Akiratyje – šimtai įmonių

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) išsiuntė informacinius pranešimus beveik 260 gyventojų ir daugiau kaip 100 įmonių, dėl kurių automobilių pardavimo kainos kyla klausimų. Pranešimus gavę asmenys bus raginami įvertinti įformintą pardavimo sumą, ir jei ji neatitinka realybės – deklaracijose patikslinti tikrąją transporto priemonių pardavimo kainą.

„Atlikę turimų duomenų analizę nustatėme sandorių, kai transporto priemonės pardavimas įforminamas gerokai mažesne kaina, nei buvo skelbta skelbime, taip pat sandorių, kai automobiliai parduodami daug pigiau nei rinkos kaina. Toks transporto priemonės kainos neatitikimas gali reikšti, kad pardavėjai bando nuslėpti dalį pajamų ir nesumokėti priklausančių mokesčių“, – teigė VMI Kontrolės departamento vyresnysis patarėjas Rolandas Puncevičius.

Anot jo, automobilio pardavimo kainos sumažinimas, siekiant išvengti mokesčių, yra gerai žinomas mokesčių slėpimo būdas. Tad priminimus gavę gyventojai ir įmonės turėtų tikrąją automobilio pardavimo sumą nurodyti pajamų, pelno ar PVM deklaracijose.

Transporto priemonės kainos neatitikimas gali reikšti, kad pardavėjai bando nuslėpti dalį pajamų ir nesumokėti priklausančių mokesčių.

Bendrauja su „Regitra“

R. Puncevičius perspėjo, kad automobilius pardavę asmenys, nesureagavę į VMI pranešimą, gali sulaukti papildomo ne itin malonaus dėmesio.

Siekdama nustatyti atvejus, kai transporto priemonės parduodamos už tikrovės neatitinkančią kainą, VMI naudojasi įvairiais turimais ir gaunamais duomenimis. Pavyzdžiui, lyginami iš VĮ „Regitra“ gaunami duomenys ir transporto priemonių pardavimo skelbimuose randama informacija, stebima skelbimuose nurodomų kainų istorija, naudojamasi rinkos kainų analize.

Ypač suklusti turėtų gyventojai, sulaukę nesąžiningo automobilio pardavėjo prašymo oficialiuose pardavimo dokumentuose nurodyti mažesnę, nei realiai sumokama, pardavimo kainą. Taip jie ne tik prisideda prie mokesčių grobstymo, bet ir gali patys nukentėti finansiškai.

Papildomi mokesčiai

Kaip galimą sukčiavimo atvejį VMI pateikia tokį pavyzdį: pirkdamas 10 tūkst. eurų vertės automobilį pirkėjas pirkimo–pardavimo sutartyje prašo nurodyti 5 tūkst. eurų sumą. Po kurio laiko, jam nusprendus automobilį parduoti už 10 tūkst. eurų, teks sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM), kuris skaičiuojamas nuo neva uždirbto pelno – skirtumo tarp sumokėtos ir gautos sumos (šiuo atveju nuo 5 tūkst. eurų).

Statistikos duomenimis, taikant įvairias priemones, automobilių prekybos sektoriuje sumokama mokesčių suma nuolat auga. 2023 m. visas sektorius sumokėjo 495,2 mln. eurų mokesčių. Palyginti su 2022 m., sumokėtų mokesčių suma padidėjo 46,3 proc.

Pastebima, kad daugiau mokesčių sumoka būtent naudotais automobiliais prekiaujantys gyventojai ir įmonės. Auga įmonių ir gyventojų, įregistravusių automobilių prekybos veiklą, skaičius. Palyginti su 2021 m., juridinių asmenų skaičius padidėjo daugiau nei 11 proc., gyventojų – beveik 41 proc.

Daugiausiai norinčių mokėti dideles sumas grynaisiais yra automobilių sektoriuje. Šio verslo atstovai sako bėgantys į Lenkiją, tačiau Mokesčių inspekcija pastebi, kad nemažai pardavėjų iš šešėlio jau išlindo.

„Pavyzdžiui, neveikia mobilus parašas ar neveikia „Smart-ID“ sistema. Jeigu atsitinka taip, kad užsienietis, pavyzdžiui, Baltarusijos pilietis įsigyja automobilį ir jis neturi atsidaręs sąskaitos ar neturi galimybės jos atidaryti, tai tokiais atvejais taikomos tam tikros išimtys“, – sakė Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento vyresnysis patarėjas Rolandas Puncevičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Jei Mokesčių inspekcijos šie paaiškinimai neįtikina – laukia baudos. Jų išrašyta jau beveik pusantro šimto.

„Jeigu suma neviršija 2,5 tūkst., tai tokiu atveju sankcija pirmą kartą padarius pažeidimą yra nuo 100–500 eurų, jei juridinis asmuo, tai nuo 500–1 tūkst. eurų“, – aiškino R. Puncevičius.

Tačiau nuo nesąžiningų automobilių pardavėjų nukenčiantiems pirkėjams padedantys verslininkai pastebi, kad kas sukčiavo anksčiau, tas sukčiauja ir dabar.

„Tie, kurie visaip vengė mokesčių, tai jie ir toliau vengia mokesčių, tuos 5 tūkst. eurų, ką privaloma deklaruoti, jie tą deklaruoja iki 5 tūkst. eurų, visus kitus ima grynais“, – tikino „Autopretenzijos.lt“ įkūrėjas Ramūnas Mackevičius.

Kiti sako, kad nemažai pardavėjų pabėgo pas kaimynus.

Jeigu atsitinka taip, kad užsienietis, pavyzdžiui, Baltarusijos pilietis įsigyja automobilį ir jis neturi atsidaręs sąskaitos ar neturi galimybės jos atidaryti, tai tokiais atvejais taikomos tam tikros išimtys.

„Labai daug prekybininkų atsidarė įmones ir sąskaitas Lenkijoje, daug verslo pabėgo, tai kiek daugiau surinko mokesčių šiuo žingsniu, tai neaišku, kiek iš jų pabėgo atgal į kitą pusę, sumažėjo ir pirkėjų, tie patys turgūs susitraukė“, – kalbėjo Naudoto transporto pardavėjų asociacijos vadovas Vismantas Baršys.

Ypač tai palietė pirkėjus iš vidurio Azijos ir kitų trečiųjų šalių.

„Iš buvusių Sovietų Sąjungos valstybių žmonės net negali padaryti pavedimų, jeigu jie padaro pavedimą, tai užstringa tas pavedimas banke 2–3 savaites, mėnesį aiškinasi, ar nėra sankcionuoti, ar dar kažkokie pinigai, tai tiesiog kliuvinys, tie patys Lenkijos bankai to nedaro“, – teigė V. Baršys.

Kai kas pastebi, kad daugiau pirkėjų galėtų būti sąmoningesni.

„Pirkėjas perka automobilį ne kas dieną, o maždaug kas 3–5 metus. Ar jis gali susižiūrėti visus įstatymus, kaip ten kas gali padaryti tvarkingai, manau, kad ne. Tuo nesąžiningi perpardavinėtojai ir naudojasi“, – įsitikinęs R. Mackevičius.

Tačiau Mokesčių inspekcijos duomenys rodo, kad šios priemonės pasiteisino.

„Per pastaruosius metus padidėjo IV vykdančių asmenų apie 40 procentų, juridinių asmenų, registravusių veiklą, 11 procentų, taip pat per pastaruosius keletą metų papildomai į biudžetą kontrolės veiksmų metu nustatyta virš 4 mln. eurų nesumokėtų mokesčių“, – teigė R. Puncevičius.

Mokesčių inspekcija įspėja, kad negalima sandorio ir skaldyti. Negalima dalį sumos sumokėti grynaisiais, dalį pavedimu.

Jau daugiau kaip metus galioja tvarka, kad grynaisiais be jokių apribojimų galima atsiskaityti tik tada, jei suma neviršija penkių tūkstančių eurų.

Mulkino žemaitis

Šiemet plačiai nuskambėjo teismą pasiekusi byla, kurioje vos apsiplunksnavęs jaunuolis iš Telšių ilgai maustė pirkėjus iš visos Lietuvos automobilių įsigijimo sandoriuose.

Nuo 2020 m. liepos pasipylė pareiškimai policijai dėl asmens, žadančio Vokietijoje nupirkti ir parvežti automobilį, tačiau ne tik netesėjusio savo pažado, bet ir negrąžinusio žmonių sumokėto avanso. Sukčiaus padaryta bendra turtinė žala viršijo 30 tūkst. eurų, o tarp nukentėjusiųjų atsidūrė ne tik mažesnių miestų – Plungės, Šiaulių, Jonavos, Kėdainių, Trakų rajono, bet ir Vilniaus, ir Kauno gyventojai. Visi nukentėjusieji internete ieškojo, kas galėtų jiems iš Vokietijos pargabenti šioje šalyje nupirktus automobilius.

Ne vienas pirkėjas susigundo ir pardavimo skelbimais, kuriuose reklamuojami pusvelčiui skubiai parduodami puikiai atrodantys ir gerai išlaikyti nedaug nuvažiavę automobiliai. Specialistai įspėja – išvydę tokį skelbimą, sukluskite. Net ir staigiai prireikus pinigų, vargu ar kas jį pardavinės už nuostolingą kainą.

„Finansiniai sukčiai, nuolat keičiantys savo nusikalstamos veiklos modelį taip, kad kuo daugiau uždirbtų, kelerius pastaruosius metus didina aktyvumą ir internetinėse prekybos platformose, skelbimų svetainėse. Jie už neįtikėtinai gerą kainą siūlo kokybiškus automobilius. Pastebėta, kad nukentėti gali ir motociklų, komercinių transporto priemonių, žemės ūkio technikos pirkėjai“, – pasakojo automobilių skelbimų portalo „Autogidas“ vadovas Evaldas Narbuntovičius.

Nusikaltimai apgalvoti

Anot žinovų, patyrę sukčiai savo „darbą“ vertina ganėtinai rimtai ir kiekvienam apgaulės atvejui ruošiasi kruopščiai. Nusikaltėliai skelbimų svetainėse registruojasi susikurtais laikinais elektroninio pašto adresais, įsigiję išankstinio apmokėjimo SIM korteles ir naudodami „vienkartinius“ telefonus, kad būtų sudėtingiau juos atsekti.

„Nors svetainėse nuolat taikomos sukčiavimo prevencijos priemonės, atpažinti visų piktavalių vartotojų neįmanoma, nes jie prisitaiko prie kintančių sąlygų ir ieško naujų apgaulės metodų. Sukčiai tampa vis įžūlesni, net ir užblokavus įtartiną jų veiklą, skambina skelbimų portalams, bando įtikinėti neva jų skelbimai yra tikri“, – dėstė E.Narbuntovičius.

Dėmesio sukčiai skiria ir skelbimo turiniui. Neretais atvejais parduodamos transporto priemonės nuotraukas jie „pasiskolina“ iš kito, veikiausiai, sąžiningo skelbimo. Labiausiai pirkėjai masinami pateikiamu aprašymu ir kaina, kuri sukčių skelbimuose būna keliomis dešimtimis procentų žemesnė nei įprasta sąžiningai parduodamų automobilių. Tuomet paskambinusiems potencialiems pirkėjams sekamos pasakos. Dažniausiai apie tai, kad šiuo metu parodyti parduodamo automobilio nėra galimybių, nes prekė vis dar užsienyje, pakeliui į Lietuvą.

 Atgarsiai: nu­skam­bė­ju­sio­je by­lo­je jau­nuo­lis iš Tel­šių rin­ko pi­ni­gus už au­to­mo­bi­lių nu­pir­ki­mą ir par­ga­be­ni­mą iš už­sie­nio, bet pa­ža­dų neįvyk­dė. / Evaldo  Še­mio­to nuo­tr.

Beveik visuomet užsimenama, kad besidominčiųjų jau susidarė ilga eilė, o vienintelė galimybė tą eilę apeiti – rezervuoti pirkinį susimokant avansą. Prekės pamatyti negalima, bet už ją sumokėti avansą būtina, nes kitaip jos tikrai neliks, – tai yra ženklas, verčiantis suklusti.

„Sukčiai naudoja klasikines rinkodaros priemones – stengiasi sudaryti įspūdį, kad pasiūla ribota, o paklausa milžiniška, todėl prekės tučtuojau neliks. Norint ją įsigyti, esą reikia veikti nedelsiant. Iš tiesų, išgirdus, kad parduodamo automobilio pamatyti negalima, bet reikia pervesti avansą, galima drąsiai dėti telefono ragelį ir informuoti skelbimų svetainę apie įtariamą bandymą sukčiauti“, – patarė E.Narbuntovičius.

Triukų įvairovė

Dar vienas sukčiavimo scenarijus, panašus į veikėjo iš Telšių taikytą veiklos modelį. Tiesa, šiuo atveju skelbiama, kad sumokėjus avansą automobilis gali būti atgabentas į Lietuvą ir kad transporto priemonės pargabenimo išlaidas padengs automobilio „pardavėjas".

Pirkėjui taip pat atsiunčiamos „pardavėjo" asmens dokumento „kopijos", jo ir neva jo šeimos narių fotonuotraukos, pirminė pirkimo–pardavimo sutartis, nurodoma, kad yra sutarta dėl automobilio pargabenimo padedant logistikos bendrovei. Taip pat nurodomas neva krovinio identifikavimo numeris, skirtas logistikos operacijai stebėti.

 Šmaikštu: kai ku­rie vers­lo pa­siū­ly­mai bū­na itin ori­gi­na­lūs. J. Kalinsko / BNS nuotr. 

Potencialus pirkėjas iš logistikos bendrovės gauna elektroninį laišką, kuriame nurodoma, kad logistikos operacijai įvykdyti jis turi pervesti į bendrovės depozitinę sąskaitą pusę sumos, kurią bendrovė neva įsipareigoja saugoti septynias dienas po krovinio pristatymo pirkėjui. Pervedus pinigus į nurodytą sąskaitą, kontaktai su pirkėju nutraukiami, jam pranešama, kad krovinys į išsiuntimo punktą jau pristatytas ir logistikos operacijai vykdyti pirkėjas turi pervesti „pardavėjui" likusią pinigų sumą.

Tikėtina, kad sukčiavimo metu naudojamas realiai egzistuojančios bendrovės tinklalapio dvynys arba klastojami elektroniniu būdu persiunčiamų dokumentų rekvizitai (banko sąskaitos numeriai ir pan.).

Saugo ir bankai

Lietuvos bankų asociacija (LBA) perkantiems internetu pataria vadovautis saugių mokėjimų rekomendacijomis. Rekomenduojama turėti atskirą kortelę pirkimams internetu, jos sąskaitą papildyti prieš atliekant mokėjimą ir pervesti tik tiek lėšų, kiek reikia konkrečiai prekei ar paslaugai įsigyti. Taip pat primenama nepateikti įtartinose formose savo kortelės duomenų, pirkti tik iš žinomų elektroninių parduotuvių.

Dažniausiai sukčiai manipuliuoja emocijomis – pasiūlymo kaina atrodo labai patraukli, mokėjimą skubinama atlikti kuo greičiau, neva eilėje laukia kiti potencialūs pirkėjai. 

„Jeigu kalbama apie avanso mokėjimą už didesnės vertės prekės, pavyzdžiui, automobilio, įsigijimą, būtina pirmiausia įsitikinti skelbimo tikrumu: susitikti su jį publikavusiu asmeniu, apžiūrėti sandorio objektą. Dažniausiai sukčiai manipuliuoja emocijomis – pasiūlymo kaina atrodo labai patraukli, mokėjimą skubinama atlikti kuo greičiau, neva eilėje laukia kiti potencialūs pirkėjai. Vis dėlto atsakingi finansiniai sprendimai ir skubėjimas – sunkiai suderinami“, – patarė LBA prezidentė Eivilė Čipkutė.

Policija, analizuodama statistinius duomenis, neišskiria konkrečiai automobilių svetainėse vykdomų sukčiavimo atvejų. Tačiau bendroje statistikoje nurodoma, kad Lietuvoje kasmet registruojama apie 3 tūkst. sukčiavimo atvejų. Tai rodo, kad nuo sukčių kasmet nukenčia maždaug vienas iš 1 tūkst. šalies gyventojų.

Sumos – įspūdingos

Per devynis šių metų mėnesius sukčiams iš Lietuvos gyventojų pavyko išvilioti daugiau nei 8 mln. eurų. Įdomu tai, kad net apie pusę šių pinigų – beveik 4 mln. eurų – apgautiesiems asmenims pavyko susigrąžinti. E.Čipkutės teigimu, pinigus sukčių aukoms padėjo sugrąžinti skirtingų priemonių kompleksas.

„Pervedimai į sukčių sąskaitas, kurių bendra suma buvo didesnė nei 1,2 mln. eurų, buvo sustabdyti bankų pastangomis, kilus įtarimų dėl klientų patvirtintų operacijų. Dar 2,7 mln. eurų buvo grąžinta jau po to, kai jie buvo iškeliavę iš kliento banko, – tai yra bendro teisėsaugos ir bankų darbo rezultatas“, – vardijo E.Čipkutė.

LBA prezidentė visiems asmenims, kurie įtaria, kad pateko į sukčių pinkles, rekomenduoja nedelsiant susisiekti su savo banku ir kreiptis į policiją. Pareigūnai primena, kad už tokį sukčiavimą, priklausomai nuo tyrimo pobūdžio, padarytos žalos ir aplinkybių, kaltininkui gali būti skirta bauda nuo 90 iki 400 eurų arba baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Pareigūnų teigimu, sukčiavimo atvejų parduodant automobilius būna ir įmantresnių. Pavyzdžiui, automobilis gali būti iš tiesų parduodamas, bet jis pavogtas užsienyje arba už jį nesumokėti visi privalomi mokesčiai ar muitai.

Detalių nesulaukia

Pastaraisiais metais daugėja ir sukčiavimo atvejų prekiaujant automobilių detalėmis. Sulaukę kliento užklausos, sukčiai imituoja užsakytos detalės išsiuntimą, tačiau, gavę pinigus, dingsta iš akiračio. Pirkinys taip ir nepasiekia adresato.

Klasta: kai kurie sukčiai formaliai įvykdo užsakymą vietoj kokybiškos detalės atsiųsdami susidėvėjusią prekę. Andriaus Ufarto / BNS nuotr.

Taip pat dažni atvejai, kai pirkėjas gauna detalę, tačiau itin prastos kokybės arba visiškai kito, daug pigesnio modelio. Tokiu atveju įrodyti sukčiavimą kur kas sunkiau, nes formaliai pardavėjas savo įsipareigojimus įvykdo, o skelbimą ištrina. Todėl patartina turėti skelbimo nuotrauką, kad būtų aiškiai matomos visos prekės aprašymo smulkmenos. Taip pat būtina išsaugoti pateiktų dokumentų kopijas, visus įmanomus pardavėjo kontaktinius duomenis.

Perkant detales iš jums nežinomo pardavėjo patartina prieš sumokant daiktą atsiimti tiesiai iš pardavėjo rankų, atidžiai įvertinti pirkinio būklę.

„Atleiskite, man sunku, nes aš jau išsikankinau“, – ašarojo ukrainietis Stepanas.

Kaip praneša LNK, vyras negali sulaikyti ašarų po to, ką išgyveno per pastarąsias tris dienas, kai atvažiavo į Lietuvą sūnui pirkti automobilio. 

Septyniolikos metų „Audi“ už keturis tūkstančius eurų nusižiūrėjo internete.

„Mačiau, kad ne viskas gerai: langas neatsidaro, ventiliatorius, šildymas neveikia“, – kalbėjo Stepanas Savka.

Stepanui pavardijus pamatytus defektus, pardavėjas kainą sumažino 300 eurų. Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, svarbiausias gedimas buvo po variklio dangčiu.

„Atidaręs kapotą, mačiau, kad čia kažkas valyta. Šlapia buvo“, – teigė Stepanas.

Stepanas sako dar paklausęs, ar rimtų gedimų nėra, nes namo juk apie tūkstantį kilometrų teks važiuoti.

„Maniau, kad žmogus turi sąžinę“, – nusivylimo neslėpė vyras.

Užsidegė. Aš užgesinau, išsigandau, žinoma.

Kad automobilis turi rimtų gedimų, paaiškėjo dar Stepanui nespėjus susitvarkyti dokumentų „Regitroje“.

„Pradėjo eiti dūmai iš po kapoto. Kažkur sustojau, matau dyzelinas teka. Pakišau plastiko, ir nuvažiavau iki artimiausio serviso“, – pasakojo Stepanas.

Meistrai paremontavo, tačiau neilgam.

„Užsidegė. Aš užgesinau, išsigandau, žinoma“, – kalbėjo vyras.

Stepanui skaudžiausia ne tai, kad pardavėjas, jo manymu, nuslėpė gedimą, bet, kad automobiliui sugedus nepadėjo.

Automobilį nuvežus į servisą, iš jo teberūko garai. Netrukus meistrai nustatė, kodėl bėga tiek tepalai, tiek kuras.

„Matote, hermetiku užtepta. Tepalai bėga. Dangteliai, nauji, originalūs, šešis eurus kainuoja. Bet niekas jų nededa, tepa hermetiku kažkodėl, taupo, o paskui visas variklis apdergtas“, – aiškino meistras Andžejus Blaževičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Paprasčiausiai nekokybiška detalė galėjo būti. Vairuotojas čia ne prie ko“, – teigė kitas autoserviso darbuotojas Jonas Maciulis.

Su automobilio pardavėju susisiekus telefonu, jis paaiškino, kad nežino, ką per valandą pirkėjas su automobiliu padarė. Iš pradžių dar kalbėjo apie žalos atlyginimą, vėliau apsigalvojo, ir atsisakė paaiškinti situaciją plačiau.

Stepanas – ne vienintelis nuo automobilių pardavėjų nukentėjęs ukrainietis. Dėl paslėptų defektų nukentėjusius pirkėjus ginančios įmonės atstovas pasakoja, kaip prekeivis suokė kitam ukrainiečiui.

Automobilyje gyvos vietos nebuvo rasta. Maža to, automobilio rida, kuri buvo deklaruojama 260 tūkst., faktinė buvo 700 tūkst. su viršum.

„Sakė, kad viskas gerai, automobilis tvarkingas. Kaip visada, žodžiu: „moteris iš bažnyčios į bažnyčią važinėjo“, – kalbėjo „Autopretenzijos“ įkūrėjas Ramūnas Mackevičius.

Tačiau jau kitą dieną po sandorio vos automobilį užvedė, ir šiaip ne taip pasiekė autoservisą.

„Padarius patikrą, pasakysiu taip, automobilyje gyvos vietos nebuvo rasta. Maža to, automobilio rida, kuri buvo deklaruojama 260 tūkst., faktinė buvo 700 tūkst. su viršum. Pusė milijono sėkmingai išgaravo“, – teigė R. Mackevičius.

Vien pernai dėl paslėptų defektų į Ramūno įmonę kreipėsi pustrečio šimto pirkėjų.

„Jeigu žmogus perka ne iš įmonės, ne iš juridinio, o iš privataus asmens, kuris nesiverčia komercine veikla, tai apginti savo pažeistas teises yra vienintelis kelias – per teismą“, – sakė Vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovė Dalia Malinauskienė.

O į policiją nusprendusio kreiptis Stepano istorijoje yra ir šviesioji pusė. Jis sutiko Lietuvoje ir gerą žmogų, kuris ne tik servisą surado, automobilio pervežimą suorganizavo, bet ir už viešbutį sumokėjo, kad dvi naktis nešildomame automobilyje miegojęs Stepanas pailsėtų.

„Jis davė pinigų, kad sumokėčiau už remontą, kad galėčiau nuvažiuoti iki namų, o kas liks, kad atiduočiau kariuomenei. Jam atiduoti nereikia“, – ašarą spaudė ukrainietis.

Įtarimai ikiteisminiame tyrime pareikšti keturiems Šiaulių gyventojams. Nustatyta, kad vienas jų vykdavo į Vokietiją ir Olandiją bei iš ten į Lietuvą gabendavo automobilius. Kitas įtariamasis atsukdavo jų ridos skaitiklį, kad automobiliai atrodytų patrauklesni pirkėjui. Dar du įtariamieji automobilius pardavinėdavo.

Automobilius iš užsienio gabenęs šiaulietis, policijos teigimus, turėjo ir autoserviso įmonę, taip pat dirbusią nelegaliai. Čia buvo remontuojami iš užsienio vyro pargabenti ir pardavimui skirti automobiliai.  Autoservise teisėsauga išaiškino, kaip įtariama, nelegaliai dirbusį vyrą.

Lapkričio 28-ąją Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai šiame autoservise rado išardytą be valstybinių numerių automobilį "BMW X5", kurio kėbulo identifikavimo numeriai buvo su klastojimo požymiais. Nelegalaus autoserviso savininkui pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl transporto priemonės identifikavimo numerių suklastojimo.

Išvengia mokesčių

Nuo gegužės 31 d. iki birželio 5 d. Kauno, Jonavos, Kėdainių ir Kaišiadorių įstaigose, kur įregistruojami automobiliai, pareigūnai siekė nustatyti asmenis, vykdančius nelegalią veiklą ir slepiančius pajamas

Kauno policijos pareigūnas patikrino beveik 200 asmenų, registravusių transporto priemones. Beveik trečdaliui surašyti administraciniai pažeidimai, pradėta šešiolika ikiteisminių tyrimų. Patikrinimų metu nustatyta, kad naudotų automobilių pardavėjai, siekdami išvengti privalomų mokesčių mokėjimo, pirkėjus prašo pasirašyti pirkimo-pardavimo dokumentus su dar iki pardavėjo buvusiais automobilio savininkais.

"Siekdami neidentifikuoti savęs kaip pardavėjo, nupirkę automobilį užsienyje, jie tampa to automobilio savininkais, tačiau tą dokumentą išmeta, parsiveža neužpildytų vokiškų vadinamųjų kauferių ir įrašo prieš tai buvusį savininką, tarsi tas asmuo parduoda tą automobilį. Perpardavinėtojas iš šio sandorio tarsi išnyksta ir jo gautas pelnas lieka neapmokestintas", – pasakojo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininkė Rima Zieniuvienė.

Rima Zieniuvienė

Klastoja dokumentus

Valstybė praranda mokesčius, o naujasis automobilio savininkas lieka be jokių garantijų. "Nusipirkęs automobilį iš tokio perpardavinėtojo niekam nebegali pareikšti pretenzijos, jei paaiškėjo kokie nors defektai, kurie nebuvo nurodyti. Dideli defektai turėtų būti nurodomi pirkimo-pardavimo sutartyje. Pirkėjas galėtų bylinėtis civilinio proceso tvarka, tačiau, pasirašęs tokių perpardavinėtojų sutartį, šią galimybę praranda", – perspėjo R.Zieniuvienė.

Tačiau ir tai dar ne viskas. Perpardavinėtojo pakišta pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodytas senasis savininkas, yra suklastotas dokumentas. Tai užtraukia baudžiamąją atsakomybę, kuri krenta ir pirkėjui, nes jis pasirašė ant dokumento, neįsitikinęs jo tikrumu. Minėto patikrinimo metu buvo pradėta keturiolika ikiteisminių tyrimų būtent dėl dokumentų klastojimo.

"Mes nesame orientuoti į tuos žmones, kurie per metus parduoda vieną du automobilius ir, liaudiškai sakant, prisiduria prie algos. Tačiau, remdamiesi draudimo kompanijų duomenimis, matome, kad yra tokių, kurie po tūkstantį automobilių laikinai apdraudžia, o tai reiškia, kad perparduoda", – dėstė R.Zieniuvienė.

Nusipirkęs automobilį iš tokio perpardavinėtojo niekam nebegali pareikšti pretenzijos, jei paaiškėjo kokie nors defektai, kurie nebuvo nurodyti.

Pirkėjai – ukrainiečiai

Prigriebti perpardavinėtojai dažniausiai teisinasi tai darantys pirmą kartą, tačiau, pateikus tūkstantinių laikinųjų draudimų duomenis, ima virkauti, kad taip užsidirba pragyvenimui.

Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininkė pabrėžia, kad perpardavinėtojai paprastai neturi jokio patento ar leidimo verstis šiuo verslu. E.Zieniuvienė tikino, kad perpardavinėtojai nesąžiningi kitų mokesčius mokančių tautiečių atžvilgiu.

Tiesa, šis naudotų automobilių pardavimo modelis labai populiarus juos parduodant užsienio šalių piliečiams. "Dabar jaučiamas labai didelis pirkėjų į Ukrainą suaktyvėjimas. Buvo ir anksčiau, tačiau šį pavasarį – ypač. Kai pirkėjas – ukrainietis, o jei dar nusiperka neva iš kokio vokiečio, jis jau tikrai nereikš pretenzijų dėl prieš pirkimą nepastebėto ar paslėpto defekto", –  pastebėjimais dalijosi R.Zieniuvienė.

Pasak pareigūnės, asmenys, pirkdami nenaujus, naudotus automobilius, turi pasidomėti, iš ko perka automobilį ir pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti tik su tuo konkrečiu asmeniu. Svarbu patikrinti, ar sutartyje nurodyta pirkimo suma yra tokia, kurią realiai ruošiamasi sumokėti pardavėjui.

Valstybinė kelių transporto inspekcija, siekdama apsaugoti pirkėją, patvirtino sąrašą, pagal kurį pardavėjas privalo nurodyti automobilio trūkumus ir teisingą ridą, LRT RADIJUI sako Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis. Tačiau saugaus eismo specialistas Vigilijus Sadauskas, mano, kad, nors idėja nebloga, įgyvendinti ją sudėtinga. Juo labiau kad techninės apžiūros centrai, kurių monopolį yra sukūrusi valstybė, net nesugeba visada pasakyti, ar automobilis buvo apdaužytas, ar yra oro pagalvės.

Siekiama apsaugoti nuo nesąžiningų pardavėjų

Nuo lapkričio 1 d. įsigaliojo Civilinio kodekso pataisos, pagal kurias transporto priemonės pardavėjas privalo nurodyti ne tik automobilio markę, modelį, identifikavimo numerį, bet ir ridą, ar galioja techninė apžiūra, ar automobilis dalyvavo eismo įvykiuose, ar nebuvo kitaip apgadintas per tą laikotarpį, kai pardavėjas buvo transporto priemonės savininkas, LRT RADIJUI primena Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis.

Anot jo, Valstybinė kelių transporto inspekcija yra patvirtinusi sąrašą, pagal kurį pardavėjas privalo nurodyti trūkumus: „Ar stabdžių sistema, vairo mechanizmas, pakabos elementai yra tvarkingi ir neturi trūkumų. Tokie patys reikalavimai taikomi ir apšvietimo, dujų išmetimo sistemoms, ypač saugos sistemoms – oro pagalvėms ir kitiems saugos elementams.“

Tačiau saugaus eismo specialistas Vigilijus Sadauskas, mano, kad, nors idėja nebloga, įgyvendinti ją sudėtinga. Juo labiau kad techninės apžiūros centrai, kurių monopolį yra sukūrusi valstybė, nesugeba visada pasakyti, ar automobilis buvo apdaužytas, ar yra oro pagalvės.

V. Pumputis sutinka, kad bus tam tikrų niuansų, bet valstybė nori apsaugoti pirkėją nuo nesąžiningo pardavėjo. „Gali būti tokių atvejų, kad pardavėjas deklaruos, jog trūkumų nėra, ir „Regitra“ priims tokią sutartį, arba nurodys tik tam tikrus trūkumus, o paskui paaiškės, kad automobilis turi gerokai daugiau trūkumų, negu pardavėjas deklaravo. Bet čia pradės veikti Civilinio kodekso nuostatos“, – tikina V. Pumputis.

Jis pritaria saugaus eismo specialistui, kad bus įvairiausių problemų, bet, pabrėžia, jog pagaliau žengtas žingsnis, kad pirkėjas, prieš pirkdamas automobilį, detaliau įvertintų automobilio būklę ir nepirktų bet kokio daikto, kuris paskui gali būti pavojingas.

Reikalavimai gražiai atrodys tik popieriuje?

Kiek ilgai atsakomybė dėl parduoto automobilio buvusiam savininkui dar „kabos“, V. Pumpučio žodžiais, sunku pasakyti. „Tikėtina, kad iki vienų metų. Pavyzdžiui, jei automobilio savininkas deklaravo, kad oro pagalvės yra sveikos, nors jo eksploatavimo metu jos buvo iššovusios, o paskui per metus naujasis savininkas išsiaiškins, kad sudėtos netikros pagalvės, jis turės galimybę kreiptis į teismą ir iš pardavėjo išsireikalauti patirtus nuostolius“, – mano Susisiekimo ministerijos atstovas.

Kartu jis sutinka, kad tokius dalykus pirmiausia reikės įrodyti. „Jei autorizuotas servisas patvirtins, kad oro pagalvės jau anksčiau buvo keistos, turbūt bus įmanoma išsireikalauti. Bet visiškai sutinku, kad praktinių niuansų bus, pavyzdžiui, gali kilti ginčų, kada buvo pakeistos sistemos. Čia jau yra įrodinėjimo dalykai.“

V. Sadauskas įsitikinęs, kad tokie reikalavimai gražiai atrodys tik popieriuje: „Įsivaizduokite, aš parduodu automobilį, kuriame yra visos oro pagalvės. Kitą dieną naujasis savininkas nuvažiuoja į servisą, išima oro pagalves ir kreipiasi į teismą neva Sadauskas man pardavė automobilį be oro pagalvių. Kaip tai gali įrodyti? Tai absurdas ir tokie dalykai daromi dėl pliuso.“

V. Pumputis neprieštarauja, kad čia yra dalis tiesos, bet apdairus pirkėjas gali nuvažiuoti į servisą, patikrinti automobilio būklę ir pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti, kad pretenzijų neturi.

„Vokietijoje yra trijų tipų pardavimo sutartys. Pirma pardavimo sutartis tokia, kurioje yra visa automobilio istorija: kad jis buvo prižiūrimas įgaliotojo atstovo, buvo remontuojamas, kaip priklauso, neturėjo jokių įvykių. Antroje sutartyje pardavėjas deklaruoja turėtus defektus. O trečioje sutartyje pirkėjas net neatsako už būklę ir parašo, kad pardavėjas neprisiima jokios atsakomybės už parduodamą automobilį. Ir dabar parduodant automobilį galima įrašyti sakinį, kad pardavėjas neprisiima jokios atsakomybės už parduodamą automobilį ir prieš tai viską turi patikrinti pirkėjas“, – teigia V. Pumputis.

Ypač kruopščiai sudarytas visų žinomų protėvių, atžalų ir jų laimėjimų sąrašas – tokius genealoginius medžius sudaro ne tik savo mėlynu krauju ar kilme besididžiuojančios personos, bet ir tikrieji šunų, arklių augintojai. Netrukus panašius genealoginius medžius bus priversti rašyti ir plieninių žirgų augintojai – automobilių savininkai, anksčiau ar vėliau tampantys ir jų pardavėjais.

Vakar Seime patvirtinti Civilinio kodekso pakeitimai kiek švelnesni, nei planuota – parduodamos transporto priemonės istorija neapibrėžiama privalomu penkerių metų laikotarpiu, tačiau esmė nepakito: geri norai apginti pirkėjus nuo sukčių, iš kelių sumaitotų mašinų sulipdančių vieną "be įbrėžimų", liks gerais norais.

Rimtiems berniukams, rimtai "stumdantiems" rimtus automobilius, ši revoliucinė naujovė – ne rimta kliūtis, o akmenukas po kojomis, kurį nesunkiai galima paspirti ar apeiti.

Būdų jo išvengti – galybė. Norinčiam parduoti toli gražu ne nepriekaištingos reputacijos iš užsienio atsivežtą automobilį apsukruoliui tereikės perleisti jį fiktyviam pirkėjui. Pastarasis, sėkmingai atlikęs plastinę operaciją, parduos nieko neįtariančiam naivuoliui – žinoma, su idealiu, kelių savaičių istoriją siekiančiu genealoginiu medžiu.

Gal naujovė neleis sukčiauti parduodant per oficialioje statistikoje neužfiksuotą eismo įvykį apgadintą automobilį? Nieko panašaus. Tereikės surasti auksarankį brolio svainio bendraklasį, kuris sukamšys sprogusias pagalves, ištiesins kėbulą ir medį pabučiavusiam automobiliui grąžins reputaciją. Jokio triukšmo, dulkių ir dėmių reputacijoje.

Nuo lapkričio turi įsigalioti Civilinio kodekso pataisos, paspęsiančios spąstus daugybei automobilių pardavėjų: jiems teks ne savo noru meluoti arba fantazuoti. Tokios absurdiškos tvarkos nėra jokioje kitoje šalyje.

Pataisos palies visus

Mašiną parduodantys savininkai nuo lapkričio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartyse turės įrašyti ne tik automobilių ridos duomenis, bet ir trūkumus bei eismo ar kitus įvykius, kuriuose per paskutinius penkerius metus dalyvavo parduodamos transporto priemonės. Automobilių pardavėjai sutrikę – nurodyti penkerių metų istoriją dažnai gali būti tiesiog neįmanoma, todėl teks fantazuoti arba nerašyti nieko.

"Gal atrodo, kad tai tik iš automobilių perpardavimo besiverčiančių pardavėjų problema. Tačiau pataisos palies visus – šiandien mes pirkėjai, rytoj – pardavėjai", – kalbėjo dalį Kauno automobilių turgaus valdančios bendrovės "Varanas" direktoriaus Valentinas Naujanis.

Istorija nutrūksta užsienyje

"Jeigu aš turiu automobilį trejus metus, iš kur man ištraukti istoriją apie dar dvejus?" – tokie svarstymai šiuo metu aktualūs automobilių pardavėjų diskusijoje.

Nei Lietuvoje, nei užsienio šalyse nėra duomenų bazių, kuriose būtų kaupiami visi automobilių istorijos faktai. Paprasčiau tais atvejais, kai parduodamas automobilis yra apynaujis. Garantinio automobilių aptarnavimo laikotarpio metu duomenys dažniausiai yra kaupiami specializuotuose priežiūros centruose, tačiau po penkerių metų istorija dažniausiai nutrūksta. Statistika byloja, kad į Lietuvą atkeliaujantys ne nauji automobiliai vidutiniškai yra dešimties metų, tad tokių mašinų istorijos išsiaiškinimas dažnai gali tapti neįmanoma misija.

"Pasibaigus garantiniam mašinos aptarnavimo laikotarpiui net ir vokiečiai į specializuotus servisus nebevažiuoja – neapsimoka, todėl po penkerių metų istorija nutrūksta", – aiškino automobilių pardavėjas Audrius Urbietis. Kaunietis mašinų pardavimo srityje yra sukaupęs didelę patirtį, Kauno automobilių turguje jis turi mašinų pardavimo aikštelę, tačiau teigia nežinantis, kaip atkapstyti net ir sau perkamos mašinos praeitį.

"Neseniai pats rinkausi mašiną, o kol suradau tinkamą, pakeičiau keturias. Viena buvo nepatogi, kitos techninė būklė netenkino. Ir nė vienos iš jų visos istorijos nesužinojau, tad net ir norėdamas nebūčiau jos galėjęs papasakoti ir būsimiems savininkams", – aiškino A.Urbietis.

Trūkumų sąrašo dar nėra

Mašinų pardavėjus taip pat erzina tai, kad iki šiol nėra aišku, kokius transporto trūkumus teks nurodyti pirkimo-pardavimo sutartyje. Teisės dokumentuose rašoma, kad nurodomų trūkumų sąrašą patvirtins "Vyriausybė arba jos įgaliota institucija". Tokio sąrašo dar nėra.

"Ar aš esu geras automobilių žinovas, kad galėčiau surašyti visus trūkumus? Kaip tai padaryti neapsilankius pas meistrus servise? Gal meistro parašas bus privalomas? Pataisos įsigalioja po kelių savaičių, o atsakymų į tokius klausimus dar nėra", – stebėjosi V.Naujanis.

Pataisų iniciatoriai deklaravo, kad naujoji tvarka prisidės drausminant nesąžiningus pardavėjus, tačiau ir šiuo metu apgauti pasijutę pirkėjai gali susigrąžinti už netvarkingą mašiną sumokėtus pinigus.

Siūlo neišradinėti dviračio

"Taip pat neaišku, kam sugalvotas būtent penkerių metų laikotarpis. Jei prieš šešerius metus automobilis pateko į milžinišką avariją, po kurios buvo surinktas iš dalių, to nurodyti nebereikia", – Civilinio kodekso pataisomis stebėjosi V.Naujanis.

Pardavėjai daugiausia atsakomybės už parduodamas transporto priemones prisiima Vokietijoje, tačiau net ir ten senų istorijų surašyti nereikia. Tiesa, Vokietijoje automobilį reikalaujama parduoti su garantija, tačiau tik tuo atveju, kai pardavėjas – juridinis asmuo.

V.Naujanis teigė, kad automobilių pardavėjai nėra kategoriškai nusiteikę prieš prievolę pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti skaudžius mašinos istorijos faktus, tačiau aprašomas laikotarpis turėtų sutapti su tuo periodu, kurį savininkas mašiną turėjo.

"Kam išradinėti dviračius, jei galima pasinaudoti jau nusistovėjusiomis tvarkomis ES. Pavyzdžiui, vokiškuose pirkimo-pardavimo dokumentuose reikia nurodyti trūkumus, kurie atsirado pardavėjui esant mašinos savininku", –  pasakojo A.Urbietis.

Tokiai praktikai pritaria ir kai kurie politikai. Seimo narys Eligijus Masiulis įregistravo atitinkamą Civilinio kodekso pataisą, kuria pabrėžiama, kad pardavėjas duomenis turi deklaruoti tik už tą laikotarpį, per kurį jis buvo transporto priemonės savininkas. Pataisą šiuo metu svarsto Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o parlamentarai dėl pakeitimų turėtų balsuoti kitą savaitę.

"Mano siūlomas pataisas prašome nagrinėti skubos tvarka, kol neįsigaliojo reikalavimas surašyti penkerių metų istoriją", – kalbėjo E.Masiulis.

Klastoja ir vokiečiai

Kitą savaitę Seimas turėtų svarstyti ir Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios įteisintų  baudžiamąją atsakomybę už transporto priemonių ridos suklastojimą, neteisėtą odometro sunaikinimą ar pakeitimą. Pagal teikiamą projektą asmeniui, suklastojusiam transporto priemonės ridą, neteisėtai sunaikinusiam ar pakeitusiam transporto priemonės odometrą, grėstų bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Už šią veiką atsakytų ir juridinis asmuo.

Pataisas parengęs Seimo narys Kęstutis Masiulis teigia, kad Lietuva yra bene vienintelė šalis Europoje, kurioje kone legaliai leidžiama klastoti automobilių ridą, o tai yra ne tik paprastas pirkėjo apgavimas, bet ir kelia realią grėsmę, nes daug kilometrų įveikę automobiliai nebe tokie saugūs.

Seimo narys teigia, kad pritarus pakeitimams, teisėsauga įgytų teisę bausti tokia veikla užsiimančius asmenis. Dėl to sumažėtų ridos klastojimo atvejų, o pirkėjų interesai būtų geriau apsaugoti.

V.Naujanis pasakojo, kad odometro duomenų keitimas išties yra didelė problema, o klastotojai iškraipo rinką – už mažai nuvažiavusius automobilius Vakarų Europoje mokama daug daugiau, tačiau Lietuvoje juos tenka parduoti už tą pačią kainą,  kaip ir daugiau nuvažiavusius, nes pastarųjų odometrų duomenys yra suklastoti.

"Kontrolė reikalinga, tačiau užkrauti atsakomybę pardavėjui dažniausiai nebus sąžininga", – įsitikinęs V.Naujanis. Jis pasakojo, kad labai dažnai ne nauji automobiliai jau atvažiuoja suklastotais odometrų duomenimis. Prieš porą metų skelbta, kad odometrų duomenys suklastoti kas trečiame Vokietijoje parduodamame automobilyje. "Vokietijoje tai gal ir nėra taip paplitę, bet Italijoje ar Prancūzijoje toks klastojimas yra įprastas reiškinys", – pasakojo V.Naujanis.

Įsiteisėjus pataisoms, su nenumatytomis problemomis gali susidurti ne tik pardavėjai, bet ir mašinas remontuojantys meistrai. Odometrai neretai keičiami su spidometrais šiems sugedus. Kaip tokį keitimą reikės įteisinti, kol kas niekas neaiškina.

Suradę skelbimus apie parduodamus automobilius, pareigūnai paskambindavo pardavėjams ir siūlydavo parduoti pasirašant skolos vekselį, apie atliktą darbą paskelbė Vilniaus policija.

Pardavėjui sutikus, nupirkta  transporto priemonė būdavo tuojau perparduodama kitiems asmenims žymiai pigiau. Pagal vekselį privaloma mokėti suma pardavėjams nustatytu laiku sumokama nebuvo.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus pareigūnai, įtarę sukčiavimais, sulaikė įtariamuosius K. J. (gim. 1993 m.) ir D. K. (gim. 1984 m.).

Policijos pareigūnai gyventojus įspėja apdairiai ir atsargiai sudarinėti sandorius, netikėti sukčių siūlymais ir netapti jų auka.

Nukentėjusius nuo K. J. ir D. K. prašome kreiptis į  Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyrių tel.: (8 5) 271 7158, (8 5) 271 8724 ar (8 5) 271 7107.