-
Lenkijos pilietis kalės už neteisėtą tautiečių įdarbinimą ir sukčiavimą sveikatos draudimu
Praeitą savaitę teismui atmetus skundą, nusikalstamos veikos organizatorius Grzegorzas Golebiowskis turės atlikti pernai spalį Vilniaus miesto apylinkės teismo skirtą trejų metų laisvės atėmimo bausmę, pranešė prokuratūra.
Teismas jį pripažino kaltu dėl sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų suklastojimo ir jų panaudojimo.
Nuteistasis veikos organizatorius turės atlyginti 120 tūkst. eurų Valstybinei ligonių kasai.
Pasak apeliaciniame procese dalyvavusio Europos deleguotojo prokuroro Vytauto Kukaičio, šią itin sudėtingą tarpvalstybinio Europos Sąjungos sukčiavimo schemą, padedant Lenkijos tyrimo institucijoms ir prokuratūrai, per intensyvų ir daugiau nei trejus metus trukusį tarptautinį tyrimą (nuo 2015 iki 2018 m.), išaiškino Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.
Bylos duomenimis, 925 Lenkijos piliečiai fiktyviai buvo įdarbinti individualioje Vilniaus įmonėje tam, kad, nemokėdami sveikatos draudimo mokesčių, galėtų gydytis Lenkijoje. Už jiems Lenkijoje suteiktas medicinines paslaugas turėjo būti mokama iš Lietuvos valstybinės ligonių kasos administruojamo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.
Buvo kėsinamasi mažiausiai į 200 tūkst. eurų Valstybinės ligonių kasos lėšų. 120 tūkst. eurų jau buvo pervesta Lenkijos ligonių kasai. Paaiškėjus apgaulei, buvo sustabdytas papildomų 80 tūkst. eurų žalos Lietuvos privalomojo sveikatos draudimo fondui padarymas.
Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Lenkijos piliečiai pagal išankstinę schemą sostinėje įkūrė tariamas darbo vietas. Interneto svetainėje buvo skelbiama informacija ir ieškomi žmonės, norintys įsidarbinti.
Išaiškinta, kad per beveik vienus metus Vilniaus bendrovėje buvo įdarbinti Lenkijoje reziduojantys 925 asmenys – taksistai, dantų technikai, kirpėjai, manikiūrininkai bei ūkininkai iš įvairių Lenkijos regionų. Sudarytose sutartyse buvo numatytas tariamas darbas internetu, nuotoliniu būdu, taip pat darbas retai atvykstant į Vilnių.
Teismas nustatė, kad prokuratūra pateikė pakankamai neginčijamų duomenų, kad Vilniuje įdarbinti Lenkijos piliečiai buvo fiktyvūs darbuotojai – nebuvo rasta dokumentų ar informacijos apie jų realų darbą, jo pobūdį, be to, nebuvo gauta duomenų, kad už 800-1000 km nuo Vilniaus gyvenantys darbuotojai važiuotų bent kelioms valandoms į darbą bent kartą per mėnesį.
Atliekant šį tyrimą buvo nustatyta, kad jau 420 (iš 925) fiktyviai Lietuvoje įdarbintų Lenkijos piliečių dėl įvairių ligų savo šalyje kreipėsi į šeimos gydytojus, chirurgus, stomatologus, o už suteiktas gydymo paslaugas 200 tūkst. eurų siekiančios sąskaitos buvo pateiktos apmokėti Lietuvos valstybinei ligonių kasai.
Generalinio prokuroro pavaduotojas Saulius Verseckas po įsiteisėjusio apeliacinio teismo sprendimo teigė, kad „šis sudėtingas ir labai daug analitinių finansinių žinių bei profesinės kantrybės pareikalavęs tyrimas parodė finansinių bylų prokurorų ir tyrėjų gebėjimą atpažinti ir teisme įrodyti naujus Europos Sąjungos viduje veikiančius mokestinių sukčiavimo modelius“.
Lietuvos prokuratūra teigia aktyviai panaudojusi teisinės pagalbos instrumentus – Europos tyrimo, turto įšaldymo orderius, bankų informacijos gavimą bei kitas priemones, kurios leido identifikuoti apgaulę ir darbo santykių teisinę simuliaciją.
Pasak prokuratūros, šis užkardytas sudėtingas tarpvalstybinio ES šalių sukčiavimo modelis turi tiesioginės įtakos visoms ES narėms dėl fiktyviai įdarbinamų asmenų, todėl apie teismo sprendime nurodytą sukčiavimo būdą bus informuotos už Europos Sąjungos Ministrų Tarybos Reglamentą „dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje“ atsakingos institucijos.
-
Į teismą siunčia be licencijų injekcijas leidusią Kauno estetikos studijos vadovę: gresia kalėjimas 7
Ikiteisminį tyrimą organizavo Kauno apygardos prokuratūra, atliko – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyba.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Kaune veikiančios estetikos studijos direktorė atlikinėjo intervencines grožio procedūras – mezoterapiją, biorevitalizaciją, veido raukšlių korekciją, lūpų tūrio ir kontūro korekciją, plaukų slinkimo gydomąją procedūrą, skruostų ar žandikaulio formavimą, nosies korekciją užpildu, odos patempimą mezosiūlais ir kt.
Patikrinę studiją pareigūnai išsiaiškino, kad direktorė grožio paslaugas, kurioms naudojamos adatos ir švirkštai, klientams teikė neturėdama tam reikiamų leidimų – gydytojo dermatovenerologo (arba plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo) profesinės kvalifikacijos ir išduotos bei galiojančios medicinos praktikos licencijos, leidžiančios verstis medicinos praktika. Be to, įmonė, kuriai moteris vadovavo, taip pat neturėjo reikalingos licencijos, suteikiančios teisę verstis sveikatos priežiūros veikla, pažymima FNTT pranešime.
FNTT nuotr.
Neteisėtai ūkine finansine veikla stambiu mastu galimai besivertusi moteris nuo 2020 m. vasario mėnesio gavo per 63 tūkst. eurų pajamų. Be to, moteris atlikinėjo ne tik intervencines procedūras, bet ir kosmetologines, už kurių atlikimą gavo beveik 6 tūkst. eurų grynaisiais pinigais. Įtariama, kad direktorė, gavusi pinigus, nesurašė jokių pinigų priėmimo kvitų, kasos pajamų orderių bei apie už paslaugas gautas pajamas nepranešė įmonės buhalterei, kuri, nieko nežinodama apie galimai vykdomą nusikalstamą veiką, šios sumos neįtraukė į apskaitą ir pateikė neteisingus duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai. Taip buvo nesumokėta per 1 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio.
FNTT praneša, kad estetikos studijos direktorei pateikti kaltinimai dėl vertimosi neteisėta ūkine komercine veikla bei apgaulingo apskaitos tvarkymo. Tyrimui vadovavęs Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras, surašęs kaltinamąjį aktą, bylą perdavė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
FNTT nuotr.
Už neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine ar profesine veikla galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų, taip pat galimas už intervencines procedūras gautų pajamų ir priemonių konfiskavimas. Apgaulingas apskaitos tvarkymas griežčiausiai gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.
Portalas kauno.diena.lt jau ne kartą rašė apie kosmetologes, kurios apsimeta medikėmis. Beveik prieš metus FNTT skelbė apie į teismą siunčiamą jauną kosmetologę iš Kauno. Ji savo klientams dviejuose Kauno grožio salonuose leisdavo vadinamąsias grožio injekcijas veidui – hialurono rūgšties užpildus.
Per beveik trejus metus iš užpildais prekiaujančios bendrovės kaltinamoji, įtariama, įsigijo 792 dėžutes su hialurono rūgštimi užpildytais švirkštais, iš viso 1563 švirkštus. Pareigūnai suskaičiavo, kad pirkinių suma galėjo siekti per 134 tūkst. eurų. Vienos procedūros kaina svyruodavo nuo 140 iki 200 eurų.
Pasak FNTT, nors neturėjo galiojančios licencijos užsiimti intervencinėmis paslaugomis, kurias gali atlikti tik gydytojai, mergina klientams injekcijas leisdavo į lūpas, koregavo kitas veido sritis, taip pat naudojosi ir mechaniniu aparatu beadatinėms hialurono procedūroms, teikė kitokias paslaugas, kurioms naudojamas hialuronas.
Dar viena „auksarankė“ portalo žurnalistų buvo demaskuota, kai grožio paslaugas teikė per karantiną.
Apie tai, kuo rizikuoja moterys, estetinės medicinos paslaugų, tokių kaip hialurono ar botulino injekcija, kreipdamosi į neprofesionalus, skaitykite čia.