Tuo metu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė mano, jog papildomos lėšos gynybai galėtų būti surinktos ne tik padidinus pelno mokesčio tarifą, bet ir skyrus pensijų kaupimui ir investiciniam gyvybės draudimui valstybės skiriamas lėšas. Tuo metu pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo didinimui profsąjungos nepritaria.  

„Taip, nes tai atneštų daugiau pinigų ir mes, kaip verslo bendruomenė, labai aiškiai indikuotume ir kitiems socialiniams partneriams, ir toms pačioms savivaldybėms, kur yra pasiūlymas, kad savivaldybės irgi dalimi prisidėtų, kad vis dėlto gynyba yra mūsų visų reikalas“, – žurnalistams pirmadienį sakė A. Romanovskis, paklaustas ar papildomo gynybos finansavimo pradžiai pakaktų padidinti pelno mokesčio tarifą.

Anot LVK prezidento, dėl platesnių priemonių finansuoti krašto apsaugą galėtų būti tariamasi po Seimo rinkimų.

„Jeigu mes bent sutartume, kad apskritai gynybos mokestis išvysta gyvenimą ir ten būna tik pelno mokesčio dalis ar verslo kažkoks indėlis, ir tai yra startas gynybos finansavimo didinimui, tai būtų didelis pasiekimas“, – teigė A. Romanovskis.

„Pačio modelio, tai yra tvaraus finansavimo užtikrinimas per gynybos mokestį, šios idėjos, patvirtinimas, kad netgi ir su tuo vienu procentu pelno (didesniu mokesčio tarifu – BNS), aš sakyčiau, kad tai yra didelis pasiekimas“, – pridūrė jis.

Profsąjungos – prieš PVM didinimą

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė teigė, jog papildomos lėšos gynybai galėtų būti surinktos padidinus pelno mokesčio tarifą, taip pat tam skyrus iš valstybės biudžeto pensijų kaupimui ir investiciniam gyvybės draudimui skiriamas lėšas.

Jeigu mes bent sutartume, kad apskritai gynybos mokestis išvysta gyvenimą ir ten būna tik pelno mokesčio dalis ar verslo kažkoks indėlis, ir tai yra startas gynybos finansavimo didinimui, tai būtų didelis pasiekimas.

 

Tuo metu pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo didinimui profsąjungos nepritaria.  

„Matome pelno mokesčio didėjimo kelią, matome didesnių pajamų ir didesnio progresyvumo įvedimą. Taip pat jeigu kalbame apie mokestines lengvatas matome, kad antra pensijų pakopa, trečia pensijų pakopa, investicinis gyvybės draudimas – galėtų ta visa dalis, kuri tenka iš biudžeto pajamų šitoms priemonėms, nukeliauti į gynybos mokestį“, – žurnalistams pirmadienį sakė I. Ruginienė.

„Kalbant apie PVM mokesčio didėjimą, šiandien mes nusiuntėme aiškią žinutę, kad kol kas mes nematome galimybės diskutuoti apie tai, nes pastarųjų dienų įvykiai mus tikrai neramina“, – pridūrė LPSK pirmininkė.

Anot I. Ruginienės, to priežastis – praėjusią savaitę apie atsistatydinimą paskelbusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pareiškimai apie galimą korupciją krašto apsaugos sistemoje,

„Neįsivaizduoju, kaip grįžti į bendruomenę ir ją įtikinti, kad šiandien reikia kelti PVM mokestį bent 1 procentu, kai  eiliniam žmogui pabrangs paprasti būtiniausi produktai ir paslaugos, tuo tarpu tas eilinis žmogus girdi, kad Vyriausybėje su tam tikrais finansais yra ne viskas skaidru“, – kalbėjo I. Ruginienė.

Derybose tikisi Vyriausybės lyderystės

Tiek LVK prezidentas, tiek profesinių sąjungų atstovė tikisi, kad Vyriausybė imsis lyderystės Trišalei tarybai bei nevyriausybininkams vertinant pasiūlytus papildomo tvaraus gynybos finansavimo šaltinius.

Politikai turi priimti šitą svarbų sprendimą ir prisiimti atsakomybę už šito sprendimo priėmimą ir įgyvendinimą.

 

„Aš nesakyčiau, kad tai dvišalės derybos. Bet mes ir sakėme, kad Vyriausybė turi imtis lyderystės vedant tas derybas tarp profesinių sąjungų ir darbdavių – vis dėlto tai turėtų būti trišalės derybos – ir per artimiausias dvi savaites susitarti dėl variantų, dėl kurių galima susitarti“, – teigė A. Romanovskis.

Anot jo, verslo bendruomenė tikisi, kad į derybas dėl tvaraus gynybos finansavimo grįš ir Seimo opozicijos atstovai. A. Romanovskio teigimu, verslo atstovus „suerzino šešėlio metimas ant verslo bendruomenės“, kai A. Anušauskas šeštadienį pareiškė apie galimas korupcines veikas krašto apsaugos sistemoje.

I. Ruginienė taip pat ragino, kad darbdavių ir verslo diskusijose dėl tvaraus finansavimo gynybai dalyvautų ir politikai.

„Tai neturėtų būti suprantama kaip atsakomybės nusimetimas nuo politikų. Politikai turi priimti šitą svarbų sprendimą ir prisiimti atsakomybę už šito sprendimo priėmimą ir įgyvendinimą. Mes galime būti kaip patariamasis balsas, mes galime išreikšti nuomonę dėl vieno ar kito varianto, bet tas kamuolio primetimas manau, kad šiuo klausimu tikrai yra neteisingas“, – teigė I. Ruginienė.

Siekiant, kad krašto apsaugos finansavimas kitąmet augtų nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba 400 mln. eurų      , Finansų ministerija parengė keturias alternatyvas, kaip būtų galima surinkti šias lėšas.

Premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad per pirmadienį vykusį pasitarimą Vyriausybėje dėl papildomo tvaraus gynybos finansavimo pasiūlytus svarstyti galimus lėšų šaltinius pirmiausia įvertins Trišalė taryba bei nevyriausybininkai.

Teismo posėdyje penktadienį iš pradžių liudijo parlamentaras, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Juozas Varžgalys. Jis 2019 m. pabaigoje parlamente dirbo Biudžeto ir finansų komitete.

Parlamentaras teigė prisimenantis, kad 2019 m. pabaigoje tuometinis Seimo narys Zbignevas Jedinskis registravo įstatymo pataisas dėl bankų aktyvų apmokestinimo. J. Varžgalys tvirtino, kad šia iniciatyva domėjosi, pastabas teikė tuometiniai LBA prezidentas M. Zalatorius ir tuometinis LVK prezidentas Valdas Sutkus.

„Buvo normalūs posėdžiai, normalus nuomonių išklausymas“, – tvirtino J. Varžgalys.

„Kartais jie (M. Zalatorius ir V. Sutkus – ELTA) po vieną komiteto posėdyje dalyvaudavo, kartais po du. Ateidavo ir kiti verslo atstovai į komiteto posėdžius“, – dėstė parlamentaras.

J. Varžgalys tvirtino niekada nejautęs poveikio iš V. Sutkaus.

„Kiek buvau Biudžeto ir finansų komiteto posėdžiuose, tikrai kažko tokio negirdėjau, jis atstovavo Lietuvos verslo konfederacijai“, – sakė liudytojas.

Penktadienį teisme liudijęs LVK prezidentas A. Romanovskis savo santykius su M. Zalatoriumi ir V. Sutkumi apibūdino kaip bičiuliškus ir darbinius.  

Jis tvirtino pamenantis 2019 m. pabaigoje Seime registruotą įstatymo projektą dėl bankų apmokestinimo. Tiesa, A. Romanovskis pažymėjo, kad lobistinės veiklos šiuo klausimu nevykdė.

Aš lobistinės veiklos šio įstatymo apimtyje nevykdžiau, nes neturėjau užsakovo.

„Aš lobistinės veiklos šio įstatymo apimtyje nevykdžiau, nes neturėjau užsakovo“, – aiškino liudytojas.

A. Romanovskis, paklaustas, ar M. Zalatorius yra jo prašęs padėti atlikti lobistinę veiklą minėtu klausimu, teigė, kad toks pokalbis su tuometiniu LBA prezidentu galėjo būti. Tačiau, kaip teigė A. Romanovskis, jis tuomet negalėjo sutikti padėti dėl kitose asociacijose užimamų pareigų.

„Gal ir buvo mūsų pokalbis, bet aš negalėjau atstovauti Bankų asociacijai, nes būtų interesų konfliktas, nes atstovavau draudikų asociacijai. (...) Galėjo būti toks pokalbis, iš principo galėjo būti prašymas. Jei ir buvo toks prašymas, aš negalėčiau to daryti, nes, kaip minėjau, būčiau interesų konflikte“, – kalbėjo A. Romanovskis.

Mantas Zalatorius. L. Balandžio / BNS nuotr.

Liudytojas neslėpė, kad buvo nustebęs, kai sužinojo, jog M. Zalatorius buvo sulaikytas teisėsaugos. A. Romanovskis teigė niekada negalvojęs, kad M. Zalatorius gali įsivelti į korupcinę istoriją.

„Tikrai nemanyčiau, kad tiek Bankų asociacija, tiek M. Zalatorius galėtų būti į tai įsivėlę“, – kalbėjo A. Romanovskis.

Teisme buvo pagarsinti keli garso įrašai, kuriuose fiksuoti A. Romanovskio ir V. Sutkaus pokalbiai. Liudytojas A. Romanovskis teigė, kad juose galėjo būti aptariami 2019 m. pabaigoje Seime svarstyti sumanymai apmokestinti bankus. Tiesa, jis atkreipė dėmesį, kad pokalbių įrašuose skamba ir nemažai pašalinių minčių.

„Neabejoju Specialiųjų tyrimų tarnybos gebėjimais įrašyti tuos pokalbius, kurių nereikia įrašyti“, – replikavo A. Romanovskis.

Neabejoju Specialiųjų tyrimų tarnybos gebėjimais įrašyti tuos pokalbius, kurių nereikia įrašyti.

Kaltinimai prekyba poveikiu, kyšininkavimu, dokumentų klastojimu ir turto iššvaistymu

Šių metų balandį teismui perduotojoje didelės apimties byloje V. Sutkui ir M. Zalatoriui kaltinimai pateikti dėl prekybos poveikiu ir dokumentų klastojimo. V. Sutkus taip pat kaltinamas ir dėl kyšininkavimo, o M. Zalatorius – didelės vertės svetimo turto iššvaistymo.

Kaltinimai byloje taip pat pareikti fiziniam asmeniui Ilja Malkin – jis kaltinamas papirkimu ir dokumentų klastojimu. Bendrovė „Bonum Partners“ kaltinama prekyba poveikiu, dokumentų klastojimu ir kyšininkavimu.

Anot prokuratūros, remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, manoma, kad buvęs LVK prezidentas V. Sutkus, pasinaudodamas savo užimamomis pareigomis, visuomenine padėtimi, pažintimis, ryšiais ar kita įtaka, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo poveikį Seime priimant įvairius teisės aktus, svarbiems verslo subjektams.

Tyrimo duomenimis, 2019 m. rudenį V. Sutkus galimai veikė M. Zalatoriaus interesais, siekdamas, kad Seime nebūtų priimti teisės aktai, nustatantys naujus mokesčius bankams. Įtariama, kad kaltinamųjų susitikimų, telefoninių pokalbių ir tarpusavio susirašinėjimo metu buvo susitarta dėl didesnės negu 250 MGL (bazinės socialinės išmokos dydžiai – ELTA) vertės kyšio ir suderintas kyšio priėmimo būdas. 2019 m. pabaigoje, kaip įtariama, V. Sutkus ir M. Zalatorius ankstesne data pasirašė tariamą paslaugų teikimo sutartį, kuria buvo siekiama nuslėpti kyšį ir užmaskuoti tikrąją pinigų pervedimo priežastį.

Valdas Sutkus. P. Peleckio / BNS nuotr.

Taip pat ikiteisminio tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad V. Sutkus, būdamas LVK prezidentu ir bendrovės generaliniu direktoriumi, savo ir minėtos bendrovės naudai tiesiogiai pats pažadėjo, susitarė su kitu kaltinamuoju, vienos bendrovės direktoriumi, ir per tarpininką priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už tai, kad teisėtai vykdydamas savo įgaliojimus rodytų palankumą ir išimtines sąlygas šio kaltinamojo  vadovaujamai bendrovei LVK įgyvendinamuose Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose.

Vykdant ikiteisminio tyrimo veiksmus, 2020 m. liepą V. Sutkus ir M. Zalatorius buvo teisėsaugos sulaikyti. Sulaukę įtarimų korupcija, jie pasitraukė iš vadovaujamų pareigų LVK ir LBA. V. Sutkus ir M. Zalatorius jiems pateiktus kaltinimus neigia.

Tai jis ir kiti verslo atstovai penktadienį aptarė su susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu.

„Mūsų pagrindinis lūkestis, kad politinis, rinkiminis sezonas nesustabdytų pasiryžimo investuoti į kelių infrastruktūrą. Žinome, kad ministerija yra paruošusi kelių infrastruktūros fondą ir jis vis guli, bet nepaleistas, o to fondo paleidimas turėtų lemti daugiau nei milijardo finansinių lėšų įliejimą į kelių infrastruktūrą. Mes palaikome paleidimą to fondo, bet jis reikalauja ir valstybės prisidėjimo“, – BNS po susitikimo sakė A. Romanovskis.

Jis teigė, jog kelių finansavimas yra pakankamai mažas, nors poreikis Lietuvos kelių infrastruktūrai – milžiniškas.

„Mes palietėme ir kitas temas, taršos mokesčius ir iš mūsų pusės palietėme tą temą, kad dalis, ne pilna apimtimi iš padidėjusio akcizo nueina kelių infrastruktūrai, tik apie 60 proc. nueina, tai mūsų lūkestis, kad būtų labiau finansuojama“, – teigė A. Romanovskis.

„Palietėme ir temą, kuri susijusi su pavėžėjimo reglamentavimu, yra daug iniciatyvų, kad būtų keičiamas reglamentavimas“, – sakė jis.

Susitikime penktadienį dalyvavo ir su Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danukas Arlauskas ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos laikinasis prezidentas Sigitas Gailiūnas.

Praėjusį sekmadienį Lietuvos rinktinei pasaulio krepšinio čempionate įveikus JAV Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška  leido savivaldybės darbuotojams pirmadienį imti papildomą nedarbo dieną arba dirbti nuotoliu.  

Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Andriaus Romanovskio teigimu, tokiu elgesiu valstybinių ir savivaldos įstaigų darbuotojams siunčiama žinutė, kad vadovai įžvelgia tai, kad svarbu žmonėms. 

„Tai tam tikra politinė žinutė, kad reikia žiūrėti valstybės tarnyboje į žmones kaip ir (dirbančius – BNS) privačiame versle – ne tik formaliai, bet ir su atjautimu ir supratimu, kad tai jiems svarbu. Savivaldybė pradeda žiūrėti į savo darbuotojus ne kaip į statistinius vienetus, o sudaro galimybę pasidžiaugti“, – BNS teigė A. Romanovskis.   

Tuo metu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė tokius veiksmus vertina skeptiškai.  

„Gerai būtų, kad krūvius sumažintų, padidintų darbo užmokestį, o tada pasakytų: daug dirbate, imkite laisvą dieną. Tada paspausčiau like“, – BNS tvirtino I. Ruginienė.

Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė mano, kad jeigu sprendimą dėl tokių momentinių laisvadienių priimtų valdžia, ji tam nepritartų, tačiau kai tai padaro atskiros įstaigos, toks žingsnis sveikintinas.

„Jeigu Seimas priimtų įstatymą, vertinčiau greičiausiai neigiamai – taip jie pasakyti negali, bet atskiros įmonės gali. Tai pavadinčiau žmogiškųjų išteklių valdymu. Pavyzdžiui, kad ir darbdavys duoda dvi valandas laisvas, visi žiūrime (rungtynes – BNS), o to grįžtame į darbą. Įmonės tai gali sau leisti, kad pakeltų darbuotojų dvasią, puoselėti draugiškumą, bendravimą, kolektyvizmą“, – tvirtino R. Skyrienė. 

„Nenorėčiau atmesti, kad tokie krepšinio įkvėpti sprendimai yra neblogi. Žmonių santykiams bendravimai kartais, tokie ekspromtiniai dalykai yra žavūs“, – tvirtino R. Skyrienė.

A. Romanovskis įsitikinęs, kad darbdaviai vertina darbuotojus ne pagal tai, kiek jie išsėdi darbo vietoje, o kiek darbo padaro. 

Jeigu žmonėms yra sudaroma galimybė atsitraukti nuo darbo, tai yra tam tikras bonusas, jeigu jie susitvarko su darbu, paslaugos nenukenčia, nieko nematau revoliucingo.

 

„Tai ne tas dalykas, kam reikėtų priešintis. Pats principas, kad labiau reikia orientuotis į rezultatą, o ne į procesą, yra teisingas. Ir jeigu žmonėms yra sudaroma galimybė atsitraukti nuo darbo, tai yra tam tikras bonusas, jeigu jie susitvarko su darbu, paslaugos nenukenčia, nieko nematau revoliucingo“, – kalbėjo A. Romanovskis. 

„Nemanau, kad Kazlų Rūdos meras nuo darbo atitraukė greitosios pagalbos automobilių vairuotojus“, – pridūrė jis.

A. Romanovskio teigimu, daug privačių darbdavių reaguoja panašiai: „Darbuotojams tai svarbu. O jų emocinė būklė svarbi darbdaviui. Pats, kaip darbdavys, atšaukiau nemažai susitikimų“.

Tuo metu I. Ruginienė mano, kad laisvos dienos darbuotojams turi būti suteikiamos už tai, kad jie daug ir gerai dirba. 

„Kad jie atgautų sveikatą ir pailsėtų. Bet tie spontaniniai davimai... Nežinau... Jautriai vertinu. Kodėl analogiškas dėmesys darbuotojams neskiriamas po lietuvių pasiekimų kitų sporto šakų varžybose, pavyzdžiui, plaukimo, kur sergame už Rūtą Meilutytę, po disko metimų, kur turėjome du Lietuvos atstovus finale“, – kalbėjo I. Ruginienė. 

Jos teigimu, per derybas tarp darbdavių bei darbuotojų reikėtų susitarti dėl geresnių darbo sąlygų.

„Jeigu dirbi viršvalandžius, – kad už juos būtų tinkamai sumokama, darbo krūviai neviršytų darbuotojų galimybių, o ne taip kad dirbi už du ar tris, o paskui krepšinio proga gauni laisvą dieną“,  – svarstė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė.

Toks neformalus sutarimas pasiektas trečiadienį taryboje svarstant Finansų misterijos inicijuojamą mokesčių pertvarką. 

Teigiama, kad nauju požiūriu į individualią veiklą būtų galima išspręsti problemą, kai samdomą darbą sparčiai keičia individuali veikla, o dirbantys savarankiškai nėra apdraudžiami visomis draudimo rūšimis, kurios taikomos dirbant pagal darbo sutartį.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis pripažįsta, kad individualia veikla piktnaudžiaujama, tačiau, pasak jo, tokių atvejų nėra daug.

„Turime atvejų ir sektorių, kurie piktnaudžiauja individualia veikla, jų mažuma ir spręsdami jų problemą bandome visiems pritaikyti kurpalių“, – tarybos posėdyje sakė A. Romanovskis.  

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė remia individualios veiklos „priartėjimą prie darbo santykių“. 

„Nenuvertinkime to priartėjimo prie darbo santykių (...) Mums kaip tik reikėtų koncentruotis į patrauklesnę darbo santykių, darbo sutarčių formą“, – posėdyje teigė profsąjungų lyderė. 

Ir A. Romanovskis, ir I. Ruginienė siūlo mokesčių įstatymuose numatyti naują individualios veiklos apibrėžimą.

„Sugaudykime tuos, kurie bando apeiti, bet nebandykime individualią veiklą kaip reiškinį, savarankiškai dirbančius išnaikinti“, – tvirtino  A. Romanovskis.  

„Turime situacijas, kai įmonėse dalis darbuotojų dirba pagal individualią veiklą. Todėl turime visi susitarti, kas yra individuali veikla“, – kalbėjo I. Ruginienė. 

Jos teigimu, taikinys turi būti „ilgametės darbo sutartys, staiga pakitusios į individualią veiklą“. 

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas įsitikinęs, kad darbo santykių ir individualios veiklos „skirtumai turi likti“. 

„Dabar reikia diskutuoti, kokio dydžio tie skirtumai turi būti, kad nebūtų labai didelių paskatų permetinėti žmones iš darbo santykių į individualią veiklą“, – tvirtino jis.

Viceministras užsiminė, kad kurjeriai ar lėktuvų pilotai taip pat dažnai pradeda dirbti individualiai, vėliau dėl socialinių garantijų įsidarbina kitose įmonėse, o galiausiai visai pasitraukia, todėl oro bendrovėms trūksta pilotų.  

„Pilotai permetami į individualią veiklą. Pradžiai padaro viena įmonė, paskui – kita, nes pigiau, o kaip ji sukonkuruos su ta, kuri jau padarė pilotus smulkiaisiais verslininkais, dirbančiais savarankiškai, tada pilotai, norėdami socialinių garantijų eina į dar kitą įmonę, kur sudaromos darbo sutartys. Taip apsuka ratą ir tada visai išeina iš sektoriaus, nes nebėra įmonės, atsiranda naujas standartas, kai visi dirba pagal individualią veiklą. Ir ima vėluoti skrydžiai, ima trūkti pilotų“, – kalbėjo viceministras.   

Socialinio draudimo darbuotojų profesinės sąjungos atstovės Jolantos Kiguolienės bei Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narės Aurelijos Maldutytės nuomone, valdžia galėtų „duoti galimybę mokėti draudimo įmokas savanoriškai“ ir taip žmonėms turėti apsaugą.   

„Gal 80 proc. pasirinks galimybę mokėti įmokas ir apsidrausti dėl nedarbingumo, nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir už kitus draudimus“, – svarstė A. Maldutytė. 

Finansų ministerija individualią veiklą siūlo apmokestinti 20 proc. GPM tarifu jį didinant palaipsniui: 2025 metais – nuo 15 iki 17 proc., o 2026 metais – iki 20 procentų. 2024 metais GPM tarifas individualiai veiklai nesikeistų.

Nuo 2025 metų tarifai pilna apimtimi būtų taikomi tik pasiekus 35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų ribą per metus arba 3 tūkst. eurų per mėnesį. 

Siūloma daugiau nei dukart – nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst. eurų – mažinti metinių pajamų ribą dirbantiems su verslo liudijimu, o daugiau nei 20 tūkst. eurų uždirbantys turėtų registruoti individualią veiklą.

Mokesčių pertvarka numato „Sodros“ įmokų pokyčius individualios veiklos pajamoms. Dirbantys pagal individualią veiklą, ūkininkai, šeimynos dalyviai taip pat mokėtų 1,31 proc. įmokas nedarbo draudimui. 

Pasak jo, tai labiausiai atsispindi siūlymuose 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu apmokestinti individualią veiklą, kai toks tarifas būtų taikomas per metus pasiekus 35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų ribą.

„Šitą mokestinę reformą aš pavadinčiau progresinių mokesčių įvedimo reforma, nes dabar atsiranda ir versle progresiniai mokesčiai, ir siūlomas individualios veiklos apmokestinimas yra geras to pavyzdys. Tai reiškia, kad tie, kurie uždirbs daugiau, jiems įsijungs progresinis mokestis, jiems (GPM – BNS) didės nuo penkiolikos iki dvidešimties (procentų – BNS) argumentuojant, kad bandoma lyginti su darbo santykiais“, – žurnalistams antradienį sakė A. Romanovskis. 

„Tuo tarpu tie, kurie uždirba nedideles pajamas – jiems mokestinis režimas nesikeis ir taip bus iškraipoma mokestinė sistema“, – pridūrė jis. 

Finansų ministerija individualią veiklą siūlo apmokestinti 20 proc. GPM tarifu jį didinant palaipsniui: 2025 metais – nuo 15 iki 17 proc., o 2026 metais – iki 20 proc. 2024 metais GPM tarifas individualiai veiklai nesikeistų.

Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, nuo 2025 metų tarifai pilna apimti būtų taikomi tik pasiekus viršutinę 35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų ribą per metus arba tiems gyventojams, kurie per mėnesį iš individualios veiklos uždirbs bent 3 tūkst. eurų.

Kritikuoja didesnį kapitalo apmokestinimą

A. Romanovskis taip pat kritikuoja Finansų ministerijos siūlymą papildomu 5 proc. tarifu apmokestinti bendras gyventojų pajamas, siekiančias nuo 60 iki 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), o didesnes nei 120 VDU pajamas – papildomu 7 proc. tarifu.

„Ką mes akivaizdžiai matome, kad kapitalas bus apmokestinamas labiau, nes siūloma agreguotai vertinti visas gyventojų pajamas – tai reiškia, liaudiškai tariant, suartinti visas, ar tai būtų pajamos iš darbo santykių, ar tai būtų pajamos iš kapitalo, ar tai pajamos iš individualios veiklos, ir taikyti papildomą mokesčio tarifą“, – teigė A. Romanovskis. 

Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, toks modelis siūlomas atsižvelgiant į aukštų pajamų struktūrą, kurioje vyrauja ne darbo santykių, bet daugiausiai kapitalo pajamos.

„Mes tai visiškai matome kaip progresinių mokesčių įvedimą kapitalui. Akivaizdžiai investicine prasme mes būsime suvokiami kaip mažiau patrauklūs ir keldami kapitalui mokesčius, kurie ir taip dabar regione yra bene didžiausi, mes dar juos didinsime“, – pridūrė LVK prezidentas.

Šiuo metu gyventojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mažųjų bendrijų vadovų ir tantjemų pajamoms taikomas įprastas 20 proc. GPM tarifas, o jei pajamos viršija 60 VDU, – 32 proc.

Be to, apmokestinimo principas būtų taikomas ir pajamoms iš nekilnojamojo turto nuomos – čia liktų galioti bazinis 15 proc. tarifas ir papildomi 5–7 proc. GPM tarifai, atsižvelgiant į pajamas. Šiuo metu šioms pajamoms galioja 15 proc. fiksuotas mokestis ir 20 proc. – jeigu pajamos viršija 120 VDU.

Siūlo atsisakyti verslo liudijimų

A. Romanovskis teisingu laiko Finansų ministerijos siūlymą daugiau nei dukart – nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst. eurų – mažinti metinių pajamų ribą dirbantiems su verslo liudijimu, tačiau mano, kad šios veiklos formos apskritai reikėtų atsisakyti.

„Verslo liudijimai, kurių dabar yra lengvatinis apmokestinimo režimas, mūsų įsivaizdavimu, jau pakankamai seniai yra anachronizmas, kuris realybėje sudaro galimybę nemokėti mokesčių užsiimant ta pačia verslo veikla“, – teigė A. Romanovskis.

Pasak jo, daugelis daugiau nei 25 tūkst. eurų pajamų per metus uždirbančių verslo liudijimo turėtojų moka mažiau nei 5 proc. GPM

„Todėl tas Vyriausybės siūlymas, kuris yra susijęs su verslo liudijimų grindų ar lubų įvedimu, yra teisingas, bet iš principo mes kritikuotume verslo liudijimų formą kaip tokią ir gal nematome pakankamai politinės drąsos fundamentaliai peržiūrėti verslo liudijimus, atsisakant jų kaip tokių“, – teigė LVK prezidentas.

„Verslo liudijimai buvo įvesti kaip tam tikras palengvinimas vykdyti apskaitą labai smulkiam verslui. Tačiau mes matome, kad jeigu yra siūloma įvesti verslo sąskaitą, tokioje situacijoje verslo liudijimų egzistavimas iš viso nebeturėtų prasmės“, – pridūrė jis.

A. Romanovskis taip pat teigė palaikantis lengvatų iškastiniam kuri naikinimą, tačiau nepritarė trečios pensijų pakopos ar investicinio gyvybės draudimo lengvatų atsisakymui. LVK prezidentas taip pat teigiamai įvertino investicinės sąskaitos modelį.

„Tačiau bus klausimas, kaip ji veiks praktikoje. Mes palaikome jos mechanizmą bei netraktuojame jos kaip lengvatinio mechanizmo. Investicinę sąskaitą labiau matome kaip teisingą investicinių pajamų apmokestinimą“, – teigė A. Romanovskis.

„Tačiau siūloma riba – 10 tūkstančių eurų – iš tikrųjų yra pakankamai nedidelė ir galėtų būti gerokai ambicingesnė“, – kalbėjo jis.

A. Romanovskis mano, kad nekilnojamo turto (NT) mokestis turėtų būti universalus, jis neteisingu laiko pasiūlymą neapmokestinti dalies jo savininkų. 

„Mūsų manymu, nekilnojamo turto mokestis turėtų būti universalus ir apimti kuo didesnę nekilnojamo turto objektų bazę. Dabar yra siūlymai kažkiek koreguoti nekilnojamo turto mokesčio sistemą, tačiau ji vis dar neapims dalies gyvenamosios paskirties būstų, nėra teisinga“, – teigė A. Romanovskis.

„Jeigu baiminamasi dėl socialiai pažeidžiamų asmenų grupių, tai tos išimtys, kurios taikomos kitose šalyse, jos galėtų būtų taikomos, mokesčiai galėtų agreguotis ir to nekilnojamojo turto (savininkų – BNS) palikuonys galėtų vėliau tą mokestį susimokėti“, – teigė jis.

Lietuvoje siūlomo įvesti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pusė šalies gyventojų nemokėtų, o likusi dalis mokėtų vidutiniškai keturiolika eurų per metus.

– Kaip manote, ar Verslo gelbėjimo planas, kai šalyje tokia ekonominė situacija ir verslo būklė, gelbėja ką nors?

– Tai labiau priemonė, skirta verslui vystyti, bet ne gelbėti. Verslui pagalbos reikia dabar. O visos priemonės, kurios reikšmingos ir svarbios, labiau orientuotos į kitus metus arba vystymąsi nekrizinėmis sąlygomis. Šiuo metu verslui, kuris kovoja su milžiniškomis elektros kainomis, priemonės neaktualios.

Visas LNK repotažas – vaizdo įraše:

– Kaip jūs vertinate mūsų šalies ekonominę situaciją ir verslų būklę?

– Mūsų verslas, ypač pramonė, karščiuoja. To priežastis – energetinis Rusijos karas prieš Europą ir kosminės elektros kainos. Matome, kad situacija labai neapibrėžta ir įtempta. Įtampa – milžiniška.

Jau dvylika pramonės įmonių sustabdė veiklą.

– Kokių reikėtų priemonių, kad situacija bent stabilizuotųsi?

– Vienas verslas su tokiomis kainomis negali susitvarkyti. Reikia dirbti išvien su valstybe ir Vyriausybe. Vienintelės priemonės – finansinės: pradedant nuo COVID-19 laiku pasiteisinusių mokestinių atostogų, atidėti mokesčiai, lengvatinės paskolos, subsidijos.

Jau dvylika pramonės įmonių sustabdė veiklą.

– Ministrė Aušrinė Armonaitė sakė, kad subsidijos niekur netaikomos, išskyrus Graikiją.

– Lietuva, Baltijos šalys yra labiausiai paveiktos energetinės krizės. Iš Vyriausybės nėra apsisprendimo dėl PVM lengvatų viešbučiams, restoranams, sporto klubams. Yra daugybė priemonių, tik reikia atsisėti ir kalbėti.

– Šiuo metu verslas išgyvena daug krizių – likusi pandemijos įtaka, energetikos, kylančių kainų.

– Verslas jau buvo apsipratęs dėl Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos rinkos praradimo ir krizės. Tačiau energijos kainų pasiutpolkė dabar opiausia problema. Energijos kainos kyla jau pusantrų metų, bet verslas tai kažkaip akumuliavo. Penkis ar dešimt kartų pakilusios kainos – jau vienas negali su tuo kovoti.

– Reikia valstybė įsikišimo?

– Absoliučiai reikia valstybės įsikišimo. Ne be reikalo ES lygmeniu kalbama apie bendras priemones kontrolei, nes kosmosas dėl kainų.

– Ar galima lyginti su 2008 m. krize?

– Manau, dabar sudėtingiau, nes tai visa apimantis dalykas. Elektra yra fundamentalus ekonomikos elementas ir nemažai eksportuojančios pramonės tiesiogiai priklausomos nuo elektros. Tuo metu tai palietė labiau atskirus sektorius, pvz., nekilnojamojo turto. Dabartinė situacija įtemptesnė, nes elektra yra ekonomikos deguonis.

– Ar yra buvęs toks laikotarpis versle?

– Panaši situacija buvo, kai Sovietų Sąjunga paskelbė blokadą ir buvo sunku verslams. Situacija įtempta, bet tikiu, kad išeisime iš jos. Svarbu, kad išeitume su mažiausiais nuostoliais, nes juos sunku atkurti per trumpą laikotarpį. Ypač kai kalbame apie pramonę.

– Ką turėtų padaryti valdžia?

– Paskelbti mokestines atostogas verslams, kurie imliausi elektrai. Pasiūlyti lengvatines paskolas, kurios leistų trumpuoju periodu amortizuoti kainų šuolį, kalbėti apie subsidijas ir elektros kainos fiksavimą, kurios leistų išgyventi žiemos periodą.

Nors, anot jo, buvo akivaizdu, kad gyvenama itin aukštų kainų aplinkoje, įmonės nesitikėjo, kad sąnaudos išaugs taip reikšmingai.

„Iš vienos nedidelės įmonės Rokiškio rajone, turinčios 100 darbuotojų, gavau laišką, kuriame sako, kad neįsivaizduoja, kaip mes galime dirbti. Kalbėjausi su kita gamybine įmone. Per pusantrų metų sąskaita padidėjo keturis kartus“, – trečiadienį „Delfi“ televizijai pasakojo A. Romanovskis.

Būtent į augančias sąnaudas už energetinius išteklius dėmesį ragina atkreipti ir Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė. Nors klientų srautai iš dalies grįžo į prieškovidinį lygį, įmonių išlaidos, pasak jos, išaugo kur kas reikšmingiau, nei pajamos.

Iššūkiai yra tiek dideli, kad mes savo nariams, daliai įmonių rekomenduosime  pristabdyti gamybą.

„Pasikalbėjome su asociacijos nariais, tai sąnaudos pakilę nuo 290 iki 350 proc. Vien šildymas ir elektra, nekalbant apie dujas ir atidėtus mokesčius, kurių yra apie 60 mln. Juos irgi reikės sumokėti. Kaip bus žiemą, aš neįsivaizduoju“, – tikino E. Šiškauskienė.

Tuo metu Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad jo atstovaujamo sektoriaus įmonių išlaidos už energetinius išteklius išaugo dar daugiau.

„Iš savo paties įmonių grupės galiu pasakyti, kad kaina pakilo 5 kartus per pusę metų. Daugelio pramonės įmonių sutartys su daugeliu tiekėjų, deja, buvo nutrauktos išmokėjus kompensaciją. Apie 60 proc. Lietuvos pramonės šiandien dienai gyvena biržinėje kainoje“, – pabrėžė jis.

Elektros kainoms kopiant į piką pramonės įmonėms rekomenduos pristabdyti gamybą

Pramonininkų atstovas tvirtina, kad tuo laikotarpiu, kai elektros kaina biržoje pasieks aukščiausią tašką, šio sektoriaus įmonėms bus pasiūlyta nevykdyti darbų, taip siekiant sumažinti dalį sąnaudų.

„Iššūkiai yra tiek dideli, kad mes savo nariams, daliai įmonių rekomenduosime tais momentais, kai yra numatoma aukščiausia elektros kaina, pristabdyti gamybą. Tai nereiškia, kad išjungti iš viso, bet tiesiog pereiti į laukimo režimą, kai įrengimai nedirba pilnu pajėgumu, o laisvąja eiga. Išlaukti momento. Tuo pat metu darbuotojai galėtų atsipūsti, pailsėti. Tai finansiškai labiau apsimoka, negu tuo metu dirbti“, – aiškino V. Janulevičius.

Būtent sustoti galinti gamyba, anot Verslo konfederacijos vadovo A. Romanovskio, yra pagrindinė priežastis, dėl kurios Vyriausybei reikėtų pradėti taikyti verslui skirtas elektros kainos dalies kompensacijas. Jis pabrėžia, kad apie ilgalaikius planus ir sprendimus, kaip padidinti šalyje pagaminamos elektros kiekį, yra galima. Tačiau susiklosčiusį šoką reikia spręsti čia ir dabar, kadangi verslas išaugusią sąnaudų dalį paprasčiausiai sieks perkelti į galutinio produkto kainą.

„Verslo lūkestis yra paprastas, kad politikai dabar mobilizuotųsi ir galvotų, kaip tai išspręsti. Jeigu reikia, mestų ir finansinius instrumentus žalai kompensuoti. Pavyzdžiui, jeigu gyventojai žino, kad jie gaus kompensaciją šešis mėnesius, tai prieš priimant įstatymą buvo kalba, jog bus kompensaciniai mechanizmai ir verslui. Bet to jau nebėra“, – akcentavo A. Romanovskis.

ELTA primena, kad antradienį energetikos ministras Dainius Kreivys kreipėsi į VERT, prašydamas ištirti, ar regioninėje elektros energijos prekybos biržoje nėra atmetami Lietuvos elektros energijos gamintojų kainos pasiūlymai, kurių kaina yra žymiai mažesnė nei galutinė susiformavusi elektros kaina biržoje, antradienį pranešė Energetikos ministerija.

Ministras taip pat prašo reguliuotojo įvertinti, ar pats algoritmas, kuriuo remiantis skaičiuojama elektros energijos kaina biržoje, nėra dar viena aukštų energijos kainų priežastis.

D. Kreivys viešėdamas Darbo partijos frakcijos posėdyje Seime, teigė, kad antradienis buvo „baisiausia diena Lietuvos elektros energetikos istorijoje“, kadangi vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje trečiadienį siekia 823 eurų už megavatvalandę.

Trečiadienį Lietuvos valstybinė energetikos įmonė „Ignitis gamyba“ pranešė, kad jos valdomas Kombinuoto ciklo blokas (KCB) trečiadieniui teikė net 24 skirtingus pasiūlymus, kurių kainos buvo gerokai mažesnės negu susiformavusios „Nord Pool“ biržos elektros kainos, tačiau pigesni pasiūlymai buvo atmesti pritaikius vadinamąjį „paradoksalų atmetimą“.

Įmonės teigimu, dėl to ženkliai pigesnę elektros energijos gamybą siūlantys įrenginiai nelaimi aukcionų ir neturi galimybės gaminti elektros energijos, taip sumažinant didmeninę elektros energijos kainą.

Siūloma, kad apsilankymui pas medikus jiems darbdaviai turėtų duoti laisvą apmokamą dieną.

Tuo metu profesinių sąjungų atstovė siūlo ne dalinti laisvadienius, o ilginti darbuotojų atostogas. Darbdaviai teigia, kad toks sveikatos patikrinimas galėtų būti finansuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. 

Pasak tokias Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pataisas registravusių Sveikatos reikalų komiteto narių  socialdemokratės Orintos Leiputės ir „valstiečių“ frakcijos narės Rimantės Šalaševičiūtės, pakeitimus inicijuoti paskatino mažas, ypač darbingo amžiaus žmonių, aktyvumas pasinaudoti ligų prevencijos programomis.  

Pasak jų, įpareigojus žmones tikrintis sveikatą bus galima nustatyti ligas ankstyvoje stadijoje, išvengti ilgo nedarbingumo. 

„Statistika rodo, kad žmonės nesikreipia, nes tam neranda laiko – tik trečdalis žmonių pasinaudoja galimybe pasitikrinti sveikatą pagal prevencines programas“, – BNS sakė O. Leiputė. 

Tai nebus dažni vizitai, kurie darbdaviams kainuotų brangiai. Trys programos per penkerius metus.

Jos teigimu, darbdaviams suteikti apmokamas darbo dienas tokiai sveikatos patikrai nebūtų didelė finansinė našta. 

„Tai nebus dažni vizitai, kurie darbdaviams kainuotų brangiai. Trys programos per penkerius metus. Nebus didesnis nuostolis“, – svarstė O. Leiputė. 

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis įsitikinęs, kad dėl parlamentarių iniciatyvos būtina plati diskusija ir su darbdavių bei darbuotojų atstovais, ir su medikais.  

„Kad ji būtų tikslinga ir iš tikrųjų ja žmonės naudotųsi, o ne paprasčiausiai pasidarytų dar vieną papildomą laisvą ar prisidėtų prie atostogų dieną“, – BNS tvirtino jis.  

A. Romanovskis pasigenda aiškumo, kaip darbdavys įsitikins, kad žmogus, gavęs apmokamą laisvą dieną, tikrai ėjo tikrintis sveikatos. Pasak jo, tai galėtų būti finansuojama ne darbdavio, o Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.

„Gal valstybė ar gydymo įstaigos kažko nepadaro, kad žmonės reguliariai nesitikrina? Problema yra aiški, bet reikia diskutuoti, ar šita priemonė tinkama jai spręsti, nes šis įstatymas reguliuoja darbo sąlygas darbo vietoje“, – svarstė Lietuvos verslo konfederacijos vadovas.   

 A. Romanovskio teigimu, pataisa bus svarstoma Trišalėje taryboje, bus analizuojami duomenys, kiek žmonių pasinaudoja prevencinėmis programomis: „Nesu girdėjęs tokių atvejų, kad darbo ginčų komisijose būtų sprendžiamos situacijos, kad darbdavys nesudarė galimybės darbuotojui pasitikrinti“.  

Jeigu Seimas pataisą priims, už laisvą dieną darbdavys mokėtų darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. 

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad darbdaviai turi būti suinteresuoti investuoti į darbuotojų sveikatą. 

„Kuo sveikesnis bus darbuotojas, ne tik geriau atliks pareigas, bet ir atneš didesnę pridėtinę vertę darbdaviui“, – BNS teigė I. Ruginienė. 

Tačiau ji piktinosi, kad registruojami siūlymai suteikti apmokamas ar neapmokamas dienas savišvietai, artimų žmonių slaugai ar kitiems reikalams, tačiau nesvarstoma galimybė ilginti atostogas. 

„Bet kodėl nėra pasiūlymo didinti kasmetinių atostogų dienų skaičiaus? 20 dienų – minimaliausia riba Europos Sąjungoje“, – kalbėjo I. Ruginienė.  

Lietuvoje biudžeto lėšomis apmokamos penkios prevencinės programos, iš kurių keturios yra vėžio (gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos ir prostatos) ankstyvoji diagnostika, taip pat širdies ir kraujagyslių ligų rizikos tyrimai. Tam 2021 metais buvo skirta 24,9 mln. eurų – 5 proc. daugiau nei 2020-aisiais bei 26 proc. daugiau nei 2019 metais. 

Dabar įsidarbinant ir kitais numatytais atvejais privalomai sveikata tikrinama neįgaliesiems, jaunuoliams iki 18 metų – kasmet, iki jie sulaukia pilnametystės, taip pat dirbantiems naktimis ir pamainomis arba kuriems dėl darbo specifikos gali kilti rizika saugai ir sveikatai. 

Darbdavys turi tvirtinti tokių darbuotojų sąrašą, patikrų grafiką, o patikrinimai atliekami darbo laiku, mokant vidutinį darbo užmokestį. 

„Bet koks darbuotojo tobulinimasis, savišvieta ar mokymasis yra teigiamas dalykas ir trišalėje taryboje mes pritariame šitam Seimo nario Luko Savicko pasiūlymui, kuris sako, kad darbuotojas turės teisę savo sąskaita išeiti penkias dienas savišvietai. Be abejonės, yra tam tikrų techninių iššūkių. Kas yra ta savišvieta? Tai yra labai plati sąvoka, bet tikriausiai pats principas yra teigiamas. Taip pat paliekama galimybė, jeigu yra kolektyvinis susitarimas darbovietėse, gali būti sutarta, kad darbdavys tas dienas apmokės. Bet kol kas pats principas, kad tai yra daugiau darbuotojo teisė pačiam savo sąskaita užsiimti savišvieta“, – komentavo A. Romanovskis.

Dabar yra pakankamai įtempta situacija darbo rinkoje, tad bet kokios galimybės darbdaviui pasiūlyti kažką papildomai prie atlyginimo gali būti privalumas.

Mažai tikėtina, kad darbdaviai imsis apmokėti savišvietos atostogas, mat pati sąvoka turi daug reikšmių, pvz., šviestis galima ir naršant internete.

„Dabar yra pakankamai įtempta situacija darbo rinkoje, trūksta darbuotojų, tad bet kokios galimybės darbdaviui pasiūlyti kažką papildomai prie atlyginimo gali būti privalumas. Bet mes turime suprasti, kad savišvieta – ypatingai bendras apibrėžimas, tai yra bet kas. Knygos skaitymas irgi yra savišvieta arba naršymas internete ir informacijos rinkimas yra savišvieta. Todėl labai sunku įvertinti, o ką veiks tas darbuotojas per penkias dienas. Tai daugiau yra teisė jam išeiti savo sąskaita ir padaryti tam tikrą intelektualinę pertrauką nuo darbo bei užsiimti kitais dalykais“, – aiškino verslo konfederacijos prezidentas.

Gali būti, kad atsiras sistema, kaip patikrinti, ką darbuotojas iš tikrųjų veikė per savišvietos atostogas.

„Mes kėlėme diskusijoje tokį klausimą ir tikriausiai bus kažkokia praktika. Svarbu, kad ta priemonė pateisintų tikslą. Darbdaviai ir dabar kalbasi su darbuotojais, kai paprasčiausiai reikia pauzės nuo darbo. Tokie susitarimai yra pasiekiami“, – sakė A. Romanovskis.

Taip pat buvo keltas ir kitas siūlymas – laisva diena, kurią darbuotojas skirtų savo seniems, ligotiems ir priežiūros reikalaujantiems tėvams. Darbdaviai tokiam siūlymui nepritarė.

„Mes bandome skirti vieną dieną per mėnesį prie atostogų, kurią būtų galima skirti ligotų tėvų priežiūrai, bet, ar tai išspręs [problemą]? Mes, kaip darbdaviai sakome, kad tai yra valstybės pareiga rūpintis senais žmonėmis, kurie mokėdavo mokesčius ir turi gauti tą paslaugą, o ne vaikų ar šeimos narių pareiga juos prižiūrėti. Sutikime, kad viena papildoma diena priežiūros kokybės neišsprendžia. Mums reikia visuomenėje susitarti, ar mes bandome spręsti neįgalių vaikų, vaikų auklėjimo, pagyvenusių, sergančių tėvų problemą paprasčiausiai pridedant nedarbo dienų prie žmonių atostogų ar vis dėlto bandome spręsti socialines problemas per valstybinę sistemą. Kas ir yra visose civilizuotose valstybėse“, – dėstė A. Romanovskis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Anot pašnekovo, nėra teisinga darbdaviams ant pečių užkrauti senus, savimi sunkiai pasirūpinančius žmones. Jais turėtų rūpintis ne artimieji, o valstybės socialinė sistema.

„Darbdaviai yra stipriai silpnesnėje pozicijoje nei valstybė, o mes visi mokame mokesčius, draudimą, pensijų draudimą, kad paskui, kai jie yra seni gautų tas paslaugas iš valstybės. Toks yra socialinis susitarimas ir tikriausiai nėra labai sąžininga dabar bandyti spręsti pagyvenusių, ligotų tėvų problemą per darbdavius. Aš pats turiu solidaus amžiaus mamą ir suprantu, kad kol kas praktiškai aplinkiniai žmonės turi rūpintis paslaugomis, nors taip neturėtų būti. Civilizuotose valstybėse darbingas žmogus dirba, o valstybė su savo socialine sistema nuima tą krūvį nuo dirbančio žmogaus“, – aiškino A. Romanovskis.

Pasak verslo konfederacijos prezidento, vieno laisvadienio per mėnesį prižiūrėti tėvams senyviems nepakaks ir viliasi, kad Vyriausybė priims pensininkų priežiūros sistemos pakeitimų, užtikrinančių orią senatvę kiekvienam.

Valstybės pasakymas, kad nėra pinigų... mes žinome šitą mantrą. Šiaip niekam nėra pinigų iki tol, kol jų neatsiranda.

„Viena papildoma diena per mėnesį prie atostogų problemos neišsprendžia, nes senyvam ir ligotam žmogui reikia beveik 24 val. per parą priežiūros. Valstybės pasakymas, kad nėra pinigų... mes žinome šitą mantrą. Šiaip niekam nėra pinigų iki tol, kol jų neatsiranda. Čia yra politinės valios klausimas. Aš žinau, kad šita Vyriausybė svarsto priežiūros sistemos peržiūrėjimą, galbūt net kažkokio draudiminio elemento įvedimą, kad žmonės, kai jie pasensta, būtų tikri, kad atsitikus nelaimei jie gautų tą pašalpą“, – tvirtino A. Romanovskis.

Jau ne pirmus metus kalbama apie keturių darbo dienų savaitę, tačiau susitarti nepavyksta.

„Keturių dienų darbo savaitė niekaip nesprendžia socialinių problemų. Kol kas mes matome, kad dirbančių žmonių trūksta, tai trumpinant darbo dienas turi būti didinamas efektyvumas. Taip pat yra klausimas, ar mes kaip visuomenė esame pasiruošę sutikti, kad kai kurios paslaugos bus teikiamos trumpiau. Pavyzdžiui, viešosios paslaugos bus teikiamos ne penkias, o keturias dienas per savaitę“, – klausimą iškėlė A. Romanovskis.

2009-ųjų ekonominės krizės metu žmonės džiaugėsi, kad apskritai turėjo darbą. Dabar darbo vietų pilna, tačiau nėra, kam dirbti.

„Būtų sudėtinga mus lyginti su praėjusia krize, nes tada darbo vietų buvo mažiau nei norinčių dirbti, o šiuo metu yra 60 tūkst. laisvų darbo vietų“, – teigė A. Romanovskis.