Atitinkamas sprendimas buvo priimtas per ISU kongresą Tailando Puketo saloje, praėjus keliems mėnesiams po dopingo skandalo per Pekino žiemos olimpiadą, kurio epicentre atsidūrė Rusijos dailiojo čiuožimo atstovė Kamila Valijeva.      

„Tai išties istorinis sprendimas“, – sakė ISU prezidentas Janas Dijkema (Janas Deikema), kai 100 valstybių nubalsavo už amžiaus ribos pakėlimą.

Šio žingsnio nepalaikė tik 16 šalių.

K. Valijevos mėginyje, paimtame dar prieš Pekino olimpiadą, buvo rasta medžiagų apykaitą paveikiančio preparato trimetazidino. Nors nepilnametei čiuožėjai buvo leista varžytis, finale ji nesusitvarkė su psichologine įtampa, kelis kartus krito ir liko ketvirta, nors buvo laikoma favorite laimėti aukso medalį.  

Po nesėkmingo pasirodymo laisvojoje programoje jauna sportininkė nesulaikė ašarų, tačiau iš savo trenerės, garsėjančios itin griežtais treniravimo metodais, sulaukė ne paguodos žodžių, o griežtų priekaištų. K. Valijevos nesėkmė ir ši šokiruojanti scena iškėlė klausimų dėl šalia sportininkės esančių žmonių įtakos.     

ISU nurodė, kad amžiaus ribos pakėlimas buvo įtrauktas į jos darbotvarkę gerokai anksčiau, nei pasaulis išvydo K. Valijevos dramą, ir pripažino, kad jos pareiga rūpintis aukščiausio meistriškumo nepilnamečiais sportininkais.

Amžiaus riba bus keliama palaipsniui, o nuo 2024–2025 metų sezono aukšto lygio varžybose galės dalyvauti tik 17 metų sulaukę čiužėjai.   

Prieš balsavimą ISU generalinis direktorius Fredi Schmidas (Fredis Šmidas) pripažino, kad po olimpinių žaidynių organizacija susidūrė su žiniasklaidos spaudimu bei „dideliu puolimu“, ir priminė delegatams, kad ant kortos pastatyta sporto šakos reputacija.

„Akivaizdu, kad šiandien yra tiesos akimirka, nes bus vertinamas ir ISU patikimumas. Žiniasklaida ir visuomenė labai atidžiai mus stebės, nepamirškite to“, – kalbėjo jis.

Aleksandrui – paskutinė vilkiko vairavimo pamoka. Netrukus vyras sunkvežimį vairuos jau vienas, be instruktoriaus pagalbos. 

Šiuo metu įgyti teisę vairuoti vilkiką leidžiama nuo 21-erių. Ir nors mokytis dažniausiai ateina vyresni, kaip Aleksandras, sunkvežimiai traukia ir jaunimą. 

Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija teigia, kad vilkikų vairavimo amžiaus cenzas pernelyg didelis, todėl ragina Susisiekimo ministeriją jį ankstinti. Leisti sunkvežimį vairuoti ne nuo 21-erių kaip dabar, o nuo 18-os metų. O autobusą ne nuo 24-erių, o trimis metais anksčiau.

Besimokančiųjų vairuoti sunkiasvorę mašiną nuomonės dėl amžiaus skirtingos. Vieni vilkiką vairuoti norėtų jau nuo 18-os, kiti taip neskubėtų. 

Vairavimo instruktorius Gintaras nesipriešintų mokyti jaunesnius, su sąlyga, kad jaunimui tektų ne 15 akademinių vairavimo valandų, bet dvigubai daugiau. 

Kiti instruktoriai sako, vairuotojas vairuotojui nelygu. Valdyti sunkvežimį puikiai gali ir 18-metis, jei nėra išsiblaškęs. 

Tyrimai rodo, kad daugiau avarijų daro jauni, nepatyrę vairuotojai. 

Patikėti 40 tonų sveriančią mašiną vienam 18-mečiui nepultų ir vežėjai. Esą tik atėjęs dirbti jaunuolis kurį laiką dar važinėtų su labiau patyrusiu kolega ir tik po praktikos įmonėje sėstų prie vairo vienas. 

Susisiekimo ministerija keisti tvarkos nelinkusi. Esą ir dabartinis reguliavimas leidžia vairuoti sunkiasvorę anksčiau, jei turi ES vairuotojo kvalifikacijos kodą. Instruktoriai aiškina, kad tai priimtina užsienio valstybėse, bet Lietuvoje tokia praktika reta. 

Tačiau yra ir kita išimtis, kuri leidžia vilkiką valdyti jau nuo 18-os. Tai įgyta vairuotojo profesinė kvalifikacija profesinėje ar kitoje mokykloje. 

Pasak „Linavos“, jaunimo nedarbas siekia penktadalį. Vežėjai bedarbiams galėtų pasiūlyti 1000 eurų algą į rankas, o įgijus praktikos – ir nuo 2 iki 3 tūkst. eurų į rankas.

Taip suvienodinami reikalavimai programų žymėjimo amžiaus indeksu („N-7“, „N-14“, „S“) visiems audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu skleidžiamos programos – per kabelinės televizijos tinklą, interneto svetaines, dalijimosi vaizdo medžiaga platformose ar kitais būdais.

Nustatant, ar ketinama skleisti informacija priskirtina neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos kategorijai, turi būti įvertinami jos turinys, tikslas, kontekstas, poveikis (skleidžiamos informacijos poveikis priklauso nuo reiškinių vaizdavimo detalumo, scenų trukmės, dažnio, informacijos įtaigumo) ir atitiktis Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme nustatytoms išimtims.

Apraše nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, skleisdami neigiamą poveikį nepilnamečiams darančią informaciją dalijimosi vaizdo medžiaga platformose, informaciją nepilnamečiams riboja naudodamiesi platformos teikiamomis techninėmis priemonėmis.

Apraše lieka galioti ankstesnė nuostata, kad jeigu viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, jų dalyviai, televizijos programų transliuotojai, žurnalistai ir kiti už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingi asmenys negali savarankiškai nustatyti, ar ketinama skleisti informacija priskirtina neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos kategorijai, jie gali kreiptis į žurnalistų etikos inspektorių arba Lietuvos radijo ir televizijos komisiją ir prašyti, kad jie pateiktų savo rekomendacijas dėl konkrečios jų ketinamos skleisti viešosios informacijos priskyrimo neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios viešosios informacijos kategorijai, jos žymėjimo ir taikytinų skleidimo apribojimų.

Naujojoje aprašo redakcijoje taip pat nustatoma, kad viešuosiuose renginiuose, kuriuose skleidžiama neigiamą poveikį nepilnamečiams daranti informacija, nepilnamečiai gali dalyvauti lydimi suaugusio asmens.

Aprašą buvo būtina pakoreguoti derinant jo nuostatas su pokyčiais ES Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje ir pagal ją atitinkamai pakeistomis Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo ir Visuomenės informavimo įstatymo nuostatomis.

Antradienį parlamentarai po svarstymo pritarė Konstitucijos pataisų projektui dėl amžiaus cenzo mažinimo dalyvaujant Seimo rinkimuose. Už tai, kad parlamentaro mandato galima būtų siekti ne nuo 25 metų, kaip yra dabar, bet nuo 21 metų, balsavo 88 Seimo nariai, 3 buvo prieš, 20 parlamentarų susilaikė.

Pagal siūlomą Konstitucijos pataisų projektą, „Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje.“

Seimo narė „darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė kvietė pritarti Konstitucijos pataisai, nes jaunimui puikiai sekasi įsilieti į Lietuvos politinę padangę, dalyvauti diskusijose ir kokybiškai dirbti. „Leiskime rinkėjams rinktis“, – agituodama už Konstitucijos pataisą sakė parlamentarė.

Liberalas Simonas Gentvilas teigė norįs padrąsinti Seimą žengti šį žingsnį, keičiant Konstituciją. Jis atkreipė dėmesį, kad tik Italija, Graikija, Kipras ir Lietuva turi tokią aukštą kandidatavimo į Seimą kartelę.

Konstitucijos pataisų priėmimas, Seimo vicepirmininko socialdemokrato Juliaus Sabatausko nuomone, paskatintų jaunimą aktyviau dalyvauti rinkimuose ir balsuoti.

Nepritarti Konstitucijos pataisai kvietė „valstietė“ Laima Nagienė, nes, anot jos, 21 metų žmogus neturi jokios patirties, tačiau jo balsas galėtų lemti kitų žmonių gyvenimą. Parlamentarės nuomone, toks jaunas žmogus galėtų būti, pavyzdžiui, Seimo nario padėjėjas, patarėjas. 

Liberalų sąjūdžio frakcija stebisi tokiais opozicijos atstovų pareiškimais, šios frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas teigia, kad tokiu elgesiu opozicija parodo savo veidmainiškumą.

„Opozicija nėra nuosekli. Iš vienos pusės, nuolat kartoja, kad valdančioji koalicija jų negirdi ir ignoruoja, tačiau, kai ateina laikas veiksmais įrodyti savo kalbas, patys stabdo platesnio atstovavimo iniciatyvas“,– sako E. Gentvilas.

Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas sako, kad situacija yra daugiau nei keista – žmogus gali atstovauti Lietuvai Europos Sąjungos institucijose, bet negali spręsti nacionalinio lygio klausimų.

Konstitucijos pataisos turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime du kartus. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Įstatymo projektas dėl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už tai balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių.

Pasak tokią Konstitucijos pataisą dar praėjusią kadenciją inicijavusios dabartinės parlamento vadovės, projektas iki pavasario sesijos pabaigos turėtų grįžti į Seimo salę svarstymui. Jam dar aną kadenciją pritarta po pateikimo, taip pat pateikta teigiama buvusios Vyriausybės išvada.

„Amžiaus cenzas į Europos Parlamentą yra nuo 21 metų, irgi yra tam tikra logika suvienodinti kandidatavimo amžių, nes dabar tie kandidatai, kurie jau yra dalyvavę Europos Parlamento rinkimuose, po to turi sėsti ant atsarginių suolelio ir kelerius metus laukti savo eilės kandidatuojant į nacionalinį parlamentą“, – per spaudos konferenciją Seime ketvirtadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Amžiaus cenzas į Europos Parlamentą yra nuo 21 metų, irgi yra tam tikra logika suvienodinti kandidatavimo amžių.

„Mes užsitikrinę (politinę paramą) šį įstatymo projektą atnešime į Seimo posėdžio salę iki sesijos pabaigos“, – sakė parlamento vadovė.

Ji pažymėjo, kad vien valdančiųjų balsų projektui neužteks, nes Konstitucijos pataisai priimti reikia 94 balsų.

Anot V. Čmilytės-Nielsen, nors būta svarstymų kandidatavimo amžių mažinti dar labiau, iki 18 metų ribos, 21 metai pasirinkti kaip kompromisas.

„Tai yra kompromisinis siūlymas, buvo akivaizdu, kad užsibrėžus 18 metų tikslą palaikymą būtų sunkiau rasti tokiam sprendimui. Mes turime žiūrėti į realią situaciją, kad Seime būtų pasiektas toks sprendimas, reikia keisti Konstituciją, reikia 94 balsų“, – sakė Seimo pirmininkė.

Ji teigė, kad kandidatavimo amžiaus cenzo mažinimas yra „tiesiausias ir paprasčiausias būdas parodyti jauniems žmonės, kad mes jais pasitikime“.

„Gerai žinau šio idėjos kritikų požiūrį, kad neva tokie jauni žmonės dar nėra pasiruošę priimti svarbius sprendimus, tačiau mes šiuo atveju kalbame apie rinkimus, ne apie paskyrimą į Seimą. Pakeitus kandidatavimo amžių jauniausiems kandidatams dar reikės pelnyti rinkėjų pasitikėjimą, įrodyti, kad jie yra verti“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Andrius Bagdonas pažymėjo, kad dabar kandidatavimo į parlamentą amžiaus cenzo riba yra aukštesnė nei kandidatuojant į savivaldą ar Europos Parlamentą.

„Meru, savivaldybės tarybos nariu galima būti sulaukus 18 metų, į Europos Parlamentą galima kandidatuoti nuo 21 metų, tačiau į Lietuvos parlamentą amžiaus cenzas yra 25-eri metai ir manome, kad tas amžiaus cenzas iš tiesų nėra tinkamas“, – sakė A. Bagdonas.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen dar praėjusią kadenciją registravo Konstitucijos pataisą, kuria siūloma leisti į Seimą kandidatuoti nuo 21 metų vietoj dabartinių 25-erių.

Praėjusios kadencijos Vyriausybė šiam projektui yra pateikusi teigiamą išvadą, projektas yra įtrauktas į Seimo pavasario sesijos darbų programą.

Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, 21-erių sulaukęs asmuo jau gali būti renkamas į Europos Parlamentą, o 25 metų riba renkant asmenis į nacionalinius parlamentus yra didžiausia visoje Europos Sąjungoje, šį cenzą taiko tik dar trys šalys: Italija, Graikija ir Kipras.

Kad Konstitucijos pataisos būtų priimtos, dėl jų Seime turi būti balsuojama du kartus. Pakeitimai laikomi priimtais, jei per kiekvieną balsavimą jiems pritaria ne mažiau nei du trečdaliai parlamentarų – 94 Seimo nariai.

Įstatymo iniciatorė – Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, ji šios iniciatyvos ėmėsi kartu su Lietuvos liberalaus jaunimo organizacija. Įstatymo projektui po pateikimo pritarė dar buvusios kadencijos Seimas, tad dabar tektų balsuoti dėl Konstitucijos pataisos.

Laikas ir į Seimą įsileisti jaunus žmones, siekiančius politikų karjeros. Šiuo metu jaunimas iki 25 metų savo amžiaus atstovų parlamente neturi.

„Šiandien į savivaldą galima kandidatuoti nuo 18 metų. Į Europos Parlamentą – nuo 21-erių. Laikas ir į Seimą įsileisti jaunus žmones, siekiančius politikų karjeros. Šiuo metu jaunimas iki 25 metų savo amžiaus atstovų parlamente neturi. Dabartinio amžiaus cenzo sumažinimas praplėstų jaunimo atstovavimo galimybes nacionaliniu lygmeniu ir padidintų dėmesį jaunimo politikos klausimams Seimo darbotvarkėje. Tokią aukštą amžiaus ribą patekti į nacionalinius parlamentus turi tik 4 ES valstybės – Italija, Graikija, Kipras ir Lietuva“, – cituojama Liberalų sąjūdžio pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen išplatintame pranešime spaudai.

Dėl šios Konstitucijos pataisos Seimas privalėtų balsuoti 2 kartus, o tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Konstitucijos keitimui turi pritarti ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių.

„Atsiradus galimybei daugiau jaunų žmonių kandidatuoti į Seimą, į rinkimus prisikviestume ir daugiau jų draugų, pažįstamų, sukurtume paskatą jaunimui aktyviau dalyvauti politikoje ir prisidėti prie valstybėje vykstančių procesų“, – pažymėjo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Dėl amžiaus reikalavimų neatitikimo neregistruoti po vieną Socialdemokratų partijos, Krikščionių sąjungos ir Centro partijos-tautininkų daugiamandatės apygardos kandidatai: rinkimų dieną jie bus jaunesni nei 25-erių.

Vienas partijos „Laisvė ir teisingumas“ kandidatas neregistruotas, nes yra deklaravęs išvykimą gyventi į Ukrainą. Nors partijos atstovai tikino, jog jis gyvena Lietuvoje, čia moka mokesčius, o išvykimą deklaravo dėl verslo reikalų, VRK nariai pabrėžė negalintys patvirtinti kandidato, deklaravusio, jog gyvena užsienyje, todėl jo taip pat nuspręsta neregistruoti.

VRK ir svarstė situaciją dėl Centro partijos-tautininkų vienmandatėse apygardose keliamų kandidatų Sakalo Gorodeckio, Gintaro Songailos ir Arūno Eigirdo, nes už juos užstatą sumokėjo ne juos iškėlusi partija.

Klausimą nuspręsta atidėti, leidžiant Centro partijai-tautininkams nuspręsti, už kuriuos iš šių kandidatų užskaityti VRK sumokėtą permoką.

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.

Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė opozicinių liberalų pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen iniciatyvai atitinkamai keisti Konstitucijos 56-ąjį straipsnį.

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius posėdyje pažymėjo, kad pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, 21-erių sulaukęs asmuo jau gali būti renkamas į Europos parlamentą, o 25-erių metų riba renkant asmenis į nacionalinius parlamentus yra didžiausia visoje Europos Sąjungoje ir šį cenzą taiko tik dar trys šalys: Italija, Graikija ir Kipras.

Įstatymas, jei jam pritars Seimas, įsigalios nuo kitų metų sausio 1-osios, t.y. šiems rinkimams spalį dar nebūtų taikomas.

Anot V. Čmilytės–Nielsen, reikia sumažinti neproporcingai didelį amžiaus cenzo skirtumą tarp savivaldybių tarybų ir nacionalinio parlamento rinkimų bei padidinti visų visuomenės grupių, tarp jų ir jaunimo, atstovavimą nacionaliniu lygiu.

V. Čmilytė-Nielsen yra sakiusi, kad dabar jaunimui svarbios temos dažnai negauna deramo dėmesio Seime. Pasak jos, reikalinga plati diskusija dėl Konstitucijos keitimo.

Pasak politikės, šiuo metu 16 Europos Sąjungos šalių į parlamentą leidžia kandidatuoti nuo 18 metų.

Siūlymus keisti Konstituciją Seimui gali teikti ne mažiau nei ketvirtadalis parlamentarų – 36 Seimo nariai. Kad pataisos būtų priimtos, dėl jų Seime turi būti balsuojama du kartus. Pakeitimai laikomi priimtais, jei per kiekvieną balsavimą jiems pritaria ne mažiau nei du trečdaliai parlamentarų – 94 Seimo nariai.

Kaip teigiama Vyriausybės kanceliarijos parengtoje pažymoje, siūloma projektą svarstyti Vyriausybės posėdyje.

Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Seimo narė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Anot jos, reikia sumažinti neproporcingai didelį amžiaus cenzo skirtumą tarp savivaldybių tarybų ir nacionalinio parlamento rinkimų bei padidinti visų visuomenės grupių, tarp jų ir jaunimo, atstovavimą nacionaliniu lygiu.

Pataisos autorių teigimu, šiuo metu numatyta 25 metų riba yra didžiausia taikoma kandidatams į nacionalinius parlamentus. Toks cenzas galioja tik keturiose Europos Sąjungos valstybėse: Italijoje, Graikijoje ir Kipre ir Lietuvoje.

V. Čmilytė-Nielsen yra sakiusi, kad dabar jaunimui svarbios temos dažnai negauna deramo dėmesio Seime. Pasak jos, reikalinga plati diskusija dėl Konstitucijos keitimo.

Pasak politikės, šiuo metu 16 Europos Sąjungos šalių į parlamentą leidžia kandidatuoti nuo 18 metų.

Siūlymus keisti Konstituciją Seimui gali teikti ne mažiau nei ketvirtadalis parlamentarų – 36 Seimo nariai. Kad pataisos būtų priimtos, dėl jų Seime turi būti balsuojama du kartus. Pakeitimai laikomi priimtais, jei per kiekvieną balsavimą jiems pritaria ne mažiau nei du trečdaliai parlamentarų – 94 Seimo nariai.

Branda, išsilavinimas ar kokia nors geroji patirtis šiuo atveju neturi reikšmės, nes šiaip ar taip į Seimą kandidatuoti turi teisę net ir kažkada teisti asmenys. Iš praktikos žinome, kad kiekvienoje kadencijoje tokių vis pasitaikė.

Tad jei Seimas patvirtins kelių "valstiečių", tarp jų ir jauniausios šios kadencijos seimūnės R.Miliūtės siūlymą dėl naujai iškeptų pilnamečių naujos teisės, teoriškai parlamente galės atsidurti asmenys, dar neturintys brandos atestato.

Kol kas ir parlamentas jaunuoliams neprieinamas, tarsi alkoholio krautuvė ar kazino.

O kam jo iš viso reikia? Juolab seimūnų raštus rašo ir gramatines klaidas ištaiso pulkas patarėjų, padėjėjų ir referentų, kurie priklauso kiekvienam Seimo nariui, nepriklausomai nuo jo gebėjimo suformuluoti tiesioginį sakinį tiek raštu, tiek žodžiu.

Amžiaus cenzo mažinimas iki 18 metų rinkimuose į Seimą būtų signalas jauniems žmonėms siekiu greitai uždirbti tuos kelis tūkstančius eurų į rankas, kuriuos neretas jaunuolis, tvirtai įsitikinęs, turįs gauti jau pirmojoje savo darbovietėje.

Taigi šis šansas atsirastų, įtvirtinus Konstitucijos pataisą, kuria "prie šalies kūrimo" dar vidurinės mokyklos nebaigusius jaunuolius nacionaliniu mastu skatintų prisidėti jau nuo ankstyvosios pilnametystės.

Tai būtų svari paskata sulaukusiesiems aštuoniolikos, kai dabar jie gali tik tuoktis be tėvų leidimo, bet dar negali pirkti šnapso ar apsilankyti lošimo namuose, jau nekalbant apie teisę įsigyti šaunamąjį ginklą.

Tačiau kol kas ir parlamentas jaunuoliams neprieinamas, tarsi alkoholio krautuvė arba kazino.

Todėl R.Miliūtės siūlymui pritarti būtina, o tada beliktų tik įregistruoti Konstitucijos pataisą, jog "Seime nėra vietos senukams". Viso to generalinę repeticija jau turėjome per karantiną.

Cui bono (kam tai naudinga – liet.)? Sunku pasakyti, bet tikrai ne valstybei.