Kasmet atliekamas visuomenės nuomonės tyrimas atskleidė, kad tinkamas automobilio paruošimas žiemai tampa bene nepakeliama finansine našta daugybei lietuvių. Apklausa rodo, kad tam, jog automobilis būtų tinkamas naudoti, dažnai prireikia net skolintis pinigų.

Ruošdami automobilį žiemai, vairuotojai dažniausiai atkreipia dėmesį į tokias detales, kaip akumuliatoriaus, kaitinimo žvakių, valytuvų, padangų ar automobilio skysčių keitimas. Nors šios procedūros kartojamos beveik kasmet, tyrimo duomenys rodo, kad tam finansiškai yra nepasiruošę daugiau nei trečdalis tautiečių. Apklausoje išskiriama, kad ketvirtadalis respondentų ketina vykti į servisą ir atlikti automobilio techninę apžiūrą, penktadalis vairuotojų prieš žiemą planuoja keisti akumuliatorių, o septintadalis – kaitinimo žvakes. Visa tai vidutiniškai vienam gyventojui atsieina apie 190 eurų: vyrai automobiliui paruošti žiemai vidutiniškai ketina skirti apie 210 eurų, o moterys – apie 160 eurų. Nors net 36 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų, patenkančių į 30–49 metų amžiaus grupę, atskleidė, kad didžiausią galvos skausmą jiems kelia išlaidos automobiliui.

Artėjant žiemos sezonui žmonės nori būti finansiškai stabilesni, todėl vieni pinigus taupo, o kiti – skolinasi. 30–49 metų amžiaus respondentų grupė tokias išlaidas dažniausiai padengia iš atlyginimo (37 proc.), o turimas santaupas leidžia 34 proc. tautiečių. Kas penktas apklaustasis nurodė, kad, ištikus finansų krizei, jiems padeda artimieji.

Vis dėlto net 18 proc. respondentų tenka skolintis pinigų iš pažįstamų ar vartojimo kredito įmonių. Šeši iš dešimties respondentų patikino, kad netikėtoms išlaidoms padengti skolinasi iš giminių ar artimųjų, o ketvirtadalis – iš draugų ar pažįstamų. Apklausos duomenimis, skolinimusi naudojasi net 33 proc. 18–29 metų jaunimo, bedarbiai ir namų šeimininkės (43 proc.).

Tikėtina, kad jūsų akumuliatorius nepakankamai įkrautas

Ko gero, visi žinome, kad akumuliatoriaus baterija įsikrauna per ilgesnes keliones. Automobilis negali pakankamai įkrauti akumuliatoriaus baterijos važinėjant mieste – tai reiškia, kad akumuliatorius ir jo įkrovimo sistema visuomet perkrauta. Akumuliatoriaus įkrovimui reikėtų kelionės, kuri truktų bent 3-4 valandas. Tačiau į tokias keliones važiuojame retai.

Taigi akumuliatoriui reikia papildomo įkrovimo. Įgudusi ausis gali atpažinti išsikraunantį akumuliatorių, bet daugelis iš mūsų neturi tokio įgūdžio. Akumuliatoriaus įkrovimas praktiškai neįmanomas daugiabutyje, o, turintys nuosavą namą, turėtų įsigyti specialią įrangą. Jei, nusipirkus naują automobilį, jį naudosite trejus metus ir tada pakeisite, nepakankamai įkrautas akumuliatorius netaps problema. Tačiau pastovus įkrovimas svarbus, jei važiuojate naudotu automobiliu. Daugiausiai važinėjant mieste ir norint išsaugoti akumuliatoriaus baterijos galios savybes bei pakankamai ilgą tarnavimo laiką, turėtumėte įkrauti jį kas porą mėnesių.

Žiemos sezoną pradėdami neįkrautu akumuliatoriumi ir perkrauta įkrovimo sistema rizikuojate – vieną dieną galite tiesiog neužvesti savo automobilio, rasti „numirusį“ akumuliatorių ir nusidėvėjusią įkrovimo sistemą (generatorių ir diržus).

Užvedimo laidai nėra protingas pasirinkimas

Panaudoti užvedimo laidus atrodo lengviausias sprendimas tuo atveju, kai jūsų akumuliatorius „miršta“ ir automobilis neužsiveda. Tačiau turėtumėte gerbti savo kaimynų sprendimą atsisakyti tokio užvedimo būdo. Kodėl? Prisiminkite fizikos pamokas mokykloje ir susisiekiančių indų principą. Kai prijungsite tuščią indą prie indo su vandeniu, jų skysčio lygis susilygins. Su užvedimo laidais viename automobilyje vyksta nevaldomas išsikrovimas, o kitame – nevaldomas įkrovimas. Atsižvelgiant į šiuolaikinių automobilių modernias elektronikos sistemas, abiejų automobilių savininkai prisiima nereikalingas rizikas. Ateityje jos gali brangiai kainuoti. Jei patiriate problemų, būtų pigiau apsilankyti servise ir ten pakrauti akumuliatorių, paskambinti techninei pagalbai arba tiesiog tą dieną pasinaudoti viešuoju transportu. Užvedimas su laidais patartinas tik kritinėje situacijoje, pvz., jei rizikuojate laukdami pagalbos stipriai sušalti.

Netgi žibintai gali veikti netinkamai

Pagal kelių eismo taisykles, prieš važiuojant būtina įsitikinti, kad automobilio žibintai veiktų tinkamai. Artimųjų ir tolimųjų šviesų bei rūko žibintai yra reguliuojami, o jų šviesos srauto aukštis, bėgant laikui, gali pasikeisti. Jei žibintai švies per arti, jūsų matomumo laukas sumažės. Jei spindulys keliaus per toli, rizikuojate apakinti kitus vairuotojus ir matyti prasčiau, nes apšviečiamas plotas padidėja. Per didelis šviesos srauto aukštis per techninę apžiūrą laikomas esminiu trūkumu, dėl to gali prireikti pakartoti techninę apžiūrą.

Pastebėję, jog jūsų automobilio žibintai veikia netinkamai, kiti vairuotojai paprastai signalizuoja šviesomis. Atkreipkite į tai dėmesį – tai svarbu, nes galite apakinti kitus eismo dalyvius ir sukelti avarinę situaciją.

Jeigu neturite problemų su aritmetika, galite, panaudoję matuoklę ir nurodytą šviesos kampą (jis pažymėtas ant žibintų), išmatuoti artimųjų šviesų kampą ant sienos. Tačiau geriau leiskite už jus tai padaryti specialistui.

Neveikia lemputė? Keisti pačiam – ne itin gera idėja

Pastebėję, jog žibinto lemputė perdegė, pakeiskite ją į atitinkančią gamintojo specifikacijas (nurodyta instrukcijoje). Tas pats galioja ir kalbant apie lemputes, skirtas valstybinio numerio ženklo apšvietimui.

Jei nutarsite šį, iš pažiūros paprastą darbą atlikti patys, gali prireikti visos dienos. Gali netgi prireikti antros dienos susitvarkyti su pasekmėmis, jeigu kas nors nepavyks. Yra daug vairuotojų, kurie, keisdami lemputę, ją „paskandino“ žibinto viduje ar rėmo ertmėje, ką nors sugadino, bandydami lemputę ištraukti, arba pamiršo dėvėti pirštines ir susižeidė.

Jei galite važiuoti 90 km/val. – rūko žibintų nereikia

Rūko žibintai efektyvūs važiuojant iki 40 km/val. greičiu tuomet, kai matomumas ypač blogas dėl rūko ar kitų oro sąlygų, kurios gali iškraipyti artimųjų šviesų srautą. Naudoti rūko žibintus važiuojant 90 km/val. greičiu taip pat nemandagu, kaip rašyti piktus anoniminius komentarus internete.

Veikiantys atšvaitai mašinoms taip pat svarbūs kaip ir žmonėms

Automobilių kontekste atšvaitai dažniausiai aptarinėjami kalbant apie pėsčiųjų matomumą tiems, kurie vairuoja. Tačiau per tuos kelis mėnesius tamsos mūsų krašto žiemos sąlygomis, automobilių atšvaitai, kurie dažniausiai būna buferio ir galiniuose žibintuose, turi būti išvalyti ir matomi.

Palengvinkite sau gyvenimą – saugokite išorinius mašinos paviršius (taip pat ir apačią)

Žiema reiškia daugiau purvo gatvėse ir dažnesnį automobilio plovimą. Žiemos sezono metu vertėtų pagalvoti apie vaškavimą, o jei automobilis naujas – apie keramikinį sluoksnį. Jis ne tik saugo nuo nešvarumų, bet ir gali apsaugoti nuo įbrėžimų, kurie pasitaiko stovėjimo aikštelėse, atidarant dureles ar, pvz., įbrėžimus nuo pirkinių vežimėlių.

Norint automobilį padengti keramikiniu sluoksniu, reikia labai kruopščiai išvalyti jo paviršių. Jei kalbame apie senesnius automobilius, ši paslauga gali tapti dar brangesne nei pats produktas. Automobilių vaškas skirtas užpildyti mikroskopinius įbrėžimus ir saugoti išorinį dažų ar lako sluoksnį. Papildomai taip pat atstatomas originalus dažų sluoksnio gylis ir blizgesys. Tačiau vaškas yra minkštas ir gali pritraukti ore esančias daleles. Kadangi sluoksnis minkštas, būtų gerai vaškuoti automobilį pasikeitus kiekvienam sezonui.

Baltijos šalių sąlygomis, kai automobiliui be sudėtingų oro sąlygų reikia „iškęsti“ ir ant kelių purškiamus chemikalus, automobilių dugną taip pat reikėtų apsaugoti nuo korozijos. Tačiau tuo pasirūpina mažiau nei 1 proc. automobilių savininkų.

Priekinio stiklo valytuvai – svarbūs pagalbininkai

Priekinio stiklo valytuvus reikėtų keisti kas 10 tūkst. kilometrų. Valytuvų valymo savybės šiek tiek prastėja – tai ypač pastebima valytuvų tarnavimo laikui artėjant į pabaigą, kai ant stiklo liekančios juostelės, bėgant laikui, vis storėja.

Apgalvokite kelis žingsnius į priekį prieš valydami langus

Žiemos rytais daugiabučių stovėjimo aikštelėse galite išgirsti daug gramdymo garsų – tai vairuotojų „kova“ su po naktinių kritulių susidariusiu ledo sluoksniu ant priekinio stiklo. Apdairus automobilio savininkas ledo grandiklį naudoja minimaliai, nes grandymas gadina priekinį stiklą ir sumažina matomumą. Taigi geriau palaukti, kol kondicionavimo sistema ištirpins ledą ir tada nuvalyti jį šepečiu. Procesą gali pagreitinti ledą šalinantis tirpalas (tačiau laikykite jį patalpose, o ne automobilyje!). Valytuvus galite sugadinti, jei naudosite juos ledo ar įšalusio sniego nukrapštymui.

Taip pat svarbu pakankamai šildyti ir vėdinti automobilių vidų – taip išvengsite aprasojusių langų. Miestuose per daug dažnai galima pamatyti pavojingus „tankų vairuotojus“, kurie kelią mato tik per siaurus, dar tirpstančio ledo sluoksnio ar aprasojusio lango plyšius.

Pučiantis kondicionavimas nebūtinai efektyvus

Svarbu patikrinti, ar veikia jūsų kondicionavimo sistema, ir ar salono oro filtras yra švarus. Tai padeda išlaikyti švarų orą automobilio viduje ir panaikinti drėgmę, kurią skleidžia avalynė ir drabužiai.

Šildytuvas – efektyvus pagalbininkas, prie kurio priprantama

Dažniausiai tie, kurie išbando šildytuvus, vėliau nuolatos juos naudoja. Prekyboje galite rasti šildytuvus, kurie naudoja degalus (bei bateriją), o taip pat ir elektrinius įrenginius, kurie naudoja 240 V maitinimą. Pirmoji įrenginių rūšis duoda papildomą krūvį akumuliatoriui, o antroji rūšis reikalauja maitinimo jungties, tačiau abi gali palengvinti jūsų gyvenimą.

Šildytuvą variklio užvedimui turėtumėte naudoti tuomet, kai temperatūra pradeda kristi žemiau 10 laipsnių. Tai paprastai reiškia laikotarpį nuo rugsėjo ar spalio iki balandžio. Be kita ko, juk malonu sėdėti šiltame automobilyje. Maitinimo šaltinį naudojantys šildytuvai taip pat gali pakrauti 12 V akumuliatorių.

Pagalvokite dėl stogo naudojimo daiktų vežimui

Net jei turite automobilio stogo bagažinės laikiklius, tai nereiškia, kad jie ten turi būti amžinai. Jei vežiojote dviračius pirmyn ir atgal visą vasarą, nepamirškite rudenį patikrinti, ar laikikliai pakankamai gerai priveržti bei prispausti.

Jei žinote, kad stogo bagažinės kurį laiką neprireiks, žiemos laikotarpiui geriau nuimti tiek ją, tiek laikiklius. Kai kurioms požeminėms stovėjimo aikštelėms ar mašinų plovykloms automobilis gali būti per aukštas, o papildomas vėjo pasipriešinimas, ypač važiuojant greitkeliais, padidina degalų sąnaudas.

Pamirškite guminius kilimėlius. Medžiaginiai – tinkamiausias pasirinkimas

Guminių kilimėlių nereikia, jei važinėjate paprastomis sąlygomis. Juos rinkitės tik važiuojant į bekeles. Medžiaginis kilimėlis gali sugerti nuo jūsų kojų nukritusį sniegą ir viską išdžiovinti. Ant guminio kilimėlio susidarys bala, vėliau ji suledės, o ištirpusi išpurvins jūsų batus bei kelnes.

Naktinis šerkšnas gali nustebinti – nepamirškite pakeisti ploviklio skysčio

Ploviklio skystį pakeisti automobilyje būtų buvę gerai jau rugsėjo mėnesį, nes jau tada naktys pasidaro žvarbios. Tad jeigu to dar nepadarėte – pats laikas tuo pasirūpinti. Vasariniai skysčiai šaltuoju metų laiku apskritai nebeturėtų būti naudojami.

Durelių tarpines geriausiai atlaisvina vanduo ir muilas

Įšalusios durelių tarpinės – gana įprastas dalykas. Veiksmingiausia priemonė to išvengti – vanduo ir muilas. Laikui bėgant, tarpuose prisirenka purvo ir drėgmės. Dėl to šaltą dieną durelės kartais gali neatsidaryti. Įvairių tepalų naudojimas tik padidina taršą, nes jie paprastai pritraukia smulkias nešvarumų daleles. Jei, valant dureles pamatysite, kad tarpinė įtrūkusi ar jos nebėra, neapgaudinėkite savęs ir tarpinę pakeiskite.

Akinius nuo saulės laikykite automobilyje visus metus

Akiniai nuo saulės – įprastas dalykas vasarą, kai saulė šviečia labai ryškiai. Tačiau dar svarbesni saulės akiniai yra žiemą, kai saulė nepakyla taip aukštai, kaip vasarą, nes tokiu atveju ji ilgesnį laiką pasilieka nepatogiame vairuotojui aukštyje. Jei jūsų priekinis stiklas dar ir įbrėžtas ar nešvarus – kombinacija tikrai prasta. Dėl tos pačios priežasties nelaikykite popierių ar šiukšlių užkišę už skydelių nuo saulės. Jų prireiks.

Dar vienas dalykas – tepalą užraktui laikykite savo patalpose. Jei automobilį rakinate raktu ir vieną rytą užraktas bus užšalęs, viduje už stiklo gulintis užrakto tepalas bus ne itin naudingas.

Svarbiausia – padangos ir matomumas

Automobilių pardavimo platformoje „Autoplius“ ankstesnių metų rudenį atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei du trečdaliai – 71 proc. – vairuotojų prieš žiemą pasirūpina tik automobilio padangomis ir langų apiplovimo skysčiu. Kiek mažiau, 62 proc. automobilių vairuotojų, patikrina akumuliatoriaus būklę, o maždaug pusė pasirūpina, kad bagažinėje būtų tempimo virvė.

Platformos komunikacijos vadovas Matas Buzelis pabrėžia, kad žieminės padangos yra viena svarbiausių automobilio dalių šaltuoju sezonu, tačiau toli gražu ne vienintelė, į kurią privalu atkreipti dėmesį.

„Vertėtų patikrinti turimo akumuliatoriaus būklę dar prieš prasidedant šaltajam sezonui ir nelaukti to momento, kai stovint šalia neužsivedančio automobilio šaltyje teks drebančiomis rankomis kviesti taksi, o grįžus po darbo tamsoje su šviestuvu keisti akumuliatorių. Šios detalės būkle abejojantiems vairuotojams reikėtų įsigyti bent užvedimo laidus“, – teigia transporto ekspertas.

Vairuotojai automobilių dugną kartais padengia antikorozinėmis dangomis – žiemą Lietuvos keliuose išberiama daugybė druskos, kuri nėra geriausia metalinių kėbulo detalių draugė ir skatina koroziją. Dėl šios priežasties šaltuoju metų laiku reikėtų dažniau plauti automobilį, ypač jo dugną.

Žmonės neretai pamiršta svarbias smulkmenas, pavyzdžiui, pakeisti langų apiplovimo skystį, įsidėti grandiklį ar šluotelę.

„Žmonės neretai pamiršta svarbias smulkmenas, pavyzdžiui, pakeisti langų apiplovimo skystį, įsidėti grandiklį ar šluotelę. Praktikoje ledo gramdymui naudojamos ir nuolaidų kortelės, ir kompaktiniai diskai, tačiau taip galima įbrėžti stiklą. Šluotelė sniegui valyti bei geras ledo grandiklis užtikrins, kad į kelią išriedėsite švariais stiklais ir sveikais langais“, – sako M. Buzelis.

Jis taip pat pataria prieš keliones rečiau naudojamais keliais, pavyzdžiui, rajoniniais žvyrkeliais, pasirūpinti, kad bagažinėje būtų įrankis sniegui kasti, tempimo lynas bei kilpos: „Žmonės kartais pameta įsukamas tempimo kilpas, tad prieš žiemą reikia patikrinti, ar jos yra vietoje. Tai pat patariama į tokias keliones leistis pilnu degalų baku, kad užklimpus ir laukiant pagalbos būtų galima šildytis užkurto automobilio salone.“

Numatyti lėšų su atsarga

55 proc. atliktos apklausos respondentų teigė, kad visada perka naujas žiemines padangas ir jas keičia kas 2–3 sezonus. Tai vairuotojo išlaidų krepšelyje sudaro didžiausią sumą, tačiau prieš žiemą verta atkreipti dėmesį ir į kitus dalykus, kurių pats vairuotojas pamatyti, įvertinti ar pakeisti ne visada gali – stabdžių sistemą, važiuoklės detales ar aušinimo skystį.

„Kaip matome iš turimos statistikos, paskolos automobilio remontui sudaro 10 proc. visų vartojimo paskolų. Jas stipriau lenkia tik tokios priežastys, kaip būsto remontas (30 proc.) ar automobilio pirkimas (18 proc.). Todėl prieš šaltąjį sezoną rekomenduočiau nuodugniai patikrinti automobilį servise – įprastai tai kainuoja keliasdešimt eurų. Tokia patikra padės laiku pastebėti prasidedančius automobilio gedimus, kurie žiemą gali būti ne tik pavojingi gyvybei (dėl sunkesnių eismo sąlygų), bet ir neigiamai atsiliepti asmeniniams finansams“, – teigia specializuoto paskolų banko „Bigbank AS“ Lietuvos filialo vadovas Rolandas Norvilas.

Analogišką rekomendaciją finansų specialistas pateikia ir priimant sprendimą dėl padangų – svarbiausia saugumas ir finansiškai suplanuotas pasirengimas. Pagrindinis artėjančio žiemos sezono skirtumas nuo vasaros yra tas, kad šiltuoju metų laiku nebus kritiška, jeigu kelias savaites pavėluosite pakeisti padangas ir ilgiau pavažinėsite su žieminėmis. Artėjant žiemai, net ir kelių dienų vėlavimas gali būti pavojingas, ypač stipriau atšalus. Neretai tada susivokiama, kad turimas padangų komplektas nebetinka, o lėšų staigiam keitimui numatyta nebūna.

„Planuojant staigų naujų padangų biudžetą, svarbu vadovautis logika ir rinktis kokybišką, o ne pigiausią variantą. Nusprendus šioms išlaidoms skolintis, taip pat nereikėtų daryti „degančių“ sprendimų. Rekomenduočiau kreiptis bent į tris finansines institucijas ir galutinį sprendimą priimti palyginus jų siūlomas palūkanas, taikomus administracinius mokesčius ir kitas sąlygas. Net ir kelių dešimtųjų procentų metinių palūkanų skirtumas, skaičiuojant ilguoju laikotarpiu, sudaro nemenką sumą“, – teigia R. Norvilas.

Padangos kainuoja mažiau nei avarija

Tikslios statistikos, kiek eismo įvykių nutinka dėl prastų padangų, nustatyti neįmanoma – kai draudimo deklaraciją užpildo patys įvykyje dalyvavę vairuotojai, į padangas retai atkreipiamas dėmesys. Tačiau pareigūnai į avarijos dalyvių padangas visada atkreipia dėmesį: jeigu šios netinkamos sezonui, per daug nusidėvėjusios ir būtent dėl to įvyko avarija, kaltininkas jos nuostolius turės apmokėti pats – civilinės atsakomybės draudimas apmokės nukentėjusiojo išlaidas ir po to jas išieškos iš kaltininko.

Servisų ir remonto darbų įkainiai pastaraisiais metais didėja gana sparčiai. Vidutinė kasko atlyginama eismo įvykio žala, ne gyvybės draudimo bendrovės BTA duomenimis, pastaruoju metu didėjo penktadaliu ir dabar siekia daugiau nei 1 200 Eur.  Tačiau net ir kasko draudimas nuostolių nekompensuoja, jeigu automobilis yra techniškai netvarkingas, pavyzdžiui, žiemos sezonu važiuojama pernelyg nudėvėtomis padangomis.

„Kokybiškų 17 colių skersmens padangų komplektas kainuoja 500–600 Eur – tai kur kas mažiau nei vidutinė avarijos žala. Saugumo sąskaita taupantiems vairuotojams siūlau pagalvoti ir apie tai, kad keliuose galima sukelti kur kas daugiau nuostolių, pavyzdžiui, nespėjus laiku sustoti, „įčiuožti“ į prabangaus automobilio galą. Nuostoliai tuomet gali siekti keliolika tūkstančių eurų, jau nebekalbant apie grėsmę pakenkti savo ar kitų sveikatai“, – teigia R. Norvilas.

Padangų specialistai vieningai sutaria, kad vasarines padangas į žiemines keisti reikėtų nelaukiant paskutinės leistinos dienos (ar juo labiau vėluoti!). Vėlyvo rudens rytais, kai eismas vienas intensyviausių, oro temperatūra neretai siekia vos kelis laipsnius šilumos – tokiu metu žieminės padangos tarnaus efektyviau. Dieną, orui sušilus, automobilis dažniausiai stovi nenaudojamas, o vakare, kai reikia iš darbo vykti namo, vėl atšąla – taigi saugiau, turint žiemines padangas. Įvairių gamintojų atstovai sutaria, kad esant žemesnei nei 7 laipsnių oro temperatūrai, efektyviau dirba žieminės padangos, o kai ji aukštesnė – vasarinės.

Lietuvos kelių policijos tarnyba (LKPT) kiekvienų metų lapkritį atlieka reidus, kurių metu tikrina, ar vairuotojai jau pakeitė automobilių padangas žieminėmis. Praėjusiais metais tikrinant lapkričio 5–10 d. (tuo metu aplinkos temperatūra jau buvo palankesnė žieminėms padangoms, tačiau važinėti vasarinėmis dar buvo leistina), 16 proc. automobilių buvo su vasarinėmis padangomis. Lapkričio 11–15 d. tokių buvo likę 10,7 proc.

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir ralio organizatoriai atkreipia dėmesį, kad žiemos kelias – klastingas, todėl jį reikia tinkamai pažinti. „Winter Rally“ startuosiantis lenktyninkas Vytautas Švedas pateikia vienuolika taisyklių, kurių kiekvienas vairuotojas privalo laikytis.

1. Oro sąlygų įvertinimas. Reikia suprasti, kad kinta ne tik jos, bet ir sukibimas su kelio danga. Be to, pastarasis viename šimte metrų ir kitame gali visiškai skirtis, o tai turi labai didelę įtaką jūsų vairavimo saugumui bei automobilio stabilumui.

2. Tinkamas automobilio paruošimas žiemai. Labai svarbu yra tinkamos padangos, galima palyginti – mes juk nevaikštome tokiu metu laiku lauke su šlepetėmis ar basutėmis, taip pat ir automobilis su sudėvėtomis arba vasarinėmis padangomis net ir itin patyrusio vairuotojo neapsaugos nuo nelaimių. Žinoma, langų plovimo, aušinimo skysčiai turi būti atsparūs šalčiui. Taip pat vienas svarbiausių paruošimo aspektų, kuris itin paprastai įgyvendinamas – kiekvieną rytą nusivalyti automobilio stiklus. Važiuodami apšarmojusiu ar nenuvalytais šoniniu ir galiniu stiklais lyg tanke, nepastebite kitų transporto priemonių, todėl itin rizikuojate.

3. Saugaus greičio pasirinkimas. Važiuojant apledėjusiu kelio ruožu, mūsų leistinas greitis ne visada sutampa su saugiu greičiu. Kartais žmonės pervertina savo galimybes, pavyzdžiui, galvodami, jeigu čia greitkelis Kaunas-Vilnius, tai juo galima važiuoti 100km/h greičiu, tačiau minėtomis oro sąlygomis saugus greitis galėtų būti 70-80km/h. Tikrai jūsų niekas nebars, jeigu važiuosite pagal savo galimybes bei supratimą.

4. Slidžios kelio dangos įvertinimas. Kiekvienas stabdymas, greitėjimas yra žymiai ilgesni, todėl viską privalote atlikti iš anksto. Viena didžiausių klaidų, kurias daro vairuotojai netikėtai pasnigus – jie galvose neišjungia tumbleriuko ir stabdo ta pačia jėga, paskutiniu metu, dėl ko vėliau atsiduria kito automobilio galinėje dalyje. Be to, važiuojant į judresnę kelio atkarpą, jūsų pagreitėjimas – išvažiavimas iš šalutinio kelio bus gerokai vėlyvesnis. Reikia suprasti, kad žiemą jūsų akseleracija yra visai kitokia nei vasarą.

5. Jautrumas vairuojant. Žiemą reikia vairuoti daug jautriau nei kitu metų laiku, greičio pedalas negali būti nuspaustas tiek, kad leistų prabuksuoti ratams . Reikia ieškoti sukibimo su kelio danga dar iki ratų buksavimo. Taip pat reikia valdyti ir automobilio slydimą: vienas staigus judesys gali išprovokuoti jo slydimą. Didžiausias ginklas prieš tai – švelnūs judesiai vairuojant. Negali sukti vairo į posūkį paskutinę akimirką, derėtų pasiruošti kiek iš anksto, išnaudoti visą arba kiek įmanoma daugiau kelio, kad vaira reikėtų sukti kuo mažiau. Vis daugiau sukant vairą bei spaudžiant greičio pedalą, automobilio priekis pradės slysti. Taip pat, jeigu susukęs vairą pradėsi stabdyti greitai, slys tavo automobilio galinė dalis. Žiemą reiktų vengti staigių judesių.

6. Tolerancija eisme. Kelyje visada reikia įvertinti, kad jūsų ir kitų eismo dalyvių profesionalumas gali drastiškai skirtis, tačiau niekada dėl to kitam grumoti kumščiu ir nerėkti. Geriau padėti, nes kiekvienas kivirčas situaciją dar tik labiau aštrina. Patikėkite, tas žmogus, kuris netyčia užgeso arba apsisukinėja, jis įdeda maksimalias pastangas, kad kuo greičiau atlaisvintų eismą. Jūsų riksmai ar

keiksmai, vairuotojui gali sukelti tik dar didesnę paniką ir jis gali vėl užgesti. Kiekvienas labiau patyręs vairuotojas galėtų pagelbėti pradedančiajam.

7. Bendravimas telefonu, maisto vartojimas vairuojant. Reikia įsidėmėti, kad žiemą viskas greičiau atsitinka. Saugūs atstumai tarp automobilių turi būtų žymiai didesni, o pasiruošimas greitėjimui – ilgesnis. Netikėtai atsiradęs slydesnis kelio ruožas pasitiks jus greičiau nei vasarą. Akimis nedalyvaujant eisme, su sudėtinga situacija kelyje bus sunkiau susitvarkyti.

8. Tinkami drabužiai. Dideli kailiniai, striukės, kepurės, šalikai gali varyžyti judesius vairuojant. Prieš sėdant už vairo tokius drabužius geriau nusivilkti, kad tam tikrus judesius galėtumėte atlikti nesuvaržyti. Vairuojant apsimuturiavus šalikais, kailiniais, kurie varžo rankų pasukimus, gali būti problema kelyje.

9. Pradedančiam vairutojui nerekomenduojama rinkti galu varomo automobilio. Jūsų vairavimą toks automobilis padarys sudėtingesnį. Jų galinė dalis yra labai lengva, jie itin greitai buksuoja ir kelia slydimo reakciją. Pradedantiesiems vairuotojams tikrai siūlyčiau vengti tokių automobilių.

10. Planuoti kelionės maršrutus. Reikėtų rinktis autostradą, greitkelius – tokius kelius, kurie yra labiau paruošti ir saugesni jūsų kelionei. Visada prisiminkime, kad kelinininkų nėra tiek, kiek yra kelių ar automobilių, o kiekvieną kartą juos kaltinti, manau, yra labai neprotinga. Man visą laiką yra juokinga, kai dideli ponai, berniukai, vyrai pastoviai kaltina kelininkus dėl vienos ar kitos nenuvalytos gatvės.

11. Pasipraktikuoti uždaroje aikštelėje. Kiekvienam reikėtų pasimokyti atlikti tam tikrus veiksmus: išvažiuoti iš vietos, stabdyti, įsibėgėti iki tam tikro greičio prie skirtingų kelio dangų, būtų pravartu prieš žieminį važiavimą pabandyti paslysti. Žinoma, tam yra reglamentuotos vietos, mokymo aikštelės, kad žmonės neturėtų klausimų, kai susiduria su tikrąja problema. Vieną kartą perskaičius knygą, atpasakojimą parašyti yra paprasčiau negu jos neskaičius.