– Gerb. rektoriau, kokios naujo starto nuotaikos?

– Tikrai geros. Kovo 1-ąją KU taryba baigė naujos kadencijos vadovų komandos formavimo procesą – patvirtino visų trijų pretendentų eiti prorektorių pareigas kandidatūras. Be didesnių abejonių ar klausimų. Man džiugu, kad studijų bei mokslo ir inovacijų prorektorių pareigas eis Klaipėdos universiteto alumnės. Dr. A. Norvilienė ir dr. L. Šaltytė-Vaisiauskė studijas baigė KU, čia praėjo vadovavimo pradžiamokslį ir imasi lyderystės burti bendruomenę universitetą kokybiškai ir kiekybiškai auginsiantiems planams įgyvendinti. Vadovų komandoje antrai kadencijai liko dr. B. Petrauskas, kurio rūpesčiu ir toliau bus KU infrastruktūra ir jos plėtros planai. Dėl reiklaus valstybinio reguliavimo procesai šioje srityje beveik nepaskubinami, tad galime tik palinkėti sau ir visai bendruomenei, kad projektai, kuriuos pavyko išjudinti per pirmąją kadenciją, kuo sėkmingiau skintųsi kelią link finišo. Tiesa, artimiausiu metu pasidžiaugsime net dvejomis įkurtuvėmis: KU miestelyje duris atvers taip lauktas STEAM metodinis centras, KU botanikos sode – edukacijų centras.

– Vasarį, prieš švenčiant Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad jūs ir du KU istorikai – dr. Silva Pocytė ir dr. Vasilijus Safronovas – esate įtraukti į Rusijos vidaus reikalų ministerijos duomenų bazę ir ieškomi už tai, jog neva ėmėtės priešiškų veiksmų prieš Rusiją ir jos istorinę atmintį. Kaip vertinate šį kone su visu civilizuotu pasauliu konfrontuojančios valstybės veiksmą?

Tegul įsibėgėjantis pavasaris suteiks naujų impulsų kasdieniam darbui ir naujoms iniciatyvoms.

– Žinia nebuvo maloni, nes reiškia tam tikrus apribojimus renkantis keliones, atsiranda poreikis įvertinti, ar šalyje, kurioje planuoji apsilankyti, nesusidursi su kliūtimis. Kita vertus, viešojoje erdvėje pasirodžiusi žinia ir paviešintos pavardės parodė, kokią svarbą priešiškos jėgos teikia Klaipėdai, miestui prie jūros, vieninteliam Lietuvos uostui. Prasidėjus karui prieš Ukrainą sovietų laikais pastatytus „meno kūrinius“ iš savo viešųjų erdvių pašalino didžiuma Lietuvos miestų ir miestelių, bet Klaipėda ir į mūsų miesto apsivalymo procesą įsitraukę žmonės sulaukė tokio putinistų dėmesio. Reikia palinkėti mūsų valstybės valdžios žmonėms platesnio ir atidesnio požiūrio į Klaipėdą, į tai, kiek Klaipėdos miestas svarbus šalies ekonomikai, gynybai, kultūrai. Pagal tai, kokių akibrokštų sulaukiame iš valdžios struktūrų, akivaizdu, supratimo stokojama. Na, kad ir Jūreivystės mokyklos prijungimo prie Vilniaus aukštosios mokyklos atvejis. Ar tai valstybiškas požiūris, kuris stiprina jūrinę valstybę ir jos ekonominius, gynybinius pajėgumus, ar kažkieno ambicijų ir siaurų interesų tenkinimas?

– Už slenksčio Kovo 11-oji. Koks jūsų palinkėjimas šventės proga?

– Klaipėdos universitetas – Kovo 11-ąją atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos kūdikis, tik metais jaunesnis. Drauge su valstybe einame brandos ir įsitvirtinimo keliu, mokydamiesi iš klaidų ir taip stiprėdami. Mūsų tikslas – stiprus ir autoritetingas Vakarų Lietuvos mokslo ir studijų centras, išsilavinusi ir kūrybiška universitetinio miesto bei krašto visuomenė, savo darbais, iniciatyvomis ir idėjomis kurianti visos Lietuvos gerovę. Tegul įsibėgėjantis pavasaris suteiks naujų impulsų kasdieniam darbui ir naujoms iniciatyvoms.

Kaip BNS pranešė teismas, teisėjų kolegijos sprendimu paliktas nepakeistas rugpjūtį Vilniaus apygardos administracinio teismo priimtas sprendimas. Vilniaus apygardos administracinis teismas rugpjūčio 18 dienos nutartimi atsisakė priimti švietimo įstaigų skundą.

KU ir kolegija motyvavo, kad pirmos instancijos teismo atsisakymas priimti skundą yra nepagrįstas, neargumentuotas, neproporcingai ribojantis pareiškėjų teisę kreiptis į administracinį teismą ir nurodė, kad šis teismas dėl nutarimo panaikinimo yra vienintelė galima pareiškėjų pažeistų teisių gynimo priemonė.

Tuomet teismas nustatė, kad ginčijamu nutarimu Vyriausybė patvirtino 2023–2024 metų valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo veiksmų planą, kuriame nutarė reorganizuoti Alytaus kolegiją prijungiant ją prie Kauno kolegijos.

Teismas konstatavo, kad Vyriausybė, priimdama nutarimą, veikė pagal Konstituciją ir kitus įstatymus. Teismas nurodė, kad, pagal Vyriausybės įstatymą ji, remdamasi įstatymais, disponuoja valstybės turtu, nustato jo valdymo ir naudojimo tvarką. Teismo vertinimu, tokia Vyriausybės veikla yra susijusi ne su individualaus pobūdžio galimai pažeistomis asmenų teisėmis ir laisvėmis ar jų padariniais, o su Vyriausybės įgyvendinama valstybės valdžia.

Teismas taip pat pažymėjo, kad aktų, priimtų Vyriausybei įgyvendinant valstybės valdymą, teisėtumo klausimą sprendžia Konstitucinis Teismas. Administracinis teismas nenagrinėja tokio pobūdžio ginčų. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų keliamas ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Anot LVAT, švietimo įstaigos skunde turėjo pagrįsti, kad yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas dėl jų konkrečių materialinių teisių ir laisvių pažeidimo, kurį lėmė ginčijamas nutarimas.

Teismas motyvuoja, kad iš skundo argumentų matyti, kad pareiškėjai grindžia Vyriausybės nutarimo neteisėtumą iš jo prieštaravimo Konstitucijai, įstatymams bei iš teisėtų lūkesčių pažeidimo. LVAT nutartis – neskundžiama.

Vyriausybė gruodžio pabaigoje galutinai nusprendė prijungti Alytaus kolegiją prie Kauno kolegijos. 

Anksčiau KU rektorius Artūras Razbadauskas BNS teigė, kad Alytaus kolegija norėjo jungtis prie Klaipėdos universiteto, tačiau į tai nebuvo atkreiptas dėmesys.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) paskelbtus kolegijų jungimo planus A. Razbadauskas vadino „demokratijos vaidinimu“.

Ministerijos sudaryta komisija išnagrinėjusi pateiktą Alytaus kolegijos siūlymą konstatavo, kad ši įstaiga ir KU vykdo per daug skirtingas studijas, kad sinergija tarp jų duotų naudą tiek akademinei bendruomenei, tiek darbo rinkai.

Kolegijų jungimas vykdomas pagal 2023–2024 metų valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo planą, jame numatyta sujungti apie dešimt įstaigų, dėl dalies įstaigų jungimo planuojama apsispręsti vėliau.

Siekiama, kad 2029 metais bet kurioje valstybinėje kolegijoje studijuotų ne mažiau kaip 1,2 tūkst. studentų.

Pertvarkai numatyti beveik 24 mln. eurų.

Interviu su KU vadovu ne tik apie tai, kas nuveikta, bet ir apie naujus sumanymus bei iššūkius.

– Kaip apibendrintumėte besibaigiančius metus?

– Džiaugiuosi jais, nes KU metai buvo sėkmingi. Jeigu peržvelgtume tas sritis, kuriose veikia Universitetas, pamatysime daug pozityvaus. Studijos: studentų ir šiemet priimta daugiau nei ankstesniais metais. Mokslas: laimėti net 6 nauji „Horizon Europe“ projektai gamtos ir technologijų mokslų srityse dar labiau sustiprins KU mokslininkų matomumą ir pripažinimą tarptautinėje erdvėje. Didžiausias pasiekimas nacionaliniu lygmeniu – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtintas Pakrančių tvaraus vystymosi ekscelencijos centras, kuris konsoliduos trijų sričių – technologijų, medicinos ir sveikatos bei gamtos mokslų – tyrėjus bei infrastruktūrą, plečiant esamas kompetencijas pakrančių vystymuisi aktualiose srityse. Trečioji, socialinė misija: joje mūsų akademinio personalo darbo vaisiai – parodos, premijos, apdovanojimai, stipendijos doktorantams. Džiaugiuosi, kad teisinga kryptimi pajudėjo Klaipėdos universiteto ligoninės kūrimosi procesai.

– Per metus Jums teko patirti net dvejus rinkimus, kaip vertinate jų rezultatus?

– Kaip miesto politikas, Klaipėdos savivaldybės tarybos rinkimuose dalyvavau su Tėvynės sąjungos (Lietuvos krikščionių demokratų) sąrašu. Rinkimai mums buvo gana sėkmingi, bet politinės įtakos pasiskirstė taip, kad šiuo metu dirbame opozicijoje. Demokratinėje visuomenėje ši pozicija taip pat svarbi.

Rektoriaus rinkimų rezultatai ir džiugina, ir įpareigoja. KU tarybos, visos universiteto bendruomenės pasitikėjimas ir palaikymas buvo didelis. Vertinu jį kaip pritarimą tam, kas padaryta per pirmąjį kadencijos penkmetį, ir įpareigojimą tęsti pradėtus darbus.

– Gana ilgai neatskleidėte, ar dalyvausite kovoje dėl KU rektoriaus posto. Turėjote abejonių?

– Svarstyti – žmogiška. Aš esu gydytojas ir puikiai suprantu, kad rinkdamasis vieną kurį nors kelią prarandu galimybes kitame. Tad dvejonių buvo. Motyvavo bendruomenės parama, išsakomas pasitikėjimas bei padrąsinimai. Net studentai buvo atėję paagituoti... Galų gale, jeigu būtų atsiradę kandidatų, kuriems būčiau galėjęs ramia širdimi perduoti vadovo postą, nesibaimindamas, kad Universiteto plėtra sustos, kad toliau bus auginamas Klaipėdos universiteto ligoninės projektas, galbūt būčiau nusprendęs kitaip. Bet kai sužinojau, kad norą vadovauti pareiškė asmuo, Universiteto reputacijoje palikęs didelių dėmių, pabėgęs iš jo, palikęs čia neužbaigtus ir neperduotus darbus, neturintis jokių vadybinių gebėjimų, klausimų, ar dalyvauti rinkimuose, man nebeliko.

– Prisiėmėte atsakomybę dar 5 metus būti KU bendruomenės lyderiu. Tad kokie bus KU prioritetai?

– Vienas svarbiausių uždavinių – stiprinti tarptautiškumą. Suprantame, kad ne sostinės universitetui konkuruoti Lietuvoje yra sunku. Turime sau vietą užsitikrinti būdami kitokie, pritraukdami ir į savo akademinę bei mokslo aplinką integruodami europinių universitetų patirtis ir stiprybes. Per šią poziciją sieksime stiprinti savo pozicijas reitinguose.

Vienas svarbiausių uždavinių – stiprinti tarptautiškumą. Suprantame, kad ne sostinės universitetui konkuruoti Lietuvoje yra sunku.

Su šiuo prioritetu susijęs ir studentų pritraukimo klausimas, bet čia, esu įsitikinęs, turime glaudžiai dirbti su miestu ir verslu. Kito kelio nėra. Jaunų žmonių reikia visiems. Pažvelkime į Mėlynojo proveržio strategiją, joje juodu ant balto užrašyta siekiamybė padidinti miesto gyventojų skaičių. Kaip galime to pasiekti? Be jaunų žmonių, kurie čia mokysis, kurs šeimas, gimdys vaikus – niekaip. Tad turime dirbti drauge, kad jaunas žmogus gyvenimui ir perspektyvai rinktųsi Klaipėdą.

– Ne mažiau svarbus prioritetas – KU bendruomenės gerovės užtikrinimas tiek finansine, tiek socialine prasmėmis. Darbo užmokestis visiems sėkmingai ir rezultatyviai dirbantiems didės per kintamąją atlygio dalį. Noriu, kad bendruomenės nariai jaustų, kad Universitetas yra geras darbdavys ir čia minčių yra įvairių. Gal KU miestelyje galėtų atsirasti vaikų darželis? Suprantu, kad Lietuvoje tokie dalykai nėra įprasti, tokiu rūpesčiu darbuotojais gali pasididžiuoti Europos mokslo įstaigos, bet kodėl neperkėlus šios patirties į Lietuvą? Juolab kad turime tam galimybių. Vos prieš kelias dienas pasirašėme ketinimų protokolą su AB „Limarko laivininkystės kompanija“, Universitetui savo jubiliejaus proga dovanojančia KU akademinio miestelio išvystymo investicinį projektą. Gal investicijų rinkos ekspertai pamatys tokią galimybę?

– KU miestelyje nekantriai laukiama statybų. Girdime, kad čia turi iškilti ne vienas naujas statinys.

Infrastruktūros plėtros srityje turime smarkiai pasistūmėti, nes esame padarę rimtus namų darbus: netrukus pradės kilti naujas bendrabutis, naujas sporto kompleksas, kuris turėtų būti statomas viešojo ir privataus kapitalo partnerystės principu – projektui žalią šviesą įžiebė ši Vyriausybė. Planuose – naujas laboratorijų korpusas, Sveikatos mokslų fakulteto simuliacijų centras, medijų centras.

– Nauji pastatai – gerai, tačiau gyvybę jiems įkvepia žmonės. Dažnai girdime, jog Klaipėdoje trūksta studentų ir jų jaunatviškos energijos. Kur jie? Kaip juos atsivilioti į tą gražiąją Klaipėdą?

– Studentų skaičiai yra sumažėję visur, tai – demografinės duobės pasekmė. Pasaulinė praktika rodo, kad švietimo rinkoje sėkmingai veikia mokslo universitetai ir šiame etape KU gal net labiau mokslo nei studijų universitetas, bet tai nereiškia, kad nenorime didinti studentų skaičiaus. Daug dirbame šia linkme. Kurį laiką gana sėkmingai auginome studentų iš užsienio skaičių, tačiau dėl valstybinio reguliavimo pokyčių jų srautas sumažėjo. Reikia pripažinti, kad visoms Lietuvos aukštojo mokslo įstaigoms nepadeda ir pas mus įsigalėjęs studijų užsienyje pervertinimas. Čia, matyt, mūsų nacionalinis bruožas stebuklų dairytis tik svetur ir nuvertinti tai, ką turime, kas būtų ekonomiškai ir logiškai racionalesnis pasirinkimas.

Statistiniai KU priėmimo rodikliai jau antrus metus rodo augimo tendenciją. Trapią, bet augimo. Mūsų ambicija ją stiprinti. Šiemet stebėjome biologijos ir biotechnologijų, pedagoginių, laisvalaikio sporto studijų proveržį. Pastarosios programos turinį svariai praturtino partnerystė su „FC Barcelona“ ir Lietuvos krepšinio federacija.

– Kiek per pastaruosius metus sustiprėjo EU-CONEXUS aljansas? Koks studijų potencialas dar neišnaudotas čia?

– EU-CONEXUS atveriamos galimybės yra racionali galimybė visiems, svajojantiems apie studijas užsienyje. Renkiesi studijas KU, o turi galimybę studijuoti dar 8 Europos universitetuose. Pasirinkdamas bendras studijų programas ar specializacijas, gausi diplomą su visų aljansą sudarančių universitetų rektorių parašais. EU-CONEXUS bendrųjų studijų pasiūlą netrukus papildys dvi naujos jungtinės magistrantūros programos – Kultūros skaitmenizavimo programa, sujungsianti humanitarines ir IT mokslų sritis, bei Tvarios pakrančių miestų plėtros studijos. EU-CONEXUS – tai ne tik studijos, bet ir bendri mokslo projektai, kultūros ir sporto renginiai, keitimosi programos.

– Praėjo metai nuo KU ligoninės įsteigimo. Ar viskas pagal planą auginant šį „kūdikį“?

– Sunku būtų lyginti šį procesą su žmogaus atėjimu. Tai nėra istorija, prasidedanti nuo nulio. Nauja įstaiga kuriama iš buvusių trijų organizacijų, transformuojant jas į bendrą darinį. Šis procesas sudėtingas, nes sutarimą ir sprendimų būdus turi rasti skirtingos bendruomenės. Kaip ligoninės steigėjų atstovą, mane labai džiugina sėkmingas lyderio pasirinkimas. Dr. Audrius Šimaitis į Klaipėdą grįžo iš rimtos profesinės pozicijos Jungtinėje Karalystėje su didele ir kitokia vadybine patirtimi. Matome, kaip skiriasi jo komunikavimas, kaip atvirumas svarstant problemas ir formuojant komandą išjudino bendruomenės iniciatyvas. Matau, kad teigiama linkme išjudėjo jaunųjų rezidentų pritraukimo problema. Į Klaipėdos universiteto ligoninę atvyksta žmonės, tikintys jos idėja. Tuo galiu tik džiaugtis. Žinoma, mūsų laukia daug svarbių darbų ir iššūkių. Kitų metų liepą baigsis reformos pereinamasis etapas, formuosis nauja organizacijos struktūra, nebeliks filialų, šiuo metu dar turinčių tam tikras autonomijos teises.

– Ar galima sakyti, jog nepasitikėjimo reforma slenkstis peržengtas?

– Neigiamos informacijos srautas šiuo metu yra sumažėjęs, nors puikiai suprantame, kad konkurencija su kitomis Lietuvoje veikiančiomis universitetų ligoninėmis yra ir bus atkakli. Naujas darinys pretenduoja į tą patį finansų pyragą, tad natūralu, kad senbuviai neploja katutėmis.

– Ar KU lūkesčius pateisino Klaipėdoje įkurta Universiteto gimnazija, kitose gimnazijose veikiančios universitetinės klasės?

– Jaunuolių, atėjusių studijuoti iš šių mokyklų, skaičius didėja. Galiu paminėti, kad pagal statistiką daugiausiai studentų mums parengė Vytauto Didžiojo gimnazija. Matome, jog mokyklų, aktyviai dirbančių su KU, reitingai irgi kyla. Tai – bendrų pastangų rezultatas. Apie universitetines klases šiuo metu jau kalbame su Klaipėdos rajono savivaldybe. Yra minčių dėl KU klasių Tauragėje. Tai matau kaip vieną iš kelių didinti studijuojančiųjų skaičių.

– Kaip manote, ar artimiausiu metu pavyks įgyvendinti svajonę, kad prie įvažiavimo į Klaipėdą kelių atsirastų informacinės lentos „Klaipėda – universitetinis miestas“?

– Įvažiuojant į Rostoką, KU partnerį EU-CONEXUS aljanse, svečius pasitinka užrašas, kad Rostokas yra Hansos ir universiteto miestas. Nenustoju kartoti, jog tai, kad Klaipėdoje yra universitetas, miestui suteikia didelę papildomą vertę. Džiaugiuosi, kad mero apsilankymo KU metu išgirdau Universitetą ir jo veiklas palaikančią poziciją. Tikiuosi, kad tokie užrašai atsiras.

„Galiu paskelbti Klaipėdos universiteto bendruomenei ir miestui džiugią naujieną – Klaipėdos universiteto Tarybos posėdžio metu išrinktas naujasis universiteto rektorius, kuriuo tapo prof. dr. Artūras Razbadauskas“,–  po šiandien vykusio uždaro Klaipėdos universiteto (KU) Tarybos posėdžio sakė KU Tarybos pirmininkas Arnoldas Šileika.

A. Razbadauskas buvo vienintelis kandidatas galutiniame konkurso etape, pasak A. Šileikos, A. Razbadausko kandidatūrai į KU rektorius vienbalsiai pritarė visi devyni Tarybos nariai.

A. Razbadauskas pabrėžia, jog išlaikys panašią universiteto kryptį, kaip iki šiol.

„Prioritetas išlieka tas pats – universitetas turi pritraukti vis daugiau studentų, naujų gyventojų į Klaipėdą, kurie padėtų ją kurti ir jai vystytis. Labai dažnai atvykstančių gyventi į Klaipėdą gyvenimas prasideda būtent nuo akademinio pasaulio. Kiti tikslai taip pat išlieka tie patys – stiprinti mokslinį potencialą, tarptautinį konkurencingumą, plėtoti partnerystę EU-CONEXUS Europos universitetų aljanse“, – sakė naujai išrinktas KU rektorius.

Kalbėdamas apie naujosios komandos sudėtį, A. Razbadauskas užsiminė, kad, jo nuomone, pokyčiai reikalingi ir yra numatomi.

Pirmoji rektoriaus kadencija baigiasi kovo 4 dieną, antroji truks penkerius metus.

Į Klaipėdos universiteto (KU) rektoriaus postą pretendavo du kandidatai.

Po to, kai prof. habil. dr. Eimutis Juzeliūnas netikėtai atšaukė savo kandidatūrą, į šias pareigas liko vienintelis pretendentas – dabartinis įstaigos vadovas prof. dr. A. Razbadauskas.

Atviro universiteto tarybos posėdžio metu rektorius pristatė savo viziją, kurioje akcentavo siekį, kad KU išgarsėtų pripažintais tarptautiniais mokslo ir studijų pasiekimais bei Baltijos jūros regiono gerovei reikšmingomis inovacijomis.

Taip pat buvo pristatyta penkerių metų veiklos programa. A. Razbadauskas pažadėjo stiprinti konkurencinį KU pranašumą, pritraukti ir išlaikyti geriausius talentus, pritraukti geriausius darbuotojus, didinti darbuotojų motyvaciją, stiprinti įstaigos reputaciją ir visuomenės pasitikėjimą ja.

Paklaustas, kodėl kandidatuoja dar sykį į KU rektoriaus postą, A. Razbadauskas atsakė: „Esu miesto ir universiteto patriotas.“

Šiuo metu KU rektoriaus pareigas einančio A. Razbadausko kadencija baigiasi 2024 m. kovo 4 d.

Tarybos uždaras posėdis, kuriame bus renkamas KU rektorius, vyks gruodžio 11 d. 14 val.

Dokumentus dalyvauti Klaipėdos universiteto (KU) rektoriaus rinkimuose kandidatai galėjo teikti iki lapkričio 10-osios.

Šią savaitę po KU tarybos posėdžio patvirtinta, kad rektoriaus rinkimams registruojami du kandidatai: dabartinis KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas ir Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. habil. dr. E. Juzeliūnas.

E. Juzeliūnas dar 2018-ųjų balandį, kai iki kadencijos pabaigos buvo likę metai, įteikė universiteto tarybai atsistatydinimo pareiškimą ir pasitraukė iš KU rektoriaus posto.

Tuo esą jis suteikė galimybę naujajai universiteto tarybai atnaujinti universiteto vadovybę, „kuriai tektų misija įgyvendinti šios aukštosios mokyklos veiklos reformą“.

Dabar, praėjus daugiau nei penkeriems metams, jis vėl pretendavo vadovauti KU, bet likus pusei mėnesio iki kandidatų universiteto vizijos viešo pristatymo akademinei bendruomenei, E. Juzeliūnas atšaukė savo kandidatūrą.

KU taryba apie tai laišku informavo Studentų sąjungos prezidentą, pridėję E. Juzeliūno citatą: „Posėdyje nedalyvausiu ir savo kandidatūrą atšaukiu“.

Taigi vieninteliu kandidatu į KU rektorius lieka A. Razbadauskas – dabartinis universiteto vadovas, chirurgas mokslininkas ir visuomenės veikėjas, biomedicinos mokslų daktaras, Klaipėdos miesto tarybos narys.

Rinkimams patvirtintas kandidatas A. Razbadauskas turės galimybę savąją universiteto viziją viešai pristatyti lapkričio 30 d. KU tarybos rengiamame atvirame posėdyje, į kurį kviečiama ir visa universiteto bendruomenė.

Tarybos posėdis, kuriame bus renkamas KU rektorius, vyks gruodžio 11 d., posėdis bus uždaras.

Dabar KU rektoriaus pareigas einančio A. Razbadausko kadencija baigiasi 2024 m. kovo 4 d.

Kaip pranešė KU, penktadienį pasibaigus dokumentų priėmimo terminui konkurse, norą jame dalyvauti taip pat buvo išreiškęs Fizinių ir technologijos mokslų centro vyriausiąjį mokslo darbuotojas.

Abu dalyviai registruoti kaip kandidatai į KU rektoriaus pareigas, tačiau E. Juzeliūnas antradienį vakare raštu informavo Rektoriaus rinkimų komisijos sekretoriatą atsiimantis savo kandidatūrą ir konkurse nedalyvausiantis.

Rektoriaus rinkimų komisijos pirmininkės Eglės Stonkės teigimu, tai netrukdo tęsti konkurso – reglamente yra nustatytos rinkimų procedūros ir esant tik vienam kandidatui.

Lapkričio 30 dieną rektoriaus rinkimus organizuojanti KU taryba rengia atvirą posėdį, kuriame kviečiami dalyvauti ir Universiteto bendruomenės nariai. Posėdyje bus pristatyta kandidato į KU rektoriaus postą A. Razbadausko vizija bei ateinančių penkerių metų veiklos programa.

Dabartinė A. Razbadausko kadencija baigiasi kitų metų kovą.

Dokumentus dalyvauti Klaipėdos universiteto (KU) rektoriaus rinkimuose kandidatai galėjo teikti iki lapkričio 10-osios.

Po KU tarybos posėdžio patvirtinta, kad rektoriaus rinkimams registruojami du kandidatai: dabartinis KU rektorius prof. dr. A. Razbadauskas ir Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. habil. dr. E. Juzeliūnas.

E. Juzeliūnas, įteikęs universiteto tarybai atsistatydinimo pareiškimą, iš KU rektoriaus posto pasitraukė 2018-ųjų balandį, kai iki kadencijos pabaigos buvo likę metai.

Tuo esą jis suteikė galimybę naujajai universiteto tarybai atnaujinti universiteto vadovybę, „kuriai tektų misija įgyvendinti šios aukštosios mokyklos veiklos reformą“.

Dabar, praėjus daugiau nei penkeriems metams, jis vėl pretenduoja vadovauti KU.

E. Juzeliūno konkurentas – klaipėdietis, dabartinis universiteto rektorius A. Razbadauskas – chirurgas mokslininkas ir visuomenės veikėjas, biomedicinos mokslų daktaras, Klaipėdos tarybos narys.

Pagal konkurso sąlygas asmuo, pretenduojantis į KU vadovo pareigas, turi būti nepriekaištingos reputacijos, turėti mokslo (meno) daktaro laipsnį arba būti pripažintas menininkas, turėti pedagoginės ir vadybinės patirties, žinoti KU statutą, mokėti valstybinę kalbą.

Drauge su mokslinės ir vadybinės kvalifikacijas liudijančiais dokumentais pretendentai turėjo pateikti universiteto viziją bei ateinančių penkerių metų veiklos programą.

Rinkimams patvirtini kandidatai turės galimybę savąją universiteto viziją viešai pristatyti lapkričio 30 d. KU tarybos rengiamame atvirame posėdyje, į kurį kviečiama ir visa universiteto bendruomenė.

Tarybos posėdis, kuriame bus renkamas KU rektorius, bus uždaras.

Dabar KU rektoriaus pareigas einančio A. Razbadausko kadencija baigiasi 2024 m. kovo 4 d.

Kaip skelbia universitetas, pretendentų dokumentų bus laukiama iki lapkričio 10 dienos, 15 valandos.

Kaip skelbiama konkurso sąlygose, asmuo, pretenduojantis į KU vadovo pareigas, turi būti nepriekaištingos reputacijos, turėti mokslo (meno) daktaro laipsnį arba būti pripažintas menininkas, turėti pedagoginės ir vadybinės patirties, žinoti KU statutą, mokėti valstybinę kalbą.

Drauge su mokslines ir vadybines kvalifikacijas liudijančiais dokumentais turi būti pateikta kandidato suformuluota universiteto vizija bei ateinančių penkerių metų veiklos programa. Ji, jeigu pretendento kandidatūra bus pripažinta atitinkanti konkurso sąlygas, bus skelbiama viešai.

Pagal patvirtintą rinkimų tvarkos aprašą, Tarybos posėdis, kuriame bus renkamas KU rektorius, bus uždaras. Jis turi būti šaukiamas ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo dokumentų priėmimo pabaigos.

Artūras Razbadauskas. Klaipėdos universiteto nuotr.

Rektorius renkamas slaptu balsavimu. Jis bus laikomas išrinktu, jeigu kandidatūrą palaikys ne mažiau kaip šeši Tarybos nariai. Jei per pirmąjį balsavimą nei vienas iš kandidatų į rektoriaus pareigas nebus išrinktas, bus rengiamas pakartotinis balsavimas.

Jei ir per antrąjį balsavimą nei vienas kandidatas nesurinks šešių Tarybos narių balsų, bus skelbiami nauji rinkimai. Nauji rinkimai gali būti skelbiami, jeigu konkurse dalyvaus tik vienas kandidatas ir jis per pirmą balsavimą nesurinks šešių Tarybos narių balsų.

Su išrinktuoju rektoriumi darbo sutartis pasirašoma per 10 darbo dienų po rinkimų rezultatų paskelbimo.

Šiuo metu KU rektoriaus pareigas eina prof. dr. Artūras Razbadauskas. Jo kadencija baigiasi kitų metų kovo 4 dieną.

 Jai, Klaipėdos universiteto rektoriaus kabinete, kumščiu į stalą trankydamas, antrino konservatorius Seimo narys Audrius Petrošius. Nesmagu buvo klausytis politikų planų dėl Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos (LAJM) prievartinio prijungimo prie Klaipėdos universiteto. Mokyklos vadovybės nuomonė net nebuvo išklausyta. Ministrė, susakiusi griežtą tekstą, išskubėjo į Vilnių. Deja, šiandien stebime kaip mokyklos vadovybei dėl pasirinktos pertvarkos krypties, kuri nesutampa su kai kurių politikų ir Klaipėdos universiteto rektoriaus, kuris dalyvavo rinkimuose su ministrės partija, matymu, bandoma išsukti rankas.

Nuomonę dėl LAJM jungimosi su Klaipėdos universitetu ar Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius TECH) reiškia kas netingi: politikai, Klaipėdos universiteto rektorius, prorektorius, tarybos nariai, jūrinio sektoriaus verslininkai, visuomenininkai. Noriu paraginti visus palikti ramybėje puikiai veikiančią ir ugdymo įstaigų reitingų lentelės viršuje esančią Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą. Mokyklos bendruomenė pati turi pakankamai išminties ir kompetencijų priimti sprendimą dėl savo ateities. Tik ji pati geriausiai žino su kuo jai pakeliui.

Šių metų pradžioje vyriausybei patvirtinus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtą 2023 – 2024 m. valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo veiksmų planą, kolegijoms buvo duotas nurodymas parengti išteklių konsolidavimo ir jungimosi projektus. Kolegijos aktyviai ėmė ieškoti būdų veiklos optimizavimui ir stiprinimui. LAJM, apsvarsčiusi visus „už“ ir „prieš“, įvertinusi Klaipėdos universiteto ir Vilnius TECH potencialą, turimas studijų programas, visuomenėje vyraujančią nuomonę apie šiuos universitetus, pasitarusi su mokyklos bendruomene, pasirinko iškeltų tikslų siekti prisijungdama prie Vilniaus TECH.

Paaiškinti savo sprendimą ir išsakyti motyvus LAJM vadovybės vėl pareikalavo kas netingi. Viešoje erdvėje pasirodė straipsniai, Seimo narių, ministerijos tarnautojų ir Klaipėdos miesto valdžios pašto dėžutes pasiekė laiškai su įvairiomis nuomonėmis.

Šią savaitę Lietuvos Respublikos Seimo Jūrinių reikalų komisijoje dar kartą buvo išklausytos visos ginčo pusės: Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, Klaipėdos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, verslo bendruomenė, politikai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sudaryta speciali komisija pritarė Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos pasirinkimui jungtis prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto.

Jūrinio sektoriaus verslo bendruomenės atstovai prieštaravo tokiam ministerijos komisijos ir LAJM sprendimui. Tiesa, verslo bendruomenės raštą dėl LAJM reorganizavimo pasirašę kai kurie verslininkai neįgarsino fakto, kad jie tuo pačiu metu yra ir Klaipėdos universiteto tarybos nariai. Klaipėdos universiteto rektorius neįgarsino fakto, kad dalis Klaipėdos universiteto organizuojamų magistrantūros ir doktorantūros studijų programų (technikos srities) dėstytojų yra būtent iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto.

Aš pritariu, kad jūrininkų rengimas turi būti vykdomas Klaipėdoje. Mokykla niekur nesiruošia išsikelti.

Aš pritariu, kad ir Klaipėdos universitetą reikia stiprinti, populiarinti, pritraukti studentų, tačiau tai neturi būti daroma aukščiausiose reitingų lentelės vietose esančios Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos sąskaita.

Pagaliau, Klaipėdos universiteto rektorius Artūras Razbadauskas turėtų liautis politikuoti, darbo metu vaikščioti į su universiteto veikla nesusijusius renginius, užsiimti aktyvia gydytojo praktika ir pagaliau imtis stiprinti Klaipėdos universitetą. O juk kažkada universitetas turėjo didžiulį Jūreivystės fakultetą... .