„Pastaraisiais metais Kaunas skiria didelį dėmesį aplinkosaugai. Atlikus upelių taršos prevenciją ir kassavaitinius patikrinimus akivaizdžiai sumažinome netinkamai nuotekas tvarkančių asmenų skaičių. Tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kai viešose vietose randame padangų ir kitos netvarkos. Akcija „Darom“ – dar viena galimybė apsikuopti, susitvarkyti, taip pat prasmingai praleisti laiką atsakingų ir veiklių kauniečių draugijoje“, – sakė Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Šiemet pavasarinės švarinimosi akcijos organizuojamos keturiose seniūnijose: Aleksote, Petrašiūnuose, Šančiuose ir Vilijampolėje. Iniciatyvūs kauniečiai balandžio 23 d. nuo 10 val. laukiami Marvelės upės slėnio teritorijoje, Kauno marių prieigose prie Neptūno įlankos, Nemuno upės pakrantėje iš Švenčionių gatvės pusės ir Neries krantinės teritorijoje tarp Varnių ir Plungės gatvių.

Keturiose lokacijose numatyti šeši atliekų surinkimo taškai, „Kauno švara“ dalys šiukšlių maišus ir pirštines. Bendrovė taip pat pasirūpins atliekoms skirtais konteineriais ir jų išvežimu. Pagalbininkų veiksmus koordinuos seniūnijų atstovai.

„Gyventojai, savo nuožiūra tvarkysiantys aplinką ir rinksiantys atliekas kitose vietose, pagal organizacijos „Mes darom“ šiųmetį švarinimosi modelį turės patys savarankiškai pasirūpinti maišais ir pirštinėmis, o surinktas atliekas nuvežti ir priduoti į artimiausią didelių gabaritų ir pavojingų atliekų priėmimo aikštelę“, – pabrėžė R.Savickienė.

Pastaraisiais metais Kaunas skiria didelį dėmesį aplinkosaugai.

Kaune surinktos ir išrūšiuotos atliekos bus priimamos balandžio 23 d. iki 18 val. visose šiuo metu veikiančiose Kauno regiono didelių gabaritų ir pavojingų atliekų priėmimo aikštelėse: Energetikų g. 60 (buvęs adresas Nemajūnų g. 15B), Raudondvario pl. 155D, Kuršių g. 9E, Palemono g. 12E, Vandžiogalos pl. 92B, Chemijos g. 4E, Julijanavos g. 1 ir Ašigalio g. 20A.

Visos aikštelės bus pažymėtos ir „Mes darom“ mobilioje programėlėje. Čia vartotojai taip pat ras visas savivaldybių rekomenduojamas tvarkyti viešąsias erdves. Žaliųjų atliekų priėmimo aikštelės dirbs įprastai.

Atliekų aikštelėse bus priimamos tik tinkamai išrūšiuotos atliekos. Į aikšteles nebus priimamos sunkvežimių, sunkiasvorių transporto priemonių padangos ir kitos automobilių detalės. Atliekas atvežę asmenys privalės turėti asmens dokumentą.

Akcijoje „Darom“ šiemet kviečiami dalyvauti pavieniai asmenys, šeimos, miestų ir miestelių bendruomenės, organizacijų ir verslo įmonių kolektyvai ir visi, kam rūpi švari aplinka.

Miestiečiai domisi

„Dažni skambučiai rodo, kad klaipėdiečiai aktyvūs ir laukia akcijos. Žmonės klausia, nori dalyvauti“, – teigė viešosios įstaigos „Mes Darom“ projektų vadovė Indrė Kazakauskaitė.

Šiemet daugiau dėmesio skiriama pajūriui tvarkyti. Čia šiukšles savaitgalį planuoja rinkti ir Aplinkos ministerijos atstovai.

Kiek uostamiesčio gyventojų pasiryžę gražinti aplinką, akcijos organizatoriai tiksliai pasakyti negali. Šiemet atsisakyta dalyvių registracijos.

„Neliko net surinkimo punktų, iš kur išvežtų šiukšles. Mes tiesiog nurodome orientacines teritorijas. Registracijos neteko prasmės, nes  galima eiti į artimiausią tašką, nurodytą šalia namų, arba mėgstamiausią stovyklavietę, pažintinį tašką ir rinkti šiukšles“, – teigė komunikacijos projektų vadovė Toma Buivydaitė.

Akcijos formatą pakoregavo COVID-19 pandemija.

Jurgos Urbonaitės nuotr.

„Ieškojome, kaip užtikrinti saugumą, atsižvelgdami į rekomendacijas. Tai kviečiame dalyvauti šeimomis, ne daugiau kaip dviem namų ūkiams. Bet šiaip mūsų tikslas skatinti žmones tvarkytis kiekvieną dieną“, – sakė T.Buivydaitė.

Bendradarbiauja su savivaldybe

Klaipėdiečiams šiemet siūloma prie akcijos prisijungti vienu iš dviejų būdų.

Pirmasis – tvarkytis kartu su savivaldybės inicijuota talka. Iki gegužės 17 d. mokiniai, studentai, garažų bendrijų, visuomeninių organizacijų atstovai ir pavieniai gyventojai kviečiami tvarkyti viešąsias miesto teritorijas. Jie turi kreiptis į savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus specialistes, kad šios padėtų organizuoti surinktų atliekų išvežimą.

Kitas būdas – rinkti šiukšles patiems.

„Bandome pritaikyti naują formatą, kai skatiname žmones surinkti ir išrūšiuoti atliekas savarankiškai. Tokias atliekas galima atiduoti į atliekų surinkimo aikšteles“, – paaiškino I.Kazakauskaitė.

Siūlo programėlę

Kad būtų patogiau susigaudyti, galima atsisiųsti mobiliąją programėlę.

Joje pažymėtos savivaldybių rekomenduojamos tvarkyti teritorijos, taip pat atliekų atidavimo vietos.

„Keičiasi mūsų vizija, misija. Turėtume orientuotis ne į surinktų tonų skaičių, bet į gyventojų sąmoningumą. Programėlė turėtų veikti visus metus, joje bus galima žymėti prišiukšlintas vietas, ir mes su savivaldybėmis galėsime aptarti, kurias sutvarkyti nelaukiant akcijos“, – kalbėjo komunikacijos projektų vadovė.

Klaipėdos regione planuojama ir daugiau projektų. Liepos pradžioje svarstoma organizuoti kopų smėlį sulaikančių tvorelių pynimo festivalį.

„Pajūrio regioninis parkas sako, žiūrėkite, mes turime mažai laiko, o jūs turite didelę savanorių bazę. Tad mes galvojame kurį nors savaitgalį ne tik rinkti šiukšles, bet ir pinti tvoreles. Gal  turėsime ir mokymų apie ekologiją. Po akcijos „Darom“ sėsime apie tai pagalvoti“, – teigė T.Buivydaitė.

„Akcija po metų pertraukos grįžta su nauju, vizionierišku šūkiu „Darom iki galo. Surink. Rūšiuok. Priduok!“ – sakė viešosios įstaigos „Mes Darom“ komunikacijos vadovė Toma Buivydaitė.

Šį pavasarį švarinimosi akcijoje kviečiama dalyvauti išmaniuoju formatu. Naujai sukurtoje mobiliojoje programėlėje „Mes Darom“ sužymėtos ir nurodytos tvarkytinos teritorijos. Vartotojai ras ir žemėlapį, kuriame bus paskelbtos vietos, kur akcijos savanoriai dalins rūšiavimui skirtus maišus.

Šiemet tvarkymasis atiduodamas į dalyvių rankas „iki galo“: kviečiama ne tik rinkti bei rūšiuoti surinktas atliekas, tačiau ir patiems jas priduoti į regionų atliekų tvarkymo centrų (RATC) valdomas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles arba išmesti miesto konteineriuose.

Akcija vyks penktadienį ir šeštadienį.

Aplinkos tvarkymo akcija „Darom“ Lietuvoje rengiama nuo 2008 metų.

2019 metais joje dalyvavo apie 100 tūkst., 2018 metais – apie 130 tūkst. žmonių, surinkta atitinkamai 1000 ir 1300 tonų atliekų. Pernai ji nevyko dėl epidemiologinės situacijos.

Čia talkininkų surinktos šiukšlės ilgai gulėjo ir pernai.

Talkos reikalais rūpinęsis Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Administracinės veiklos poskyrio vadovas Marius Poimanskis patikino pirmadienį apie tai sulaukęs klaipėdiečių pranešimo.

Anot poskyrio vadovo, netrukus talkininkų surinktos šiukšlės bus išgabentos.

"Visiems "Darom" akcijos dalyviams buvo pranešta, kur reikėtų sudėti maišus su šiukšlėmis. Kasmet atsiranda tokių, kurie palieka surinktas atliekas kitur. Ačiū jiems, kad renka, bet darbą reikia padaryti iki galo. Paprastai po talkos dar dvi savaites renkame maišus. Kai akcijose dalyvaudavo labai daug žmonių, tai užsitęsdavo iki mėnesio. Kartais labai sunku susigaudyti, kur tos surinktos šiukšlės guli. Žmonės pasako palikę prie trečio berželio, tad dar reikia gerokai paieškoti, užtrunka to trečio berželio paieškos. Rangovai juk negali vaikščioti po mišką ieškodami, kas kur palikta", – pasakojo M.Poimanskis.

Valdininkas abejojo, ar maišai su šiukšlėmis yra akcijos "Darom" palikimas. Juk raudonų maišų  galėjo nusipirkti ir su švarinimosi akcija nesusiję  žmonės.

Paplūdimių priežiūra besirūpinantys darbuotojai žadėjo savo nedidukėmis mašinomis pavažiuoti pėsčiųjų taku, surinkti šiukšles ir nugabenti iki konteinerio.

Pasak M.Poimanskio, akcija "Darom" vyko ne vieną dieną. Kai kurie žmonės talką surengė prieš savaitę, kiti – gerokai po tos dienos, kai balandžio pabaigoje visoje Lietuvoje buvo paskelbtas švarinimosi mėnuo.

Jeigu klaipėdiečiai dar randa neišgabentų talkininkų surinktų šiukšlių, apie tai galima pranešti e. paštu marius.poimanskis@klaipeda.lt arba telefonu (8 46) 218 200.

Talkininkų rankomis surinktos šiukšlės Sportininkų mikrorajone, Pušyno gatvėje, jau kuris laikas guli neliečiamos.

Maža to, šiukšlynas dar ir plečiasi.

Sukrauti spalvoti maišai išduoda, kad tai – akcijos "Darom" palikimas.

Pasirūpinti jais privalo Klaipėdos miesto atliekų vežėjai.

Gyventojai pastebi, kad ši problema uostamiestyje iškyla kiekvienais metais.

"Šiukšlės traukia šiukšles. Paliko dešimt maišų, kitą dieną toje vietoje atsirado dar keli, taip ir kaupiasi sąvartynas. Ir taip – kiekvieną kartą", – stebėjosi klaipėdietė.

Pati organizacija "Darom" Klaipėdoje egzistuoja tik teoriniu pagrindu, nes kasmet vykstančius renginius koordinuoja savivaldybės atstovai.

Organizatoriai teigė užsiimantys informacijos sklaida, rinkodara, visuomenės telkimu, priemonių perdavimu, bet ne realiu atstovavimu.

Viešosios įstaigos "Mes darom" projektų vadovė Justina Anglickytė atkreipė dėmesį, kad Vilniuje maišai su šiukšlėmis privaloma tvarka surenkami dar tą pačią dieną.

"Vilnius labai riboja taškų skaičių, jie turi tris įmones, 60 pasirenkamų tvarkyti vietų ir iškart viską susiveža. Kitos savivaldybės darbuojasi po truputį, nes, turbūt, neturi tiek pajėgumų", – svarstė J.Anglickytė.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjo Sauliaus Valiulio, artimiausiu metu teritorija Pušyno gatvėje bus sutvarkyta. Maža to, žmonės prieš porą dienų pranešė ir apie netvarkingai sumestas padangas.

Esą akcijoje dalyvavo ir neužsiregistravę klaipėdiečiai. Pastarieji savo iniciatyva taip pat rinko šiukšles, tačiau apie tai neinformavo atsakingų savivaldybės specialistų.

Vežėjai galėjo nepastebėti juodų maišų.

Akcijai "Darom" Klaipėdos savivaldybė šiemet priskyrė 56 teritorijas, tačiau tvarkytos tik 30 viešųjų erdvių. Mieste, paplūdimiuose ir miškuose iš viso darbavosi 25 įmonės ir organizacijos.

Nepalankios prognozės

Startavusi 2008-aisiais, šiemet visuotinė švaros akcija „Darom“ šalyje organizuojama jau vienuoliktą kartą. Tiek pat pavasarių skaičiuoja ir kaimyninėje Latvijoje vykstanti akcija „Talka“.

Iki tol nerungtyniavusios, šįsyk kaimyninės šalys nusprendė skaičiuoti ne surinktas šiukšlių tonas, o guminėmis pirštinėmis ir polietileno maišais mosuojančius savanorius. Bendru sutarimu, pralaimėjusios šalies akcijos komanda atvyks į laimėjusios šalies Nepriklausomybės dienos šventę ir gatvėje pasveikins tūkstantį piliečių, kuriems išdalins tiek pat dviejų šalių brolystę simbolizuojančių lipdukų.

Remiantis ankstesniųjų metų statistika, Latvijoje savanoriai kur kas aktyvesni. Antai, 2018 metais akcijoje „Darom“ dalyvavo apie 130 tūkst., o kaimyninėje Latvijoje susirinko 150 tūkst. dalyvių.

Tikiu, valandos bėgyje norinčiųjų tvarkyti bus daugiau, tik kai toks karštis, vargu, ar ilgai ištempsime.

„Šiemet dalyvių mažiau nei ankstesniais metais“, – įvairius Kauno kampelius šeštadienio rytą švarinusių savanorių prognozės nieko gero nežadėjo. Pergalę švęs latviai? 

Atveža ir meta

Lygiai 10 val. akcijos savanoriai plačiai pasklido teritorijoje šalia Eigulių kapinių.

Pilietiškai aktyvaus jaunimo organizacijos „Baltai Juoda“ narės Rūta, Birutė ir Judita į krūmus sulindo greičiau už kitus ir jau po akimirkos traukė pirmuosius laimikius. Birutė tempė linoleumo atraižas, Judita – priekinį mašinos bamperį, o Rūta į maišą grūdo statybines atliekas. 

„Akcijoje dalyvaujame jau ne pirmus metus. Konkrečiai šią vietą tvarkome antrą pavasarį“, – žvilgsniu išmatavusios pasirinktą plotą, merginos žadėjo suktis iki kol surinks visas šiukšles. Pastarųjų čia buvo sočiai. Pradedant plastikiniais buteliais nuo limonado, baigiant senomis padangomis ir skilusiu unitazu.

„Tradicinė talka, tradicinė vieta, tradicinės šiukšlės, – Eigulių seniūnijos seniūnas Ovidijus Adomaitis stebėjosi žmonių akiplėšiškumu ir nepagarba mirusiesiems. – Šalia kapinės, o padangas, televizorius, kitą buitinę ar elektroninę techniką meta tiesiai iš automobilių, nors čia pat yra stambiagabaričių atliekų aikštelė.“ 

Anot O.Adomaičio, Eigulių seniūnijos gyventojai aktyvūs. Darbo nesibaido senjorai, nei moksleiviai. Tiesa, pastarųjų šįsyk vos keli – pavasario atostogos gretas praretino.

„Tikiu, valandos bėgyje norinčiųjų tvarkyti bus daugiau, tik kai toks karštis, vargu, ar ilgai ištempsime“, – į kartoninę dėžę su pirštinėmis ir polietileno maišų ritiniais dirstelėjo Eigulių seniūnijos seniūnas.

Tvarkė iš anksto

Tuo pat metu akcijos savanoriai dūzgė dar bent keliuose taškuose mieste – būriai entuziastų švarino Nemuno pakrantės šlaitus už Žemųjų Šančių kapinių, VIII Kauno forto teritoriją Šilainiuose, Kleboniškio mišką. Nemažai vietų, anot akcijos „Darom“ koordinatorių, buvo sutvarkyta dar iki balandžio 27-osios. Kai kurių teritorijų, kaip antai Panemunės šilo tvarkymas perkelti į gegužės mėnesį.

Artėjant vidudieniui, bemaž pusšimtis kauniečių sukosi ir palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčios teritorijoje. Vyresnio amžiaus parapijietės krapštė piktžoles tarp trinkelių, rinko akmenis, jaunesni bendruomenės nariai teritorijoje vadavo nuo senų lapų ir praeivių išmėtytų šiukšlių. 

„Talkinu jau ne pirmus metus. Pamenu, kai čia dar buvo miškas. Kartu su parapijiečiais jį sunaikinome, kitos talkos metu technika kelmus išrovė, o mes žemes sulyginome, – Kaunėnų bendruomenė pirmininkas Antanas Visockis skaičiavo šiemet susirinkusius. – Dievas kasmet gerą orą dovanoja, todėl žmonių susirenka netoli šimto. Šįsyk tiek nebus. Kita vertus kiek bus, tiek pakaks.“  

Tupinėdamas aplink gėles, juosiančias bažnyčiai jo dovanotą medinį Rūpintojėlį, A.Visockis džiaugėsi kiekvieno atėjusiojo geranoriškumu ir indėliu į aplinkos tvarkymą.

„Čia ateina tik geri žmonės. Su jais smagu ir tvarkyti aplinką, ir pašnekėti“, – į klegančius parapijiečius prie vaisvandeniais ir karšta kava nukrauto stalo su šypsena žvelgė Kaunėnų bendruomenės pirmininkas.

„Šiemet mūsų tematika – sporto, sveikos gyvensenos. Turime keturis „plogingus“ – bėgimus renkant šiukšles. Bėgo keturi klubai, taip pat darėme žygį renkant šiukšles, (...) o rytą pradėjome su mankšta Katedros aikštėje“, – BNS pasakojo J. Anglickytė.

Anot jos, žmonės šiemet akcijoje dalyvavo aktyviai, tačiau dar nėra suskaičiuota, kiek jų dalyvavo ir kiek šiukšlių surinkta.

„Manau, kad panašiai kaip ir pernai, taip ir šiemet, aktyvumas išlieka panašus. (...) Bet žmonės tvarkosi visą mėnesį, net ne vieną dieną“, – sakė J. Anglickytė.

Anot jos, tarp šių metų radinių – didelis kiekis cigarečių nuorūkų, nemažai rasta padangų, vienkartinių kavos puodelių ir šiaudelių.

Tvarkymosi akciją savanoriai Lietuvoje ir Latvijoje rengia nuo 2008 metų.

Šiemet abiejų šalių akcijos, Lietuvos „Darom“ ir Latvijos „Talka“, koordinatoriai nusprendė varžytis ir pažiūrėti, kurioje šalyje akcija įtrauks daugiau dalyvių.

„Sutarėme, jog pralaimėjusios šalies akcijos komanda atvyks į laimėjusios šalies Nepriklausomybės dienos šventę ir gatvėje pasveikins tūkstantį piliečių bei dalins dviejų šalių draugystę simbolizuojančius lipdukus“, – pranešime cituojamas akcijos „Darom“ iniciatorius Lietuvoje Ignas Brazauskas.

Remiantis 2008-2018 metų duomenimis, aplinkos tvarkyti daugiau žmonių susirenka Latvijoje.

2018 metais akcijoje „Darom“ dalyvavo apie 130 tūkst., o akcijoje „Talka“ – 150 tūkst. dalyvių.

Šeštadienį taip pat rengiama atskira aplinkos tvarkymo talka Kuršių nerijoje.

Panašu, kad akcija "Darom" pradeda išsikvėpti.

Akcijos koordinavimu ne pirmus metus besirūpinantis Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Administracinės veiklos poskyrio vadovas Marius Poimanskis atostogauja, į darbą jis grįš po talkos savaitgalio.

Talką koordinuojantis vyras tikino, kad dėl to akcija nežlugs, paskirti žmonės žino, ką turės daryti, visa darbo eiga esanti sustyguota, tad jam pačiam nebūtina joje dalyvauti.

"Tikrai dar yra laisvų plotų, duok dieve, jei iš didelio sąrašo 20 yra užimta. Tai yra savanoriška veikla. Ankstesniais metais taip pat ne visi į sąrašą įtraukti valytini plotai buvo pasirinkti savanorių. Akciją "Darom" galima laikyti pasisekusia, jeigu pasirenkama bent pusė visų į sąrašą įtrauktų plotų. Du trečdalius jų gyventojai švarino gal tik porą pirmųjų metų", – tikino M.Poimanskis.

Klaipėdiečiai labiausiai veržiasi valyti pajūrio, Vasaros estrados apylinkių, poilsio parko.

Mokiniai ir studentai dažniausiai renkasi valyti savo mokymo įstaigų aplinką.

„Tradiciškai „Darom“ plėtėsi ir užaugo kaip savanoriškas kolektyvinės atsakomybės renginys, apimantis visą Lietuvą – nuo Biržų iki Druskininkų, nuo Nidos iki Vilniaus. Tuos vienuolika metų mus tenkino gera šeštadienio nuotaika tvarkant savo aplinką ir talkininkų pamatytas rezultatas – kaip švaru aplink ir kiek daug pilnų šiukšlių maišų! Tačiau šį kartą mes klausime: ar galime kiekvienas savo asmeninį „Darom“ rengti kad ir kas dieną?“ – sako vienas akcijos įkūrėjų Ignas Brazauskas.

VšĮ „Mes darom“ projektų vadovė Justina Anglickytė prisipažįsta daranti tiek, kad net suerzina savo draugus niurzgėdama apie šiaudelius ar vienkartinius puodelius. „Ir aš darau – stengiuosi valgyti kuo mažiau mėsos. Vykdžiau 10 minučių per dieną iššūkį: 10 dienų iš eilės 10 minučių rinkau šiukšles savo aplinkoje. Domėdamasi gyvenimo be atliekų filosofija, pati stengiuosi vengti atliekų kiek tik galiu. Ir kaip džiaugiuosi, kai draugai parašo, kad pradėjo vengti vienkartinių indų, įsigijo gertuvę ar nedėjo apelsino į plastikinį maišelį“, – vardija ji.

Baigusi ekologijos studijas Vilniaus universitete, J. Anglickytė ne tik kuruoja „Darom“ veiklas, bet ir skaito paskaitas apie „Zero waste“ judėjimą, padeda organizuoti „Fridays for future“ renginius Lietuvoje.

„Ir aš darau, kartais išėjusi pasivaikščioti tiesiog pasiimu maišą ir imu rinkti šiukšles, – pasakoja VšĮ „Mes darom“ direktorė Indra Bukauskienė. – Apskritai mažai valgau mėsos. Vis dėlto prisijungusi prie „Darom“ kolektyvo pastebiu, kiek dar daug išmetu plastikinių maišelių, pakuočių ir vis galvoju, ką su jomis daryti.“

„Darom“ direktorė neslepia: dar artėjant pačiai jos kuruojamai nacionalinei talkai, kovo mėnesį, nesusilaikė ir... sudalyvavo pasaulyje populiariame socialinių tinklų iššūkyje „Trashtag“. Panaršiusi aplink Šilo ežerą pririnko tris maišus pavasarinio „derliaus“.

Akcijos generalinio rėmėjo AB „Linas Agro“ komunikacijos vadovė Jorinta Zolubaitė pasakoja prieš kelerius metus nusprendusi tvarkyti vieną šiukšliną pievelę. „Ir aš darau: ryte ar vakare vedžiodama šunį pasiimdavau kokį didesnį maišą ir rinkdavau šiukšles. Vėliau jau apimdavo azartas kasdien pririnkti kuo daugiau. Nebe maišą, o du. Sunkiausia buvo su asocialių asmenų paliekamu pievoje „turtu“ – pradedant monitoriais ir baigiant klozetų dalimis, toks ardymo fabrikėlis... Tačiau daugiau kaip metus užsispyrusi tvarkiau tą pievą. Jie atsineša – aš tą patį vakarą viską išnešu. Ir vieną dieną pastebėjau, kad šiukšlių nebėra!“ – dalijasi savo patirtimi J. Zolubaitė.

Jos teigimu, ilgai netrukus teršėjai neapsikentę apleido pievą. „Man atrodo, kad svarbiausia ne pati švari pieva, o įsitraukimas. Kuo daugiau žmonių įsitraukia, tuo mažiau kiti šiukšlins“, – mano „Lino agro“ atstovė.

„Rasos“ generalinė direktorė Rasa Girkontienė mano, kad aplinkos tvarka pirmiausia prasideda nuo namų. „Ir aš darau: pirmiausia susitvarkau namie, kruopščiai rūšiuoju atliekas, tad to paties tikiuosi ir iš savo aplinkos“, – teigia įmonių, kurios gamyboje naudoja tik atsinaujinančią saulės energiją, vadovė.

I. Brazauskas priduria, kad dar iki pirmosios „Darom“ akcijos yra padaręs tokią akciją, kai niekas nemato ir niekas nežino – tiesiog dėl savęs. „Ir aš darau: dabar mano tikslas yra suartinti žmones per bendrą veiklą. Kai kartu darom, atsiranda ir bendrumo jausmas“, – sako organizatorius.

Ar norėtum ir tu daryti kartu? Netrukus portale „15min.lt“ bus paskelbti oficialūs „Darom“ taškai – gyventojų atliekos bus išvežamos tik iš jų. Pageidaujančius tvarkytis kitur, „Darom“ organizatoriai siūlo sutvarkyti atliekas patiems įprasta tvarka, informaciją apie atliekų surinkimą susiradus savo regiono atliekų tvarkymo centro tinklalapyje.

Aplinkosaugą, pilietinę iniciatyvą ir savanorystę skatinančioje akcijoje „Darom“ dalyvauja kiekvienas norintis, prie jos kasmet prisijungia valstybės vadovai, viešojo ir nevyriausybinio sektoriaus lyderiai, verslininkai, moksleiviai.

„Darom“ akciją kartu organizuoja Lietuvos savivaldybių atstovai, Lietuvos seniūnų atstovai, regioniniai atliekų tvarkymo centrai, Aplinkos ministerija, Seimas, Vyriausybė. Akcijos mecenatas –„Rasa“. Generalinis rėmėjas – AB „Linas Agro“.

Klaipėdoje dvejus metus gyvenanti Aistė šiurpsta nuo vaizdų prie Naujakiemio gatvės 20-ojo daugiabučio.

"Šalia konteinerių, kurių akivaizdžiai yra per mažai, nuolatinis šiukšlynas. Jie nuolat perpildyti, todėl žmonės – 10-ies daugiabučių namų gyventojai šiukšles meta šalia. Valytoja suvertė viduryje kiemo maišus ir paliko, stiklo tara išrikiuota ant žemės. Siaubas", – baisėjosi moteris.

Neapsikentusi ji ėmė fotografuoti kiemo "grožybes". Nors priešais konteinerius yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera, naudos iš jos esą nedaug.

Žmonės kiemą taip užkrauna šiukšlėmis, kad su mašina neįmanoma pravažiuoti.

"Esu atvykusi iš Kauno, todėl galiu palyginti – tokios didelės tragedijos ten nebuvo. Ypač pasikeitus miesto merui, Kaune vyrauja švara ir tvarka. O pas mus žmonės kiemą taip užkrauna šiukšlėmis, kad su mašina neįmanoma pravažiuoti", – baisėjosi moteris.

Panašūs skundai į Klaipėdos savivaldybės administraciją plaukia kasdien.

Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Saulius Valiulis tvirtino, kad per savaitgalį konteineriuose ir prie jų prisikaupė daug stiklo, popieriaus ir kitokių atliekų.

Po kontrolierių įsikišimo pirmadienį ryte teritorija Naujakiemio gatvėje buvo sutvarkyta.

"Gavę skundą stengiamės kuo skubiau užtikrinti tvarką viešosiose erdvėse – tiek daugiabučių kiemuose, tiek miesto parkuose. Komunalines atliekas kontroliuojame kiekvieną savaitę po du kartus. O didieji plotai miesto pakraščiuose bus valomi akcijos "Darom" metu. Raginame visus neabejingus žmones prisijungti", – sakė S.Valiulis.

Jau šį šeštadienį klaipėdiečiai kviečiami į kasmetinę miesto švarinimo talką.

11-osios akcijos metu bus renkamos net ir baterijos.

Pilietinė visas amžiaus grupes suburianti iniciatyva vyks visose 60 Lietuvos savivaldybių.

Pernai akcija "Darom" įvyko daugiau nei 2 tūkst. surinkimo taškų, joje dalyvavo per 140 tūkst. žmonių.