Berniukas su motina atvyko į svečius pas savo tetą, bet, atrodo, kad moteris nežinojo apie greta gyvenančius pavojingus šunis. Jie puolė taip staigiai ir netikėtai, kad tiesiog išplėšė kūdikį motinai iš rankų. 

„Šunys yra mano draugės. Mes pažinojome juos, bet jie niekada mūsų nepuolė. Tie šunys niekada nebuvo matę vaikų, atrodo, kad šunys pamatė kažkokį pavojų ir užpuolė“, – kalbėjo nužudyto kūdikio teta.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Atskubėję italų medikai bandė gelbėti vaiką, bet jiems nepavyko. Nuo šunų įkandimų nukentėjo ir vaiko mama, ir į pagalbą atskubėję giminės. Policija aiškinasi, kaip tokie pavojingi šunys ištrūko iš terasos, kur jie buvo laikomi ir kodėl lakstė palaidi.

„Tai turėtų būti perspėjimas visiems. Jie – pavojingi šunys, nes kartais gali būti agresyvūs, ypač, jeigu tai netikėta“, – sakė Ebolio miesto meras Mario Conte.

Pareigūnai išsivežė abu pitbulius.

Kernavė nuo šiol garsėja ne tik piliakalniais. Vietinius jau kelerius metus baugina šuo siaubūnas. Moteris su dukra buvo užpulta šalia Baltojo kalno. Čia – turistinė vieta, lankosi daug žmonių. Anot nukentėjusios moters, šuo pasirodė netikėtai, buvo agresyvus ir puolė. 

„Įkando man į ranką, o dukrai – į delną. Buvome abi paklaikusios. Šuo mus pargriovė ir mes voliojomės tame purvyne gindamosi. Rėkėme, šaukėme. Įkandęs dukrai, griebė man už kojos,“ – pasakojo nukentėjusioji Jurgita Marcinauskienė. 

Sunku įsivaizduoti, kokį siaubą patyrė moteris su dukra.

„Nušliaužėme iki medžio, įkėliau į jį dukrą, kad būtų kuo aukščiau ir šuo nepasiektų“, – sakė moteris.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ir mamai, ir dukrai prireikė medikų pagalbos. Nuvykus į Santaros klinikas, ten siuvo žaizdas. O kad situacija labai rimta, liudija ir dar viena nukentėjusioji.

„Mane du kartus užpuolė ir apkandžiojo – žąstą, blauzdą, šlaunį. Tai – didžiulis šuo, kai užšoka, – iki peties. O jei  pro šalį eitų mažas vaikas“, – teigė Dalia Grigonienė.

Nesuvaldomas šuo – Tibeto mastifas.

Įkando man į ranką, o dukrai – į delną. Šuo mus pargriovė ir mes voliojomės tame purvyne gindamosi. Rėkėme, šaukėme. 

„Aš pati pavadinau jį monstru, nes jis – tikras siaubūnas“, – kalbėjo nukentėjusioji.

Žmonės, sako, kenčia jau trejus metus. Prašo tarnybų, kad reaguotų, tačiau ledai pralaužti tik dabar, kai nukentėjo vaikas.

„Kas žino, gal būtų gerklę perkandęs“, – sakė viena iš nukentėjusių moterų.

„Kol kas niekas nekelia telefono ragelio“, – informavo pavaduojanti Kernavės seniūnė Birutė Jankauskienė. 

Policija ir vietos valdžia – jau prie namo, kur ir laikomas šuo kieme. Jo nematyti. Voljeras tuščias, šeimininkės taip pat nėra.

„Kai praeitą kartą lankėmės, šuo buvo uždarytas namuose. Ir dabar gali būti, kad jis namuose. Arba išvykęs kartu su šeimininke“, – aiškino B. Jankauskienė. 

„Kiek gali slėptis?“ – retoriškai klausė nukentėjusioji.

„Tai ką, lauksime, kol kas nors mirtinai nukentės?!“ – piktinosi vietos gyventoja.

Nors tarnybos jau pasiruošusios šunį paimti, kieme pasirodo tik dvi katės. Ar šeimininkė užsibarikadavo, ar tiesiog pabėgo ir pasislėpė, nežinia. Vietos gyventojai vaikšto ir su dujų balionėliais, ir su lazdomis, nes sako,  vaikščioti čia nesaugu.

„Jei mano šuo būtų tiek pridaręs baisybių, tikrai jau būčiau jį užmigdžiusi“, – savo nuomonę išsakė viena iš nukentėjusių moterų.

Prieš kelias dienas čia lankėsi ir veterinarai. Šunį rado, patikrino, ar šis paskiepytas nuo pasiutligės.

„Jis yra ženklintas, skiepytas, vakcina galiojanti. Šuo – prižiūrėtas, turi šeimininkus. Tad iš gyvūnų gerovės pusės mes neturime jokio pagrindo jo  konfiskuoti“, – konstatavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas Rosvaldas Gorbačiovas.

Bet pagrindą mato policija, kuri pradėjo tyrimą.

„Širvintų rajono policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo. Dėl to šuns savininkei gali grėsti laisvės atėmimas iki 1 metų. Minėto šuns savininkė jau ne kartą buvo bausta dėl šuns nepriežiūros, kuris jau ne kartą yra puolęs žmones. Todėl pareigūnai kreipėsi į Širvintų rajono savivaldybę su prašymu, kad šuo būtų paimtas iš savininkės ir perduotas laikiniems globėjams“, – sakė Vilniaus apskrities policijos atstovas Tomas Bražėnas.   

Tibeto mastifai – vieni brangiausių pasaulyje. Gali kainuoti kelis tūkstančius eurų. Ši didelių ir galingų šunų veislė gali atlaikyti net vilko puolimą.

„Veterinarijos gydytojai įvertins šuns būklę, kodėl jis buvo agresyvus. Tada spręs, kokių priemonių imtis: ar gydymo, ar dresavimo pamokų reikia skirti“, – teigė „Akeso“ gyvūnų prieglaudos vadovas Edvinas Novikas.

„Labai tikimės, kad jo čia neliks“, – vylėsi nukentėjusioji.

Policijos departamento duomenimis, nelaimė įvyko pirmadienio pavakarę Raudondvaryje. 59-erių metų vyrui savo namo kieme, voljere, maitinant šunį, jis ištrūko į lauką ir apkandžiojo į svečius atėjusią kaimynę. 

Nukentėjusioji dėl kastinių žaizdų rankoje ir galvoje paguldyta į ligoninę.

Sekmadienį į Telšių ligoninę atgabentas septynmetis, kurį apkandžiojo šuo.

Kaip pranešė Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, 20.48 val. gautas gydytojo pranešimas, kad septynmečiui ligoninėje diagnozuotos kąstinės žaizdos.

Šuo apkandžiojo vaiko veidą ir kairiąją blauzdą. Įvykio aplinkybes aiškinasi policija.

"Jei šuo užpuola, reikia stengtis nepanikuoti ir nedaryti staigių judesių", – pataria šių keturkojų dresuotojas Egidijus Brazys. Šuns įkandimų žaizdos gyja sunkiai, randai lieka visam gyvenimui.

Vaikai tenorėjo pašerti

Penkiametė Mėja jau namuose ir sveiksta, tačiau to, kas nutiko kovo 7-ąją, neužmirš. Dieve duok, kad neliktų žymių ant veido visam gyvenimui.

Nelaimė įvyko visai netoli mergaitės namų, kai ji žaidė su ketveriais metais vyresniu kaimynų berniuku. Jam tėvai liepė pašerti kieme pririštą šunį. Tai darydamas vaikas pakvietė Mėją prieiti arčiau, ir šuo puolė mergaitę.

"Šuo vidutinio dydžio, mišrūnas, panašus į laiką. Dukra – šaunuolė, pati sugebėjo ištrūkti, nors šuo ją buvo pargriovęs", – pasakojo Mėjos mama Živilė Radzevičienė.

Mažylė iškart buvo nuvežta į arčiausiai esančią Radviliškio ligoninę, bet gydytojai, pamatę sužalojimus, padėti nesiryžo. Jie nukreipė nukentėjusiąją su tėveliais į Šiaulius. Deja, ir šio miesto ligoninės medikai buvo savikritiški. Jų nuomone, žaizdas ant mergaitės veido susiūti taip, kad ateityje būtų kuo mažiau problemų, gali tik kolegos iš Kauno klinikų.

"Kaune praleidome vos savaitgalį: atvažiavome šeštadienį vakare, o pirmadienį mus jau išleido namo. Žaizdos nepūliavo, jokios infekcijos nebuvo, todėl gulėti ligoninėje nereikėjo", – bent tuo džiaugėsi Ž.Radzevičienė, nors ant dukrelės veido įkandimai buvo gilūs, šuo nukando ir dalį ausies.

Neblaivios bučiuoja ir nukenčia

Kauno klinikų plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas profesorius Rytis Rimdeika teigia, kad per metus į šią ligoninę patenka 10–15 žmonių, kuriuos sužaloja šunys.

Rajonų ligoninių pacientai čia pervežami tam, kad pagalbą jiems suteiktų prityrę plastikos chirurgai ir pavyktų išvengti didelių randų. Kartais su šiais specialistais nukentėjusiuosius gydo ir nosies bei gerklės ligų gydytojai, okulistai, žandikaulių chirurgai.

"Būna ligonių, sukandžiotų į įvairias kūno vietas. Neretai būna sužalotas veidas, kartais – ir labai žiauriai", – pasakoja profesorius R.Rimdeika.

Jis yra gydęs moterų, kurios, būdamos neblaivios, mėgino pabučiuoti šunį ir šis nukando dalį lūpų ar nosies. Ž.Radzevičienė sako, kad dėl įvykusios nelaimės kaimynų nekaltina ir žalos atlyginti neprašys.

"Man pačiai gresia bauda už vaiko nepriežiūrą", – prisipažįsta penkiametės mergaitės mama.

Ji su vyru turi du šunis. Mėja jų nebijo ir po to, kas įvyko kaimynų kieme. Anot suaugusiųjų, nesuvokia, kuo galėjo pasibaigti tokia nelaimė.

Veidas – ypatinga sritis

"Paprastai šunų įkandimai nėra tokie pavojingi, kad žmogus nukraujuotų ar su juo atsitiktų kažkas baisaus. Šuns padarytą žaizdą reikia uždengti steriliu tvarsčiu. Turint kokią nors antibakterinę priemonę, žaizdą pravartu praplauti. Galima panaudoti šaldomąjį kompresą. Paprastai to užtenka, kol nukentėjusysis nugabenamas pas gydytojus. Jie nustato sužalojimo pobūdį, žaizdos gylį, dydį, infekcinį užterštumą", – būtina įsidėmėti šiuos gydytojo R.Rimdeikos patarimus.

Nors sakoma, kad šuns įkandimai greit sugyja dėl šuns seilėse esančių antibakterinių savybių, vis dėlto pavojaus yra. Ant gyvūno dantų dažnai pasitaiko apnašų. Žaizdoje dažnai lieka drabužių atplaišų, o tai gali sukelti infekciją. Dėl to visuomet būtina kreiptis į medikus. Jie išvalo ir sutvarko žaizdą naudodami antibakterines priemones, jei reikia, paskiria vaistų, dažnai – nuo pasiutligės.

Po šunų įkandimų randų dažniausiai nepavyksta išvengti. Imantis reikiamų priemonių, jie gali būti visai maži ir lengvai užmaskuojami. Gydytojai sako, kad pjautinės žaizdos sugyja gražiau nei kąstinės ar plėštinės, kai audiniai yra sutraiškomi arba išplėšiami. Tokiais atvejais juos tenka pakeisti panašiais audiniais, tačiau jie gali skirtis.

"Veidas yra ypatinga sritis. Čia yra labai daug įvairių struktūrų, specifinė danga. Vienos spalvos epitelis labai greitai pereina į kitos spalvos. Pavyzdžiui, lūpų raudonis turi savo kontūrą, savo iškilumą, po to pereina į gleivinę. Dažniausiai sužalojimų visiškai paslėpti nepavyksta", – teigia plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas R.Rimdeika.

Saugumas ir žinios

Žmonės dažnai nukenčia nuo neauklėtų šunų ir nuo kovinių: Stafordšyro terjerų, pitbulių, rotveilerių.

Profesoriaus R.Rimdeikos manymu, tokių šunų veisimas reikalauja griežtų atrankos kriterijų, auginimas ir laikymas gali būti patikėtas tik atsakingiems šeimininkams. Jie turi mokėti elgtis su šunimis taip, kad neskatintų jų agresyvumo, sugebėtų kontroliuoti jų elgesį.

"Jei šuo užpuola, pirmiausia reikia stengtis nepanikuoti ir nedaryti staigių judesių, nežiūrėti šuniui į akis, nebėgti. Tačiau tai – sausa teorija. Net šunų priežiūros profesionalams ne visada pavyksta išvengti įkandimų, todėl daug daugiau dėmesio reikia skirti prevencijai, kad žmogus nepakliūtų į pavojingą situaciją", – teigia šunų dresūros mokyklos "Reksas" vadovas E. Brazys.

Per penkiolika darbo metų kinologijos srityje daug patirties sukaupęs specialistas sako, kad problema – ne šunys, o jų šeimininkai. Tiksliau, jų žinių trūkumas. Šiuo metu padėtis  gerėja: vyksta nemokami seminarai, per kuriuos žmonės gali gauti reikalingos informacijos, kuriama erdvė pasidalyti patirtimi. Daugiausia motyvacijos turi jaunimas, ir tai šaunu. Juk, norint sukurti saugią bendruomenę, svarbiausia yra informacijos sklaida ir jos pakankamumas.

Šunų dresuotojo patarimai

"Juk tam, kad galėtume vairuoti automobilį, pirmiausia turime išlaikyti egzaminą. Taip pat ir su šunimi. Turime žinoti, kaip su juo elgtis. Laikomi voljere, grandine pririšti, nevedžiojami šunys yra nesocializuoti. Jie sulaukėja, saugo savo teritoriją ir tampa agresyvūs", – aiškina E.Brazys.

Augančiam šuniukui pirmieji gyvenimo mėnesiai iki pusmečio yra aukso amžius. Šis laikotarpis yra labai svarbus keturkojo socializacijai. Šuo turi būti supažindintas su kuo daugiau trikdžių: automobilių garsais, kitais gyvūnais, vizualiniais kontaktais, kvapais ir panašiai. Jei socializacijai nebuvo skirta pakankamai laiko, vėliau net ir išdresuotas šuo, esant stresinėms situacijoms, greičiausiai sutriks ir neklausys šeimininko.

"Jei nesate aktyvus, niekuomet nesirinkite Sibiro haskio, nors jis jums ir labai gražus. Negalėsite jam skirti pakankamai laiko, šuo neišsikraus, kentės, kauks. Įsidėmėkite, kad augintinis neturi treniruoti šeimininko. Nesirinkite šuns tvirtu charakteriu, jei pats tokiu nepasižymite. Moterims nesiūlau Kaukazo aviganio – šuo jaučia, kai šeimininkas silpnesnis", – patarimų negaili E.Brazys.

Aleksote į vaikų lopšelį-darželį "Boružėlė" atėjusį pasiimti mažametės dukters kaunietį užpuolė vilkšunis, apkandžiota ir dar trejų metų neturinti mažylė. Paaiškėjo, kad per skylėtą tvorą čia ne pirmą kartą patenka ir vaikams pavojų kelia keturkojai.

Bomba sprogo

"Vieną kartą tai turėjo įvykti – šunys ten šeimininkauja jau seniai, o darželio direktorei – nė motais!" – "Kauno dienai" guodėsi aplinkinių namų gyventojai. Du žmones apkandžiojęs vilkšunis, jų teigimu, buvo įsitaisęs prie pat darželio durų.

Šis dar palyginti laimingai pasibaigęs incidentas įvyko ketvirtadienio pavakarę – kitų darželinukų ir jų auklėtojų akyse. Tėvui įkąsta į koją, mažylei – į ranką. Užuot skubėję namo, nelaimėliai buvo priversti važiuoti į ligoninę.

Netrukus atsirado ir vilkšunio šeimininkas. Jis tikino, kad šuo pabėgo iš kiemo.

Apkandžiota mažylė kitą dieną darželyje nepasirodė. Tačiau niekas iš jo darbuotojų policijai apie incidentą nepranešė.

Įvykį bandė nuslėpti?

"Laukiame, kad mergaitės tėvai kreiptųsi raštu, – paklausta, kodėl bando nuslėpti įvykį, bandė aiškinti lopšelio-darželio "Boružėlė" atostogaujančią direktorę pavaduojanti Žana Urbanskienė.

Ji tikino, kad  vilkšunio savininkas esą sutiko visą atsakomybę už galimus padarinius prisiimti pats.

Pašnekovė bandė įtikinti, kad darželio vadovybė rūpinasi vaikų saugumu, tačiau pasiteiravus, ar tai – pirmas toks skandalingas atvejis, staiga paprašė laiko pagalvoti. Paprašiusi perskambinti po 10 minučių, ji jau tikino, kad visada apie darželio teritorijoje lakstančius šunis yra pranešama policijai. Buvo kreiptasi dėl šios problemos į pareigūnus raštu ir pernai, tačiau jokio atsakymo negauta.

"Žinau, kad mūsų kaimynai – Šv.Pranciškaus mokykla – kreipėsi dėl tos skylėtos tvoros į savivaldybę", – toliau vardijo, ką padarė ar ko nepadarė kiti, pašnekovė.

Vedėjas nematė

Ketvirtadienio incidento liudytojai pasakojo, kad apie jį pranešė Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjui Antanui Bagdonui. Šis jiems atsakęs, kad kreiptasi ne tuo adresu.

"Kauno dienai" A.Bagdonas taip pat teigė, kad darželių tvoros ir šių būklė – ne jo, o kolegų iš Švietimo ir kultūros įstaigų ūkio ir finansų skyriaus kompetencija. Nors čia pat pasitaisė, kad, jeigu sužino apie kokią nors problemišką situaciją, kartais perduoda šią informaciją kolegoms ir pats. Ir čia pat pateikė pavyzdį apie tiesiog katastrofišką situaciją viename Panemunės lopšelyje-darželyje, kur vaikai kiekvienu momentu pro skyles tvoroje gali išbėgti į gatvę.

"Esu lankęsis "Boružėlėje" – jos tvoros būklė man neužkliuvo, niekada nekėlė tokios problemos ir darželio direktorė", – teigė A.Bagdonas.

Remontuos patys

Šv.Pranciškaus mokyklos pradinės klasės įsikūrusios toje pačioje, skylėta tvora aptvertoje teritorijoje.

Mokyklos direktoriaus pavaduotoja priešmokykliniam ir pradiniam ugdymui Birutė Krapauskienė teigė, kad nežinia prieš kiek laiko statytos tvoros pamatus suardė ir išklibino šaltos žiemos.

O skylės tvoros siete atsirado pasodinus slyvaičių, kurios augdamos pradėjo jį draskyti. Mokyklos darbuotojai prieš keletą metų šiuos medelius iškirto. Tačiau skylės liko.
B.Krapauskienė patvirtino, kad mokykla ne kartą kreipėsi į savivaldybę, kad  tvora būtų atnaujinta, tačiau vis išgirsdavo atsakymą – nėra pinigų. Preliminariais skaičiavimais, tvoros remontui reikia 20 tūkst. litų.

Problemos sprendimą apsunkina ir tai, kad mokykla – viešoji įstaiga, o toje pačioje teritorijoje įsikūręs darželis – savivaldybės biudžetinė įstaiga. Galiausiai prieš Naujuosius, atrodo, pavyko rasti šios problemos sprendimą – savivaldybė nurodė, kokius dokumentus pristatyti, norint, kad mokyklai pačiai būtų leista rūpintis griūvančios tvoros atstatymu patikėjimo teise, bet tai dar turi patvirtinti miesto taryba.

Pirmadienį Marijampolėje šuo apkandžiojo policijos pareigūną. Vėliau šuo buvo nušautas.

Kaip pranešė Policijos departamentas, apie 9 val. policija gavo pranešimą apie Gedimino gatvėje, kieme, praeivius puldinėjantį šunį. Atvykę pareigūnai šunį patalpino į tarnybinį automobilį ir nuvežė į gyvūnų prieglaudą.

Atvežus ir paleidus šunį, jis puolė pareigūną ir prieglaudos darbuotojus bei apkandžiojo policininką. Šis šunį nušovė iš tarnybinio ginklo.

Dėl kąstinių žaizdų rankoje ir juosmenyje pareigūnas gydomas ambulatoriškai.

Rokiškio rajone palaidas šuo apkandžiojo policininkę.

Antradienį 14.45 val. Rokiškio rajono policijos komisariato pareigūnei nuvykus pas A.S., gyvenantį Moškėnų kaime, vienas iš kieme buvusių palaidų šunų pareigūnei įkando į koją.

Pasak policijos pranešimo, pareigūnei nustatyta poodinė kraujosruva, paskirtas ambulatorinis gydymas.

Asmenų, galimai nukentėjusių nuo pasiutusių gyvūnų, skaičius Kauno mieste ir rajone jau keletą metų išlieka panašus, rodo Kauno visuomenės sveikatos centro duomenys.

2011 m. nuo gyvūnų nukentėjo 978 asmenys, 2012 m. – 1020 asmenų. Pernai nuo gyvūnų nukentėjo 1011 asmenų. Iš jų trečdalis vaikų iki 15 m. amžiaus (286 atvejai). Per šių metų keturis mėnesius medicininės pagalbos dėl sąlyčio su įtariamai pasiutlige sergančiais gyvūnais jau kreipėsi 250 Kauno miesto ir rajono gyventojų.

Kasmet daugiausia Kauno miesto ir rajono gyventojai nukenčia nuo šunų (79 proc.). Pusė jų būna apkandžioti žinomų sveikų savo, draugų, kaimynų ar giminaičių augintinių, o jų stebėjimas perduotas veterinarijos specialistams. Pernai iš 1011 nukentėjusiųjų, 322 atvejais apkandžiojusių gyvūnų savininkų nepavyko nustatyti ir visiems nukentėjusiesiems buvo skirtas profilaktinis (pokontaktinis) skiepijimas pasiutligės vakcina.

Nors pasiutligės grėsmės Kauno mieste ir rajone nėra jau pastaruosius trejus metus, tačiau nukentėjusiųjų asmenų skaičius pastaraisiais metais mažai kinta. Palanki epizootinė pasiutligės situacija visoje šalyje pasiekta dėl nuo 2006 m. šalyje pradėtos vykdyti laukinių gyvūnų vakcinacijos prieš pasiutligę. 2013 m. Lietuvoje registruotas vienas gamtinis pasiutligės židinys (2012 m. – 5, 2011 m. – 14), kuomet Varėnos r. susirgo nepaskiepytas nuo pasiutligės naminis šuo. Pastaraisiais metais daugiausia gyvūnų pasiutligės atvejų nustatoma rytiniame ir pietrytiniame Lietuvos pakraštyje, tad galima daryti prielaidą, kad užkratas į šalį patenka iš Baltarusijos, kurioje laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės nevykdoma.

Įvertinus pernai besikreipusiųjų medicininės pagalbos asmenų nurodytas gyvūno apkandžiojimo aplinkybes, nustatyta, kad dažniausiai Kauno miesto ir rajono gyventojai nukentėjo nuo gyvūno pažeidus gyvūnų laikymo taisyklės, netinkamai su jais elgiantis ar praradus atsargumo jausmą. Anot specialistų, tik ketvirtadalis nukentėjusių gyventojų buvo užpulti be gyvūno agresiją paskatinančios priežasties, t. y. įtartinomis aplinkybėmis.

Pastebima, kad šeimininkus turintys gyvūnai dažniau gyventojus apkandžiojo buitinėmis sąlygomis, užpuolus svečiuose ar namuose, netinkamo elgesio (gyvūno nešimas, vežimas ir t.t.) ar žaidimo metu, o dauguma valkataujančių gyvūnų apkandžiojimo atvejų įvyko įtartinomis, neišprovokuotomis aplinkybėmis. Taip pat dalis Kauno miesto ir rajono gyventojų nukentėjo nuo valkataujančių gyvūnų ir dėl pačių gyventojų kaltės, norint vesti, nešti gyvūną, jį glostant ar šeriant.

Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Rima Bagdonavičiūtė primena, kad už gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimus gresia administracinė atsakomybė. Gyventojai, turintys augintinių, privalo garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, kaip tą numato Kauno miesto ir Kauno rajono gyvūno laikymo taisyklės. Specialistė taip pat primena, kad draudžiama įsigytą gyvūną išmesti į gatvę, o kiekvienas augintinis, potencialus pasiutligės viruso platintojas, turi būti kasmet paskiepytas nuo šios ligos.

Specialistai primena, kad siekiant išvengti nemalonaus sąlyčio su gyvūnais gamtoje ir gyvenamojoje aplinkoje su jais reiktų elgtis atsakingai, neerzinti jų, ypač ėdant, neiti artyn matant agresyvų gyvūną, nedaryti staigių judesių, nebėgti. Naminius gyvūnus reikia tinkamai prižiūrėti, nepalikti be priežiūros, nepamiršti kasmet paskiepyti nuo pasiutligės.

Sekmadienį Druskininkuose šuo užpuolė ir apkandžiojo penkiametį.

Incidentas įvyko apie 19 val. Druskininkuose, Baltašiškės gatvėje. Šuo užpuolė ir apkandžiojo M.M., gimusį 2008 metais, pranešė Policijos departamentas.

Vaikui dėl kastinių žaizdų galvoje ir rankoje suteikta medicinos pagalba, jis gydomas ambulatoriškai.