Tyrimo duomenimis, kaltinamasis G. P. neteisėtai laikė du paketėlius, kuriuose buvo bendras 10,4 gramų gryno heroino kiekis. Pasak prokuratūros, ketindamas šias narkotines medžiagas išgabenti, praėjusių metų lapkritį G. P. paketėlius su heroinu paslėpė už savo kelnių juosmens, tačiau patikros metu pareigūnai šias medžiagas rado ir paėmė.

G. P. pareikšti kaltinimai dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba dėl neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Už tai numatomas laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūra, jį atliko Kalėjimų tarnybos pareigūnai. Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Kaip penktadienį pranešė prokuratūra, įtariama, kad kaltinamasis R. M. pernai spalio 22 dieną įsigijo didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir bandė jas persinešti į Alytaus pataisos namų teritoriją.

Bylos duomenimis, asmens kratos metu pareigūnai kūno ertmėse rado į pataisos namus bandytus įsinešti keturis paketus: vieną su kvaišalais, kuriame buvo beveik 13 gramų narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei tris paketus, kuriuose buvo supakuoti trys mobilieji telefonai, SIM kortelė ir prisijungimo prie interneto įrenginys.

R. M. pareikšti kaltinimai dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba dėl neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu.

Už šią nusikalstamą veiką numatomas laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų.

Byla perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Pareigūnas sistemoje dirba per 20 metų

Kaip skelbiama Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (LRITĮPS) pranešime, incidentas įvyko gruodžio 2 dieną. 

Smurtavęs pareigūnas sistemoje dirba per 20 metų. Sumuštas šuo nedelsiant buvo nugabentas pas veterinarijos gydytoją.

Alytaus pataisos namuose dėl šio įvykio pradėtas tarnybinis patikrinimas.

Pasak LRITĮPS pirmininko Kęstučio Pauliuko, tai – protu nesuvokiamas žiaurumo protrūkis.

„Kad taip elgtųsi pareigūnas, juolab kinologas – dresuojantis ir mokantis šios specialybės kitus pareigūnus, nėra tekę girdėti. Mano nuomonė vienareikšmiška: toks pareigūnas negali dirbti sistemoje, kitaip apie kokią nepriekaištingą reputaciją galime kalbėti. Penktadienį jo įniršio auka tapo šuo, kitą kartą tai gali būti pareigūnas, pareigūnė ar nuteistasis. Mano nuomone, už žiaurų elgesį su gyvūnu jam turėtų būti pradėtas ne tik tarnybinis, bet ir ikiteisminis tyrimas“, – sakė K. Pauliukas.

Negalime  tylėti, nors tai didžiulė gėda visai sistemai.

LRITĮPS pirmininkas stebisi, kodėl apie šį įvykį nėra informuota visuomenė.

„Negalime  tylėti, nors tai didžiulė gėda visai sistemai“, – sakė K. Pauliukas.

Panašios situacijos neatsimena

Portalas kauno.diena.lt apie beprecedentį įvykį pasiteiravo Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotojo, atliekančio Alytaus pataisos namų direktoriaus funkcijas Remigijaus Aniulio. 

„Nelabai galiu atskleisti visų detalių, nes pradėtas tyrimas. Gruodžio 2 dieną, pirminiais duomenimis, mūsų įstaigai priklausantis šuo tarnybos metu patyrė traumą. Tyrimas parodys, ar tai buvo tyčiniai, ar neatsargūs veiksmai.  Kinologas greičiausiai dresuodamas (taip galima įvardinti šį procesą), reaguodamas į tam tikrą šuns reakciją, šunį sužalojo – šuo patyrė traumą“, – trumpai situaciją apibūdino R. Aniulis. 

Pasak pašnekovo, sužalotas šuo gydomas dėl sumušimo pas jį prižiūrinčią  kinologę namuose. Kadangi tai jaunas šuo, jis yra auginamas ir prižiūrimas namų sąlygomis.

„Savaitgalį buvo atlikti visi reikiami tyrimai – konstatuotas užpakalinės dalies sumušimas. Lūžių nerasta“, – pasiteiravus, ar šuo stipriai sužalotas, teigė R. Aniulis.

Šunys Alytaus pataisos namuose dalyvauja kasdieniame darbe: drauge su kinologais dirba kratose, ieško draudžiamų daiktų. Tarnybinio šuns išlaikymas įstaigai kainuoja, pašnekovas patikino, jog sumos, skiriamos šuns išlaikymui, labai skiriasi – tenka gydyti įvairias ligas, rengti specialias treniruotes, mokymus. 

Pasidomėjome, ar tai pirmas atvejis, kai nuo pareigūno rankos nukenčia tarnybinis šuo.

„Neatsimenu situacijos, kad taip būtų nutikę. Nei tiesioginių operacijų, kratų ar apmokymų metu. Toks įvykis šitoje įstaigoje tikrai pirmas. Greičiausia, kad net ir sistemoje toks nutikimas pirmas. Kol atliekame tyrimą ir aiškinamės aplinkybes, pareigūnas  nušalintas nuo pareigų“, –  patikino pašnekovas.

Kinologas, sužalojęs tarnybinį šunį, Alytaus pataisos namuose prižiūri keletą šunų. „Nežinau, ar pareigūnas asmeniškai turi šunį. Tarnybiniai įstaigos šunys, su kuriais jis dirba, gyvena įstaigoje“, – sakė R. Aniulis. 

Alytaus pataisos namų vadovas neslepia, kad galimas pareigūno smurto atvejis prieš šunį kelia daug klausimų ir pačiame kolektyve. „Kai tyrimas tik prasidėjęs, tiesos nežinome. Yra įvairių nuomonių. Galbūt tyrimas nustatys visas aplinkybes, kurios nebus kardinaliai neigiamos. Kolegos ir stebisi, ir netiki, kad taip galėjo nutikti“, – neslepia pašnekovas.

Tyrimas dėl sužaloto šuns gali trukti iki dviejų mėnesių. Žadama, jog prašant įvertinti situaciją tiek iš profesinės, tiek iš dalykinės pusės, bus išklausyta ir specialistų nuomonė.

Kada sužalotas šuo gali grįžti į tarnybą? „Viliamės, kad tai nutiks kuo greičiau. Kol kas jį prižiūrintys specialistai liepė stebėti šunį, yra tinimas. Po to jį vėl  apžiūrės veterinarijos specialistai. Kol kas daugiau detalių negaliu atskleisti, ieškomi liudininkai, nesinori suformuoti kažkokią nuomonę, kuri galėtų trikdyti tyrimo eigą. Norisi viską įvertinti objektyviai, kad tokių situacijų daugiau nepasikartotų“, – sakė R. Aniulis.

Anot jo, pasitaiko, kad nuteistieji narkotinėmis medžiagomis įmirko įvairius popieriaus lapus ar net drabužius ir taip įsigudrina perduoti, laikyti ir slėpti kvaišalus.

Šį kartą tualeto lubose paslėptus kryžiažodžių žurnalus Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai aptiko, turėdami kriminalinės žvalgybos informacijos ir atlikę kratas.

Dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Pareigūnai nurodo, jog iš patalpų buvo paimtas paslėptas paketas su neaiškios kilmės biria medžiaga ir buteliukas su baltos spalvos tabletėmis. Anot departamento, įtariama, kad surastame pakete esanti medžiaga ir tabletės yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos.

Taip pat paimta dešimt litrų skysčio, skleidžiančio alkoholio kvapą, bei švirkštas.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, pataisos namuose dirbantis specialistas ant lovos pastebėjo įtartinai susmukusį nuteistąjį, nerodantį gyvybės ženklų.

Atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai konstatavo vyro mirtį. Pirminiais duomenimis, asmuo mirė nuo patirtų daugybinių sužalojimų. Šiuo nusikaltimu įtariami trys nuteistieji, atliekantys bausmę minėtuose pataisos namuose.

Ikiteisminį tyrimą atlieka Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus pareigūnai, jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūra.

Alytaus pataisos namai informavo, kad du neblaivūs atvirosios kolonijos nuteistieji pasišalino iš darbo vietos.

Sėdę į įmonei priklausantį automobilį, jie sukėlė autoįvykį – atsitrenkė į tvorą, pranešė Kalėjimų departamentas.

Nuteistieji buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

Jiems nustatytas 1,7 ir 1,74 promilių girtumas.

Lietuvos įkalinimo įstaigos kiekvieną savaitę susiduria su atvejais, kai nuteistieji negrįžta į pataisos namus.

Per pastaruosius metus trumpam paleisti į laisvę pataisos namus taip ir iki šiol negrįžo per 20 nuteistųjų.

Iš 2021 metais pasišalinusių nuteistųjų negrįžo du, o šiemet iš pasišalinusiųjų negrįžo 20, BNS informavo Kalėjimų departamentas.

Teisę be palydos išvykti už įkalinimo įstaigos ribų turi Pusiaukelės namų nuteistieji, atvirosios kolonijos gyventojai ir nuteistieji, kuriems suteikta teisė išvykti į namus.

Atvirosios kolonijos, kaip bausmės atlikimo vietos, Lietuvoje pradėjo veikti nuo 2020 metų liepos. Pagal įstatymus jose bausmę atlieka nuteisti mažiau negu vienerių metų laisvės atėmimu nubausti asmenys arba perkeliami tie, kuriems likę mažiau negu vieneri metai iki išėjimo į laisvę.

Atvirosiose kolonijose bausmę atliekantys asmenys turi teisę savarankiškai be apsaugos lankytis gydymo, savivaldybių įstaigose, parduotuvėse, palikti pataisos namų teritoriją darbo arba darbo paieškos tikslais, naudotis mobiliaisiais telefonais.

Kalėjimų departamento BNS pateiktais duomenimis, 2020 metais buvo registruoti  septyni atvejai, kai nuteistieji negrįžo į pataisos namus, 2021 metais – 50 atvejų. Dėl 46 negrįžimų pradėti ikiteisminiai tyrimai, dėl trijų atvejų tyrimus atsisakyta pradėti.

Šiemet iki rugpjūčio 30 dienos registruoti 74 atvejai, kai nuteistieji negrįžo į pataisos namus.

Pradėti 69 ikiteisminiai tyrimai, dėl penkių atvejų atsisakyta pradėti tyrimą.

Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą priimamas tuomet, kai nuteistasis grįžta tą pačią dieną pats arba informuoja, kad vėluos ir nurodo priežastį. Ikiteisminis tyrimas pradedamas, kai nėra galimybių su nuteistuoju susisiekti mobiliojo ryšio telefonu ir nežinoma jo buvimo vieta.

Alytaus pataisos namai informavo ketvirtadienį gavę pranešimą iš bendrovės, kad joje dirbantis atvirosios kolonijos 29 metų nuteistasis Tomas Liutkus pasišalino iš darbo vietos.

Paskelbta T. Liutkaus paieška.

Turinčius informacijos apie nuteistojo buvimo vietą prašoma pranešti telefonu 112.

Alytaus pataisos namai informavo, kad ketvirtadienio naktį iš atvirosios kolonijos pasišalino 27 m. Povilas Kašalynas.

Kalėjimų departamento atstovė Irmina Frolova-Milšienė BNS sakė, kad vyras įtrauktas į linkusių pabėgti sąrašą, per paryčiais vykusį patikrinimą jo pasigęsta miegamojoje vietoje.

Paskelbta P. Kašalyno paieška, turinčius informacijos apie nuteistojo buvimo vietą prašoma pranešti telefonu 112.

Nuteistasis iš atvirosios kolonijos pasišalino jau trečią kartą.

Balandžio 12 d. jis pasišalino iš Alytaus poliklinikos ir negrįžo į atvirąją koloniją. Nuteistasis buvo sulaikytas po dviejų parų.

Pernai gruodį jis taip pat nustatytu laiku negrįžo į atvirąją koloniją, kai buvo išleistas į Alytaus polikliniką.

Bausmę atliekantys atvirosiose kolonijose asmenys turi teisę savarankiškai be apsaugos lankytis gydymo, savivaldybių įstaigose, parduotuvėse, palikti pataisos namų teritoriją darbo arba trumpalaikių išvykų metu, naudotis mobiliaisiais telefonais.

Atvirosios kolonijos, kaip bausmės atlikimo vietos, Lietuvoje pradėjo veikti nuo 2020 m. liepos. Pagal įstatymus jose bausmę atlieka nuteisti mažiau negu vienerių metų laisvės atėmimu nubausti asmenys arba perkeliami tie, kuriems likę mažiau negu vieneri metai iki išėjimo į laisvę.

Nuteistieji į atvirąsias kolonijas pastaruoju metu negrįžta dažnai.

Jie dažniausiai negrįžta arba pasišalina iš darboviečių, parduotuvių, gydymo įstaigų, rečiau pasišalina iš atvirosios kolonijos teritorijos arba negrįžta iš trumpalaikės išvykos į namus.