Tačiau šis dydis dar bus peržiūrėtas gruodį, kai Finansų ministerija paskelbs atnaujintas makroekonomines prognozes.

Tai numatoma atnaujintos Nacionalinės kolektyvinės sutarties projekte – įgaliojimus ją pasirašyti Vyriausybė trečiadienį suteikė socialinės apsaugos ir darbo ministrui.   

„Kolektyvinės derybos buvo baigtos rugsėjo viduryje, kai pirmasis derybų posėdis įvyko dar balandžio mėnesį. Derybos užtruko dėl pandeminės situacijos ir neaiškių ekonominių ir darbo rinkos perspektyvų“, – posėdyje sakė ministras Linas Kukuraitis.

Jis teigė, kad Vyriausybė laikosi pažadų, todėl nesuprantamas kai kurių profesinių sąjungų atstovų priekaištai.

„Tačiau susitarimas pasiektas, tai yra jau trečias nacionalinis kolektyvinis susitarimas istorijoje. Vyriausybė, ką susitaria, tą ir padaro, dėl to keistai atrodo šiandien mitinguojančių keleto profsąjungų nuogąstavimai, kad yra kitaip“, – sakė L. Kukuraitis.

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, sutartį pasirašysiančių profesinių sąjungų nariams taikomos papildomos garantijos: suteikiamos dvi papildomos apmokamos kasmetinių atostogų dienos, iki 10 ar 20 darbo dienų mokymosi atostogos, mokant atitinkamai vidutinį ar pusę darbo užmokesčio (VDU), be to, suteikiama galimybė gauti iki 5 darbo dienų sveikatai gerinti, mokant VDU.

Anot ministro, bazinis dydis taikomas apie 200 tūkst. dirbančiųjų.

Sutartį pasirašys ministras L. Kukuraitis ir penkių nacionalinių profesinių sąjungų organizacijų – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“, Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“, Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos ir Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo – vadovai.

Trečiadienį pasaulyje minint Oraus darbo dieną, apie šimtas profesinių sąjungų atstovų Vilniuje, prie Vyriausybės rūmų surengė protesto akciją reikalaudami Vyriausybės sparčiau didinti minimalią mėnesio algą (MMA). 

Parlamente antradienį vos neįklimpo projektas, kuriuo nustatomas bazinis dydis politikų, teisėjų, tarnautojų pareiginei algai apskaičiuoti. Tik po pakartotinio balsavimo projektuas priimtas svarstyti.

Vyriausybė siūlo 2016 metais pareigūnų, politikų, teisėjų, tarnautojų pareiginę algą kaip ir šiemet skaičiuoti naudojant 130,5 euro bazinį dydį.

Pagal šį dydį darbo užmokestis skaičiuojamas maždaug 50 tūkst. žmonių Lietuvoje.

Iš pradžių Vyriausybės pasiūlymą palaikė tik 37 parlamentarai, trys buvo prieš, 39 susilaikė.

Projektą pristatęs socialinės apsaugos ir darbo viceministras Gintaras Klimavičius įspėjo, kad šį dydį vis tiek teks patvirtinti, automatiškai nepradės galioti koks nors kitas dydis.

Nutarus perbalsuoti už projektą buvo 48 Seimo nariai, prieš - du, susilaikė 33. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai.

„Kodėl siūlote palikti bazinį dydį? Tai pasiūlykite sumažinti jį, Seimas tikrai draugiškai pritars, taigi rinkimų metai! - ironizavo Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Vytautas Matulevičius. - Kada tai baigsis? Jūs statote mus į nepatogią padėtį. Tai Seimo pirmininkė sumanė palikti tas pačias parlamentines lėšas, žmonės lakstė kelias dienas iš posėdžių salės. Dabar siūlote atlyginimus... Tai aš siūlau sumažinti.“

„Tvarkietis“ Petras Gražulis pareiškė, kad minėtu projektu siekiama teisėjams algas padidinti, o visiems kitiems palikti sumažintą. Tačiau Vyriausybės projekte iš tiesų teisėjų atlyginimai nėra išskirti. Jo frakcijos kolega Algimantas Dumbrava teiravosi, kada minėtas bazinis dydis bus grąžintas į prieškrizinius laikus, kai jis siekė 490 litų (142 eurai).

Socialdemokratė Kristina Miškinienė tvirtino, kad valstybė jau yra prisiėmusi daug finansinių įsipareigojimų - ir išlaidų krašto apsaugos didinimas, ir nesumokėtos pensijų dalies kompensavimas, ir kita, - todėl ragino palikti bazinį pareiginės algos dydį nepakeistą.

Projektą Seimui pristatęs G.Klimavičius BNS sakė, kad parlamentas bet kuriuo atveju privalės patvirtinti bazinį pareiginės algos dydį, nes be jo negali būti apskaičiuojamas darbo užmokestis politikams, valstybės tarnautojams, pareigūnams, teisėjams.

„Tai yra dydis, kuris turi būti patvirtintas kitiems metams. Keisti dydį turi būti labai svarios priežastys ekonominės - arba labai pagerėja situacija, arba labai pablogėja. Dabar situacija yra gana stabili, bet dar ne tokia, kad galima didinti atlyginimus. Nes jeigu didini, reikia kelti BMA (bazinę mėnesio algą) ir t.t, tai yra sisteminiai dalykai, kurie remiasi į didelius pinigus“, - kalbėjo viceministras.

Pastarąjį kartą algos bazinis dydis keistas 2009 metais - prasidėjus ekonominei krizei jis sumažintas nuo 490 litų (144 eurų) iki 450 litų (130,5 euro).

Tačiau per krizę sumažinti dalies politikų, teisėjų, valstybės tarnautojų atlyginimai didėjo nuo 2013 metų spalio ir 2014 metų sausio, kai buvo atkurti sumažinti algų koeficientai. Konstitucinis Teismas antikonstituciniu yra pripažinęs sprendimą, kuriuo darbo užmokestis valstybės tarnautojams ir teisėjams 2009 metais sumažintas neproporcingai mažinant koeficientus ir priedus už kvalifikacines klases.

Teisėjų taryba anksčiau ragino didinti bazinį dydį. Teisėjų institucija teigė, kad ekonominiai rodikliai „neleidžia daryti išvadų dėl besitęsiančios sunkios valstybės ekonominės ir finansinės padėties“.

Konstitucinis Teismas šiemet liepą paskelbė nenagrinėsiąs pareiginės algos bazinio dydžio atitikties Konstitucijai, nes tokiu būdu vertintų valstybės ekonomikos politiką, o tam neturi kompetencijos.

Seime yra registruotas ir „darbiečio“ Petro Čimbaro pasiūlymas Vyriausybės teikiamam projektui - pareiginės algos dydį pakelti 7 eurais iki 137,5 euro. Parlamentaras savo siūlymą aiškina pasibaigusia ekonomine krize.