautuvos.„Minam kartu“ dviračių žygių organizatorė Solveiga Dambrauskaitė pasakojo, jog „kelionės metu žmonės susipažįsta, pabendrauja, o per festivalyje būna tų draugysčių, pažinčių pratęsimas“.

Idėja surengti „Akacijų alėją“ kilo prieš devynioliką metų Algirdui Svidinskui, kuris tuo metu dirbo Kulautuvos kultūros centre. Vienas iš renginio organizatorių, muzikantas ir dainų autorius Kazimieras Likša pasakojo apie festivalio pradžią.

„Pirmiausiai manau, kad šio renginio pagrindas ir yra A. Svidinsko meilė tokiai muzikai. Antra – ši vieta. Būtent Kulautuva, būtent šis pušynas, būtent ta pasodinta akacija prie kultūros centro – viskas susivedė į vieną tašką, kad būtent šioje vietoje būtų rengiamas vasariškas festivalis.“ – teigė K. Likša.

Akacijų alėjos svečias Domantas Barkauskas, 2019 Lietuvos dainuojamosios poezijos konkurso dalyvis ir atlikėjas, pirmą kartą koncertavęs šio festivalio scenoje neslėpė, kad šiek tiek jaudinosi stodamas prieš tokią minią žmonių, tačiau atlikdamas savo dainą – jautėsi nerealiai.

„Visada būna lengvas jaudulys, bet lipdamas ant scenos pamatai tiek daug žmonių, kurie nori išgirsti, ką jiems esi paruošęs – tai yra nepakartojama!”

Taip pat pirmąkart Kulautuvos bardų festivalyje dalyvavo ekspresyvaus folkroko muzikos grupė Žalvarinis, kurios narys Robertas Semeniukas dalinasi savo patirtais įspūdžiais festivalyje.

„Niekada nesitikėjau čia sudalyvauti, bet kai gavau kvietimą, tai nuoširdžiai labai apsidžiaugiau! Festivaliui vieta išties gera, publika labai šilta, nuotaikinga ir nebijanti pajudėti. Iš to, ką šiandien matėme, tai tiesiog viršijo visus lūkesčius ir gerąja prasme nurovė stogą.” – pasakojo R. Semeniukas.

Jauki aplinka

Trečius metus prie vieno didžiausių bardų festivalio "Akacijų alėja" organizavimo prisidedantis K.Likša teigia, kad labiausiai jį žavi tai, kad šis festivalis nesusijęs su pompastika ir didybe.

"Taip, šiame festivalyje susirenka iš tiesų įspūdingo dydžio auditorija, tačiau pati mintis išlieka ta pati. Tai autorinė kūryba, prasmingi tekstai, jauki atmosfera ir į kiekvieną garsą bei emociją reaguojanti publika. Tiesiog užtenka bent kartą čia atvykti ir pajauti, kad visoje teritorijoje tvyro ramybė ir įsiklausymas. Niekas niekur neskuba, visi su draugais, savo šeimos nariais ar pavieniui ant žolės ar atsirėmę į medį klausosi jaukios muzikos, kuri neretai yra atstumiama populiariosios kultūros renginių. O čia ji – esminis akcentas", – atvirauja atlikėjas.

Asocijuojasi su V.Kernagiu

Anot K.Likšos, jam lietuviška dainuojamoji poezija visuomet asocijuojasi su Vytautu Kernagiu: "Augant kartkartėmis teko maestro klausytis kartu su tėvais įvairiose šventėse, jo muzika yra giliai įsišaknijusi daugelio lietuvių širdyse. Man ši sąsaja ir lemia kažkokį artimą santykį su festivaliu "Akacijų alėja".

Tiesiog užtenka bent kartą čia atvykti ir pajausti, kad visoje teritorijoje tvyro ramybė ir įsiklausymas.

Kasmet kone 20 tūkst. žmonių sutraukiantis festivalis labiausiai žavi savo jaukia atmosfera.

"Nuostabu matyti dideles kompanijas, kurios atvažiuoja su savo pikniko krepšiais, staliukais, kėdutėmis ar pledukais ir savo susitikimui pasirenka būtent "Akacijų alėjos" festivalį. Pasižiūri toliau, matai šeimas su mažais vaikais ar visai vežimėliuose gulinčiais kūdikiais. Tada pasisuki į kitą pusę ir matai kelis šimtus dviratininkų, kurie sukorė visą kelią nuo Kauno iki pat festivalio scenos. Kad ir kiek suktum, kad ir kiek žiūrėtum, "Akacijų alėjoje" renkasi aktyvūs, gražūs ir pozityvūs žmonės", – festivalio išskirtinumus vardija K.Likša ir priduria, kad tai festivalis žmonėms ir dėl žmonių.

Muzika – visas gyvenimas

2018-uosius Kazimieras Likša pradėjo triumfuodamas – M.A.M.A. apdovanojimuose jis buvo nominuotas "Geriausio metų atlikėjo" prizui laimėti, šiais metais kartu su žinomu norvegų prodiuseriu Snorre Bergerud įrašė naują solo albumą "Tavo mylimiausia daina". Pasiteiravus, kaip K.Likšai sekasi derinti tiek atlikėjo, tiek ir prodiuserio ar organizatoriaus vaidmenis, jis atviras. "Muzika – visas mano gyvenimas. Esu pats ir kūrėjas ir atlikėjas. Ir kartu organizatorius. Rengiu koncertus, festivalius, kitus renginius. Džiaugiuosi galėdamas save realizuoti vienoje sferoje, kurioje geriausiai jaučiuosi. Reikia turėti bent šiek tiek noro planuoti, ir viskas yra įmanoma."

K.Likša pabrėžia ir komandos svarbą. "Žinoma, nereikia galvoti, kad viską turi padaryti vienas pats. Jei bandyčiau daryti taip, nieko ir neišeitų. Visose sferose turiu puikius ir talentingus žmones šalia savęs. Visi gražiausi darbai padaromi dirbant kartu. Ir džiaugsmas po to būna daug didesnis", – savo sėkmės formule dalijasi K.Likša.

„Prisiminimai iš vaikystės, kai dar su tėvais važiuodavome į festivalį – puiki atmosfera, muzika ir oras. Bei ilgas vietos automobiliui ieškojimas ir kamščiai atvažiuojant ar išvažiuojant. Dėl to ir siūlome keliauti autobusu. Gali ir su bendraminčiais kelionės metu susipažinti, o ir nereikia galvoti, kas vairuos, kas ne. Kulautuvos gyventojai turbūt ir padėkos, jei jų kiemai nebus užkimšti kauniečių automobiliais“, – pasakojo bendrovės „Kautra“ marketingo vadovas Mindaugas Sakalauskas.

Anot vežėjų, festivalio dieną autobusai važiuos dvigubai dažniau nei įprastą savaitgalį.

„Jei įprastą šeštadienį į Kulautuvą važiuoja septyni reisai, tai festivalio dieną važiuos net penkiolika jų. Iš ankstesnių metų matome, kad kasmet vis daugiau žmonių palieka automobilius ir kelionę į festivalį renkasi autobusu. Važiuoja šeimos, būna pasiima dviračius ir grįžta su jais“, – pasakojo M. Sakalauskas.

Iš Kauno autobusų stoties į Kulautuvą autobusai pajudės iš 8 aikštelės. Vėliausias autobusas iš Kulautuvos Kauno link pajudės pusė pirmos nakties.

Antrajame paviešintų atlikėjų sąstate puikuojasi šie atlikėjai – grupės „Arbata“ vokalistas ir tekstų autorius Andrius Zalieska-Žala, iš Dublino pargrįžtantis atlikėjas Darius Mileris-Nojus, indie muzikos kūrėjas Karolis Rupkus, aktorius, dainų autorius ir atlikėjas Giedrius Arbačiauskas, ir grupė „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“.

Į festivalį skinsis kelią mečetėmis

Pirmą kartą „Akacijų alėjos“ scenoje pasirodysiantys „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“ šiais metais su daina ir vaizdo klipu „Mažulė“ susilaukė daugybės simpatijų. Grupės pavadinimas ir kūryba „linksmai beprotiškos“ muzikos mėgėjų ausis kutena jau nuo 2006 m. Šešių vilniečių – Martyno, Juozo, Danieliaus, Antano, Karolio ir Tautvydo – grupės skleidžiama energetika scenoje gali išjudinti ir papirkti kiekvieną. Polka, postpunk‘as ir mariarchi, širdį draskančios baladės ir psichodelinės reprizos padeda apdainuoti šių dienų aktualijas ir kaskart nustebinti savo muzikiniais pasirinkimais.

Pasiteiravus, kaip ir kuo šiuo metu gyvena grupė, atlikėjai teigia, kad šiais metais jų laukia daug reikalų. „Kai pradedi galvot, kiek daug reikalų dar šiais metais laukia: ir naujas albumas, ir koncertinis turas, ir vaizdo klipai, tai visi plaukai piestu stojasi“, – sako grupės gitaros virtuozas Martynas.

Į klausimą, kaip grupė ruošiasi atvykti į „Akacijų alėją“, jei birželio 12 d. Vilniuje surengs „Mažulės“ išlydėtuvių koncertą ir paskelbs jos naują savininką, grupės narys Juozas vaizdingos kelionės nupasakojimo nepagailėjo. „Atvykimas mums bus tikras iššūkis. Paliksime savo komforto zoną. Šiai kelionei specialiai užsisakėm aštresnes mačetes, kad galėtume prasikirsti per akacijas“, – kalbėjo vokalistas Juozas.

Nei rimtų atsakymų, nei rimties, kai scenoje „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“ tikėtis nereikėtų. „Akacijų alėjos“ scenoje laukti reikėtų netikėtų grupės sprendimų ir geriausios programos, specialiai pritaikytos festivalio klausytojams. Tą grupė pažadėjo.

Ant scenos – tiesiai iš Dublino

Trečiąjį kartą festivalio scenoje pasirodys atlikėjas D. Mileris-Nojus, kuris nuo 2000 m. gyvena Dubline. Pirmą kartą D. Mileris-Nojus, festivalyje pasirodęs 2007 m., o vėliau 2014 m., yra išleidęs 9 albumus ir jau daugiau nei ketvirtį amžiaus savo muzika ieško kelių į klausytojų širdis.

„Jūsų širdys plaka kaip viena širdis, girdžiu tūkstančius garsų, kurie čia tolsta, čia aidu grįžta, virsdami daina iš mano lūpų. Iki pasimatymo festivalyje „Akacijų Alėja“, kur kiekvienas žodis ir balsas – iš širdies į širdį“, – poetiškai klausytojus kviečia D. Mileris-Nojus.

A. Zalieska-Žala yra geriau žinomas kaip grupės „Arbata“ vokalistas, idėjinis vadas ir dvasinis guru. Neseniai 18-ąjį grupės „Arbata“ gimtadienį atšventęs A. Zalieska-Žala sako, kad „Akacijų alėjos“ festivalyje bus ypatingas koncertas, kurio metu jis pristatys akustines dainų versijas. Nepraleiskite progos pirmi išgirsti naujas ir, žinoma, senas geras dainas.

Festivalio naujokui, indie muzikos kūrėjui K. Rupkui 2018-ieji metai buvo dosnūs tiek asmeniniame gyvenime, tiek ir kūryboje. Praėjusių metų pavasarį jis pirmą kartą gyvai savo kūrybą pristatė tarptautinei publikai „Sofar Sounds Riga“ projekte, o vasarą išbandė ir didžiausio šalyje muzikos festivalio „Granatos Live“ sceną. Organizatoriai tikina, kad festivalio klausytojai bus tikrai maloniai nustebinti atlikėjo išskirtinio vokalo, jausmo, kurį jis perduoda savo dainomis.

Taip pat „Akacijų alėjos“ festivalį savo dainomis ir sodriu balsu džiugins aktorius, dainų autorius ir atlikėjas G. Arbačiauskas, kuriam ir šiais metais patikėta vesti renginį bei misija viso festivalio metu užtikrinti teksto ir muzikos harmoniją.