Antradienį tai siūlančias parlamento pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen inicijuotas Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės įstatymo pataisas po svarstymo palaikė 114 Seimo narių, niekas nebuvo prieš, susilaikė 1 parlamentaras.

Įstatymo pataisų dar laukia galutinė – priėmimo stadija.

Seimo Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisijos pirmininkas Antanas Vinkus pasiūlė projektą papildyti nauja sąlyga, kad apdovanojimas po mirties galėtų būti įteiktas tik tais atvejais, kai kandidatūra buvo pateikta komisijai jam esant gyvam.

Kaip jau skelbta, įstatymo pataisos dėl galimybės apdovanoti Aleksandro Stulginskio žvaigžde po mirties buvo inicijuotos po žinios apie sovietmečio disidentės, Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos bendradarbės, vienuolės Felicijos Nijolės Sadūnaitės mirtį.

„Seimo Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisijai buvo pateikta F. N. Sadūnaitės kandidatūra jai esant gyvai. Taip pat būtina įvertinti ir tai, kad nutarimo projektas dėl apdovanojimo paskyrimo buvo pateiktas Seimui, kai kandidatė buvo gyva“, – sakė A. Vinkus.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad visi Seimo įsteigti apdovanojimai – Laisvės premija, Gabrielės Petkevičaitė-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“, Valstybės Nepriklausomybės stipendija negali būti skiriami asmeniui po mirties.

A. Vinkaus teigimu, galimi atvejai, kai apdovanojimas skiriamas po mirties, bet laureato šeimos nariai ir artimiausi giminaičiai taip pat yra mirę.

„Tai lemtų keblios situacijos susidarymą – pagal įstatymą nebūtų kam įteikti apdovanojimo“, – pateikdamas savo pasiūlymą sakė A. Vinkus.

Jei šeimos nariai ir artimieji giminaičiai yra mirę, apdovanojimas, anot A. Vinkaus, gali būti įteiktas fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris rūpinasi asmens, kuriam skirtas apdovanojimas po mirties, viso gyvenimo nuopelnų ir atminimo įamžinimu.

Tokiu atveju sprendimą, kam bus įteiktas apdovanojimas, priimtų Seimo valdyba.

Šiuo metu Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės įstatyme nustatyta, kad apdovanojimas negali būti skiriamas mirusiam asmeniui, taip pat likviduotam, reorganizuotam juridiniam asmeniui ar juridiniam asmeniui, kuriam yra iškelta bankroto byla.

ELTA primena, kad balandžio 9 d. parlamentarai po svarstymo pritarė Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – skirti ilgametei Seimo narei, buvusiai parlamento vadovei Irenai Degutienei ir kovo pabaigoje mirusiai sovietmečio disidentei, vienuolei F. N. Sadūnaitei.

Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – parlamentas įsteigė Steigiamojo Seimo ir Lietuvos Respublikos paskelbimo 100-ųjų metinių proga, siekdamas pagerbti iškilią Aleksandro Stulginskio asmenybę.

Šiuo Seimo apdovanojimu siekiama įvertinti Lietuvos ir užsienio fizinių ir juridinių asmenų laimėjimus bei indėlį, puoselėjant parlamentarizmo, demokratijos ir valstybingumo idėjas.

2022 m. pirmaisiais Aleksandro Stulginskio žvaigždės laureatais tapo prezidentas Valdas Adamkus ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) senatorius Ričardas Džozefas Durbinas.

2023 metais Aleksandro Stulginskio žvaigžde buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas.

„Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės – paskyrimas Lietuvos ilgametei Seimo narei, buvusiai Seimo pirmininkei I. Degutienei ir demokratijos gynėjai, disidentei vienuolei F. N. Sadūnaitei būtų nuoširdi pagarba ir padėka už šių iškilių moterų didžiules pastangas ir nuopelnus“, – sako apdovanojimo komisijos pirmininkas Antanas Vinkus.

Pranešime pažymima, kad eidama įvairias pareigas Seime ir Vyriausybėje I. Degutienė vadovavosi tolerancijos, demokratijos ir politinės kultūros principais – atsižvelgdavo į mažumos teises, gerbdavo oponentus, suteikdama jiems galimybę pateikti savo nuomonę ir į ją įsiklausydavo, ieškodavo dialogo sudėtingose politinėse diskusijose.

„I. Degutienė buvo ir tebėra parlamentinės demokratijos šalininkė ir puoselėtoja. Ir šiomis dienomis, nors ir pasitraukusi iš aktyvios politinės veiklos, išreiškia drąsią ir argumentuotą poziciją visuomenei rūpimais klausimais“, – sakoma pranešime.

Tarp N. Sadūnaitės nuopelnų pažymima, kad disidentė buvo tikinčiųjų teisių gynėja, politinė kalinė, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ bendradarbė ir platintoja, viena iš nesankcionuoto 1987 metų rugpjūčio 23 dienos mitingo prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje organizatorių.

N. Sadūnaitė į sovietinio saugumo akiratį pateko 1970 metais dėl valdžios persekiojamų kunigų gynimo. Ji 1971 metais slapčia nugabeno į Maskvą ir perdavė užsienio šalių diplomatams Lietuvos žmonių memorandumą dėl sąžinės laisvės suvaržymų sovietinėje Lietuvoje.

1974 metais ji pradėjo dauginti ir platinti pogrindinį leidinį – „Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką“, už tai tais pačiais metais buvo suimta ir nuteista laisvės atėmimu trejiems metams sunkiųjų darbų kalėjime ir trejiems metams tremties. Atlikusi bausmę ji grįžo į Lietuvą ir vėl įsitraukė į pogrindinę veiklą, Atgimimo laikotarpiu aktyviai dalyvavo protesto akcijose, 1989 metais tapo viena iš Lietuvos katalikiško moterų sambūrio „Caritas“ kūrėjų.

Pernai A. Stulginskio žvaigždė įteikta Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkui Ruslanui Stefančukui ir buvusiam parlamento vadovui, Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo Akto signatarui Česlovui Juršėnui.

Anksčiau apdovanojimą yra gavę kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus ir JAV senatorius Richardas Josephas Durbinas (Ričardas Džozefas Derbinas).

A. Stulginskio žvaigždės apdovanojimas skiriamas už indėlį puoselėjant parlamentarizmo, demokratijos ir valstybingumo idėjas. Seimo 2020 metais įsteigtu apdovanojimu pagerbiama Steigiamojo Seimo pirmininko, ėjusio prezidento pareigas, A. Stulginskio asmenybė.

Šis apdovanojimas paprastai teikiamas gegužės 15-ąją, kai 1920 metais Steigiamasis Seimas Lietuvos valstybę paskelbė Lietuvos Respublika, arba artimiausiame posėdyje. R. Stefančukui apdovanojimui įteikti sušauktas nenumatytas Seimo posėdis.

Už įstatymo projektą 89, susilaikė vienas, prieš nebalsavo nei vienas Seimo narys.

Palaikydamas priimamą sprendimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Antanas Vinkus tvirtino, kad įstatymo projektas yra labai teisingas ir atkreipiantis dėmesį į ypatingai pažeidžiamą grupę asmenų, kurie dėl psichikos ar elgesio sutrikimų negali savimi pasirūpinti, suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Pasak jo, tokie žmonės be kito asmens pagalbos negali savarankiškai naudotis jiems suteikiamomis teisėmis.

„Gerai žinome, kokį vaidmenį neįgaliųjų, kuriems reikalinga nuolatinė slauga ar priežiūra, gyvenime vaidina neįgaliojo aprūpintojas. Tačiau šiuo metu galiojančiame Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme šios srities teisinė vieta yra ypatingai silpna. Neapibrėžta net neįgaliojo aprūpintojo sąvoka, nereglamentuotos jo teisės, pareigos ir daug kitų teisinių santykių“, – ketvirtadienį Seimo plenarinio posėdžio metu teigė A. Vinkus.

„Teikiamais įstatymo projektais siekiama užpildyti šią spragą, reglamentuojant minimus teisinius santykius ir spręsti problemas susijusias tiek su neįgaliaisiais, tiek su neįgaliųjų aprūpintojais“, – pridūrė jis.

Įstatymo projektu siūloma papildyti Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą, nustatant, kad tarnyba pagal kompetenciją dalyvauja formuojant ir įgyvendinant neįgaliųjų socialinės integracijos politiką dėl neįgaliojo aprūpintojo skyrimo, o visi su neįgaliųjų gyvenimu ir veikla susiję klausimai sprendžiami derinant ne tik su jais ir (ar) jų atstovais pagal įstatymą, bet ir su tarnybos paskirtais neįgaliųjų aprūpintojais.

Taip pat siekiama nustatyti, kad asmeniui, kuriam iki 18 metų buvo nustatytas sunkaus neįgalumo lygis dėl sunkaus arba gilaus protinio atsilikimo, sukakus 18 metų, nustatomas 0 procentų darbingumo lygis.

Galiausiai projekte numatoma patikslinti asmeninio asistento sąvoką, nustatant aiškų, baigtinį asmenų, kurie negali teikti asmeninės pagalbos neįgaliajam, sąrašą, t. y. nustatyti, kad asmeninis asistentas – fizinis asmuo, teikiantis asmeninę pagalbą neįgaliajam, su kuriuo jis nėra susijęs artimais giminystės ryšiais ar su kuriuo negyvena ir netvarko bendro ūkio neįregistravęs santuokos, taip pat nėra teismo paskirtas neįgaliojo globėjas ar rūpintojas.

Prieš kelis mėnesius nuo koronaviruso paskiepytas 78-ių Seimo narys sakė, kad infekcinė liga jam nustatyta šeštadienį, prieš planuotą vizitą į Estiją.

„Buvau pakviestas darbinio vizito su Seimo pirmininke į Estiją. Kadangi visa grupė testavosi, tai aš irgi ėjau kartu. Nors paskiepytas, norėjau eiti testuotis kartu su visa grupe“, – BNS teigė A. Vinkus.

Parlamentaras tvirtino besijaučiantis „labai gerai“.

„Esu besimptomis absoliučiai, temperatūros nėra, izoliacija man baigiasi pirmadienį. Dirbu nuotoliniu būdu, ruošiuosi frakcijos posėdžiui, darbui Baltijos Asamblėjoje. Dirbu pilnu tempu. Dar kartą įsitikinau vakcinacijos nauda ir būsiu dar didesnis to šalininkas“, – kalbėjo A. Vinkus.

Esu besimptomis absoliučiai, temperatūros nėra, izoliacija man baigiasi pirmadienį.

Politikas teigė antrąją skiepo dozę gavęs kovą, jis paskiepytas „Pfizer“ vakcina. A. Vinkus teigė nežinantis, kur galėjo užsikrėsti.

Gegužės pabaigoje COVID-19 nustatytas „valstiečių“ frakcijos seniūnei Aušrinei Norkienei.

Parlamentarė tuomet BNS sakė teigiamo atsakymo sulaukusi po tradicinio Seimo narių testavimo, vykdomo trečiadieniais. A. Norkienė kovą buvo paskiepyta pirmąja „AstraZeneca“ vakcinos doze.

Dėl sąlyčio su politike izoliuotis teko dviem frakcijos kolegėms. Viena iš jų – Agnė Širinskienė.

Parlamentarė BNS teigė, kad liga jai nenustatyta. A. Širinskienė taip pat sakė neturinti daugiau informacijos apie kitus galbūt sergančius kolegas.

„Tikrai neteko girdėti“, – sakė ji.

Iki šiol COVID-19 atvejų Seime fiksuota lapkričio–vasario mėnesiais.

„Kazimiero Vasiliausko veikla darė labai svarbią įtaką valstybės raidai, per jo asmenį liudijamas žmogaus dorovinis ir moralinis atsparumas, tvirta pasaulėžiūra, tarnystė šaliai bei jos žmonėms. (...) Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko atminimas yra atjautos ir žmogiškumo simbolis bei tiltas, jungiantis skirtingus pasaulius“, – sakoma nutarimo projekte, kurį įregistravo Seimo narys Antanas Vinkus.

2022 m. balandžio 9 d. sukanka 100 metų, kai gimė politinis kalinys ir tremtinys, pirmasis atkurtos Arkikatedros bazilikos klebonas, žinomas visuomenės veikėjas monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas.

Nutarimo projekte Vyriausybei siūloma iki 2021 m. spalio 1 d. parengti monsinjoro K.  Vasiliausko metų programą ir ją patvirtinti, o 2022 metų valstybės biudžete numatyti lėšų jai įgyvendinti.

Pirmieji pranešimai rinkėjams

Vienas pirmųjų iš pajūryje išrinktų politikų į rinkėjus viešu pareiškimu oficialiame Seimo puslapyje kreipėsi naujasis aplinkos ministras, liberalas Simonas Gentvilas.

Danės apygardoje mandatą laimėjęs parlamentaras, nepraėjus nė dviem savaitėms po priesaikos, išplatino pranešimą "10 procentų Lietuvos griežtai saugoma. Ar tai įmanoma?".

Praėjusią savaitę uostamiesčio spaudoje S.Gentvilas išplatino dar vieną publikaciją "Įteikime klaipėdiečiams kalėdinę dovaną – Girulių draustinį".

Iškart po jaunojo S.Gentvilo pirmojo kreipimosi rinkėjams pranešimą "Kaip Seimo narys Veryga Seimo narius pamiršo" pateikė kitas liberalas, trečią kadenciją Seime dirbantis Eugenijus Gentvilas.

Nuo šių politikų neatsiliko ir jų partijos kolega Andrius Bagdonas iš Neringos, kuris, susirūpinęs verslo situacija pandemijos laikotarpiu, paskelbė pranešimą "Sirgti ar bankrutuoti?".

Ne mažiau verslo, tiksliau – uostamiesčio užterštumo situacija rūpi ir kitam klaipėdiečiui, Seimo naujokui konservatoriui Audriui Petrošiui, kuris irgi paskelbė viešą pranešimą: "Ar pasuks mieste esančios uosto įmonės socialiai atsakingo verslo keliu?".

Šie politikai – tiek Seimo senbuviai, tiek naujokai – savo parlamentinę veiklą jau pirmąjį mėnesį po priesaikos deklaravo oficialiai. To negalima pasakyti apie kitus jų kolegas, kurie sklaidai mieliau renkasi ne oficialią Seimo interneto svetainę, o socialinius tinklus.

Naujienos – tik feisbuke

Naujoji vidaus reikalų ministrė, trečią kadenciją į Seimą išrinkta konservatorė Agnė Bilotaitė oficialiame Seimo puslapyje savo pareiškimų neviešina, tačiau plačiai savo nuomonę pateikia socialinio tinklo paskyroje.

Ten ir galima sužinoti, kad dar prieš priesaiką, lapkričio 11 d., A.Bilotaitė kartu su partijos kolegomis Arvydu Anušausku ir Andriumi Kupčinsku kreipėsi į Ekonomikos ir inovacijų bei Finansų ministerijas ragindami stabdyti "COVID-19 produktai LT" projektų vertinimą.

Gruodžio 3 d. įraše socialinio tinklo paskyroje politikė pasidžiaugė susitikimu su Prezidentu, pas kurį A.Bilotaitė buvo pakviesta kaip kandidatė į vidaus reikalų ministres.

Feisbuke politikė plačiai išdėstė savo programos sritis ir kokių neatidėliotinų sprendimų bei pokyčių imsis, jei bus paskirta į šį postą.

Gruodžio 9 d. feisbuko įraše politikė dėkojo Prezidentui Gitanui Nausėdai už kvietimą dalyvauti "Skaidrumo akademijos" pristatyme Tarptautinės antikorupcijos dienos proga.

A.Bilotaitė aktyviai reiškiasi, bet už savo parlamentinę veiklą rinkėjams kol kas atsiskaito tik socialiniame tinkle.

Jau spėjo pasisakyti

Dar viena politikė, su rinkėjais bendraujanti irgi tik feisbuko paskyroje, – "valstiečių" partijos atstovė Ligita Girskienė.

Klaipėdietė iškart po jos partijos lyderio Ramūno Karbauskio sprendimo trauktis iš Seimo dar lapkričio 19 d. feisbuke parašė, kad jai "jo žingsnis artimas ir pažįstamas".

Noriu paraginti veikti, nes šiandienos mūsų aplinkos apsaugos sistema neveikia.

"Buvau žengusi analogišką žingsnį prieš 4-erius metus. Sulaukiau milijono klausimų. Daug kam buvo nesuvokiamas mano žingsnis imti ir atsisakyti tarybos narės mandato. Analogiškai kaltino, kad išduodu savo rinkėjus. Turėjau tai padaryti", – tvirtino L.Girskienė.

Kitame feisbuko įraše L.Girskienė pasidalijo savo mintimis apie balsavimą dėl ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės.

"Aš nepritariau šiai kandidatūrai susilaikydama balsavime. Kandidatė man netinkama dėl jos "žygdarbių" praeityje ir ryšių su tam tikromis personalijomis, tačiau suprantu, kaip svarbu suformuoti naują Vyriausybę šiuo pandemijos laikotarpiu. Laukiu parengtos programos", – rašė L.Girskienė.

Paskui jau politikė pasidžiaugė, kad "valstiečių" frakcijoje buvo apsilankiusi naujoji Vyriausybės vadovė, kurią asmeniškai L.Girskienė galėjo apklausti.

Būtent socialiniame tinkle su savo sekėjais Seimo naujokė mielai dalijosi ir pirmuoju savo pasisakymu iš parlamento tribūnos. Kalba truko kiek ilgiau nei 4 minutes.

"Noriu paraginti veikti, nes šiandienos mūsų aplinkos apsaugos sistema neveikia", – kalbėjo Seimo naujokė.

Be to, L.Girskienė pakvietė parlamentarus jungtis į laikinąją Seimo narių grupę "Aplinkosaugos entuziastai".

Prie šios grupės jau prisijungė 16 parlamentarų, tarp jų – buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika bei S.Gentvilas.

Telkia pajūrio bičiulius

Mėguvos apygardoje pirmąkart į Seimą išrinktas palangiškis konservatorius Mindaugas Skritulskas, kaip ir L.Girskienė, taip pat mieliau rinkėjus informuoja ne Seimo tinklalapyje, bet savo feisbuko paskyroje.

"Šiandien man yra ypatinga diena. Duota priesaika Lietuvos Respublikai įpareigoja dirbti sąžiningai ir prasmingai savo šaliai, jos žmonėms. Laukia naujas ir, ko gero, vienas svarbiausių mano veiklos etapų", – lapkričio 13 d. feisbuke įrašė M.Skritulskas.

Grupuojasi: Seimo naujokai konservatorius M.Skritulskas inicijavo Lietuvos pajūrio bičiulių grupės įkūrimą parlamente, o "valstietė" L.Girskienė – Seimo narių aplinkos entuziastų grupę. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Politikas taip pat pasigyrė sutelkęs naują parlamentarų vienetą – Lietuvos pajūrio bičiulių grupę, kurios pirmininku išrinktas jis pats. Kol kas grupei priklauso 24 nariai.

Anot politiko, svarbiausi grupės keliami uždaviniai – pajūrio regiono ekonominio potencialo stiprinimas, žiedinės ekonomikos plėtojimas.

M.Skritulskas vis pasidalija savo įspūdžiais iš Seimo ir įkelia nuotraukų.

Po viena jų buvusi parlamentarė "valstietė", dabar Seimo nario Antano Vinkaus padėjėja Levutė Staniuvienė M.Skritulskui pateikė pastabą: "Kaukė uždėta netaisyklingai, pasitaisykite, žiniasklaida tuoj prisikabins."

Oficialus formatas netinka?

Kol kas oficialų parlamento puslapį ignoruoja ir antrą kadenciją į Seimą išrinktas palangiškis Dainius Kepenis.

Šio politiko kontroversiškas mintis dėl skiepų žalos ir pasipiktinimą eksperimentais su COVID-19 sergančiais pacientais rinkėjai gali paskaityti tik jo feisbuko paskyroje ar išgirsti interneto žiniasklaidoje.

Oficialiame parlamento tinklalapyje per mėnesį jis nepaskelbė jokio naujo pranešimo, nors ir turi du padėjėjus.

"Eilinis epizodas, marginalizuojantis kitokią nuomonę turinčius žmones. Aš esu už technologijas – 5G, 6G ar 10G, tačiau ne žmonių sveikatos sąskaita", – dėstė D.Kepenis savo feisbuko paskyroje.

"Šiandien pasiekta labai svarbi tarpinė pergalė ir taip laikinai atsilaikyta prieš labai didelį spaudimą! Aplinkos komitetas 9 prieš 1 pritarė mano siūlytoms Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisoms, kurios neleis visos biodegalų gamybos rinkos sukoncentruoti vienose "raudonose" rankose", – vėl ten pat gyrėsi politikas.

"Šiandien aptarėme 18-osios Vyriausybės programą. (...) Pasigedau sveikatos raštingumo ugdymo (nors finansinis raštingumas įvardintas), tik vieną kartą 119 psl. dokumente paminėtas imunitetas ir tas – tik su vakcinomis", – baisėjosi politikas.

Vietoj darbo – nuotykiai

Panašiai kaip ir D.Kepenis, rinkėjams atsiskaito ir nuo 1996 m. į Seimą renkamas Petras Gražulis.

Jam taip pat labiau patinka socialiniai tinklai nei oficialus Seimo puslapis, skirtas veiklai fiksuoti.

"Kalbos apie diržų veržimąsi ir homoseksualių santykių propagavimą pozityviai nenuteikia", – po I.Šimonytės kalbos Seime pastebėjo P.Gražulis ir pastabas užrašė feisbuke.

Beje, tiesioginį politiko darbą, jei toks yra, pastaruoju metu itin užgožia nesibaigiantys jo skandalai, kurių istorijomis P.Gražulis mielai dalijasi TV laidose.

"Gal rinkėjams visgi patinka, kad visokių nuotykių man tyčia ar netyčia nutinka", – svarstė ilgametis seimūnas, per pirmąjį dar vienos kadencijos mėnesį taip ir nesužibėjęs parlamentinėje veikloje.

"Darbas LRS tęsiasi"

O antrą kadenciją Seime dirbantis Kuršo apygardoje išrinktas buvęs diplomatas ir Neringos meras A.Vinkus kol kas dar nedaugžodžiauja nei kalbėdamas, nei savo mintis rinkėjams skleisdamas raštu bent jau oficialiais šaltiniais, nors turi bene penkis Seimo nario padėjėjus, tarp jų ir L.Staniuvienę.

Politikas kol kas tik savo feisbuke aktyvus, kur pasidžiaugė, kad šį kartą jam, kaip vyriausiam Seimo nariui, teko garbė ir atsakomybė vesti pirmąjį Seimo posėdį.

A.Vinkus pasidalijo su sekėjais pagrindinėmis savo kalbos mintimis, posėdžio ir priesaikos akimirkomis.

"Remdamasis savo ilgamete gyvenimo ir darbo patirtimi drįstu teigti, kad žmonėms labiausiai reikia paprasto, nuoširdaus ir betarpiško dėmesio", – rašė politikas.

Dar savo feisbuko paskyroje A.Vinkus džiaugiasi gėlėmis, advento laikotarpiu ir dėkoja rinkėjams, kurie atsakingu elgesiu padeda Lietuvos medikams.

Kol kas oficialioje erdvėje toks pat tylus ir Danės apygardoje išrinktas buvęs diplomatas ir generolas, konservatorius Arvydas Pocius.

Tik iš politiko feisbuko rinkėjai sužinojo, kad jis paskirtas darbuotis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, ten pat galima paskaityti ir apie jo poziciją Girulių miško išsaugojimo ar dezinformacijos klausimais.

Svarbi žinia rinkėjams turbūt tapo ir tai, kad A.Pociaus atlikto COVID-19 testo rezultatas buvo neigiamas.

"Darbas LRS tęsiasi", – įrašė politikas savo feisbuke.

Kaip nustatyta Seimo statute, pirmąjį po rinkimų Seimo posėdį pradeda vyriausias pagal amžių išrinktas Seimo narys.

Į naują Seimą dar vienai kadencijai išrinktas A. Vinkus gimė 1942 m. gruodžio 25 d.

Kaip pirmadienį spaudos konferencijoje sakė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė, į naują Seimą išrinkti 3 vyriausi Seimo nariai yra Antanas Vinkus, Kęstutis Glaveckas ir Eugenijus Jovaiša.

Beje, naujojo parlamento jauniausias parlamentaras yra Laisvės partijai atstovaujantis Marius Matijošaitis, gimęs 1992 rugpjūčio 28 d.

Prieš ketverius metus, 2016 metų lapkričio 14 d., garbė pirmininkauti Seimo pirmajam posėdžiui, kuris vyko Kovo 11-osios Akto salėje, atiteko tuomet vyriausiam pagal amžių išrinktam Seimo nariui Juozui Imbrasui. 1941 m. sausio 8 d. gimęs J. Imbrasas į naują Seimą nepateko.

Kuršo apygarda

Kuršo apygardoje, kur balsavo didžioji dalis Kretingos rajono gyventojų, daugiausia rinkėjų simpatijų pirmajame ture pelnė buvęs socialdemokratas, dabartinis Seimo narys, dabar „valstiečių“ atstovas Antanas Vinkus.

2016 m. į Seimą A.Vinkus išrinktas Palangos–Kretingos vienmandatėje apygardoje, tada jis antrajame ture nugalėjo konservatorių kandidatą. Pakeitus rinkimų apygardų ribas, A.Vinkus šįkart kandidatavo Kuršo apygardoje ir po pirmojo turo užėmė pirmą vietą.

Tuomet už jį balsavo 29,33 proc. rinkėjų (4 592 balsai). Jo konkurentas antrajame ture – buvęs Kretingos rajono meras, konservatorius Juozas Mažeika. Už J.Mažeiką balsavo 21,43 proc. (3 356 balsai) rinkėjų.

Antrojo turo rezultatai Kuršo apygardoje buvo palankesni A.Vinkui, surinkusiam 59,42 proc. balsų. J.Mažaika antrajame ture gavo 37,83 proc. rinkėjų balsų.

Šilutės apygarda

Šilutės vienmandatėje rinkimų apygardoje, kur pirmajame rinkimų ture balsavo 41,49 proc. rinkėjų (mažiau nei Lietuvos vidurkis), į antrąjį turą pateko konservatorė Sandra Tamašauskienė bei „socialdarbietis“, buvęs Europos Parlamento, taip pat buvęs Seimo narys Zigmantas Balčytis, kuris šioje apygardoje ankstesniuose rinkimuose yra ne kartą laimėjęs jau pirmajame ture.

Pirmajame ture S.Tamašauskienę palaikė 25,63 proc. rinkėjų (3 487), o Z.Balčytį – 20,84 proc. arba 2 835 šilutiškiai.

Antrame ture rezultatai apsivertė ir Z.Balčytis į savo pusę patraukė daugiau rinkėjų. Suskaičiavus antrojo rinkimų turo rezultatus, paaiškėjo, kad Seime artimiausius ketverius metus Šilutės apygardos rinkėjus atstovaus būtent „socialdarbietis“ Z.Balčytis, surinkęs 62,40 proc. balsų. S.Tamašauskienė antrame ture surinko 37,6 proc. balsų.

Seimas trečiadienį po pateikimo pritarė „socialdarbiečio“ Antano Vinkaus pataisoms įteisinti nukentėjusiųjų nuo okupacijos statusą asmenims, kurie gimė tremtinių šeimose praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo bent vieno iš tėvų tremties pabaigos.

„Tokių asmenų nėra daug, todėl tai nepareikalautų reikšmingesnių valstybės biudžeto lėšų“, – Seime teigė A. Vinkus.

Anot jo, tikslių duomenų, kiek tokių asmenų, nėra.

Įstatymai numato įvairias lengvatas, valstybės paramą bei kompensacijas asmenims, kurie yra pripažinti nukentėjusiais nuo 1939–1990 metų okupacijų.

Susitarimas numato galimybę, kad pagalbą netoli nuo valstybės sienos Lietuvos teritorijoje galėtų teikti Latvijos medikai ir atvirkščiai.

Susitarimas ratifikuotas vienbalsiai, už balsavus 103 Seimo nariams.

„Tai pozityvus ir reikalinga sprendimas. Pagrindinis kriterijus, kai reikia suteikti pagalbą, turi būti ne kieno teritorijoje įvyko įvykis, o kas operatyviau gali suteikti reikiamą pagalbą gelbstint žmogaus gyvybę“, – sakė socialdarbietis Antanas Vinkus.

Tai pozityvus ir reikalinga sprendimas.

Konservatorius Kęstutis Masiulis atkreipė dėmesį, kad tokį susitarimą Latvija turi su Estija, per metus būna keli atvejai, kai į pagalbą žmogui vyksta kitos valstybės ekipažas.

„Jie iš sa­vo pa­tir­ties mums sa­kė, kad yra tik iki ke­lių at­ve­jų per me­tus, jei bū­na. O čia kad ir ke­li at­ve­jai, bet juk jie su­si­ję su žmo­gaus gy­vy­be. Tik­rai la­bai ge­rai, kad mes žen­gė­me ši­tą žings­nį“, – sakė K. Masiulis.

Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad pagalbą kitos šalies teritorijoje Lietuvos arba Latvijos medikai galėtų teikti iki 20 kilometrų nuo valstybės sienos.

Tai būtų vienetiniai atvejai, kai kitos šalies medikams atvykti pas pacientus būtų greičiau.