Kruonio seniūnas aiškina, kad medžius Elektrinės ir Vilniaus gatvėse reikėjo kirsti, nes buvo sulaukta skundų.

„Buvo sniegas, jį valė ir paslaugos teikėjas nulaužė automobilio veidrodį. Pradėta ieškoti būdų, kaip tuos krūmus kelio ir apsauginėje zonoje būtų galima nupjauti“, – aiškino Kruonio seniūnas Audrius Slavinskas.

Vieni gyventojai pritaria šios pakelės tvarkymui, kiti medžių gaili.

„Maišė, šakų ant kelio vis nulūžusių prikrisdavo“, – sakė vietos gyventojas.

„Ar štai toks sukrypęs medis mums reikalingas?!“ – porino kitas vyras.

„Šiaip paprastiems žmonėms negalima medžių be leidimo pjauti, kiek žinau. O ką daro valdžia, tai ką mes čia jau padarysime“, – kritikos pažėrė kita pašnekovė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Vertinu neigiamai. Net kalbos nėra. Juk medžiai per vieną dieną neužauga“, – svarstė garbaus amžiaus vyras.

Seniūnas pripažįsta, kad iškirto ne tik pavojų kėlusius medžius.

„Kai kurie buvo ir sveikesni medžiai nupjauti“, – patvirtino seniūnas A. Slavinskas.

Pasak aplinkosaugos, iškirsta daug vertingų medžių.

„Vyrauja gluosnis. Jis pagal kriterijus papuola į saugotinus. Taip pat radome kelis klevus, beržą ir kelis juodalksnius, kurie pagal kamieninę dalį yra ganėtinai sveiki. Kaip ir būtų sau augę ir niekam tie medžiai nemaišę“, – komentavo Kaišiadorių aplinkos apsaugos inspekcijos vyr. specialistas Eimantas Radvila.

Seniūnas aiškina nesikreipęs į savivaldybę leidimo, nes medžių būklę įvertino vizualiai. Tačiau aplinkosaugai toks paaiškinimas netinka.

 Jeigu nebuvo leidimo, tai reiškia, kad darbai buvo vykdomi savavališkai ir nelegaliai. Nukirsta 70 medžių, gamtai padaryta labai didelė atkuriamoji žala.

 

„Be abejo, jeigu nebuvo leidimo, tai reiškia, kad darbai buvo vykdomi, medžiai kertami savavališkai ir nelegaliai. Nukirsta 70 medžių, gamtai padaryta labai didelė atkuriamoji žala“, – dėstė E. Radvila.

Pasak seniūno, nesikreipus leidimo, bandyta sutaupyti pinigų.

„Norėjome, kad nereikėtų mokėti pinigų, kurių mes biudžete kaip ir nesame numatę pakelių tvarkymui“, – teigė Kruonio seniūnas. 

Seniūnas paaiškino, ir kodėl taip skubėjo iškirsti medžius.

„Ne už kalnų kovo 15-oji. Ir medžių kirtimas jau būtų sustabdytas dėl paukščių perėjimo ir nusitęsęs iki rugpjūčio mėnesio“, – toks buvo A. Slavinsko pasiteisinimas.

Vis dėlto istorija vien medžiais nesibaigia. Paaiškėjo, kad medžius iškirsti seniūnas paprašė kaip privatus asmuo kitų privačių asmenų. Darbams atlikti nebuvo nei sutarčių, nei leidimų, nei konkursų. Nors už medžių kirtimus kirtėjai esą užmokesčio negavo, tačiau buvo sutarta, kad jie pasiims medieną, iš kurios galės pasigaminti nepigiai kainuojančio biokuro.

„Sutarta, kad jie išsipjauna ir pasiima. Paskui, jei iš to jie gauna naudos, už tą patį dar pravažiuoja ir palygina pakeles“, – komentavo seniūnas.

Biokuras taip pat galimai buvo gaminamas nelegaliai. Tad nukirstų medžių smulkinimą sustabdė policija. Toliau aplinkosauga vykdo tyrimą. Tačiau seniūnas, gavęs beveik 20 tūkst. eurų baudą, su ja nesutinka ir tokį sprendimą žada skųsti.  

Dėl neteisėtos atliekų tvarkymo veiklos ir aplinkos teršimo atliekomis ketvirtadienį aplinkosaugininkai pranešė kartu su kriminalistais, Darbo bei Mokesčių inspekcijų atstovais Vilniuje, Sandėlių gatvėje atlikę bendrą operaciją ir toliau tiriantys informaciją.

Anot Aplinkos apsaugos departamento (AAD), į minėtą vietą atvykę aplinkosaugos pareigūnai nustatė, kad atliekos buvo galimai neteisėtai surenkamos ir tvarkomos.

Patikrinimo metu kriminalistai išaiškino du asmenis, kaip įtariama, dirbančius nelegaliai. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius dėl minimų atvejų atliks tyrimus.

Anot departamento, aplinkosaugininkai kartu su jungtinėje operacijoje dalyvavusiomis institucijomis toliau tikrins informaciją, kad nustatytų visas aplinkybes.

Į Jungtinį operacijų centrą, kuris padėjo surengti operaciją, Aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi vasario 22 dieną, atlikdamas tyrimą dėl neteisėto sąvartyno Vilniuje Sandėlių gatvėje, po to, kai išvakarėse aplinkosaugininkai, tikrindami informaciją apie nelegaliai tvarkomas atliekas, surengė pasalą.

Dronu buvo nufilmuota, kaip sunkiasvorė transporto priemonė atgabena ir išpila mišrias statybines atliekas. Pareigūnai sustabdė atliekas išvertusį automobilį ir pradėjo tyrimą dėl aplinkos užteršimo didesniu nei penkių kubinių metrų atliekų kiekiu. Buvo nuspręsta paimti transporto priemonę, kuria padarytas administracinis nusižengimas. Sunkiasvorė transporto priemonė buvo nugabenta į laikinąją saugojimo aikštelę. Atliekas atvežusiam ir išpylusiam automobilio vairuotojui surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Anot jo, tyrimą vykdę aplinkosaugininkai užsakė geodezinius matavimus, kad būtų galima įvertinti aplinkai padarytą žalą. Matavimais buvo nustatytas tikslus pažeistas ežero dugno ir pakrantės apsaugos juostos plotas.

Taip pat darbus atlikusi įmonė iki šių metų gegužės pabaigos privalės pašalinti iš vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos supiltas dumblo nuosėdas ir vandens augalijos liekanas.

Alytaus valdybos pareigūnai pranešimą apie galimai neteisėtus Daugų ežero tvarkymo darbus gavo pačioje praėjusių metų pabaigoje.

Nustačius, kad nesilaikoma paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimo, draudžiančio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje sandėliuoti, šalinti, skleisti dugno nuosėdas, darbai sausio 2-ąją buvo sustabdyti.

Šiuo metu Alytaus aplinkosaugininkai tyrimą tęsia, teritorija, kurioje buvo padarytas pažeidimas, stebima.

„Departamentas imasi visų priemonių šiai veiklai stabdyti. Tikrieji asmenys turi prisiimti atsakomybę“, – pranešime cituojamas departamento direktorius Giedrius Kadziauskas.

Pasak aplinkosaugininkų, pasikeitus tyrimą koordinuojantiems pareigūnams, buvo atlikti nauji sklypų matavimai pasitelkiant dronus.

Pranešime nurodoma, jog sklypų savininkams buvo išsiųsti privalomieji nurodymai, kuriais jie įpareigoti susitvarkyti nelegaliai išverstas atliekas. Šiuo metu už žemės paviršiaus teršimą atliekomis trims sklypams apskaičiuota aplinkai padaryta žala siekia beveik 4,6 mln. eurų, ją atlyginti turės teršėjai.

Portalas „15min“ šią savaitę skelbė tyrimą, kuriame nurodoma, jog Marijampolio miške 1,7 hektaro žemės sklypo teritorijoje funkcionavo nelegalus Juodžių sąvartynas. Pasak portalo, daugiau nei pusmetį atlikto tyrimo metu departamento pareigūnai nesugebėjo užtikrinti reikiamos nelegalių vežėjų kontrolės.

Aplinkos apsaugos departamentas trečiadienį nurodė, kad reaguodamas į paskelbtą tyrimą suformavo naują Departamento padalinio inspektorių komanda.

Alytaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai praėjusią savaitę per reidus Alytaus ir Prienų rajonuose nustatė tris neteisėtai žvejojusius asmenis.

Nemune, Prienų rajone vyras žvejojo draudžiamu užkabinamuoju būdu – kai žuvis gaudoma kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą. Už devyniolika kabliuku pagautų karšių jam teks atlyginti 1,9 tūkst. eurų žalą žuvų ištekliams, gresia bauda iki 300 eurų ir žvejybos įrankio konfiskavimas.

Aplinkosaugininkai, apžiūrėdami pažeidėjo daiktus, rado ir kilpą laukiniams gyvūnams gaudyti. Už tai jam gresia bauda iki 860 eurų, kilpa paimta.

Simno ežere Alytaus rajone aplinkosaugininkai nustatė dar du asmenis, žvejojusius iš valčių ir viršijusius leidžiamų naudoti mėgėjų žvejybos įrankių skaičių.

Vienas asmuo velkiavo keturiomis meškerėmis, nors leidžiama naudoti dvi. Kitas žvejys velkiaudamas naudojo ir savadarbį žvejybos įrankį su 36 trišakiais kabliukais, nors leidžiama naudoti šešis kabliukus. Šie asmenys žuvų pagauti nespėjo. Jiems gresia baudos iki 300 eurų ir žvejybos įrankių konfiskavimas.

Sodybas Šiaulių ir Klaipėdos aplinkosaugininkai patikrino gavę informacijos, kad jose gali būti laikomi ne mėgėjų žvejybos įrankiai. Per patikrinimą pranešimas pasitvirtino – ūkinėse patalpose rasta gaudyklė žuvims ir du statomieji tinklai.

Už šį pažeidimą asmenims gresia baudos iki 200 eurų, įrankiai paimti.

Taip pat abiejose sodybose rastas didelis naminės degtinės kiekis, vienos sodybos ūkiniame pastate buvo ir naminės degtinės darykla.

Apie šiuos atvejus informuota policija, pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Tarp pasitraukusiųjų – Vilniaus valdybos viršininkas, taip pat Ukmergės, Švenčionių inspekcijų vadovai. Departamento teigimu, darbai toliau tęsiami, paskirti laikini vadovai.

Departamento Komunikacijos skyrius patvirtino, kad praeitas penktadienis, sausio 20 diena, buvo paskutinė Vilniaus valdybos viršininko Sergejaus Tretjakovo darbo diena šiose pareigose. Jis, anot skyriaus atstovų, darbą paliko šalių susitarimu.

Pirmadienį AAD patvirtino, kad šalių sutarimu darbą baigė Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus valdybos Ukmergės aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Kęstutis Urbonavičius. Taip pat Vytas Jusas, laikinai einantis Švenčionių Aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko pareigas, antradienį savo prašymu tarnybiniu kaitumu bus perkeltas į pareigas kitoje įstaigoje.

Tokį staigų pokytį AAD vertina ramiai, teigdama, kad darbai nestoja.

„Patikiname, kad darbai toliau tęsiami, kadangi paskiriami laikini vadovai: Vilniaus valdybai laikinai vadovauti paskirtas Alytaus Valdybos viršininkas Česlovas Meržvinskas, Ukmergės aplinkos apsaugos inspekcijai vadovauti paskirtas Trakų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Egidijus Kirkliauskas, į Švenčionių aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko pareigas paskirta Švenčionių aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnė Janina Žeimienė“, – teigiama AAD Komunikacijos skyriaus komentare 15min.

Veidus fiksavo

Aistros verda dėl Klaipėdos rajone Karaliaus Vilhelmo kanalo pakrantėse vykusių įvykių.

Asociacija „Lašišos dienoraštis“ policijai pateikė skundą dėl sudaužytos vaizdo kameros, kuria visuomenininkai ne kartą jau buvo nufilmavę ir taip padėję aplinkosaugininkams sučiupti brakonierius.

Paaiškėjo, kad sausio 13 d. vidurdienį visuomenininkų kamera užfiksavo sugadinimą.

„Į paštą mums išsiunčiama nuotrauka. Taip, mes viską turime. Mūsų kamera užfiksavo asmenis ir mes pranešėme aplinkosaugininkams“, – pasakojo asociacijos „Lašišos dienoraštis“ atstovas Povilas Bekeris.

Vyras prisiminė, kad naktį ta pati kamera taip pat buvo suveikusi.

„Sulaikyti vyrai paskui aplinkosaugininkams prisipažino, kad jie iš keršto sudaužė kamerą“, – sakė P. Bekeris.

Krante – egzekucija

Tačiau įkliuvę vietos gyventojai policijai pateikė dar skandalingesnį pareiškimą.

Policijai jie teigė, kad praėjusio ketvirtadienio naktį, 2 val., Lankupių kaime trys kaukėti vyrai sumušė 28-erių ir 23-ejų vyrus.

Vienas įtariamasis – 28-erių vyriškis apklaustas.

Esą pakrantėje galėjo vykti tikra egzekucija – vietos gyventojai neva buvo įmesti į vandenį, jiems liepta valgyti žalias nėges.

Pradėtas tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Esą pakrantėje galėjo vykti tikra egzekucija – vietos gyventojai neva buvo įmesti į vandenį, jiems liepta valgyti žalias nėges.

„Čia jie turės įrodyti, ne aš, kad taip buvo. Vyksta ikiteisminis tyrimas, viskas bus išsiaiškinta“, – kalbėjo P. Bekeris.

Sučiupo su įkalčiais

Būtent dėl nėgių ir vyksta brakonierių ir aplinkosaugininkų karai.

Esą tie patys veikėjai, kurie pasiskundė smurtu sausio 12-osios naktį, buvo įkliuvę sausio 2-ąją.

Asociacijos „Lašišos dienoraštis“ nariai nufilmavo ir pranešė aplinkosaugininkams apie du brakonieriavusius asmenis.

Įvykio vietoje pareigūnai nustatė, kad draudžiamais įrankiais buvo sugautos 44 upinės nėgės. Už neleistiną žvejybą asmeniui teks atlyginti žalą gamtai – 660 eurų.

„Aplinkosaugininkai patvirtintų, kad tai ne pirmą kartą pagauti asmenys. Jie ir anksčiau bausti“, – patikino P. Bekeris.

Visą įvykių chronologiją ir mestų kaltinimų tikrumą policija vis dar aiškinasi.

Dėl abiejų pusių pareiškimų pradėti ikiteisminiai tyrimai.

Klausimas dėl įgaliojimų

Socialiniame tinkle pasirodžius informacijai apie Lankupiuose vykusius įvykius, kai kuriems žvejams kilo klausimų, ar gali visuomeninės organizacijos nariai imtis kokių nors veiksmų vandens telkinių pakrantėse.

„Ar gali iš viso jie ko nors reikalauti – asmens dokumento ar žvejo bilieto? Ar gali jie atiminėti įrankius, net jei jie ir būtų skirti brakonieriavimui?“ – klausė internautas.

Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas patikino, kad jokiai visuomeninei organizacijai tokie įgaliojimai nesuteikti.

„Jie neturi neetatinio inspektoriaus pažymėjimo. Norint jį gauti, reikia išklausyti kursą, išlaikyti egzaminus. Inspektoriui suteikiamos tam tikros teisės ir pareigos, jis jau turėtų elgtis kaip pareigūnas. Mes su visuomenininkais bendradarbiaujame, gauname informacijos. Tačiau jie nėra neetatiniai inspektoriai. Jie – tik visuomenininkai. Jų pareigos ir teisės tokios pat kaip ir kitų piliečių“, – paaiškino V. Marozas.

P. Bekeris pripažino, kad neetatinio inspektoriaus pažymėjimo jis neturi, ir tikino, kad asmenų sulaikymu ar žuvų ir įrankių konfiskavimu užsiima tik aplinkosaugininkai.

„Gavę informacijos dėl galimai draudžiamos medžioklės priemonės naudojimo su kolegomis organizavome pasalą. Jos metu, Lentvario medžiotojų būrelio plotuose, sulaikėme asmenį medžiojantį su termovizoriniu optikos taikiklio priedėliu, kuris buvo pritvirtintas prie optinio taikiklio“, – sakė Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistas Šarūnas Žulys.

Pasak aplinkosaugininko, sulaikymo metu pažeidėjas bandė nuimti neteisėtą priedėlį ir paslėpti po striuke, bet aplinkosaugininkams, tai iš karto pastebėjo. Pilietis bandė teisintis, kad šį priedėlį naudojo stebėjimui kaip monokuliarą, bet kam ant optikos priedėlio yra prijungimo žiedas prie optinio taikiklio paaiškinti negalėjo.

„Mes, aplinkosaugininkai, nuolat atliekame įvairius patikrinimus, o gavus informacijos, reaguojame nedelsdami. Šį kartą nuoširdžiai dėkojame Lentvario medžiotojų būreliui už bendradarbiavimą, kad neliko abejingi daromiems pažeidimams jų medžioklės plotuose“, – sakė aplinkosaugininkas.

Pažeidėjui gresia graižtvinio ginklo, termovizorinio optikos priedėlio konfiskavimas bei teisės medžioti atėmimas nuo trejų iki penkerių metų.

Už draudžiamus medžioklės įrankius pažeidėjui gresia bauda nuo 600 iki 1,7 tūkst. eurų.

Pastebėję galimus aplinkosauginius pažeidimus praneškite telefonu 112. 

Kaip pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, apie vidurdienį pranešta, jog kanalu ties Vytauto gatve į upelį teka teršalai.

Atvykus, iš vieno vamzdžio, nuvesto į siaurą kanalą, tekėjo vanduo su galimai naftos produktų priemaišomis.

Ugniagesiai prieš tunelį ir už jo pastatė bonines užtvaras, naftos produktų skaidymo produktu trijų metrų plote išpurkštos dėmės.

Įvykį tiria Aplinkos apsaugos specialistai.