Violončelininkas D. Geringas pelnė apdovanojimą „Už gyvenimo nuopelnus“. Vokalinės muzikos įrašų kategorijoje apdovanojimą pelnė sopranas Asmik Grigorian, o pianistas Lukas Geniušas – už „Alpha Classics“ įrašytą CD „Disonansas. Rachmaninovo romansai“

„Violončelininkas, mokytojas ir jaunųjų talentų orkestro įkūrėjas Davidas Geringas visada atstovavo aukščiausio lygio violončelės grojimo tradicijas, jungdamas Rytų ir Vakarų mokyklas. Pas jį studijavo daugelis geriausių nūdienos violončelininkų, jam skirta daug šiuolaikinių kompozicijų. Aistringas ir išmintingas muzikas – Davidas Geringas yra pavyzdys, ko iš tiesų reikia muzikos pasauliui sunkiais mūsų laikais“, – rašoma laureato pristatyme.

Kaip skelbia vertintojai, Asmik Grigorian ir Lukas Geniušas „formuoja koncentruotus ir niuansuotus brangakmenius iš Rachmaninovo romansų“.

„Abu atlikėjai alsuoja slaviškos muzikos emocijomis. A. Grigorian instrumentinis sopranas intensyviai perteikia vienatvės, skausmo ir ekstazės jausmus, subtiliai pabrėžia teksto prasmes. L. Geniušas randa visas fortepijono faktūrų spalvas ir nuotaikas – nuo lyrinių gamtos peizažų iki psichologinės dramos“, – rašoma apie atlikėjus.

Vertinimo komisiją sudaro įvairių šalių leidinių atstovai iš Turkijos, Belgijos, Vokietijos, Austrijos, Italijos, Šveicarijos, Vengrijos, Liuksemburgo, Lenkijos, Rumunijos ir kitų šalių.

Koncertinis operos atlikimas įvyko lapkričio 18 d. Muza Kawasaki Symphony Hall ir lapkričio 20 d. Suntory Hall Tokijuje dalyvaujant Tokijo simfoniniam orkestrui, diriguojamam jo meno vadovo Jonathan Nott, ir solistams Tanja Ariane Baumgartner, Michael Weinius, Tomas Tomasson, Aigaku Kishinami.

Japonų  muzikos gurmanai, sekantys pasaulio operos naujienas, seniai laukė A. Grigorian pasirodymo Japonijoje. Jos debiutas, pasak pranešimų socialiniuose tinkluose, pranoko visus lūkesčius. Tą bylojo ir keliolika minučių trukusios ovacijos Suntory Hall.

Recenzijose socialiniuose tinkluose A. Grogorian įvardinama kaip „naujoji operos pasaulio herojė, pasirodžiusi lyg kometa“, „ideali Salome“, „bene geriausia Salome vaidmens atlikėja pasaulyje“. „Ji aukšta ir liekna, dailios išvaizdos, tinkančios princesės Salome vaidmeniui, turi grakštų, bet labai stiprų balsą – būtent tokį, kokio kompozitorius tikėjosi iš šį vaidmenį atliekančios dainininkės“; „jos balsas  grakštus ir subtilus, bet sykiu pasižymi intensyviu aštrumu, kuris prasiskverbia pro garsų orkestro tutti“ – tai tik keletas citatų iš susižavėjusių klausytojų atsiliepimų.

Šis „Salome“ atlikimas yra pirmoji Tokijo simfoninio orkestro sumanyto Richardo Strausso operų pristatymų koncertine forma ciklo dalis. Kitų metų pavasarį planuojamas „Elektros“ atlikimas.

Gruodžio 31-ąją šis nepaprastas, kiekvienam operos mylėtojui būtinas išvysti ir išgirsti, koncertas vyks Vilniuje, specialiai jam parengtoje „Avia Solutions Group“ arenoje.

Tai, ką Kaune išvydo žiūrovai, buvo ne tik beprotiškai gražu, kupina įstabiausios muzikos ir dviejų krištolinių sopranų virbracijų, bet ir jauku, šilta, artima, jaudino iki ašarų. Po šio vakaro publika tarsi pažino Asmik iš naujo. Išvydo ne tik „geriausią pasaulio operos solistę“, bet ir paprastą, nepasipūtusį žmogų, kurio jokie titulai nesugeba sugadinti.

O titulų solistėms nuo pat pradžių nepašykštėjo koncerto vedėjas Viktoras Gerulaitis. „Sutikite Lietuvos sopranų karalienę Ireną Milkevičiūtę ir pasaulio sopranų deivę Asmik Grigorian“, – pagrindines vakaro žvaigždes į sceną pakvietė jis.

Reikia pastebėti, kad Asmik Grigorian ir jos mamos koncertui parengta „Žalgirio“ arena publiką pasitiko gerokai pasikeitusi. Kraujo raudonumo draperijomis puošta scena priminė teatrą, o patogus sektorių ir parterio išdėstymas leido kiekvienam žiūrovui itin gerai matyti ir girdėti vaizdą abejose scenoje.

Organizatorių nuotr.

Tikra tiesa – scenos buvo dvi. Pagrindinėje įsikūrė Gintaras Rinkevičius ir jo simfoninis orkestras bei skambėjo garsiausios operų arijos.  Žiūrovai išgirdo ištraukas iš operų: „Bohema“, „Manon Lescaut“, „Madam Buttterfly“, „Rusalka“, „Eugenijus Oneginas“, „Pikų dama“, „Norma“ ir, žinoma, „Traviata“.

Antroje – mažojoje, jaukią svetainę primenančioje, įsitaisė vakaro vedėjas Viktoras Gerulaitis. Pas jį, tarsi į svečius, tarp pasirodymų ateidavo ir Asmik Grigorian, ir Irena Milkevičiūtė, ir net Gintaras Rinkevičius.

Visi keturi išties turėjo daug ką aptarti ir prisiminti. Publika sužinojo, kodėl Irena Milkevičiūtė mėgsta savo vaidmenį „Traviatoje“, o Asmik – atvirkščiai: spyriojosi nenorėjo jo dainuoti. Kodėl sakoma, kad po Violetos vaidmens reikia net šešiasdešimt penkerių valandų atsigauti. Kokį Asmik vaidmenį pirmą kartą gyvai pamatė jos tėtis, garsus operos solistas Gehamas Grigorianas. O ką būdama Japonijoje 1986-aisiais padarė Irena Milkevičiūtė, kad visa Lietuva didžiavosi ne mažiau, nei Kauno „Žalgiriui“ laimėjus prieš Maskvos CSKA? Ir kodėl „Bohemoje“ G. Rinkevičius ir D. Ibelhauptaitė Asmik specialiai davė Miuzetės, o ne Mimi rolę? Koks vaidmuo, kurį specialistai laiko vienu sunkiausiu, taip tinka Asmik, kad ji ir naktį pažadinta galėtų padainuoti? Ir dar daug intriguojančių faktų buvo atskleista šį įsimintiną vakarą.

Daug dėmesio „Traviatose“ buvo skirta ir Asmik tėčiui Gehamui Grigorianui. Žiūrovai dideliuose ekranuose pamatė archyvinius vaizdus su garsiausiomis jo arijomis. Išvydo ir ištrauką iš „Madam Butterfly“, kurioje dainavo abu Asmik tėvai. Jo metu I. Milkevičiūtė jau laukėsi dukters. Taip pat buvo daug archyvinių nuotraukų iš garsiosios šeimos gyvenimo bei Asmik pasirodymų pasaulio scenose.

Vienas įrašas Asmik sugraudino iki ašarų ir žiūrovai turėjo retą progą savo akimis išvysti, kaip meistriškai emocijas sugeba suvaldyti pasaulinio lygio profesionalė. „Nežinau, ar dabar galiu dainuoti“, – drebančiu iš susijaudinimo balsu prisipažino ašaras braukianti Asmik, tačiau po minutės scenoje jos vokalas jau skambėjo tvirtai ir lygiai, lyg neplanuotos emocinės perkrovos nė nebūtų buvę.

Didžiausia dovana ir didžiausias prakeiksmas būti tokių tėvų vaiku.

„Didžiausia dovana ir didžiausias prakeiksmas būti tokių tėvų vaiku“, – publikai prisipažino ji. Dainininkė niekada neslėpė, kokia didelė atsakomybė užgulė jos pečius, kai ji nusprendė eiti savo garsių ir talentingų tėvų pėdomis. Mama I. Milkevičiūtė ilgus metus buvo pagrindinė dukros vokalo mokytoja. Šiandien Irena sako, kad jos vaikas seniai ją praaugo, tačiau Asmik nesutinka ir pabrėžia išskirtinę mamos intuiciją muzikai, kurios ji pati neturi. „Mama viską suvokia kažkokiu šeštu jausmu, o aš – protu“, – sako ji.

Publika ovacijomis pasitiko I. Milkevičiūtės atliekamas arijas, nors ši ir prisipažino, kad iki paskutinės minutės dvejojo, ar dainuoti vienoje scenoje su dukra – gera mintis. „Labai jaudinuosi, kad tik viskas pavyktų“, – prieš pat pasirodymą sakė retai į sceną belipanti, o daugiau pedagogine veikla užsiimanti operos legenda. Jaudinosi be reikalo – net po šitiek metų jos su niekuo nesupainiojamas balsas žavėjo susirinkusius ir įrodė, kad talentu būdamas, tokiu visada išliksi.

Buvo išskirtinis džiaugsmas matyti mamą ir dukrą dainuojančias drauge. Nors jos ir buvo susitikusios teatro scenoje, tačiau toks vakaras abiems buvo pirmasis. Asmik sakė, kad visą gyvenimą vengė šeimyninių koncertų, tačiau šiais metais pajuto, kad tam atėjo laikas. Režisieriaus ir scenarijaus autoriaus Mykolo Vildžiūno dėka, jai pavyko surengti nebanalų ir nenusaldintą, tačiau jautrų ir kupiną meilės mamos ir dukros vakarą.

Buvo nuostabu stebėti ir operos divų bei dirigento Gintaro Rinkevičiaus nematomą, tačiau stiprų ryšį. Jis tarsi kūnu pajusdavo kiekvieną jų natą. Dirigentas yra prisipažinęs, kad jo darbas ir paties orkestro grojimo lygis labai priklauso nuo solisto profesionalumo. „Traviatų“ vakarą orkestras skambėjo idealiai.

Laidoje A. Grigorian prabils apie ne visiems suprantamą savo gyvenimo tempą, priežastį, kodėl neturi savo namų, ką jai reiškia įvairūs apdovanojimai, kokių talentų dar turi bei kodėl kartą yra tekę praleisti naktį vienutėje.

Žiūrovai sužinos ir neįtikėtiną istoriją, kodėl karantino metu net tris mėnesius visa Preila skambėjo nuo įspūdingo A. Grigorian balso.

„Jei 3 mėnesius nedainuosi, vėliau, kad įeitum atgal į formą, tau prireiks 6 mėnesių. Tai yra raumenynas, kurį turi nuolat palaikyti. Net atostogų metu esu linkusi bent 10 minučių per dieną padainuoti tam, kad neišeičiau iš formos. Todėl ir Preiloje po pusvalandį dainuodavau. Eidavau į miškus, nes nenorėdavau gąsdinti nei vaikų, nei kaimynų. Tik neapskaičiavau fakto, kad ir vanduo tą garsą labai stipriai neša… Todėl nors ir norėjau, kad niekas negirdėtų, galiausiai išėjo taip, kad kuo arčiau jūros, tuo daugiau garsas sklinda po visą miestą“, – besišypsodama laidoje pasakos ji.

Geriausia pasaulio soliste tituluota Asmik pasakos, kad nors už visus savo apdovanojimus yra be galo dėkinga bei suvokia, kiek tai reiškia jos komandai, pati sakosi dirbanti ne dėl to. O štai tėvai – didžiausias jos autoritetas.

„Mano tėvai man iš vienos pusės visuomet buvo didžiausi mokytojai ir pasididžiavimas, o iš kitos – ir didžiausia baimė, iš kurios iki šiol negaliu, ir, turbūt, negalėsiu atitrūkti, nes jie buvo labai rimti profesionalai. Manau, kad nė vienas apdovanojimas žemėje man niekada nesuteiks to jausmo, kad aš viską padariau ir esu verta būti jų dukra. Nežinau, ar pasaulyje yra tiek apdovanojimų, kad galėčiau užsitarnauti tokį jausmą“, – atviraus ji, o žiūrovai šiuos žodžius palydės gausiais plojimais.

Ir nors atrodytų, kad nuolatos dėl savo darbo keliauti ir būti tokia sėkminga operos soliste yra jau pakankamai daug laiko užimantis uždavinys, A. Grigorian pasakos, kad nė vienos minutės neleidžia veltui – visuomet kažką susigalvoja. O sportas – viena jos aistrų.

„Visuomet viską keičiu – esu išbandžiusi kovos menus, jogą, šokius. Visuomet norėjau išbandyti ir parkūrą, bet mano vienas treneris yra pasakęs: „Motina, koks dar parkūras?“ (juokiasi). Bet vis tiek sau sakiau, kad tai pabandysiu. Jei scenoje sugebėsiu persiversti per staliuką, man atrodo, kad tai jau bus pasiekimas“, – žiūrovų nuostabai pasakos ji.

Daugiau neįtikėtinų istorijų iš A. Grigorian gyvenimo – jau šiandien, laidoje „Gero vakaro šou“ 19.30 val. per TV3!

„Ar jūs nieko prieš, jei sėsim ant grindų?“ – pasiūlo Asmik, kai jos mamos, taip pat operos dainininkės, garsaus soprano Irenos Milkevičiūtės namuose su gyvenimo būdo laidos „Nuo... Iki...“ komanda susitinka pasikalbėti.  Kambaryje – mamos karjerą scenoje menančios nuotraukos, paveikslai ar apdovanojimai, o tamsiai raudonų rožių puokštė pamerkta Asmik atvažiavimo proga.

Kalbėdama su dukra I. Milkevičiūtė vadina ją ne Asmik, o Astute. Tai įprasta, pasakoja Asmik, mane nuo vaikystės mama ir artimi draugai šaukia Asta. A. Grigorian Vilniuje  pas mamą svečiavosi vos keletą dienų, bet, kaip pati sako, jos įtemptame gyvenime tai labai daug. „Norite pamatyti, kaip aš iš tikrųjų gyvenu, parodysiu, – sako ji. – Tik bijau, kad visas operos žvaigždės įvaizdis sugrius. Labai daug žvaigždžių mėgsta rodyti tą savo gražiąją pusę, o aš linkusi parodyti savo silpnybes, savo netobulumą ir tam reikia drąsos, nėra paprasta.“

A. Grigorian atveria duris į savo kambarį mamos namuose – jis užverstas lagaminais.

Gimusi dviejų operos žvaigždžių I. Milkevičiūtės ir Gehamo Grigoriano šeimoje Asmik sako, kad jai nebuvo lengva todėl, kad abu jos tėvai buvo ir savotiški jos mokytojai: „Tai labai didelis svoris ir, sakyčiau, kad žmonės, kurie renkasi tą pačią profesiją, kaip ir tėvai, turi daug drąsos ir ne tik todėl, kad visada bus lyginami“. Asmik mama I. Milkevičiūtė sako, kad ji mokydama dukrą dainavimo visuomet stengdavosi susitarti ir būti diplomatiška.

„Jei būčiau sakiusi, tu turi tik taip daryti, ji būtinai padarytų priešingai. O dabar jau aš galvoju, kad, pasirodydama su ja scenoje, ko nors nepridirbčiau“, – sako I. Milkevičiūtė, netrukus su dukra pasirodysianti vienoje scenoje. 

Dirbant taip, kaip aš, reiškia susitaikyti su nesaugumo jausmu, o žmonės, kuriems reikia saugumo, niekada negalėtų gyventi tokio gyvenimo. Talentingi žmonės dažnai neturi tų saugiklių dėl to jie šauna taip, kad visi stebisi – ką reikia padaryti, kad tai pavyktų.

A. Grigorian ploja pilnos salės, jos darbų tvarkaraštis užpildytas penkeriems metams į priekį, o režisierius po spektaklio iš dėkingumo prieš ją nesidrovi atsiklaupti ant kelių. Salomėjos vaidmeniu režisierius Romeo Castelluci operoje pasaulį pakerėjusi Asmik prieš du metus buvo paskelbta geriausia pasaulio operos soliste. Lietuvoje ji apdovanota  „Už nuopelnus Lietuvai“ riterio kryžiumi,  Nacionaline kultūros ir meno premija.

„Tie apdovanojimai man yra svarbūs dėl žmonių komandos, kuri dirba su manimi, tų žmonių, kurie yra nematomi, mokytojai, koučeriai, tėvai, vaikai, Lietuva. Aš manau, kad jie mane džiugina todėl, kad aš jais galiu nudžiuginti tuos žmones, kurie prisidėjo prie mano gerovės, – sako Asmik. – O šiaip joks apdovanojimas manęs nei padarė, nei padarys geresne dainininke, svarbiausia darbas ir mano meilė darbui. Apdovanojimai suteikia man laisvę rinktis. Kai manęs klausia, iš kur aš išmokau dirbti ir kodėl atrodo, kad niekuomet nepavargstu, aš tai siečiau ne su mokymusi M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje, o su tuo, kad anksti tapau mama.“

Dabar turėdama jau suaugusį sūnų ir netrukus į mokyklą pradėsiančią eiti dukrą,  Asmik sako, jog norėdama viską suspėti ji planuoja nuo ryto iki vakaro. „Bet nemėgstu žodžio „aukoti“, aš stengiuosi rasti balansą tarp šeimos ir darbo. Dirbant taip, kaip aš, reiškia susitaikyti su nesaugumo jausmu, o žmonės, kuriems reikia saugumo, niekada negalėtų gyventi tokio gyvenimo. Talentingi žmonės dažnai neturi tų saugiklių dėl to jie šauna taip, kad visi stebisi – ką reikia padaryti, kad tai pavyktų. Aš sakau: reikia nebijoti. Bet rizika yra visada didelė. Ir niekada nežinai kada gali ateiti ta diena, kai gali nutikti visko“, – sakė moteris.

Visas interviu su A. Grigorian – šį pirmadienio vakarą, 20 val., LNK gyvenimo būdo laidoje „Nuo... Iki...“.

Itin retas atvejis, kai šios dvi operos primadonos drauge susitinka vienoje scenoje, ir pirmas kartas istorijoje, kai Asmik drauge su mama rengia visą solinį koncertą.

– Asmik, papasakokite, kokie tai bus koncertai? Dainuosite drauge su mama. Kaip ji sureagavo į šią jūsų idėją?

– Solinius koncertus aš labai retai rengiu. Paprastai dainuoju operoje, spektakliuose. Solinis koncertas – retas ir labai išskirtinis dalykas. Parašiau mamai žinutę: nieko neplanuok gruodžio gale, nes mes dainuojam Kaune ir Vilniuje. Jai tai buvo staigmena. Esu atsargi su šeimyniniais koncertais. Niekada nieko panašaus nesu dariusi, tačiau aplankė labai didelis noras bendrą pasirodymą su mama surengti būtent dabar. Nežinau, ar kada vėl turėsime tokią puikią progą… Mano įprasti koncertai būna gan griežti: dainavimas, nusilenkimas, dainavimas. Šį kartą labai norisi sukurti visai kitokio tipo programą. Net ne visai koncertą, o tokį išskirtinį šiltą ir jaukų vakarą, kuriame būtų visko: ir dainavimo, ir pokalbių, ir prisiminimų.

– Ką reiškia pavadinimas „Traviatos“?

– Jį sugalvojo mano kolega ir draugas Mykolas Vildžiūnas, kuris kuria ir koncerto vizualizacijas. Tai – ironiškas ir juokingas pavadinimas. Naujametinių koncertų periodas labai šventinis, o tiek aš, tiek mama esame dramatinio repertuaro atlikėjos, todėl tikėtis operečių ir kankanų nereikėtų. Bet mes abi turime dideles istorijas susijusias su „Traviata“. Violeta buvo antras vaidmuo mano karjeroje. Po jo dalyvavau daugelyje „Traviatos“ pastatymų ir prieš aštuonerius metus nusprendžiau, kad palieku šią operą ramybėje, nes man nelabai pasisekė su ja susitvarkyti. Lyg ir jaučiu „Traviatai“ savotišką baimę, bet viduje vis tiek kirba jausmas, kad reikėtų dar kartą pabandyti.

– Jūsų mama jau ankstyvoje jaunystėje buvo itin talentinga operos solistė, stažavosi „La Scala“ teatre, turėjo kvietimų dirbti ir toliau mokytis Italijoje iš geriausių meistrų, tačiau laikmečio aplinkybės susiklostė taip, kad jai nebuvo lemta sulaukti pasaulinio pripažinimo. Ar esate kada nors pagalvojusi, kad tarsi karmos principu įgyvendinote tai, ką iš jūsų mamos atėmė sovietų valdžia?

Mama turi didelę širdį ir begalinį dosnumą. Jei reikėtų įvardinti, už ką aš pati sau patinku, tai būtent šitą iš mamos paveldėtą ypatybę pasirinkčiau.

– Karma ar ne, bet nuostabu, kad galiu mamai tai padovanoti. Labai skauda, kad visa tai jos gyvenime buvo. Tėtis dar spėjo įšokti į tą laisvo pasaulio traukinį, o dėl mamos tikrai gaila… Profesionaliai man iki jos – daug šviesmečių. Jeigu mama būtų turėjusi tokias galimybes kaip aš, jai lygių nebūtų. Ji labai džiaugiasi, kad pasaulis pasikeitęs ir jos vaikai turi galimybes, kokių pati niekada neturėjo.

– Esate ne kartą sakiusi, kad iki šiol klausiate mamos profesionalių patarimų. Teko stebėti, kaip per repeticijas ji be garso dainuoja drauge su jumis…

– Mama gana dažnai atvažiuoja į mano koncertus. Mums įprasta jaudintis vienai už kitą. Pamenu vaikystėje ir aš sėdėdavau bei kvėpuodavau kartu, kai ji dainuodavo. Mama – labai sveikas mano kritikas. Žinoma, ji stengiasi būti tolerantiška ir iš pradžių bando nepasakyti visos teisybės. Bet man pavyksta „išpurtyti“, kaip yra iš tiesų.

– Kaip mama jus auklėjo, kokias vertybes diegė?

– Mama turi didelę širdį ir begalinį dosnumą. Jei reikėtų įvardinti, už ką aš pati sau patinku, tai būtent šitą iš mamos paveldėtą ypatybę pasirinkčiau. Jautrumas kito skausmui – pati gražiausia mano savybė. Ačiū mamai už ją. Be to, šiandien operos pasaulyje mane vadina stiprios disciplinos dainininke. Už tai irgi turiu dėkoti mamai. Pačiai keista, kad viskas taip išsirutuliojo, nes ilgai priešinausi ir sakiau, kad noriu gyventi laisvą gyvenimą. Bet dabar man pavyksta tą gyvenimą gyventi tik dėl išugdytos didelės disciplinos ir suvokimo, kada galima nuo jos nukrypti, o kada – ne.

– O ką paveldėjote iš tėčio?

– Saulę, gebėjimą džiaugtis. Jis mokėjo vertinti gyvenimą, gyventi pilna koja. Man tai irgi labai svarbu. Aš negalėčiau aukoti šeimos dėl profesijos, lygiai taip pat – profesijos dėl šeimos. Nieko vardan nieko aukoti nenoriu. Man gyvenime reikia visko. Todėl aš plečiu savo galimybes. Nepasotinamas apetitas gyvenimui – savybė gauta iš tėčio. Ir dar ta didelė energija, savęs netausojimas, noras pasiimti viską ir atiduoti viską.

– Kaip prabėgo jūsų karantininiai metai?

Karantino man beveik nebuvo! Išskyrus tą pirmą bangą, kai buvome pilnai uždaryti tris mėnesius.

– Karantino man beveik nebuvo! Išskyrus tą pirmą bangą, kai buvome pilnai uždaryti tris mėnesius. Tų priverstinių atostogų taip reikėjo! Neseniai atvažiavau į Londoną užbaigti darbo, kuris nutrūko per pirmą karantiną. Vos įėjusi į teatrą supratau, kad jei COVID-19 nebūtų pasaulio sustabdžiusi, aš nebūčiau išgyvenusi. Buvau ne tik pervargus, bet ir labai anksti susirgau koronavirusu. Tuomet, kai dar niekas apie tai normaliai nežinojo, nesuprato simptomatikos. Jaučiausi labai prastai ir nesupratau, kas čia mane užklupo. Tačiau tai, kad susirgau, išgelbėjo mane. Privalėjau sustoti, pasiilsėti. Kai atsigavau, per visą pandemijos laikotarpį dalyvavau septyniuose naujuose pastatymuose ir visi vyko su publika! Aišku buvo ir daug nukritusių darbų, pasikeitusių planų. Dėl to tik džiaugiausi, nes turėjau galimybę pirmą kartą su vaikais mėnesį prabūti Afrikoje. Turėjau savaitę vien tik sau – įlipau į Araratą ir pasitikau savo keturiasdešimtmetį.

– Esate sakiusi, kad nuotolinių spektaklių nevaidinsite, nes norite tiesioginio ryšio su publika. Atrodo, kad stipriai jį jaučiate, gal galite apibrėžti, kokia publika susirenka jūsų paklausyti Lietuvoje?

– Tiesioginės transliacijos per karantiną labai gelbėjo atlikėjus ir žiūrovus, kurie buvo pasiilgę operos. Tačiau tai niekada nebus tas pats, kaip žiūrėti gyvai. Jausmas, kurį stengiamės perduoti publikai, per televizorių tik maža dalimi transliuojasi. Emocijų žaismas reikalauja gyvo kontakto. Kitaip stebuklai nevyksta. Lietuvoje aš turiu savo publiką ir ji ne tik ištikima ir mylinti, bet ir gerai mane pažįsta. Nesitiki dalykų, kurių nedarau. Nuostabiai gera žinoti, kad žmonės Lietuvoje manęs laukia.

– Per Naujuosius metus dainuosite Vilniuje. Žinoma, po koncerto būsite pavargusi, bet gal turite planą, kaip metų pabaigą švęsit?

– Konkretaus plano dar neturiu, žinau tik, kad pirmą metų dieną skrisiu atostogų su dukryte. Ir tai bus atostogos, kai nereikės mokytis vaidmenų. Todėl planuoju nesivežti auklės. Norėčiau pasiimti ir sūnų, bet jam prasidės mokslai, o jis – labai atsakingas. O Naujuosius po koncerto pasitiksiu Vilniuje su vaikais ir draugais. Žinau, kad sutiksiu gerai.

Operos superžvaigždės į koncertus kviečia paskutinėmis gruodžio dienomis: 30 d. – Kaune, „Žalgirio“ arenoje, 31 d. – Vilniuje, „Avia Solutions Group“ arenoje.

Pasak šalies vadovo, A. Grigorian perrašė Lietuvos operos istoriją ir sužibo klasikinės muzikos pasauliui pačia ryškiausia žvaigžde.

„Išgirsti Jūsų balsą ir pasinerti į Jūsų kūrybą scenoje – didelė dovana ir privilegija, įkvepianti ir sielą praturtinanti patirtis. Tai kartu ir žinojimas, kad už išskirtinių nuopelnų ir aukščiausių tarptautinių įvertinimų stovi stipri ir nepaprastai talentinga asmenybė, atsiremianti į gilias šeimos, visos kultūros dainavimo tradicijas ir nepaliaujanti ieškoti savų unikalių vokalinio meistriškumo formų“, – rašoma valstybės vadovo sveikinime.

Ugningas talentas ir kantrus darbas vedė Jus įkalnėn kylančiu kūrybiniu keliu.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė irgi nuoširdžiai sveikina operos primadoną, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatę A. Grigorian 40-mečio proga.   

„Ugningas talentas ir kantrus darbas vedė Jus įkalnėn kylančiu kūrybiniu keliu, tad šiandien esate vienas žinomiausių sopranų, geriausia pasaulyje pripažinta operos solistė. Labai didžiuojamės Jūsų pasiekimais ir dėkojame ne tik už įsimintinus vaidmenis, bet už Lietuvos vardo garsinimą. Mieloji Asmik, nuoširdžiai sveikinu Jus 40-ojo gimtadienio proga ir nuoširdžiai linkiu toliau šlovingai kopti į meno olimpus. Tegul Jūsų žvaigždė ryškiai šviečia operos gerbėjams ir Lietuvoje, ir visuose žemynuose“, – sakoma premjerės sveikinime. 

„Koncertą vienam“ tuščioje salėje stebi vienas klausytojas. Sopranas A. Grigorian išskirtinį koncertą skirs tądien gimtadienį švenčiančiai mamai – legendinei operos solistei Irenai Milkevičiūtei.

„Šis koncertas yra didelė ir ypatinga dovana mūsų programos klausytojams. A. Grigorian ir L. Geniušą transliavome iš svarbiausių pasaulio koncertų salių ir festivalių, o dabar jie kartu pasirodys LRT klasikos organizuojame koncerte. Šis išskirtinis vakaras – daugelio sutapimų vakaras. Visų pirma, simboliška, kad A. Grigorian pasirodo savo talento kalvėje, Kongresų rūmų scenoje, kur parengė vienuolika vaidmenų su Vilnius City Opera, dešimtis koncertų su LVSO. Taip pat L. Geniušą sieja ilga ir graži draugystė su šios scenos šeimininkais Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru ir dirigentu Gintaru Rinkevičiumi. Galiausiai vienintelė šio koncerto klausytoja salėje bus I. Milkevičiūtė. Finalinis sutapimas – tądien jos gimtadienis“ – apie išskirtinį koncertą pasakoja LRT klasikos vadovas Julijus Grickevičius.

Rugsėjo 21-ąją Armėnija mini savo Nepriklausomybės dieną. Kaip ir Lietuvai, šįmet ji bus ypatinga: sukanka 30 metų nuo Armėnijos nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo. Pasak Nepaprastojo ir įgaliotojo Armėnijos Respublikos ambasadoriaus Lietuvos Respublikoje Tigrano Mkrtčiano, šios datos minėjimas Lietuvoje ypač prasmingas, nes būtent Lietuva pirmoji pasaulyje pripažino Armėnijos nepriklausomybę, o Armėnija užmezgė pirmuosius diplomatinius santykius su Lietuva.

Kartu šis koncertas skiriamas ir operos solisto G. Grigoriano, 1980–1988 m. dainavusio LNOBT scenoje, atminimui. Koncerte, liudijančiame Armėnijos ir Lietuvos draugystę, matysime dvi garsaus operos solisto atžalas: pasaulinę operos žvaigždę A. Grigorian ir dirigentą Vartaną Grigorianą. Taip pat dainuos svečiai iš Armėnijos: tenoras Ovanesas Aivazianas bei bosas Barsegas Tumanianas. Gros LNOBT simfoninis orkestras (vyr. dirigentas Ričardas Šumila).

„Kai tėvas išėjo, man tarsi įsijungė antras varikliukas, jaučiuosi, lyg jis kartu su manimi dainuotų scenoje“, – yra prisipažinusi daugelio tarptautinių operos apdovanojimų laureatė Asmik Grigorian. Artimiausiuose jos planuose – debiutas Londono karališkajame Covent Garden operos teatre Jenufos vaidmeniu naujame L. Janáčeko operos „Jenufa” pastatyme, kurį režisuos C. Guthas, o diriguos V. Jurowskis. Taip pat solistė atliks pagrindinius vaidmenis V. Bellini „Normoje” (Theater an der Wien, rež. V. Barchatovas) ir A. Dvořáko „Undinėje” (naujas Ch. Loy pastatymas Madrido Teatro Real), o tuomet grįš į Zalcburgą kaip Chrizotemė R. Strausso „Elektroje”, kurią šių metų Zalcburgo festivalyje režisavo K. Warlikowskis.

Tarp daugelio kitų labai laukiamų A. Grigorian debiutų – ne tik pirmieji pasirodymai Vienos Staatsoper ir Bairoito festivalyje (Zenta R. Wagnerio „Skrajojančiame olande”), bet ir P. Čaikovskio „Pikų dama” Berlyno Staatsoper ir Baden Badene, L. Janáčeko „Jenufa” Paryžiaus Opéra Bastille, G. Puccini „Madam Baterflai” Berlyno Deutsche Oper ir debiutas Niujorko Metropolitan Opera. Koncertinių pasirodymų planuose – R. Strausso „Keturios paskutinės dainos” su Prancūzijos radijo filharmonijos orkestru, diriguojamu R. Muti, taip pat L. van Beethoveno 9-oji simfonija ir G. Verdi „Requiem” su Zalcburgo filharmonijos orkestru.

Vartanas Grigorianas gimė 1992 m. Sankt Peterburge. Baigė operos ir simfoninį dirigavimą gimtojo miesto Valstybinėje konservatorijoje (prof. R. Asatriano klasė), stažavosi N. Rimskio-Korsakovo konservatorijoje. Šiuo metu jis – Sankt Peterburgo Marijos teatro dirigentas praktikantas ir Jaunimo simfoninio orkestro pagrindinis kviestinis dirigentas. V. Grigorianas dalyvavo Marijos teatro „Baltųjų naktų žvaigždžių” koncerte, yra nuolat kviečiamas į Jerevane vykstantį A. Arutiuniano festivalį.

Jaunas armėnų solistas Ovanesas Aivazianas, kritikų įvertintas kaip „turintis viską, ko reikia tikram dramatiniam tenorui“, dažnai koncertavo diriguojamas V. Gergijevo, turėjo garbės dirbti su M. Guleghina, A. Netrebko, O. Borodina, J. Semenčuk, Hui He ir kitais žymiais scenos meistrais. Jis dainavo Toronto Pietų Simkou Opera Belcanto, Sankt Peterburgo Marijos teatre ir Marijos koncertų salėje, Totorių valstybinėje operoje (Kazanė), Maskvos konservatorijos Didžiojoje salėje, Novaja Opera, Didžiajame teatre (Maskva), Musikverein (Viena), Viktorijos salėje (Ženeva) ir kt. Šiuo metu O. Aivazianas yra Jerevano valstybinio Aleksandro Spenderiano operos ir baleto teatro solistas, jam suteiktas Armėnijos Respublikos nusipelniusio artisto garbės vardas.

Tituluotas bosas Barsegas Tumanianas, mokęsis Teatro alla Scala studijoje, savo scenos karjerą pradėjo Jerevano valstybinėje operoje. Jis pelnė trečiąją premiją Hertogenboso konkurse (Amsterdamas, 1981), aukso medalį ir J. Donnely’o premiją Voci Verdiane dainininkų konkurse (Busetas, 1983), antrąją premiją P. Čaikovskio konkurse (Maskva, 1986) ir kt. 1989 m. B. Tumanianas dalyvavo iškilmingame koncerte Covent Garden teatre. Šis renginys nulėmė jo kaip solisto, dabar atliekančio pagrindinius vaidmenis svarbiausiuose pasaulio operos teatruose, likimą. B. Tumanianas gerai žinomas ir kaip vokalo pedagogas: jis vedė meistriškumo kursus Marselio (Prancūzija), Toronto ir Monrealio (Kanada), Berlyno ir Veimaro (Vokietija), Kicbiūhelio (Austrija), Šijano (Kinija), Teherano (Iranas), Astanos (Kazachstanas) universitetuose ir konservatorijose. Nuo 2014 m. B. Tumanianas yra Astanos valstybinio operos ir baleto teatro solistas, Kazachstano nacionalinio menų universiteto profesorius. 2006 m. jam buvo suteiktas Armėnijos Respublikos liaudies artisto garbės vardas.

Koncerto programoje skambės gražiausios G. Verdi, G. Puccini, Ch. Gounod, A. Dvořáko, P. Čaikovskio, S. Rachmaninovo, B. Dvariono, taip pat armėnų kompozitorių N. Tigraniano ir T. Tšuhadiano operų arijos.

Toliau šių metų reitinge rikiuojasi Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala, teatro režisierius Oskaras Koršunovas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, operos režisierė Dalia Ibelhauptaitė, filosofas Kęstutis Girnius, kunigas Algirdas Toliatas, politologas Mažvydas Jastramskis.

Apklausą atlikusio žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas atkreipė dėmesį, kad šiemet, kitaip nei ankstesniais metais, aukštose pozicijose yra nemažai dvasininkų.

„Galbūt tam turėjo įtakos koronaviruso pandemija, galbūt kiti niuansai. To anksčiau nebuvo, žmonėms greičiausiai reikėjo kažkokios atramos, autoritetų“, – sako „Reitingų“ redaktorius.

Vadinamajame elito nuomonės tyrime gegužės – birželio mėnesiais apklausti 893 žmonės, įskaitant politikus, žurnalistus, verslininkus ir kultūros atstovus.

Visuomenės apklausoje pirmoji vieta skirta O. Koršunovui, antroji – D. Ibelhauptaitei, trečioji – A. Bumblauskui.

Pernai, pagal elito apklausą, įtakingiausių visuomenininkų trejetuką sudarė A. Bumblauskas, R. Doveika ir L. Kojala.

Lietuvos įtakingiausius žmones portalas delfi.lt renka šeštus metus iš eilės.