KT bylą pradėjo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą ištirti, ar nenustatyta galimybė vardus ir pavardes asmens dokumentuose rašyti su diakritiniais ženklais neprieštarauja Konstitucijai.

Teismas vertino Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo nuostatas, kiek pagal jas neleidžiama ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečių vardus ir pavardes rašyti naudojant „lotyniško pagrindo rašmenis su diakritiniais ženklais, esančius kitose abėcėlėse, suformuotose lotyniškos abėcėlės pagrindu kaip ir lietuviškoji abėcėlė“.

Taip pat teismo prašyta pasisakyti ir dėl Vyriausybės patvirtintų asmenvardžių rašymo taisyklių.

Vilniaus miesto apylinkės teismas į KT kreipėsi nagrinėdamas civilinę bylą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą taip, kad tam tikro ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečio vardas ir pavardė būtų nurodyti naudojant lotyniško pagrindo rašmenį su lietuvių kalbos abėcėlėje nesančiu diakritiniu ženklu.

Seimas tam tikrais atvejais yra įteisinęs Lietuvos piliečių vardų ir pavardžių rašymą lotyniškais rašmenimis be diakritinių ženklų dokumentuose. Konstitucinis Teismas jau yra pasisakęs, kad tokia tvarka neprieštarauja Konstitucijai. Tačiau vardų ir pavardžių rašyba asmens dokumentuose su diakritiniais ženklais nėra įteisinta.

Svarbus asmens dokumentas

Karantino metu buvo palengvinta receptinių vaistų išdavimo tvarka vaistinėse, todėl pacientams pakakdavo padiktuoti savo asmens kodą, pasakoja „Eurovaistinės“ vaistininkė J. Aleknienė. Ji pabrėžia, kad pasibaigus ekstremaliajai situacijai, receptinius vaistus ir vėl galima įsigyti tik pateikus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

„Prasidėjus COVID-19 pandemijai pakakdavo vaistininkui padiktuoti savo asmens kodą. Visgi pasibaigus ekstremaliajai situacijai pagal SAM nustatytą tvarką visuose vaistinių tinkluose prieš įsigyjant receptinį vaistą reikia pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – pasą arba asmens tapatybės kortelę. Būtent dokumento pateikimas vaistininkui padeda užtikrinti, kad nebūtų pasinaudota kito asmens duomenimis, norint įsigyti receptinių vaistų. Ir iš tiesų, vaistininkams yra tekę susidurti su atvejais, kai žmonės, atėję be dokumento ir vien padiktavę asmens kodą, bandydavo gauti receptinius vaistus, kurie iš tikrųjų nėra jiems paskirti“, – pasakojo J. Aleknienė.

Kaukės ir paprasčiausiai peršalus

Atlaisvinus apsauginių kaukių dėvėjimo reikalavimus labai greitai atsisveikinome su įpročiu jas nešioti, pastebi „Eurovaistinės“ vaistininkė. Anot jos, pastaruoju metu vaistinėse neretai tenka sulaukti sergančių pacientų, kurie pamiršo užsidėti šią apsaugos priemonę.

„Karantino metu ne tik įpratome dėvėti apsaugines veido kaukes, bet ir sunegalavę dažnai apsispręsdavome likti namuose. Visgi atlaisvėjus karantino ribojimams labai greitai sugrįžome prie senųjų įpročių – vis rečiau pajutę peršalimo simptomus liekame namuose, o viešose vietose nebedėvime apsauginių kaukių net kai jaučiamės prastai. Visgi, jeigu nesate įsitikinę – jūs peršalote, o gal susirgote gripu arba koronavirusu – saugokite save ir artimuosius bei dėvėkite kaukes atvykdami į vaistinę įsigyti svarbiausių vaistų gydymuisi. Nes visgi būtent kaukės yra viena patikimiausių apsaugų nuo užsikrėtimo virusinėmis ligomis“, – patarė „Eurovaistinės“ vaistininkė J. Aleknienė.

Tokį Loterijų įstatymo pakeitimo projektą įregistravę įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujantys parlamentarai deklaruoja siekį apsaugoti nepilnamečius nuo neigiamo loterijų poveikio.

Projektas numato, kad loterijos organizatorius ir loterijos bilietų platintojai iš perkančio loterijos bilietus asmens privalo reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą tuo atveju, kai yra abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų.

Jeigu toks asmuo nepateiktų jo amžių liudijančio dokumento, loterijos organizatorius ir loterijos bilietų platintojai privalėtų atsisakyti parduoti jam loterijos bilietus.

Loterijos bilietų platinimo vietose privalės būti pakabinti įspėjamieji užrašai apie draudimą dalyvauti loterijose jaunesniems kaip 18 metų asmenims.

Laimėjimai, pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos įsigytus loterijos bilietus, jaunesniems nei 18 metų, bet vyresniems nei 16 metų amžiaus asmenims būtų išmokami iki 2023 m. sausio 31 d.

Įstatymo pataisų  įgyvendinimui Lošimų priežiūros tarnyba turės priimti Įspėjamųjų užrašų turinį, formą, jų pateikimo loterijos bilietų platinimo vietose, interneto svetainėse ir (ar) telefono ryšiu taisykles.

Šiuo metu Loterijų įstatymas nereglamentuoja loterijų žaidėjų amžiaus, nuo kurio galima įsigyti loterijos bilietus. Tačiau įstatyme nustatyta, kad Lietuvoje draudžiama išmokėti laimėjimus asmenims, jaunesniems kaip 16 metų.

„Taigi Lietuvoje  įsigyti loterijos bilietus gali bet kokio amžiaus žaidėjas. Toks reglamentavimas neapsaugo nepilnamečių nuo galimų finansinių praradimų, neigiamo loterijų poveikio bei pratina nepilnamečius prie azarto žaidimų“, – dokumento aiškinamajame rašte sako projekto iniciatoriai.

Jų duomenimis, daugelyje Europos valstybių tokių kaip Airija, Čekija, Vokietija, Latvija, Malta, Norvegija, Olandija, Portugalija, Švedija, Lenkija, Ispanija ir kitose loterijos bilietus galima įsigyti tik asmenims, sulaukusiems 18 metų amžiaus.

Loterijų įstatymo pataisas įregistravo Seimo nariai Mykolas Majauskas, Linas Slušnys, Laima Andrikienė, Matas Maldeikis, Laurynas Kasčiūnas, Andrius Palionis, Linas Jonauskas, Viktoras Fiodorovas, Algirdas Butkevičius, Andrius Kupčinskas,  Vytautas Mitalas, Andrius Vyšniauskas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Simonas Gentvilas ir kiti.

Asmens dokumentų išrašymo centras (ADIC) laikinai atsisako pasų išdavimo skubos tvarka per vieną ir penkias darbo dienas. Pasai bus išduodami per vieną mėnesį.

Esant neatidėliotinam reikalui, išlieka galimybė pasą Vilniaus Migracijos departamento padalinyje užsakyti ypatingos skubos tvarka – tą pačią dieną. Asmens tapatybės kortelės bus išduodamos įprasta tvarka.

„Ieškome sprendimų, kaip užtikrinti pasų gamybą, nes ADIC pajėgumai nėra pritaikyti masinei asmens dokumentų gamybai. Prašome žmonių supratingumo dėl susiklosčiusios situacijos – jeigu turimas pasas galioja dar metus, prašome neskubėti jo keisti. Taip pat ragintume šalies gyventojus rinktis asmens tapatybės kortelę vietoje paso, nes ES piliečiams, skirtingai nei ukrainiečiams, tai taip pat tinkamas kelionei dokumentas, be to, kortelių gamyba yra greitesnė ir pigesnė,“ – pranešime sakė Asmens dokumentų išrašymo centro direktorius Nerijus Rudaitis.

Kaip nurodė departamentas, Rusijai užpuolus Ukrainą, per porą mėnesių Lietuvoje apsigyveno 45 tūkst. nuo karo bėgančių ukrainiečių. Visiems jiems reikia pagaminti laikinuosius asmens dokumentus, daugiau pasų užsako ir šalies gyventojai.

Balandžio mėnesį per savaitę pateikiama apie 13,5 tūkst. prašymų išduoti ar pakeisti pasą.

Kovo mėnuo buvo rekordinis per visą pasų išdavimo laikotarpį – užsakyti daugiau nei 64 tūkst. pasų.

Penktadienį, apie 23.50 val., Panevėžyje, Klaipėdos gatvėje, policijos pareigūnams pareikalavus pateikti asmens dokumentą, 1986 m. gimęs vyras pateikė kitam asmeniui priklausantį Lietuvos Respublikos piliečio asmens pasą.

Panevėžio apskrities policija praneša, kad įtariamasis, kuriam paskelbta paieška, sulaikytas.

„Noriu pabrėžti, kad vidinių sienų kontrolė nėra atšaukta, tai būtina prisiminti, kad asmens dokumentas yra privalomas, nes pasieniečiai gali kiekvienu atveju jus patikrinti“, – BNS penktadienį sakė ministrė.

„Rekomenduočiau ir pasidomėti, kokie ribojimai, instrukcijos yra Latvijoje ir Estijoje“, – pridūrė ji.

Pasak ministrės, informaciją apie karantino taisykles Latvijoje ir Estijoje ketinama pateikti vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje.

„Mes galvojame, kaip informuoti gyventojus ir galbūt ministerijos tinklapyje pateiksime latviškus ir estiškus apribojimus. Būtina pasidomėti, kad nekiltų problemų“, – teigė R. Tamašunienė.

R. Tamašunienė penktadienį aptarė sienų kontrolės klausimus, atlaisvinus judėjimą tarp Baltijos šalių, su Latvijos ir Estijos vidaus reikalų ministrais.

Pasak vidaus reikalų ministrės, jeigu Lietuvos pilietis iš kitų šalių atvyks į Latviją ir Estiją, jis galės pasiekti Lietuvą, tačiau jam reikės izoliuotis.

„Pasieniečiai matys, jeigu jis važiavo iš kitų valstybių, tai tuomet yra privaloma izoliacija“, – sakė R. Tamašunienė.

Nuo gegužės 15 dienos į Lietuvą leidžiama laisvai atvykti Latvijos ir Estijos piliečiams – jiems nereikės pagrįsti savo kelionės tikslo ir jiems nebus taikoma 14 dienų saviizoliacija.

Tokias pačias teises Lietuvos piliečiai įgyja keliaudami į Latviją bei Estiją.

Be kita ko, nuo gegužės 15 dienos Lietuvos piliečiai grįžti iš užsienio ar užsieniečiai atvykti į Lietuvą galės per papildomus du punktus pasienyje su Latvija – Būtingės ir Smėlynės. Šiuo metu per juos galima išvykti į Latviją, tačiau grįžti galima tik per Saločių pasienio punktą.

Vidaus sienų kontrolė bus tęsiama iki gegužės 31 dienos 24 valandos.

Kiekvieną kartą vykstant rinkimams, įstatymo nustatyta tvarka, siekiant nustatyti asmens, norinčio išreikšti savo nuomonę rinkimų metu, tapatybę, prašoma pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. 

Pareigūnai primena, jog labai svarbu, kad asmens turimas pasas ar asmens tapatybės kortelė būtų galiojantys. Gyventojai raginami pasitikrinti dokumentų galiojimo terminą, jei jis pasibaigęs, kuo skubiau dokumentą pasikeisti.

Visus, norinčius įsigyti naujus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, pareigūnai kviečia apsilankyti Kauno apskr. VPK Migracijos skyriaus Pasų poskyriuose.

Juo rasite:

Islandijos pl. 209, Kęstučio g. 42 ir Baltų pr. 143, Kaune. 

Algirdo g. 16, Kaišiadorys.

Klaipėdos g. 4, Jonava.

Mickevičiaus g. 23, Kėdainiai.

Gyventojų priėmimo laikas: pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 8 val. iki 17 val., antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 8 val. iki 18 val. penktadieniais nuo 8 val. iki 15.45 val.

Tokios pataisos priimtos 82 Seimo nariams balsavus „už“, vienam buvus „prieš“ ir trylikai parlamentarų susilaikius. Numatyta, kad pakeitimai įsigalios nuo liepos.

„Vežiotis šūsnį dokumentų yra perteklinis reikalavimas ir pasiųskime labai gerą žinią vairuotojams, kad užteks su savimi turėti asmens tapatybės kortelę arba pasą“, – sakė vienas siūlymo iniciatorių konservatorius Mykolas Majauskas.

Pagal pataisas, vairuotojams pakaktų vežiotis tik asmens tapatybės kortelę ar pasą, o pareigūnai nuotoliniu būdu patikrintų vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registravimo, techninės apžiūros ir draudimo duomenis. Šiuos pakeitimus inicijavo Vidaus reikalų ministerija bei Seimo nariai konservatorius M. Majauskas ir liberalas Vitalijus Gailius.

Ministerija savo teikime pažymėjo, kad pareigūnai visą reikiamą informaciją apie eismo dalyvį gali patikrinti registruose, o tendencijos rodo, kad dokumentai  keliasi į elektroninę erdvę, pvz., nuosekliai daugėja vairuotojų, kurie privalomuoju draudimu draudžiasi ir liudijimus gauna elektroniniu būdu.

Pagal LVAT sprendimą, lietuviškame dokumente vardas bei pavardė turi būti įrašyti ir lietuviškais, ir nelietuviškais rašmenimis bei nesugramatinta forma „Alexia Gorecki-Mickiewicz“.

Anot Europos žmogaus teisių fondo, kurio darbuotojai teisme atstovavo garsaus poeto giminaitei, teismas pripažino privataus gyvenimo apsaugos ir originalios asmenvardžių rašybos reikšmę šioje byloje.

Nagrinėdamas šią bylą LVAT pabrėžė, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą bei Konstitucinio Teismo doktriną, Lietuvos piliečių vardai ir pavardės pase negali būti rašomi tik kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis. Kita vertus, LVAT teigia, kad Konstitucijai neprieštarautų, jeigu to paties paso kitų įrašų skyriuje asmens vardą ir pavardę būtų galima įrašyti nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja.

„Nors tokio teisinio reglamentavimo nėra, tai savaime negali būti pagrindas atsisakyti paso kitų įrašų skyriuje asmens vardą ir pavardę įrašyti nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma“, – teigiama LVAT pranešime.

Priimdamas sprendimą LVAT tvirtina rėmęsis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, „kurioje naudojimasis savo vardu ir pavarde pripažįstama sudėtinė teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalis ir valstybės kišimasis į jį, draudžiant originalią asmens vardo ir pavardės rašybą, gali būti toleruojamas tik tada, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų“.

Į teismą dėl nepilnametės dukters vardo ir pavardės rašymo kreipėsi A.Mickevičiaus proproanūkis Romanas Goreckis-Mickiewiczius (Romanas Goreckis-Mickevičius).

Jo duktė gimė Lietuvoje, atitinkamai nepilnametei buvo išduotas gimimo liudijimas, o vėliau – Lietuvos ir Prancūzijos pasai. Mergaitė turi dvigubą pilietybę. Visose šiuose dokumentuose nepilnametės vardas ir pavardė buvo užrašyti originalia forma, t. y. su raidėmis „x“ ir „w“. 2010 metais išduotas Lietuvos Respublikos pasas baigė galioti. Pateikus prašymą dėl naujo paso išdavimo Migracijos valdyba atsisakė išduoti dokumentą, kuriame būtų nesulietuvintas vardas ir pavardė.

Vilniaus apygardos administracinis teismas pernai spalio 10 dieną nusprendė panaikinti Migracijos valdybos sprendimą ir įpareigojo išduoti naują pasą išlaikant originalią asmenvardžio rašybą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas antradienį šį sprendimą pakeitė, įpareigodamas įrašyti abi asmenvardžio versijas.

Pareiškėją teisme atstovaujančios advokato padėjėjos Evelina Baliko nuomone, toks sprendimas kelia daugiau klausimų nei atsakymų. Anot teisininkės, neaišku, koks įrašas bus asmens tapatybės kortelėje, ar originali vardo ir pavardės versija laikytina oficialia, jei ne, kokiu pagrindu sukuriama lietuviška versija, jei Gyventoju registre įrašyta „w“ ir „x“.

Anot Europos žmogaus teisių fondo pranešimo, dar keliasdešimt panašių bylų laukia teismų sprendimų. Kovo pradžioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skelbs galutinius sprendimus Wardyn ir Pauwels bylose.

Šiuo metu Lietuvos galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis. Klausimą dėl raidžių rašymo originaliai dažnai kelia Lietuvoje gyvenantys lenkai ir Varšuvos politikai.

Praėjusios kadencijos Seime svarstyti du alternatyvūs projektai: vienas leidžia asmens dokumentuose naudoti lotyniškos abėcėlės raides x, w, q, kitas įteisintų originalią pavardžių rašybą papildomame paso puslapyje. Panašų siūlymą leisti nelietuvišką pavardžių rašybą tik papildomame paso puslapyje ir kitoje tapatybės kortelės pusėje Seimui pristatė piliečių iniciatyvinė grupė, surinkusi 50 tūkst. parašų.

Pirmųjų pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.

Naujos kadencijos Seimas šio klausimo dar nesvarstė.