„Po Azerbaidžano ginkluotųjų pajėgų apšaudymo Armėnijos pusėje yra aukų“, – sakė Armėnijos gynybos ministerija.

Azerbaidžanas neigia šiuos kaltinimus, išsakytus po to, kai praėjusį mėnesį per žaibišką puolimą Baku perėmė Kalnų Karabacho kontrolę.

Armėnijos gynybos ministerija anksčiau pirmadienį pranešė, kad Azerbaidžano ginkluoti daliniai apšaudė automobilį, vežusį maistą karinių postų personalui netoli šalies rytuose esančio Kuto.

Ugniagesiai pranešė, kad buvo iškviesti netrukus po vidurdienio vietos laiku, kai netoli Patrų esančiame kelyje į sostinę Atėnus, sugriuvo dalis tilto.

Aštuoni sužeistieji buvo išvežti į ligonines, o vienas žmogus per griūtį žuvo, pranešė ugniagesių priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Į įvykio vietą buvo išsiųsti apie 35 ugniagesiai gelbėtojai ir dvylika transporto priemonių, taip pat pasitelkti dronai ir specialūs gelbėjimo automobiliai.

Ugniagesių tarnybos atstovas spaudai Vasilis Vatrakogianis (Vassilis Vathrakogiannis) sakė, kad eismas tiltu buvo uždarytas nuo liepos 20 dienos „dėl žemutinės pervažos rekonstrukcijos griovimo darbų“.

Tilto, jungiančio Pietvakarių Graikijos Peloponeso pusiasalyje esantį Patrų uostą su Atėnais, griūties priežastys iš karto nebuvo aiškios.

Graikijos žemės drebėjimų apsaugos tarnybos vadovas Eftimis Lekas (Efthymis Lekkas) televizijai ERT sakė, kad tiltas turėjo stabilumo problemų, kurios pareigūnams buvo žinomos.

Pasak ERT, restauravimo darbai pradėti 2021 metais ir kainavo daugiau nei šešis milijonus eurų.

Jungtinės Tautos pasmerkė Rusijos karo Ukrainoje civilių gyventojų aukų skaičius, kol konfliktas tęsiasi jau 500 dienų ir jo pabaigos nematyti.

Nuo 2022 metų vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, žuvo daugiau kaip 9 000 civilių gyventojų, įskaitant 500 vaikų, penktadienį pareiškė JT Žmogaus teisių stebėjimo misija Ukrainoje (HRMMU), nors JT atstovai anksčiau teigė, kad tikrasis skaičius greičiausiai yra daug didesnis.

„Šiandien minime dar vieną niūrų etapą kare, dėl kurio ir toliau siaubingai nukenčia Ukrainos civiliai gyventojai“, – pareiškime, mininčiame 500-ąją dieną nuo invazijos pradžios, sakė HRMMU vadovės pavaduotoja Noel Calhoun (Noel Kalhun).

Nors šiais metais aukų skaičius buvo vidutiniškai mažesnis nei 2022-aisiais, gegužę ir birželį jis vėl ėmė didėti, pažymėjo stebėtojai.

Birželio 27 dieną per raketų smūgį Kramatorske, Rytų Ukrainoje, žuvo 13 civilių gyventojų, įskaitant keturis vaikus.

Toli nuo fronto linijos, vakariniame Lvivo mieste, gelbėtojai penktadienį pastatų griuvėsiuose rado dešimtą kūną.

Šiandien minime dar vieną niūrų etapą kare, dėl kurio ir toliau siaubingai nukenčia Ukrainos civiliai gyventojai.

Per ankstyvą ketvirtadienio smūgį, kurį miesto meras Andrijus Sadovas pavadino didžiausiu išpuoliu prieš civilinę infrastruktūrą jo mieste nuo Rusijos invazijos į šalį pradžios, buvo sužeisti mažiausiai 37 žmonės.

Platformoje „Telegram“ jis rašė, kad buvo sugriauta daugiau kaip 50 butų ir apgadintas Lvivo politechnikos universiteto bendrabutis.

UNESCO teigė, kad šis išpuolis taip pat buvo pirmasis, įvykdytas Pasaulio paveldo konvencijos saugomoje teritorijoje ir apgadinęs istorinį pastatą.

Rusija reguliariai bombarduoja Ukrainą iš oro, įskaitant beatodairišką artilerijos ir raketų apšaudymą, kuris lėmė itin daug žūčių. Smūgiai taip pat buvo nukreipti prieš infrastruktūrą ir tiekimo linijas, todėl civiliai gyventojai neteko elektros ir vandens.

Praėjusiais metais Bučos ir Mariupolio miestai tapo Rusijos žiaurių nusikaltimų simboliais, kai pranešimai ir vaizdai apie žudynes juose sukrėtė pasaulį ir sukėlė įtarimų dėl karo nusikaltimų ir net genocido.

Kadaise mieguistame priemiesčio miestelyje Bučoje naujienų agentūros AFP žurnalistai balandį matė vieną gatvę, kurioje vienas po kito gulėjo civiliais drabužiais vilkinčių žmonių lavonai.

Vėliau palydovinės nuotraukos parodė, kad nuo kovo vidurio, kai miestą kontroliavo Rusija, gatvėje gulėjo keli kūnai, o Ukrainos valdžia nurodė, kad besitraukiančios Maskvos pajėgos Bučoje nužudė šimtus žmonių.

Gaisras kilo Kėdainiuose, Sodininkų gatvėje esančiame gyvenamajame name apie 19.49 valandą.

Atvykus ugniagesiams, atvira liepsna degė dujų balionas, esantis penkių metrų atstumu nuo pastato.

Atlikę žvalgybą gyvenamojo namo viduje ugniagesiai išnešė dar vieną dujų balioną.

Degęs dujų balionas buvo atvėsintas ir užsuktas jo čiaupas. Gaisro metu pastate apdegė durys, sienų ir lubų apdaila.

Medikai moterį, apdegusią rankas ir veidą, išsivežė į ligoninę. Vyras, nežymiai apdegęs rankas, gydosi ambulatoriškai.

O ir užuojautų veikiausiai bus ne viena, skirtingai nei specialiosios operacijos vis nebaigiančioje Rusijoje, kur Kremlius regionų vadams nūnai rekomendavo susilaikyti nuo užmuštiesiems kare nekrologų publikavimo.

Tokios rekomendacijos gautos Buriatijos, Tuvos, Vologdos ir dar trijuose regionuose, kur gyvosios jėgos praradimai užsitęsusiame „blickryge“ yra tokie, jog užuojautos užpildytų ne vieną spaudos lanką bet kuriame vietos laikraštyje.

Gyvosios jėgos praradimai užsitęsusiame „blickryge“ yra tokie, jog užuojautos užpildytų ne vieną spaudos lanką bet kuriame vietos laikraštyje.

Rekomendacija, šiuo atveju prilygstanti draudimui, – būtina, kad priešas neskaičiuotų nuostolių. Nėra reikalo jiems žinoti statistikos, kuri gali demoralizuoti ir taip jau demoralizuotą savą kariauną, o ir jos palaikymo komandą užnugaryje.

Glumina tai, kad net sovietmečiu tokių draudimų nebūdavo po kokios nors katastrofos, pareikalavusios aukų. Nors ir tuomet spaudoje vyravo išimtinai gerosios naujienos, nekrologų publikuoti vis dėlto nedrausta.

Bet geriausioje Euroazijos valstybėje laikai pakito. Ten viskas puiku, o štai Ukrainoje jau seniai nėra nei kariuomenės vado, nei vyriausiojo žvalgybininko, abu seniai nudaigoti šauniųjų smogikų.

Tad koks nustebimas apėmė rusų propagandininkus, pamačiusius kažin kada jų pačių palaidoto K. Budanovo komunikatą: „Dabar Ukrainoje kuriamas specialus nemirtingų vadų būrys – V. Zalužnas, aš, S. Bandera, S. Petliura, I. Mazepa. Tai bus rusų košmaras.“

Dėl kompensacijos buvo derėtasi su Vokietijos finansų ministerija. Į ją įeina 822,4 mln. eurų, skirtų silpnų ir pažeidžiamų asmenų, išgyvenusių Holokaustą, priežiūrai namuose ir palaikomosioms paslaugoms teikti.

Be to, Niujorke įsikūrusios Žydų materialinių pretenzijų Vokietijai konferencijos, dar vadinamos Pretenzijų konferencija, duomenimis, 162 mln. eurų padidintos simbolinės išmokos pagal Sunkmečio fondo programą, o tai turėjo įtakos daugiau kaip 128 tūkst. Holokaustą išgyvenusių asmenų visame pasaulyje.

„Kasmet šios derybos tampa vis svarbesnės, senstant paskutinei Holokaustą išgyvenusių žmonių kartai ir didėjant jų poreikiams“, – sakė Pretenzijų konferencijos vykdomasis viceprezidentas Gregas Schneideris.

„Galimybė užtikrinti tiesiogines išmokas išgyvenusiems asmenims ir išplėsti socialinės rūpybos paslaugas, yra labai svarbi siekiant užtikrinti, kad kiekvienu Holokaustą išgyvenusiu asmeniu būtų rūpinamasi tiek laiko, kiek reikia, atsižvelgiant į kiekvieno individualius poreikius“, – pridūrė G. Schneideris.

Išgyvenusieji, kuriems mokamos šios išmokos, daugiausia yra Rusijos žydai.

 

Papildoma išmoka iš Sunkmečio fondo iš pradžių buvo nustatyta kaip vienkartinė išmoka, dėl kurios derėtasi COVID-19 karantino metu, bet galiausiai buvo nustatytos trys papildomos išmokos reikalavimus atitinkantiems Holokaustą išgyvenusiems asmenims. Šiais metais Vokietija vėl sutiko pratęsti 2023 m. gruodį turėjusias baigtis išmokas už patirtus sunkumus iki 2027 m.

Nustatyta, kad vienam asmeniui 2024 m. teks maždaug 1 267 eurų, 2025 m. – 1 318 eurų, 2026-aisiais – 1 369 eurų, o 2027-aisiais – 1 419 eurų.

Išgyvenusieji, kuriems mokamos šios išmokos, daugiausia yra Rusijos žydai, kurie nebuvo patekę į stovyklas ar getus ir neturi teisės į pensijų programas, teigė Pretenzijų konferencija.

Būdami vaikai jie pabėgo nuo vadinamųjų Einsatzgruppen sukarintų grupių – nacių mobiliųjų žudymo dalinių, kuriems buvo pavesta išžudyti ištisas žydų bendruomenes. Šie būriai, kurie daugiausia šaudė šimtus ir tūkstančius žydų vienu metu ir užkasdavo juos masinėse duobėse, nužudė daugiau kaip milijoną žydų.

„Tiems, kuriems pavyko pabėgti ir išlikti gyviems – jie yra vieni skurdžiausių išgyvenusių bendruomenės narių, – prarasto laiko, šeimos, turto ir gyvybės neįmanoma kompensuoti“, – sakė grupė.

„Pratęsdama išmokas nukentėjusiems asmenims, Vokietijos vyriausybė pripažįsta, kad šios kančios vis dar labai skaudžiai jaučiamos tiek emociškai, tiek finansiškai, – teigiama grupės pareiškime. – Nors ir simbolinės, šios išmokos suteikia finansinę pagalbą daugeliui senstančių žydų, išgyvenusių Holokaustą.“

Kadangi Antrasis pasaulinis karas baigėsi jau beveik prieš aštuonis dešimtmečius, visi gyvi Holokaustą išgyvenę žmonės yra senyvo amžiaus ir daugelis jų kenčia nuo daugybės sveikatos sutrikimų, išsivysčiusių dėl nepakankamos mitybos jaunystėje.

Tai įvyko toje vietoje, kur krepšinio sirgaliai šventė savo miesto klubo „Nuggets“ iškovotą trofėjų stipriausioje pasaulyje krepšinio lygoje NBA.

Denverio policijos departamento pranešime nurodoma, kad šūviai buvo paleisti apie 30 minučių po vidurnakčio vietos (9 val. 30 min. Lietuvos) laiku – praėjus maždaug trims su puse valandos po rungtynių pabaigos. Priduriama, kad trijų sužeistųjų būklė buvo kritinė.

Tuo metu įtariamasis kartu su dar šešiais žmonėmis patyrė, kaip manoma, pavojaus gyvybei nekeliančius sužeidimus.

Incidentas įvyko maždaug už kilometro nuo arenos „Ball“, kur Denverio „Nuggets“ pirmadienio vakarą lemiamose serijos iki 4 pergalių rungtynėse nugalėjo Majamio „Heat“.

„Dėl ko kilo šis konfliktas, kurio metu buvo paleisti šūviai, šiuo metu vis dar tiriama, – sakė policijos atstovas Dougas Schepmanas (Dagas Šepmanas). – Tai įvyko toje teritorijoje, kur naktį buvo didžiausias švenčiančių žmonių susibūrimas.“

Teritorija buvo aptverta, o įvykio vietoje buvo matyti daiktinių įrodymų žymekliai.

Policijos atstovas teigė, kad minimoje teritorijoje buvo susirinkusi nedidelė minia, tačiau, pasak jo, šaudymo metu ji jau buvo gerokai praretėjusi. Jis pridūrė, kad šaudyta buvo toje vietoje, kur po rungtynių iš barų galėjo išeiti daug žmonių.

Policija apklausė liudininkus, o D. Schepmanas vykstantį tyrimą apibūdino kaip plataus masto.

Naujausios aukos yra 58 metų indė, prieš ekspediciją sakiusi, kad turi širdies stimuliatorių, ir nepaliečių komandos, ant aukščiausio pasaulio kalno renkančios šiukšles, narys.

Suzanne Leopoldina Jesus (Siuzan Leopoldina Chesus) mirė ligoninėje Nepalo Luklos mieste, dėl ligos oru evakuota iš Everesto bazinės stovyklos.

„Trečiadienį sraigtasparniu atgabenome indų alpinistę į Luklą iš bazinės stovyklos, nes ji sirgo ir negalėjo kopti“, – naujienų agentūrai AFP sakė „Glacier Himalaya Treks and Expedition“ vykdomasis direktorius Da Dendi Sherpa (Da Dendis Šerpa).

S. L. Jesus lėšas savo kopimui rinko su šūkiu „Ekspedicija į Everestą ir atgal su širdies stimuliatoriumi, būnant 58 metų amžiaus“.

Ši pradinės mokyklos mokytoja siekė tapti pirmuoju širdies stimuliatorių turinčiu žmogumi iš Azijos ir vyriausiu indu, įkopusiu į Everestą, rašė Nepalo laikraštis „The Himalayan Times“.

„Bandėme nusiųsti ją į Katmandu. Tačiau dėl prastų oro sąlygų sraigtasparnis negalėjo skristi į Katmandu. Ji buvo paguldyta į vietos ligoninę Lukloje, kur šį rytą mirė“, – sakė D. D. Sherpa.

Minėtas nepalietis žuvo antradienį, leisdamasis nuo Everesto. Jis dalyvavo kasmet Nepalo kariuomenės rengiamoje kalno švarinimo kampanijoje.

„Vyksta darbas dėl palaikų pargabenimo“, – AFP sakė Pasangas Sherpa (Pasangas Šerpa) iš ekspedicijų kompanijos „Peak Promotion“.

Nepalas šiam sezonui, truksiančiam iki birželio pradžios, išdavė 478 leidimus užsieniečiams kopti į Everestą. Kadangi daugumai jų reikia gido, bendrai pasiekti kalno viršūnę bandys daugiau kaip 900 žmonių.

Trečiadienį ant Everesto, trečioje stovykloje, pakeliui į viršūnę žuvo Moldovos alpinistas, pranešė Nepalo pareigūnai.

Praėjusį mėnesį žuvo trys aprūpinimo misiją vykdę nepaliečių alpinistai, bandę kirsti klastingą Kumbu ledyną. Pareigūnai nutraukė gelbėjimo operaciją, nusprendę, kad jų palaikų neįmanoma ištraukti iš gilaus plyšio.

Šio mėnesio pradžioje ant kalno taip pat žuvo 69 metų amerikiečių alpinistas, vykdęs rotacinę aklimatizacijos programą Antrojoje stovykloje maždaug 6,4 tūkst. m aukštyje.

Vidutiniškai kiekvieną pavasarį ant Everesto žūsta po penkis alpinistus. Tačiau 2019 metais žuvo 11 žmonių; dėl keturių iš šių mirties atvejų buvo kaltinamas per didelis ant kalno buvusių žmonių skaičius.

Charkivo srities administracijos vadovas Olehas Synjehubovas platformoje „Telegram“ parašė, kad rusai apšaudė Dvoričną, esančią Kupjansko rajone.

Pasak jo, žuvo vyras ir moteris, jiems abiem buvo po 65 metus. Dar vienas vyras dėl patirtų sužalojimų buvo hospitalizuotas.