Atsidėkodamas mokytojui, A.Rimkevičius Kauno taikomosios dailės mokykloje, kurioje iki garbaus amžiaus dirbo S.Kaciliauskas, surengė jam dedikuotą piešinių ir vitražų projektų parodą, kurioje darbus eksponuoja kartu su žmona Daina Rimkevičiene.

Lemta būti pedagogu

S.Kaciliauską tapti mokytoju paskatino Stakliškių gimnazijoje, kurią jis baigė, lietuvių kalbos pamokas vedusi Danutė Zieniūtė, kartojusi, kad jam lemta būti pedagogu.

S.Kaciliauskas, kaip nepatikimas mokytojas, nes nieko nedarė, kad jo mokiniai nedalyvautų proteste po R.Kalantos susideginimo, buvo atleistas.

„Kai tuomečiame Stepo Žuko taikomosios dailės technikume baigiau medžio drožybos specialybę, Lietuvos mokyklose labai trūko darbų mokytojų, todėl po studijų iš karto gavau paskyrimą dirbti Kauno 4-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazija – aut. past.), kurioje mokiau iki 1972-ųjų“, – pasakoja S.Kaciliauskas.

Tačiau mokytojo karjera netikėtai nutrūko. 1972 m. gegužės 14 d. – Romo Kalantos žūties dieną – grupelė S.Kaciliausko mokinių buvo sulaikyti saugumiečių, o S.Kaciliauskas, kaip nepatikimas mokytojas, kuris nieko nedarė, kad jo mokiniai nedalyvautų proteste po R.Kalantos susideginimo, buvo atleistas.

Įvertinimas: didelio formato piešiniai, vaizduojantys šv. Kazimierą, šv. arkangelą Mykolą ir Nukryžiuotąjį atskleidžia puikius menininko akademinio piešimo įgūdžius / Eitvydo Kinaičio nuotr.

Mokytojauti S.Kaciliauskas sugrįžo tik 1978 m., kai, įkūrus Kauno taikomosios dailės mokyklą, jos direktorius pasiūlė vyriausiojo meistro, atsakingo už gamybinį procesą, pareigas.

„Ši mokykla buvo gilių senų tradicijų tęsėja. Joje buvo mokoma svarbiausių amatų: keramikos, medžio drožybos, gintaro apdorojimo, siuvinėjimo, pynimo iš vytelių, juvelyrikos. Čia išdirbau iki pensijos“, – prisimena S.Kaciliauskas. Už uolų ir sąžiningą darbą prezidentas Valdas Adamkus S.Kaciliauską apdovanojo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu.

Įžvelgė menininką

Tokia asmenybė kaip S.Kaciliauskas autoritetu yra ne vienam savo mokiniui. Bet A.Rimkevičiui mokytojas tapo ir vedliu į meno pasaulį.

„Su S.Kaciliausku susipažinome, kai, iš Vilniaus atsikraustęs į Kauną, pradėjau mokytis Kauno 4-ojoje vidurinėje mokykloje. Jis, pastebėjęs mano pomėgį ir gabumus piešti, paėmė mane už rankos ir nuvedė į tuometę Juozo Naujalio vidurinę meno mokyklą (dabar Kauno dailės gimnazija – aut. past.). Esu dėkingas jam už tai, kad manyje įžvelgė menininką“, – pabrėžia A.Rimkevičius.

„Artūro kelias į meno aukštumas netrumpas: po mokyklos studijavo Stepo Žuko taikomosios dailės technikume, vėliau mokslus tęsė Vilniaus dailės akademijoje. Esu nustebęs, kad jis prisiminė mane – pirmąjį savo mokytoją. Džiaugiuosi, kad Artūras liko toks pat kuklus ir nepaprastai geras žmogus, kokį jį ir prisimenu“, – šiltai žodžiais dalijasi S.Kaciliauskas.

Piešiniai ir projektai

Kauno taikomosios dailės mokykloje, kuri, kaip pažymi S.Kaciliauskas, buvo jo antraisiais namais, surengtoje A.Rimkevičiaus ir D.Rimkevičienės parodoje eksponuojami realizuoti ir konceptualūs vitražų projektai, kurti Lietuvos šaulių sąjungai, Klaipėdos restoranui „Luiza“, UAB „Vikonda“, taip pat Nyderlandų ir kitų užsienio šalių institucijoms.

Stiklas: parodoje eksponuojamos nuotraukos, kuriose įamžintas sudėtingas vitražų kūrimo procesas ir rezultatas / Eitvydo Kinaičio nuotr.

Parodoje pristatomi ir įspūdingi, didelio formato piešiniai: šv. Kazimieras, šv.arkangelas Mykolas ir Nukryžiuotasis, atskleidžiantys puikius menininko akademinio piešimo įgūdžius.

„Būtent Artūro piešiniai man kelia didžiausią įspūdį. Reikšmingi ir svarbūs yra jo Kauno kunigų seminarijai, Kauno mečetei kurtų vitražų projektai, Grūžių Švč.Mergelės Marijos bažnyčiai sukurtas Nukryžiuotasis ir įgyvendinti privatūs užsakymai. Žaviuosi, kad Artūras nestokoja energijos ir organizuoja skirtingų šalių kūrėjus vienijančius projektus, taip pat pats aktyviai dalyvauja parodose“, – palaikymą buvusiam mokiniui išreiškia S.Kaciliauskas.

Nuo menų neatitolęs ir pats mokytojas. Jis piešia, lieja akvareles.

„Mane traukia gamta, įdomūs peizažo motyvai. Esu surengęs gamtovaizdžių parodą Čikagoje, kur gyvena mano duktė. Paroda ten sulaukė susidomėjimo ir sėkmės“ , – sako S.Kaciliauskas.

Kai nori šiek tiek atsitraukti nuo menų, S.Kaciliauskas panyra į knygas apie tremtį.

Kas? A. ir D.Rimkevičių paroda, skirta S.Kaciliauskui.

Kur? Kauno taikomosios dailės mokykloje (V.Krėvės pr. 112).

Kada? Veikia iki liepos 10 d.

Atradimų keliu

"Juozo Naujalio vidurinėje meno mokykloje (dabar Kauno dailės gimnazija – aut. past.), į kurią iš Kauno 4-osios vidurinės mokyklos (dabar Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazija – aut. past.) mane už rankos atvedė ir pasirinkti menininko kelią paskatino mokytojas Simonas Kacilauskas, baigiau skulptūros specialybę. Vienas mano mokytojų – Eugenijus Banys buvo pašnibždėjęs, kad Kauno dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas, aut. past.) bus atidaryta stiklo specialybė. Pagalvojau, kad įvaldyti naują medžiagą būtų įdomu, todėl išvažiavau į Vilnių laikyti stojamųjų egzaminų. Ir kai Kaune, tą pačią vasarą, kada vyko stojamieji, buvo atidaryta stiklo specialybė, į ją įstojome visi – du skulptoriai, du keramikai ir viena freskos-mozaikos specialybės atstovė, kuriems per stojamuosius Vilniuje pritrūko balų", – apie kūrybinio kelio pradžią pasakoja A.Rimkevičius.

Kurdamas vitražus įvairiems architektūros objektams menininkas pasvajodavo apie galimybę savo kūriniais papuošti maldos namus.

Studentai buvo pirmasis stiklo menininkų kursas, todėl daug ko išmokti teko patiems. "Tikriausiai dėl to iki šiol esu nuolatiniuose ieškojimuose", – sako menininkas.

Baigus studijas, 1984–1986 m. menininkui teko tarnauti sovietinėje armijoje. Paradoksalu, tačiau būtent ten A.Rimkevičiui pirmą kartą teko kurti vitražą. Susidomėjimas šia sritimi grįžus iš kariuomenės nedingo, todėl jis dar kartą pabandė kurti vitražą, tačiau, kaip pats prisipažįsta, bandymas buvo kiek prisvilęs.

Pirmuoju tikru vitražu A.Rimkevičius laiko kartu su žmona Daina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Radiologijos klinikai sukurtą darbą. "Žmona kūrė vitražo projektą, o aš buvau jos meistras – įgyvendinau jį medžiagoje. Tai buvo žingsnis į vitražo pasaulį", – sako kūrėjas.

Būtent tada vitražas A.Rimkevičių labai sudomino. Kaune dėstančių šios srities profesionalų nebuvo, tad teko mokytis savarankiškai ir per tai atrasti savo braižą, kryptis. Menininkas pradėjo bendradarbiauti su architektais, kurie projektuojamiems objektams užsakydavo vitražus, ir dešimtojo deimtmečio pradžioje kartu su žmona įkūrė savo studiją Petrašiūnuose, kurioje dirba iki šiol.

Traukė maldos namai

Kurdamas vitražus įvairiems architektūros objektams menininkas pasvajodavo apie galimybę savo kūriniais papuošti maldos namus.

"Apie šią svajonę buvau prasitaręs kunigui Vytautui Butkui, kuris, po mūsų pokalbio praėjus dešimčiai metų, man paskambino ir paklausė, ar dar nepamiršau savo svajonės. Jo dėka būdamas jaunu nežinomu menininku 1999 m. Grūžių Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje sukūriau Nukryžiuotąjį", – šį meno projektą pašnekovas vadina sėkmės istorijos pradžia.

Kitais metais A.Rimkevičius jau dirbo architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektuotoje Kačerginės Šv.Onos koplyčioje – čia teko kurti antrąjį Nukryžiuotąjį. "Po šio darbo iš Kaišiadorių kultūros namų sulaukiau pasiūlymo restauruoti ten esantį vitražą, kuris tapo pirmuoju mano restauruotu vitražu", – vitražų kūrimo ir restauravimo pradžią prisimena A.Rimkevičius. Vėliau menininkas restauravo Kalvarijų Šv.Kryžiaus Atradimo, Prienų Kristaus Apsireiškimo, Kauno Šv.Kryžiaus (karmelitų) bažnyčių vitražus, sulaukė privačių užsakymų.

Du mėnesiai diena dienon

Praėjusiais metais A.Rimkevičius įsisuko į tikrą darbų sūkurį – restauravo ir Birštono Šv.Antano Paduviečio bažnyčios, ir Kauno mečetės vitražus. Tačiau dideliu darbo krūviu menininkas nesiskundžia: "Man taip patinka. Trūksta poilsio, miego, bet labai gera."

Maldos namai buvo dažomi ne sykį, nelabai tvarkingai, todėl ant vitražų buvo pridžiūvę keli dažų sluoksniai, kuriuos reikėjo pašalinti.

Restauruojant šešis pagrindinius Kauno mečetės vitražus, dirbti reikėjo ir daug, ir itin kruopščiai. "Maldos namai buvo dažomi ne sykį, nelabai tvarkingai, todėl ant vitražų buvo pridžiūvę keli dažų sluoksniai, kuriuos reikėjo pašalinti. Visa laimė, kad nebuvo jautraus piešinio, tuomet būtų reikėję vitražus mirkyti, itin atsargiai nuimti dažus, kad būtų išsaugotas autentiškumas", – pasakojo menininkas.

Nuvalius dažus, vitražus reikėjo išardyti ir iš naujo padaryti švino juosteles, mat dėl aplinkos poveikio jos buvo praradusios savo stiprumą. "Tačiau su šiuolaikinėmis technologijomis galima pasiekti puikių rezultatų, garantuojančių ilgaamžiškumą", – su vitražų restauravimo procesu supažindina A.Rimkevičius.

Kauno mečetės vitražų valymas pareikalavo net dviejų mėnesių atidaus, kruopštaus darbo nuo ryto iki vakaro, mat stiklo kūrinyje daug ažūrinių elementų, smulkių detalių, kurias pasiekti ir išvalyti nebuvo lengva. Tačiau viskas pavyko puikiai.

Regis, A.Rimkevičius – puikus pavyzdys, kad svajonės pildosi. "Jei jos geros – visada išsipildo, net ir Lietuvoje, tik užtrunka. Mums, lietuviams, naudinga pasimokyti kantrybės. Ir optimizmo, stipresnio tikėjimo, kad gėris visada nugali blogį. Draugauti ir taikiai gyventi galime visi. Godūs žmonės ieško skirtumų, bando vieni kitus už tuos skirtumus nubausti, o aš esu taikus žmogus, nes jaučiuosi laimingas ten, kur esu, ir tuo, kas esu", – laimingo gyvenimo ir kūrybos receptu pasidalija menininkas.

Rytietiškos pasakos miniatiūra

Apie 1860 m. dabartinės Totorių gatvės kvartale buvo pastatyta medinė mečetė. 1930-aisiais Kauno totorių draugijos iniciatyva pastatyta nauja mūrinė mečetė.

Kaip pastebi Kauno istorijos tyrinėtoja dr.Marija Oniščik, statyti naują mūrinę (iš tikrųjų ji pastatyta iš tuščiavidurių betono plytų, tuo metu buvusių pigesnių nei įprastos molio plytos) mečetę buvo nuspręsta 1930-aisiais, Vytauto Didžiojo metais, norint pagerbti totoriams privilegiją suteikusį Lietuvos didįjį kunigaikštį; į minoretą net buvo įmūrytas Petro Rimšos Vytauto Didžiojo medalis, kurio neišliko. Pusę statybos išlaidų finansavo valstybė. Ant 1930 m. balandžio 30 d. datuoto mečetės projekto pasirašė Lietuvos bažnyčių tėvu tituluojamas inžinierius Vaclovas Michnevičius ir architektas Adolfas Netyksa. Ypatinga proga projektuota gražuolė mečetė buvo atidaryta taip pat ypatingą – 1933 m. liepos 15-ąją, Žalgirio mūšio dieną. Medinius bendruomenės namus buvo liepta nugriauti dar 1936 m., tačiau bent vienas jų išsilaikė iki pat nacių okupacijos.

"Miniatiūrinį, tarytum iš rytietiškų pasakų atkeliavusį mečetės pastatą su karpytais atikų ornamentais, smailiaarkiais spalvotų stiklų langais bei trilapio formos prieangio portalo anga vainikuoja aukštas kupolas, papildytas keturiais kampiniais kupoliukais ir grakščiu minoretu. Pastarasis niekad nebuvo naudotas pagal paskirtį. Viduje sienos buvo išpuoštos ornamentine tapyba, moterims skirtas balkonas aptvertas ažūrine medine tvorele, o kupolo skliautas vaizdavo mėlyną dangų, padabintą aukso žvaigždėmis", – "Kauno dienoje" yra rašiusi dr.M.Oniščik.

Uždaryta ir nusavinta sovietų valdžios (vieną kartą 1941 m. ir kitą kartą 1947 m.) mečetė pamažu neteko vidaus dekoro. Per daugiau nei 40 metų maldos namus bandyta pritaikyti įvairioms visuomenės reikmėms. Čia buvo archyvo sandėlis, Valentino Dikulio cirkas (įdomus sakralinio pastato su kupolu panaudojimas), 1959 m. – kavinė-skaitykla. 1970–1973 m. pastatas buvo remontuojamas pagal architekto Zenono Dargio projektą, pritaikant jį vaikų bibliotekai "Rytas"; tada pietų pusėje atsirado gelžbetoninė galerija, kurios šiandien nebėra, o rytų pusėje – fontanas.

Galiausiai nuo 1986 m. pastatas priklausė M.K.Čiurlionio dailės muziejui kaip fondų saugykla, viliantis kada nors įkurti jame Rytų meno muziejų. Atkūrus nepriklausomybę, visa valda buvo grąžinta Kauno musulmonų religinei (sunitų) bendruomenei. Iki šiol vienintelė Baltijos šalyse mūrinė mečetė 2018 m. pripažinta Kultūros vertybe ir restauruota.

Portalo žiniomis, atsisveikinimas su anapilin išėjusiu buvusiu Lietuvos vyrų nacionalinės ir salės futbolo rinktinių žaidėju vyks laidojimo namuose Kaune, S. Žukausko g. 3B.

Atsisveikinti su A. Rimkevičiumi galima nuo rugsėjo 26 d. (ketvirtadienio) ryto iki rugsėjo 27 d. (penktadienio) 13 val.

Amžino poilsio velionis atguls Kauno Petrašiūnų kapinėse.

Velionio artimųjų prašymu, ateinantieji atsisveikinti kviečiami nenešti vainikų ir krepšelių, o pagal galimybes šią sunkią valandą paremti be tėčio ir vyro likusias Artūro žmoną Editą ir dvi dukreles.

Aukoti galima ir į sąskaitą: LT897300010097731774 (Swedbank).

Savo karjeroje A. Rimkevičius yra profesionaliai rungtyniavęs Lietuvoje, Latvijoje, Graikijoje ir Brunėjuje.

2010-aisiais A. Rimkevičius debiutavo Lietuvos rinktinėje ir per sužaistas septynerias rungtynes pasižymėjo 3 įvarčiais.

Futbolininkas 2012-aisiais metais tapo rezultatyviausiu A lygos žaidėju, kuomet atstovaudamas „FK Šiaulių“ ekipai įmušė net 35 įvarčius bei buvo pripažintas geriausiu Lietuvoje žaidžiančiu futbolininku.

2014 metais, žaisdamas Kauno „Stumbro“ ekipoje, puolėjas tapo rezultatyviausiu I lygos žaidėju.

Per savo karjerą 36-erių puolėjas atstovavo Tauragės „Tauro“, „FBK Kauno“, Liepos „Metalurgs“, „Šilutės“, „Šiaulių“, Helsinkio „Atlantis“, Tripolio „Asteras“, Panevėžio „Ekrano“, „Brunei DPMM“ ir Kauno „Stumbro“ klubams.

„Šią naktį tragiškai žuvo A. Rimkevičius, buvęs vienas geriausių „Inkaras“ žaidėjų. Reiškiame užuojauta“, – rašoma futbolo klubo feisbuko paskyroje.

Informaciją apie nelaimę Kauno rajone pateikia ir Kauno policija. Kaip teigiama paros įvykių suvestinėje, rugsėjo 24 d. apie 0 val. 45 min. Ramučių kaime, namo pavėsinėje, rastas mirusio 36-erių vyro kūnas. 

Įtariama, kad A. Rimkevičius nusižudė.

Savo karjeroje A. Rimkevičius yra profesionaliai rungtyniavęs Lietuvoje, Latvijoje, Graikijoje ir Brunėjuje.

2010-aisiais A. Rimkevičius debiutavo Lietuvos rinktinėje ir per sužaistas septynerias rungtynes pasižymėjo 3 įvarčiais.

Futbolininkas 2012-aisiais metais tapo rezultatyviausiu A lygos žaidėju, kuomet atstovaudamas „FK Šiaulių“ ekipai įmušė net 35 įvarčius bei buvo pripažintas geriausiu Lietuvoje žaidžiančiu futbolininku.

2014 metais, žaisdamas Kauno „Stumbro“ ekipoje, puolėjas tapo rezultatyviausiu I lygos žaidėju.

Per savo karjerą 36-erių puolėjas atstovavo Tauragės „Tauro“, „FBK Kauno“, Liepos „Metalurgs“, „Šilutės“, „Šiaulių“, Helsinkio „Atlantis“, Tripolio „Asteras“, Panevėžio „Ekrano“, „Brunei DPMM“ ir Kauno „Stumbro“ klubams. 

Būti šiandienos dalimi

Įprasmindama valstybių jubiliejų paroda kviečia žiūrovus apmąstyti, kokią reikšmę kiekvienam asmeniškai turi ši sukaktis, kartu – atrasti ekspozicijoje savo kūrinius pristatančių menininkų refleksijas ir su jais kartu padiskutuoti apie ne tik istoriškai svarbią datą. Apie datą, kuri žymi kovą, stiprybę, vienybę ir laisvę.

Gili ir prasminga tema suteikia erdvę filosofiškai pažvelgti į praeitį, skaičiuojant ne pralaimėjimus, netektis ar suklupimus, o įvertinant buvusio laiko suteiktas pamokas, atsivėrusias galimybes dabartyje būti nepriklausomiems, jaustis pasaulio piliečiais, turinčiais tvirtą istorinį, kultūrinį pamatą sau po kojomis. Būti šiandienos dalimi, kuri praturtina pasaulį unikaliomis savo spalvomis.

100–mečio refleksijos

Apmąstymų valstybių jubiliejaus tema parodoje netrūksta: spalviniai tonai, pustoniai, kontrastai sukuria vizualų bangavimą, kuriuo perteikiami praeities pakilimai ir nuopuoliai. Kūriniai pasakoja mūsų visų istoriją, atskleisdami ir skaudžiausius, ir džiugiausius jos momentus.

Darbuose vyraujantys žemiški atspalviai atskleidžia svarbiausią žmogaus vertybę – žemę, kuria vaikščiodamas jis jaučia savo ryšį su protėviais ir kurią besididžiuodamas palieka ateities kartoms. Tačiau ramią spalvų paletę papildo ir ryškaus kolorito darbai – tarsi šviesos blyksniai, nuspalvinantys ekspoziciją, suteikiantys jai gyvumo ir įkvepiantys tikėti ir tvirtai žengti link užsibrėžtų tikslų, kad tai, ko pasiekėme per šimtą metų, augtų ir klestėtų, kad nepamiršdami, kas esame ir iš kur kilome, drąsiai žengtume į rytojų.

Drąsą menininkai išreiškia ir pasirinkdami skirtingas medžiagas koncepcijoms vizualizuoti. Parodoje eksponuojami tapybos, akvarelės technikomis kurti darbai, kuriuose vyrauja realistiniai motyvai (Ana Marija Blažienė, Živilė Jasutytė, Mindaugas Pauliukas), kuriems netrūksta ekspresijos, dinamikos ar, priešingai, dekoratyvumo (pavyzdžiui, teksto intarpų). Greta jų – kompozicijos, paremtos mitiniais pasakojimais ar liaudies kultūros simboliais (Janina Celiešienė, Jolanta Galdikaitė, Irina Amosova – Novikova) bei abstrakcijos (Egidija Brinkytė, Ričardas Garbačiauskas, Valerija Medelinskienė, Raimondas Šimkevičius), kuriose spalvinė raiška tampa pagrindiniu idėjos perteikimo įrankiu.

Darbuose pati medžiaga tampa idėjos motyvu ir suteikia daug erdvės žiūrovo interpretacijoms.

Ekspozicijoje vyraujančiose kompozicijose iš stiklo, porceliano, molio, medžio ir kt. (Inita Emanė, Agnesė Gedulė, Sigita Grabliauskaitė, Ineta Greiža, Edita Jakubonytė – Kybartienė, Nomeda Jakūnienė, Vytautas Kibildis, Lida Kuzmienė, Anda Munkevica, Alvidas Paškauskas, Nomeda Jakūnienė, Loreta Kvietkauskienė, Artūras Rimkevičius), atsiskleidžia konstruktyvus dailininkų mąstymas reflektuojant 100–mečio temą. Darbuose pati medžiaga tampa idėjos motyvu ir suteikia daug erdvės žiūrovo interpretacijoms.

Vis dėlto vyraujančios geometrizuotos formos (kvadratas, stačiakampis, rutulys) tarsi įrėmina žvilgsnį ir neleidžia interpretacijomis nuklysti kažkur toli. Tekstilės technikomis (audimas, batika) kurtuose kūriniuose, priešingai, vyrauja švelnios, minkštos, lengvos formos, kurių plastiką atskleidžia platus spalvų spektras (Danguolė Brogienė, Marija Rūta Narvydienė, Birutė Sarapienė). Grafikos kūriniuose vyrauja monochrominė spalvų gama, kuriai atsvara sukuriama dinamišku linijiniu realistiniu piešiniu arba fotografiniais inkliuzais (Sigutė Bronickienė, Rasa Žmuidienė, Birutė Šležienė), sugrąžinančiais žiūrovą į praeitį, primenančiais kiekvieną svarbų istorijos momentą. Ekspozicijoje taip pat eksponuojami asambliažai (Ivanda Spulle – Meiere) bei parodose ne itin dažnai matomi odos meno kūriniai (Lolita Grabauskienė), kurie parodą papildo savita plastine raiška.

"Kvadratas XI" eksponuojamuose darbuose menininkai abstrahuota plastine raiška kalba su žiūrovais apie tikėjimą ir viltį ar per piešinio linijos plastiką dalijasi ryškiais prisiminimais apie nueitą laisvės kelią, padovanoja 100 grafiškų, atmintin įsirėžusių istorijos momentų, o taktiliškose kompozicijose išreiškia švelnius jausmus savo šaliai. Kiekvienas kūrinys prašo stabtelėti prie jo, skirti laiko apmąstymui. Juk tik įsiklausydami vienas į kitą galime auginti bendrystės jausmą. Ir nors kiekvienas esame unikalios patirties, jausmų ir pasaulio pajautos – visi esame tautos dalis, kuriai vienybė padėjo išgyventi, užaugti ir klestėti.

Vardai ir veidai

Dalyvaujantys menininkai: Vilmantas Adamonis, Laima Bazienė, Ana Marija Blažienė, Egidija Brinkytė, Danguolė Brogienė, Sigutė Bronickienė, Birutė Šležienė, Janina Celiešienė, Kristina Daniūnaitė, Inita Emanė, Jolanta Galdikaitė, Ričardas Garbačiauskas, Agnesė Gedulė, Lolita Grabauskienė, Sigita Grabliauskaitė, Ineta Greiža, Vineta Groza, Edita Jakubonytė- Kybartienė, Nomeda Jakūnienė, Živilė Jasutytė, Vida Juškaitė, Adelė Kasputienė, Augenis Kasputis, Vytautas Kibildis, Akvilina Kripaitytė, Vaida Kunigėlytė, Lida Kuzmienė, Inga Šmitienė, Aija Liskupa, Valerija Medelinskienė, Anda Munkevica, Marija Rūta Narvydienė, Alvidas Paškauskas, Nomeda Jakūnienė, Loreta Kvietkauskienė, Mindaugas Pauliukas, Eglė Petraitytė – Talalienė, Artūras Rimkevičius, Birutė Sarapienė, Ieva Skauronė, Ivanda Spulle-Meiere, Raimondas Šimkevičius, Albinas Šiupinskas, Virginija Ridikaitė Laužadienė, Rūta Urbelienė, Arūnas Vaitkus, Skirmantė Žemaitytė, Rasa Žmuidienė, Irina Amosova Novikova.

Parodos kuratorius – Artūras Rimkevičius, koordinatorė – Rugilė Bagdonienė.

Kas? Tarptautinė teminė dailės disciplinų dėstytojų paroda "Kvadratas 11".

Kur? Galerijoje "Aukso pjūvis", Vytauto Didžiojo universiteto daugiafunkcio mokslo ir studijų centro ekspozicinėse erdvėse.

Kada? Veikia iki lapkričio 12 d.

„Stumbro“ klubas nuoširdžiai dėkoja futbolininkui už atsidavimą, profesionalumą ir visą indėlį kuriant klubo istoriją.

2014 m. sezone, kai „Stumbras“ žaidė LFF Pirmoje lygoje, A. Rimkevičius tapo rezultatyviausiu lygos žaidėju su 26 įvarčiais. Savo puikų pasirodymą jis 2015 m. tęsė ir „SMScredit.lt A lygoje“ įmušdamas 20 įvarčių.

Šiemet A. Rimkevičius aikštėje pasirodė tris kartus ir įmušė vieną įvartį, kai išplėšė pergalę Kauno derbyje prieš „Kauno Žalgirį“, pasižymėdamas pačioje susitikimo pabaigoje.

„Labai gaila, kad karjerą pristabdė trauma, nes noro ir jėgų žaisti bei mušti įvarčius tikrai yra daug. Laukiu operacijos, o ar po jos pavyks grįžti į aikštę, parodys laikas. Komandos draugams ir vadovams sakau labai didelį ačiū už tikėjimą manimi, – klubo svetainei internete kalbėjo Lietuvos rekordininkas. – Kiek galėjau, tiek padėjau. Laikas „Stumbre“ buvo tikrai geras. Tai puikus kolektyvas, tapome tikrais draugais. Komandos draugams norėčiau palinkėti kantrybės, stiprybės ir daug sėkmės siekiant savo tikslų!“, – emocingai kalbėjo A. Rimkevičius.

Pirmasis šių metų „SMScredit.lt A lygos“ Kauno derbis galėtų papuošti bet kurios šalies čempionatą. Dramatiškose rungtynėse nugalėtojas išaiškėjo tik pačioje rungtynių pabaigoje. Pirmavęs „Kauno Žalgiris“ persvaros neišlaikė ir buvo priverstas pripažinti „Stumbro“, pergalingą įvartį įmušusio mačo pabaigoje, pranašumą – 1:2 (0:0). Rezultatui esant lygiam, baudinio nerealizavo žalgirietis Andrius Velička.

Dvikovos pradžioje abi komandas kaustė įtampa, todėl futbolininkams trūko tikslumo. Greičiau jos atsikratė ir progą įvarčiui sukūrė „Stumbras“. Kampinio metu aikštės šeimininkų baudos aikštelėje kilo gaisras, kamuolys atiteko Keneddy Eribai, bet jo smūgį blokavo po kojomis kritęs Ernestas Pilypas.

20-ą minutę nominalūs svečiai surengė gražią greitą ataką. Po perdavimo iš krašto Klaidas Janonis galva numetė kamuolį Lukui Baranauskui, kuris techniškai pasiuntė jį į tinklą, tačiau įvartis įskaitytas nebuvo dėl pažeistos nuošalės taisyklės.

Po minutės „Stumbras“ vėl pagrasino Evano Alexandrow-Ridley vartams. Klaudijaus Upsto perdavimą labai pavojingų smūgiu galva užbaigė K.Eriba, mušdamas virš skersino.

Sužaidus daugiau nei pusvalandį, pasinaudoję „Kauno Žalgirio“ klaida, svečiai įgijo kiekybinę pervarą prie jo vartų, bet K.Janonio bandymas pataikyti į tolimą vartų kampą buvo per stiprus.

Tik 38-ą minutę į žaidimą įsijungti teko „Stumbras“ vartininkui. Po Leonido Mušnikovo perdavimo smūgiu iš aštraus kampo jo budrumą patikino Rokas Krušnauskas, bet E.Alexandrow-Ridley šuoliu kamuolį nukreipė už galinės linijos.

Po pertraukos „Kauno Žalgiris“ ėmė žaisti kur kas aktyviau ir perėmė iniciatyvą, bet „Stumbro“ gynyba darbavosi patikimai ir darbo savo vartininkui nesuteikė.

Už savo pastangas žalgiriečiai buvo apdovanoti 62-ąją minutę. Perdavimą iš krašto gynėjai atmušė prie baudos aikštelės buvusiam Tomui Bučmai. Saugas susistabdė kamuolį ir tiksliu smūgiu pažeme išvedė savo komandą į priekį.

„Stumbro“ vyr. treneris Darius Gvildys nedelsdamas į aikštę metė sunkiąją artileriją – Artūrą Rimkevičių. Keitimas pasiteisino. Po dešimties minučių puolėjo pusiau perdavimo, pusiau smūgio į vartus greitos atakos, kurią įspūdingu reidu kone per visą aikštę pradėjo Tomas Snapkauskas, „uždaryti“ nesugebėjo į kamuolį nepataikęs L.Baranauskas, bet už jo atsiradęs T.Snapkauskas savo progos nepraleido.

„Kauno Žalgirio“ trenerių štabas į aikštė metė savo kozirį – A.Veličką.  Veteranas galėjo tapti rungtynių didvyriu 85-ą minutę, kai pirmojo svečių įvarčio autorius T.Snapkauskas ranka sužaidė savo baudos aikštelėje. Tačiau komandos draugo klaidą ištaisė puikią reakciją pademonstravęs E.Alexandrow-Ridley, sugebėjęs atremti A.Veličkos smūgį nuo 11 m. žymos.

Klasikinė futbolo taisyklė pasiteisino jau po minutės. Hayato Wakino privertė suklysti žalgiriečių vartininką Deividą Mikelionį. Šis, išmušdamas kamuolį, pataikė į japoną, ir suteikė progą smūgiuoti A.Rimkevičiui. Vienas geriausių lygos snaiperių buvo tikslus ir garantavo „Stumbrui“ pirmąją pergalę čempionate.

„Kauno Žalgiris“ – Kauno „Stumbras“ 1:2 (0:0) 

„Kauno Žalgiris“: D. Mikelionis, I. Dedura, E. Pilypas, M. Fridrikas, P. Daukša (84 min. M. Miškinis), K. Šilkaitis, T. Bučma (63 min. B. Olencevičius), L. Sendžikas, L. Mušnikovas, M. Kalonas (73 min. A. Velička), R. Krušnauskas.

„Stumbras“: E. Alexandrow-Ridley, A. Račkus, M. Zaleckis, R. Sadauskas, L. Čerkauskas, K. Eriba, V. Armanavičius (64 min. A. Rimkevičius), T. Snapkauskas, K. Upstas (69 min. H. Wakino), K. Janonis, L. Baranauskas (83 min. A. Bareikis).

Įvarčiai: T.Bučma (62); T.Snapkauskas (73), A.Rimkevičius (86).

Geltonos kortelės: L.Sendžikas (50), R. Krušnauskas (69).

„SMScredit.lt A lygos“ turnyro lentelė (vieta, komanda, rungtynės, pergalės, lygiosios, pralaimėjimai, įvarčiai, taškai):

1. Vilniaus „Žalgiris"      4 4  0  0  12:5 12

2. Klaipėdos „Atlantas"     4 3  0  1  4:1 9

3. Trakų „Trakai“           4 3  0  1  7:4 9

4. Jonavos „Lietava"        4 1  2  1  4:4 5

5. „Kauno Žalgiris"         4 1  1  2  6:8 4

6. Marijampolės „Sūduva"    4 1  1  2  4:6 4

7. Kauno „Stumbras"         4 1  0  3  7:12 3

8. Utenos „Utenis"          4 0  0  4  2:6 0

Rezultatyviausi čempionato žaidėjai: B. Atajičius („Žalgiris“) ir N. Valskis („Trakai“) – po 4, R. Krušnauskas („Kauno Žalgiris“) – 3 įvarčiai.

Kauno „Stumbro“ klubo puolėjas Artūras Rimkevičius – geriausias apskrities 2015-ųjų futbolininkas. Kauno „Spyrio“ ekipos saugas Edvinas Kloniūnas – geriausias jaunasis žaidėjas, o  Agnė Žėglevičiūtė iš „LSU-Žara“ komandos neturėjo lygių futbolininkių rinkimuose.

Šie ir kiti laureatai buvo apdovanoti Kauno apskrities futbolo federacija (KAFF) sezono uždarymo šventėje. Nacionalinėje futbolo akademijoje surengtoje ceremonijoje prizų pakako visiems – ir geriausiems žaidėjams, ir treneriams, ir teisėjams.Susirinkusiuosius pasveikino ir su šio sezono Kauno apskrities komandų bei futbolininkų pasiekimais supažindino KAFF prezidentas Romanas Levinskas. Dalyvius taip pat sveikino Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Julius Kvedaras ir KAFF viceprezidentas Romas Pikčilingis.

„Metai Kauno futbolui buvo neblogi. Po ilgos pertraukos aukščiausioje lygoje vėl turėjome savo atstovus. Ir abi mūsų komandos pasirodė garbingai. Medalių nenuskynė, tačiau ir tarp autsaiderių nebuvo. Be to, „Stumbras“ pakartojo pernykštį „Spyrio“ pasiekimą patekdamas į LFF taurės turnyro pusfinalį, - teigė R.Pikčilingis. - Džiugina tai, kad šiuos rezultatus komandos pasiekė su savo miesto futbolininkais. Jose auga ne vienas perspektyvus žaidėjas. Žodžiu, potencialo augti tikrai yra. Žinoma, daug kas atsiremia į rėmėjus ir biudžetus“.

KAFF viceprezidento žodžiais, Kauno apskričiai garbingai atstovavo ir Jonavos „Lietava“. Mariaus Bezykornovo treniruojama ekipa užtikrintai laimėjo LFF pirmosios lygos pirmenybes. Gėdos Kaunui nepadarė ir pirmojoje lygoje debiutavęs FBK „Kaunas“, užėmęs 12-ąją vietą tarp 18-os ekipų.

Salės futbolo pirmenybėse auksu pasipuošė Kauno „Inkaro“ klubas. Kauniečiai ant aukščiausios pakylos kopė ir veteranų pirmenybėse: vyresnių nei 35 metų ir vyresnių nei 50 metų grupėse.

„Spyrio“ klubo jaunimas Elitinėje (iki 18 metų) lygoje džiaugėsi sidabro medaliais. Tokios pat vertės apdovanojimus Lietuvos moterų čempionate pelnė Kauno „LSU-Žara“.

Geriausiu 2015 metų KAFF futbolininku paskelbtas A lygos komandos „Stumbras“ snaiperis Artūras Rimkevičius. Jis A lygos pirmenybėse pelnė net 20 įvarčių. Pirmą kartą KAFF metų futbolininke pripažinta „LSU-Žara“ futbolininkė Agnė Žėglevičiūtė. Geriausio jaunojo futbolininko laurai atiteko „Spyrio“ saugui Edvinui Kloniūnui. Salės futbolo geriausiu žaidėju išrinktas „Inkaro“ atstovas Audrius Juozaitis.

Geriausiu Kauno apskrities futbolo teisėju pirmą kartą tapo kaunietis Vytenis Kazlauskas. Geriausio teisėjo asistento prizas įteiktas Šarūnui Tamulynui.

Šventėje būta ir originalių prizų. Antrą kartą rengiamuose „Miss futbolininkės“ rinkimuose triumfavo „LSU-Žara“ narė Milda Liužinaitė.

Specialiu prizu už garbingą žaidimą apdovanota LFF II lygos Pietų zonoje žaidžianti Jonavos „Fajetono“ komanda.

Senjorų futbole geriausiais tapo Giedrius Kizala iš Kauno „Virpsto“ ir Rytis Blažys iš „Kauno“ komandos.

Prizai įteikti ir rezultatyviausiems LFF II lygos Pietų zonos ir LFF III lygos Kauno apskrities pirmenybių žaidėjams. Jais tapo Deividas Stradalovas iš Prienų „Rūdupio“ (30 įvarčių) ir Rokas Mikuckis iš Kėdainių „Nevėžio-2“, pelnęs 12 įvarčių.

Atskirai pagerbti ir LFF III lygos Kauno apskrities pirmenybių prizininkai bei nugalėtojai Kauno „Lygio“ futbolininkai.

Geriausi šios lygos žaidėjai: vartininkas Darius Brazauskas (Kauno “Galinta”), gynėjas – Nerijus Juodis („Galinta“), saugas – Karolis Gražys (Kauno „Lygis“), puolėjas – Darius Mikužis („Lygis“). Geriausias pirmenybių žaidėjas – Deividas Gražys („Lygis“).

Už nuopelnus Kauno apskrities futbolui dovanos buvo įteiktos treneriams – Laimiui Ramanauskui, Antanui Ulevičiui, Dainiui Bučmai, Laimiui Bičkauskui, Ingridai Siliūnienei, Daivydui Kalpokui, Minvydui Matlašaičiui, Danieliui Bučinskui, Andriui Ivanovui, Mariui Bezykornovui, Nikonui Sujetovui ir Dariui Gvildžiui.

„Sezono uždanga galutinai nusileis ateinantį šeštadienį NFA manieže vyksiančiame šventiniame LFF kalėdiniame turnyre. Jame drauge su LFF komanda tradiciškai jėgas išmėgins Kauno miesto savivaldybės, Seimo, policijos, žiniasklaidos ir kitos ekipos“, - sakė R.Pikčilingis.

Paskutinė „SMScredit.lt A lygoje“ debiutavusių Kauno vienuolikių akistata šiame sezone baigėsi antrąja „Stumbro“ pergale – 1:0 (0:0). Iki tol čempionate abi komandos buvo pasidalinusios po pergalę ir kartą sužaidusios lygiosiomis.

Vienintelį rungtynių įvartį antrajame kėlinyje įmušęs Artūras Rimkevičius realizavo baudinį ir čempionato snaiperių klasifikacijoje pasivijo trečioje vietoje esantį trakiškį Davidą Aršakianą, o „Stumbras“ atsilikimą nuo penktoje turnyro lentelės vietoje esančio „Spyrio“ sumažino iki šešių taškų ir aplenkti varžovus dar neprarado.

Rungtynes nominalus aikštės šeimininkas „Stumbras“ pradėjo labai aktyviai ir jau 4-ą minutę sukūrė puikią progą įvarčiui. Po Audriaus Račkaus toli perdavimo prieš vartus iššokęs Nerijus Mačiulis pabandė perkelti kamuolį per jį pasitikusį Deividą Mikelionį, bet vartininkas pirštų galais kamuolį sugebėjo liesti ir nukreipti jį už galinės linijos. Pakėlus kampinį, netaikliai smūgiavo be priežiūros paliktas Vilius Armanavičius.

„Spyris“ atlaikė pirmąją varžovų atakų bangą ir atsakė labai pavojingu Luko Sendžiko šūviu. G.Kvedaras jį ne be vargo nukreipė už vartų. Jau kitos atakos metu už galvos griebėsi Marius Miškinis. Gynėjas pirmasis atsidūrė prie Giedriaus Kvedaro prieš save atmušto kamuolio, Dmitrijui Rekišui pabandžius realizuoti baudos smūgį, tačiau kažkokiu būdu įsigudrino nepataikyti į tuščius vartus iš kelių metrų atstumo.

Rungtynėms išsilyginus, abi komandos realių momentų nebesukūrė. „Stumbras“ nuolat perdavimais ieškojo atakos smaigalyje žaidusio Artūro Rimkevičiaus, tačiau puolėjas ne kartą patekdavo į nuošalės spąstus, taip pat jį labai patikimai prižiūrėjo svečių gynėjai.

G.Kvedarui į žaidimą iki pertraukos darsyk įsijungti teko vos kartą, gaudant stiprų D.Rekišo smūgį pažeme. Kėlinio pabaigoje aikštės šeimininkų vartininko šuolio galimybes patikrino Jevgenijus Morozas, baudos smūgiu tarsi iš patrankos pasiuntęs kamuolį visai šalia virpsto.

Antrasis kėlinys vėl prasidėjo abiejų komandų sukurtais pavojingais momentais. Pirmasis įmušti galėjo A.Rimkevičius po Klaudijaus Upsto perdavimo, bet fantastišką reakciją pademonstravo D.Mikelionis, sugebėjęs atremti puolėjo smūgį.

„Spyris“ atsakė labai pavojingu greitu išpuoliu, bet prieš vartus iššokusiam Lukui Sendžikui beliko pykti tik ant savęs, nes smūgis saugui labai nepavyko.

Pirmoje mačo pusėje akylai prižiūrėtas K.Upstas labiausiai prisidėjo prie to, kad „Stumbras“ išsiveržtų į priekį. Jo reidą baudos aikštelėje pažeisdamas taisykles nutraukė Karolis Šilkaitis. Baudinį šaltakraujiškai realizavo rezultatyviausias komandos žaidėjas A.Rimkevičius.

Kėlinio viduryje netoli raudonos kortelės buvo Martynas Dapkus. „Stumbro“ saugas už pražangą buvo „apdovanotas“ geltona kortele, bet šiuo teisėjo sprendimu buvo labai nepatenkintas ir nurimo tik po papildomų arbitro įspėjimų žodžiu.

Bandydamas išlyginti rezultatą, „Spyris“ metėsi į priekį, tačiau jo atakos buvo labai primityvios ir jokio pavojaus „Stumbro“ vartams nesukėlė, tuo tarpu varžovams paliko labai daug erdvių savo aikštės pusėje ir galėjo būti nubaustas 70-ą minutę. Mindaugas Grigaravičius tiksliu perdavimu baudos aikštelėje surado visiškai laisvą A.Rimkevičių, bet puolėjas smūgiu galva pasiuntė kamuolį šalia vartų.

Vėliau pavojingai į vartus mušė M.Grigaravičius, pabandęs įsukti kamuolį į tolimą vartų kampą. Po to į baudos aikštelę įsiveržusio A.Rimkevičiaus smūgį pažeme sugavo D.Mikelionis.

Kauno „Stumbras“ – Kauno „Spyris“ 1:0 (0:0) 

„Stumbras“: G. Kvedaras, A. Račkus, L. Čerkauskas, R. Sadauskas, V. Armanavičius (46 min. E. Skripkinas), A. Bareikis, M. Grigaravičius (79 min. M. Djabrailovas), M. Dapkus, N. Mačiulis, K. Upstas (66 min. K. Janonis), A. Rimkevičius.

„Spyris“: D. Mikelionis, P. Daukša, I. Dedura, M. Miškinis, T. Bučma (77 min. A. Kšanavičius), K. Gvildys, J. Morozas, D. Rekišas, L. Sendžikas (66 min. R. Sikorskis), K. Šilkaitis, R. Krušnauskas (46 min. A. Velička).

Įvarčiai: A.Rimkevičius (55 iš baudinio).

Geltonos kortelės: A.Rimkevičius (24), A.Bareikis (44), M.Dapkus (62), E.Skripkinas (62); K.Šilkaitis (54).

„SMScredit.lt A lygos“ turnyro lentelė
(vieta, komanda, rungtynės, pergalės, lygiosios, pralaimėjimai, įvarčiai, taškai):

1. Vilniaus „Žalgiris"      29 24 1  4   82:21 73

2. Trakų „Trakai“           29 22 2  5   74:27 68

3. Marijampolės „Sūduva"    29 17 4  8   53:25 55

4. Klaipėdos „Atlantas"     29 16 6  7   48:29 54

5. Kauno „Spyris"           30 12 5  13  38:55 41

6. Kauno „Stumbras"         30 9  8  13  43:62 35

7. Utenos „Utenis"          30 7  8  15  28:41 29

8. „Klaipėdos granitas"     29 5  9  15  31:59 24

9. Pakruojo „Kruoja"        30 4  8  18  23:55 20

10. Šiaulių „Šiauliai"      29 3  5  21  27:74 14

Rezultatyviausi čempionato žaidėjai: T. Radzinevičius („Sūduva“) – 21, A. Paniukovas („Atlantas“) – 20, D. Aršakianas („Trakai“) ir A. Rimkevičius („Stumbras“) – po 19 įvarčių.

Šįkart renkant futbolininkus įtakos turėjo ir tuo pat metu vykusios atidėtos 18-ojo turo rungtynės, kuriose žaidė Klaipėdos "Atlantas", Marijampolės "Sūduva", Vilniaus "Žalgiris" bei "Trakai". Į simbolinę rinktinę pateko visų lygos klubų, išskyrus dukart pralaimėjusį "Atlantą", žaidėjų.

Džiugas Bartkus (Marijampolės "Sūduva"). Vartininkas, tapęs neįmanoma misija "Atlanto" puolėjui Maksimui Maksimovui. Rusas veržėsi į baudos aikštelę, mušė ir iš arti, ir iš toli, bet kamuolio kelyje kaskart išdygdavo Dž.Bartkus. Įvarčiais "SMScredit.lt A lygoje" praėjusios savaitės pabaigoje ir šios pirmojoje pusėje nulijo gausiai, o "sausus" vartus išsaugoti pavyko tik "Sūduvos" vartininkui, prisidėjusiam prie marijampoliečių pergalės uostamiestyje 1:0.

Andro Švrljuga (Vilniaus "Žalgiris"). Vilniečiai šįkart nepribloškė įspūdingais rezultatais - jie kankinosi iki rungtynių su čempionato vidutinioku Utenos "Uteniu", kurį įveikė 4:3, pabaigos, o svarbiausiems sezono konkurentams "Trakams" pralaimėjo 1:2. Dešiniojo gynėjo ir dešiniojo saugo pozicijoje spėjęs parungtyniauti A.Švrljuga valė voratinklius iš viršutinių LFF stadiono vartų kampų - smeigė kamuolį po virpsto ir skersinio sandūra per dvikovą su "Uteniu", o įvartis į riterių vartus buvo tikras futbolo šedevras.

Maximiliano Ugge ("Sūduva"). Prie marijampoliečių pergalės prieš "Atlantą" prisidėjo ne tik vartininkas - gynybinius namų darbus visa komanda buvo paruošusi stropiai. O rungtynių didvyriu tapo vidurio gynėjas Maximiliano Ugge. Italas antrojo kėlinio viduryje nubėgo į varžovų baudos aikštelę, sėkmingai kyštelėjęs koją po kampinio nukreipė kamuolį į vartus, o po kelių sekundžių marijampoliečiai sūpavo įsivaizduojamą kūdikį, sveikindami tėvu tapusį komandos draugą Arminą Vaskelą.

Linas Klimavičius ("Trakai"). Gavo priverstinio poilsio dėl nuobaudų per rungtynes su "Atlantu", o per dvikovą su "Žalgiriu" grįžo į įprastą sau vietą aikštėje. Nuo "Atlanto" bangų "Trakai" atsilaikė ir be L.Klimavičiaus bei galvos traumą patyrusio Justino Januševskio. Mūšyje su "Žalgiriu" riteriai irgi kokybiškai griovė, o L.Klimavičius sugebėjo blykstelėti ir kitoje aikštės pusėje - būtent po jo smūgio galva kamuolys pirmą kartą atsidūrė čempionų vartų tinkle.

Aleksandras Byčionokas ("Trakai"). 2:1 laimėtose rungtynėse su "Žalgiriu" J.Januševskis dar nebuvo pasirengęs žaisti 90 minučių, Vaidotas Šilėnas ilsėjosi dėl kortelių, todėl baltarusis atsidūrė sau neįprastoje kairiojo gynėjo pozicijoje. Iš vėžių A.Byčionoko ši permaina neišmušė - jis stabdė viską, ką derėjo stabdyti, retkarčiais bandydamas ir komandos išpuoliuose dalyvauti. Prie pergalės 5:1 prieš "Atlantą" kiek anksčiau legionierius prisidėjo rezultatyviu perdavimu Davidui Aršakianui.

Juro Pejičius ("Klaipėdos granitas"). Uostamiesčio komanda dvikovoje su Kauno "Spyriu" sužaidė du skirtingus kėlinius: pirmajame ieškojo ir nerado savęs, praleido du įvarčius bei neteko raudoną kortelę užsidirbusio Vilio Grigaičio. Antrajame klaipėdiečiai tarsi atgimė, J.Pejičius su Mariumi Papšiu ir Pavle Sušičiumi užsuko svaigią karuselę aikštės viduryje, o operaciją "Išsigelbėjimas" pradėjo galinga serbo bomba - po J.Pejičiaus smūgio kamuolys nuo skersinio įskriejo į vartus. Netrukus "Klaipėdos granitas" išlygino rezultatą ir sužvejojo tašką - 2:2.

Klaudijus Upstas (Kauno "Stumbras"). Išvyka į laikinąją sostinę kairiajame krašte besigynusiems "Šiaulių" futbolininkams netapo ramia ekskursija. Viena pagrindinių priežasčių - greitas ir agresyvus dešinysis "Stumbro" saugas K.Upstas. Pirmajame kėlinyje jis nepailsdamas draskė šiauliečių gynybos užtvaras, antrajame galbūt dėl nuovargio perjungė žemesnę pavarą. Tačiau aktyvūs manevrai krašte kūrė nemažai įtampos ir galimybių parodyti save kauniečių supersnaiperiui Artūrui Rimkevičiui.

Edgaras Mastianica (Utenos "Utenis"). Kažkada Vilniaus "Žalgirio" sirgaliai džiaugėsi šio futbolininko įvarčiais. Šįkart - ne, nors kamuolį į tinklą E.Mastianica siuntė dukart. Buvęs "Žalgirio" žaidėjas baudė žaliai baltus vilkėdamas "Utenio" marškinėlius. Nors uteniškiai namo į Aukštaitiją išvyko tuščiomis, paerzinti čempionus jiems pavyko - "Žalgiris" laimėjo po abipusio įvarčių fejerverko, o įtampos elementas išliko iki pat teisėjo finalinio švilpuko.

Aleksejus Godinas ("Šiauliai"). Šiauliečiai taškų Kaune neiškovojo - dramatiška atomazga tapo A.Rimkevičiaus įvartis jau per teisėjo kompensuotą laiką, atnešęs "Stumbrui" pergalę 3:2. Vis dėlto A.Godinas buvo turbūt ryškiausias vilties spindulys treneriui Deiviui Kančelskiui. Vos trečiose rungtynėse "Šiaulių" marškinėlius vilkėjęs kairysis saugas kartu su Roku Gedminu ir Dovydu Medžiaušiu sukūrė pirmąjį komandos įvartį, o po to pats pabėgo nuo gynėjų ir pasiuntė kamuolį į vartus. Simpatiškų epizodų ukrainietis patiekė ir daugiau.

Rokas Krušnauskas (Kauno "Spyris"). Iš Klaipėdos "Atlanto" į Kauną grįžęs puolėjas "Spyrio" žaidybinėse schemose jaučiasi vis jaukiau. Uostamiestyje devyniolikmetis futbolininkas sužaidė labai produktyvų pirmąjį kėlinį. Pradžioje rezultatyvų R.Krušnausko perdavimą lengvu įvarčiu pavertė Dmitrijus Rekišas, o paskui pats puolėjas monstriškai iššovė į viršutinį vartų kampą iš maždaug 25 metrų. Po pertraukos "Klaipėdos granitas" išsigelbėjo, bet lengva pajūrio komandai nebuvo.

Artūras Rimkevičius (Kauno "Stumbras"). Žaidė taip, kaip yra įpratęs - nuolat ieškojo galimybių ir grasino varžovų vartams. Svarbiausiais epizodais patirtis ir gebėjimas įmušti veikė nepriekaištingai. Pradžioje buvo šaltakraujiška egzekucija po Laimono Jurevičiaus perdavimo, o prieš rungtynių uždangai nusileidžiant veteranas pasiuntė kamuolį į tinklą gana sudėtingu smūgiu vienu lietimu. 18 įvarčių "SMScredit.lt A lygoje" šiemet įmušęs A.Rimkevičius lieka rimtas pretendentas po trejų metų pertraukos iškovoti rezultatyviausio žaidėjo titulą.