Be eismo – penktadalis

Pavasarį atšilus orams į kelius išrieda tūkstančiai transporto priemonių, kurios žiemos metu eisme nedalyvavo. Kai kurios jų tūnojo prisiglaudusios garažuose, kitos kentėjo pridengtos storu sniego sluoksniu. Vadinamasis sezoninis transportas dažniausiai yra ne taip kruopščiai prižiūrimas kaip tas, kuriuo naudojamės nuolat. Tačiau ir kasdieniai mūsų ratuočiai yra toli gražu ne geriausios techninės būklės.

„Regitros“ duomenimis, pernai Lietuvoje buvo registruota daugiau nei 2,2 mln. transporto priemonių – beveik po vieną kiekvienam suaugusiam mūsų šalies gyventojui. Per metus jų padaugėjo beveik 100 tūkst. Iš viso minėto transporto automobilių skaičius viršija 1,7 mln. Tiesa, dalis automobilių dėl įvairių priežasčių negali dalyvauti eisme. Tokių yra per 300 tūkst., o tai sudaro beveik 20 proc. visų registruotų automobilių.

Daugiausia mūsų šalyje yra 15–20 metų amžiaus lengvųjų transporto priemonių (daugiau nei 525 tūkst.). Tai sudaro 31 proc. visų lengvųjų automobilių skaičiaus. Vidutinis M1 klasės lengvųjų automobilių amžius siekia 16,2 metų. Tai gerokai prasčiau nei ES vidurkis – 11,8 metų.

Išeitis: jei aptinkami per dideli dūmingumo rodikliai, dažnu atveju pakanka pakeisti variklio oro filtrą. / A. Aleksandravičiaus nuotr.

Problema dėl žibintų

Mūsų šalyje jau ne vienus metus verda aistros dėl techninės automobilių apžiūros, kurią vykdo valstybės įmonės. Vis garsiau skamba raginimai šią pagal itin griežtą metodiką vykdomą procedūrą liberalizuoti ir patikėti privatiems servisams, kaip tai yra kai kuriose Europos šalyse. Vis dėlto bent jau artimiausiais metais lietuviams teks eiti jau pramintu keliu, kuriame gausu iššūkių.

Anot statistikos, tik apie 53 proc. automobilių Lietuvoje žalią techninės apžiūros lapą gavo iš pirmo karto. Beveik 47 proc. mašinų į techninės apžiūros centrą turėjo atvažiuoti pakartotinai. Tai reiškia, kad tik maždaug kas antras automobilis iš pirmo karto techninės apžiūros metu įvertinamas teigiamai. Kaip automobilį paruošti techninei apžiūrai, plačiau domėjosi LNK žinių tarnyba.

Techninės apžiūros centrus vienijančios asociacijos „Transeksta“ atstovas spaudai Renaldas Gabartas teigė, kad bene pagrindinė priežastis, kodėl vairuotojams į techninės apžiūros stotis tenka sugrįžti – signalizacinių šviesų ir žibintų būklė.

„Nesureguliuotas šviesos spindulys, nedega vienokia ar kitokia lemputė. Ir kalbu tiek apie artimąsias ir tolimąsias šviesas, tiek apie posūkius ir rūko žibintus, tiek apie gale esančius žibintus. Iš viso beveik 30 proc. automobilių į techninę apžiūrą atvyksta su tokiais trūkumais. Ir tai ne tik Lietuvos problema – Vokietijoje yra labai panaši situacija“, – aiškino R. Gabartas.

Skaidrumas: kontrolieriaus darbo teritorijoje ir transporto priemonėje negali būti atvirai paliktų grynųjų pinigų. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pataiso ir kontrolieriai

Tiesa, atstovas teigė, kad geroji žinia yra ta, jog tokius trūkumus gali nesunkiai pastebėti pats vairuotojas. Anot jo, prieš vykstant į techninę apžiūrą reikėtų kelis kartus apeiti aplink automobilį ir įvertinti, kaip veikia vieni ar kiti žibintai. Pastebėjus, kad yra problemų, tokius trūkumus nuvykus į autoservisą galima greitai ir nebrangiai pašalinti.

Teigiantiems, kad kai kuriais atvejais trūkumai dėl automobilio žibintų yra žymimi tyčia, neva nenorint išduoti teigiamos apžiūros išvados, R. Gabartas priminė, kad žibintų reguliavimas yra vienintelė procedūra, kurią galima atlikti apžiūros metu. Kontrolieriai yra aprūpinti šiai procedūrai reikiamais įrankiais, kuriuos naudojant galima atlikti kone visų automobilių žibintų reguliavimą. Vis dėlto ne visais atvejais tai būna įmanoma.

„Jei tik yra įmanoma sureguliuoti žibintus, kontrolieriai tai padaro. Kartais to padaryti neįmanoma, pavyzdžiui, automobilio priekinė dalis pažeista po avarijos, o žibintų laikikliai būna suklijuoti taip, kad laikosi kone ant plauko. Tuomet vairuotojui siūloma daugiau dėmesio skirti žibintams, jų tvirtinimams ir galbūt juos netgi pasikeisti“, – komentavo R. Gabartas.

Jei vairuotojas primygtinai siūlo kyšį ar nereaguoja į persėjimus, kad to nedarytų, techninė apžiūra nutraukiama neatlikus automobilio techninės būklės patikrinimo.

Sprendimas – nesudėtingas

Antroji priežastis, kodėl vairuotojams nepavyksta gauti teigiamo apžiūros įvertinimo – pakabos svirčių ir įvairių lankstų nusidėvėjimas.

„Apie 8 proc. automobilių turi šitą bėdą ir tai tikrai nėra smulkmena, nes pakabos gyvybingumas užtikrina, kad automobilis bus valdomas bet kokia kelio danga – kai yra nelygus paviršius, kai reikia manevruoti“, – nurodė R. Gabartas.

Anot „Transekstos“ atstovo, dar vienas dažnai pasitaikantis trūkumas, praeitų metų statistikos duomenimis, – per didelis dūmingumas. Vis dėlto tai nėra sunkiai sprendžiama problema, mat dažniausiai ją pavyksta pašalinti tiesiog pakeitus variklio oro filtrą.

„Pirmas vaistas yra pats paprasčiausias – pakeisti užsikimšusį oro filtrą, kuris filtruoja orą, patenkantį į variklį. Kai sudega litras benzino ar dyzelino, tuo pat metu sudeginama ir 14–14,5 kilogramų oro. Jei filtras užsikimšęs, vadinasi, nepakankamai jo patenka į degimo kamerą, dėl to būna tirštesnis degusis mišinys, o tai tampa priežastimi, kodėl dūmų šleifas paskui automobilį būna gerokai didesnis“, – aiškino R. Gabartas.

Bėda: pa­ka­bos svir­čių ir įvai­rių lanks­tų nu­si­dė­vė­ji­mas yra ant­ra daž­niau­sia prie­žas­tis, su­truk­dan­ti įveik­ti tech­ni­nės ap­žiū­ros proce­dū­rą. / J. Ka­lins­ko / BNS nuo­tr.

Kyšininkų mažėja

Kalbėdamas apie tai, kokie daiktai gali būti automobilyje, kuris perduodamas kontrolieriui, atliksiančiam techninę apžiūrą, perspėjo, kad transporto priemonėje negali būti atvirai palikti grynieji pinigai ar kiti daiktai, kurie galėtų būti interpretuojami kaip bandymas padaryti įtaką kontrolieriaus sprendimui.

„Jei vairuotojas primygtinai siūlo kyšį ar nereaguoja į persėjimus, kad to nedarytų, techninė apžiūra nutraukiama neatlikus automobilio techninės būklės patikrinimo ir klientui tenka sugrįžti į apžiūrą kitą kartą. Už apžiūrą sumokėti pinigai tokiais atvejais negrąžinami“, – nurodė R. Gabartas.

Statistikos duomenys rodo, kad atvejų, kai transporto priemonių savininkai siūlo kyšius techninės apžiūros kontrolieriams, mažėja.

„Techninės apžiūros protokole yra specialus langelis galimai korupcijai pažymėti. Kai žmogus ypatingai atkakliai siūlo ar daro užuominas, tas langelis būna pažymimas nurodant, kad yra galima korupcija, o tai automatiškai uždega raudoną lemputę visoje informacinėje sistemoje. Ir net atvažiavęs į kitą techninės apžiūros stotį, galbūt galvodamas, kad čia kontrolieriai bus labiau sukalbami, vairuotojas jau būna identifikuojamas ir kontrolierius žino, kad pas jį atvažiuoja žmogus su galbūt ne visai sąžiningais ketinimais“, – aiškino R. Gabartas.

Populiariausi – „Volkswagen“

Tarp populiariausių lengvųjų automobilių markių Lietuvoje daugiausia yra vokiečių gamintos mašinos – maždaug pusė. „Volkswagen“ yra akivaizdžiai populiariausia automobilių markė Lietuvoje – jų įregistruota daugiau nei 284 tūkst. Dažniausiai Lietuvoje sutinkamas šios markės modelis yra „Passat“ (per 90 tūkst.). Tai apskritai populiariausias modelis šalyje. Antrąją vietą irgi užima „Volkswagen“ – „Golf“ – per 67 tūkst. Antroje vietoje rikiuojasi kitas Vokietijos gamintojas – „Audi“. Jų Lietuvoje registruota per 177 tūkst. Populiariausias modelis – A6, jų įregistruota beveik 54 tūkst. Sparčiai populiarėjančių „Toyota“ lengvųjų automobilių Lietuvoje skaičius viršijo 162 tūkst. Per metus jų pagausėjo daugiau nei 7 tūkstančiais. Populiariausias „Toyota“ modelis yra „Avensis“, jų įregistruota 31 tūkst. Tai sudaro 19 proc. visų „Toyota“ modelių. Tiesa, šis modelis nuo 2018 m. nebegaminamas.

Vokiškoji „Opel“ buvo vienintelė markė iš pirmojo dešimtuko, kurių šįmet įregistruota mažiau nei prieš metus – iš viso per 140 tūkst. automobilių. Populiariausias „Opel“ modelis yra „Zafira“ – jų įregistruota 38 tūkst. Tai sudaro 26 proc. visų „Opel“ modelių. Antroje vietoje – nedaug atsilikusi „Astra“ (37 tūkst.). Penktoje vietoje – dar vienas vokiečių gamintojas BMW, kurių mūsų šalyje įregistruoti per 128 tūkst. Per metus jų padaugėjo beveik 10 tūkst. Populiariausi tarp BMW – penktos klasės (43 tūkst.) ir trečios klasės (40 tūkst.) modeliai. Šeštas pagal populiarumą – švediškasis „Volvo“. Šių automobilių buvo įregistruota per 96 tūkst. Populiariausias „Volvo“ modelis yra V70 (beveik 20 tūkst.). Septinta markė – „Ford“, tokių automobilių šalyje spalio pradžioje buvo daugiau nei 77 tūkst. Populiariausias „Ford“ modelis yra „Focus“ – jų įregistruota beveik 20 tūkst. „Mercedes-Benz“ ženklu pažymėtų automobilių Lietuvoje yra per 63 tūkst. Populiariausias „Mercedes-Benz“ modelis – E klasės (daugiau nei 15 tūkst.), arba 25 proc. visų šios markės modelių. Toliau rikiuojasi „Škoda“ – beveik 60 tūkst. mašinų. Populiariausias čekiškas modelis yra „Octavia“. Pastarųjų įregistruota per 27 tūkst. – beveik pusė visų „Škoda“ modelių. Dešimtuką užbaigia „Nissan“ – per 51 tūkst. Populiariausias modelis yra visureigis „Qashqai“ (daugiau nei 17 tūkst.).

Seimas antradienį po pateikimo nepriėmė svarstyti tai numatančių Transporto veiklos pagrindų įstatymo pataisų. Už balsavo 44 Seimo nariai, prieš buvo 33, o 23 susilaikė.

Jomis buvo siūloma panaikinti daugiau kaip du dešimtmečius galiojančią tvarką, pagal kurią Susisiekimo ministerija nustato automobilių valstybinės techninės apžiūros įmonių skaičių ir jų tankį šalyje.

Siūlymas dėl techninių apžiūrų sistemos pokyčių 50 balsų prieš 47 buvo atmestas. 

Pasak vieno pataisų autoriaus liberalo Andriaus Bagdono, naujomis pataisomis techninės apžiūros paslaugų rinka būtų išlaisvinta – automobilius galėtų tikrinti daugiau valstybės akredituotų įmonių arčiau vairuotojų namų.

„Lietuvoje veikia griežta ir uždara tvarka, kuri suteikia neproporcingai dideles galias monopolijai. (...) Šiomis pataisomis tikimės pagerinti paslaugų kokybę visiems 1,5 mln. vairuotojų ir pagaliau pareikalauti didesnės atsakomybės ne tik iš automobilių savininkų, bet ir tų, kurie automobilius tikrina“, – Seimo posėdyje teigė A. Bagdonas.

Tuo metui Antanas Matulas sako, kad dabar galiojanti sistema veikia gerai: „Kam ardyti tai, kas veikia labai gerai? 

Konkurencijos taryba 2019 metais ragino Vyriausybę ir Susisiekimo ministeriją atsisakyti „privalomąją techninę apžiūrą vykdančių įmonių skaičiaus ribojimo“ ir įmonių išsidėstymo šalies teritorijoje kriterijaus.

Lietuvos autoservisų asociacijos vadovas, autoserviso savininkas Mantas Musnikas skaičiavo, kokios įrangos reikėtų, kad jis galėtų automobiliams atlikti ir techninę apžiūrą.

„Grubiai apie 35 tūkst. reikėtų investuoti tam, kad mano servisėlis atitiktų tam tikrus reikalavimus. Čia dar be kompiuterinės programos, kuri, aš manau, turėtų būti sujungta su transporto inspekcija, mokesčių inspekcijų, kad matytų, ką mes darome. Jeigu būtų suteikiamas leidimas, dar pagalvočiau, ar investuoti“, – teigė M. Musnikas.

Kiti servisai tokio darbo imtųsi mielai.

„Juk mes remontuojame automobilius, tai turėtume šitą reikalą kažkaip įgyvendinti ir užtikrinti klientui, kad jam nereikėtų kreiptis kažkur į kitas įstaigas“, – kalbėjo autoserviso vadovas Darius Pečiūra.

„Didesni servisai, manau, kad tikrai, nes jie dirba su sutartimis, aptarnauja daug įmonių. Jeigu toms įmonėms aptarnaujant būtų dar atliekama ir apžiūra vietoje, būtų nuostabu“, – tikino M. Musnikas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau yra ir tokių, kurie iškart sako „ne“.

„Sertifikatų labai daug reikia ir dar reikia papildomos įrangos. Ir klausimas, kada tai atsipirks. Gal būtų ir įdomi ta idėja, jeigu būtų mažiau to popierizmo“, – savo nuomonę išsakė autoserviso vadovas Gintaras Survila.

Seime liberalizuoti techninės apžiūros sektorių siūlo liberalai.

„Asmuo turi užsirašyti iš anksto, laukti dvi-tris savaites, atvykti ir jeigu yra nustatomas nedidelis neatitikimas, pavyzdžiui, šviesų aukštis neatitinka, tai tu turi važiuoti į servisą, pasitvarkyti automobilį ir užsirašyti vėl po kelių savaičių praeiti techninę apžiūrą“, – teigė Seimo narys Andrius Bagdonas.

Esą jei paslaugą teiktų ir autorizuoti servisai, eilių neliktų, sumažėtų korupcija.

„Bet kuris akredituotas servisas bijotų prarasti licenciją, o pavienių atvejų, manau, tiek čia, tiek čia galėtų pasitaikyti“, – tvirtino A. Bagdonas.

Apie tai, kad techninę apžiūrą teikiančių įmonių per mažai ir nėra rimtos konkurencijos, kuris laikas kalba ir Konkurencijos taryba.

„Mes manome, kad jei nebūtų reguliuojamas įmonių skaičius, tai būtų pakankama tokių paslaugų pasiūla ir atitinkamai kainos būtų tinkamame lygyje, nes pasiūla būtų užtikrinta. Kai įmonių yra mažai, tai neišvengiamai reikia reguliuoti kainas. Jeigu įmonių būtų daugiau, tai ir kainų reguliuoti nebereiktų“, – tikino Konkurencijos tarybos konkurencijos politikos grupės vadovas Pavel Jacunskij.

Tačiau Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos atstovas Renaldas Gabartas teigia, jog teismas dar prieš 20 metų yra pasakęs, kad techninė apžiūra nėra laisvoj rinkoj esanti prekė ar paslauga ir kalbėti apie liberalizavimą reiškia kalbėti apie kontrolės mechanizmo panaikinimą.

Europoje esą veikia du modeliai – vienas griežtas kaip Lietuvoje, kitas liberalus, kai techninę apžiūrą gali atlikti daugybė autoservisų. Lietuvoje esą techninės apžiūros kaina – viena mažiausių.

Techninės apžiūros atlieka tam tikrą ekspertų ir patarėjų misiją žmonėms, kurie nelabai daug supranta apie techniką.

Susisiekimo ministerija siūlymo leisti techninę apžiūrą atlikti ir kitiems autoservisams neatmeta – jį įvertins.

„Reiktų įsivertinti paslaugos pasiekiamumą, kiek jis bus pasiektas. Ar, sakykime, tos paslaugos nesitelks didžiuosiuose miestuose. Kitas dalykas – kaina. Jeigu kalbame apie liberalizavimą, čia turbūt būtų visiškas liberalizavimas, nebūtų jokių svertų kainai, tai tiesiog vyktų konkurencija. Tai ji gali būt ir į vieną, ir į kitą pusę. Bet bet kokiu atveju reikia vertinti“, – kalbėjo Susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas.

Kol ministerija svarsto, suinteresuotos pusės ginčijasi.

„Kyšininkavimas dingtų, duodu 100 proc., kad jis dingtų. Nes dabar, ką, monopolija“, –  teigė Lietuvos autoservisų asociacijos vadovas.

„Techninės apžiūros atlieka tam tikrą ekspertų ir patarėjų misiją žmonėms, kurie nelabai daug supranta apie techniką. Ir kai kuriais atvejais servisai siūlo jiems atlikti darbų, kurių iš tikrųjų visiškai nereikia atlikti“, – tvirtino R. Gabartas.

Kada susisiekimo ministerija apsispręs, ar leisti techninę apžiūrą atlikti ir autoservisams, nesakoma.

Idėjai jau dešimt metų

Politikai ne juokais užsimojo keisti įstatymus, reglamentuojančius TA teikiamą paslaugą. Jų nuomone, patvirtinti automobilio techninį tvarkingumą galėtų ne tik tai vykdančios vos kelios Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ narės, bet ir visos reikalavimus atitinkančios automobilių remonto įmonės.

„Konkurencijos taryba laikosi dar 2013 m. išsakytos pozicijos, kad valstybinės TA paslaugos teikimas nepasižymi tokia ypatinga specifika, kad šios veiklos negalėtų vykdyti daugiau kaip keletas subjektų“, – Seime vykusioje spaudos konferencijoje teigė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Romualdas Vaitkus.

„Geresnė TA paslauga yra svarbi 1,5 mln. Lietuvos gyventojų, kurie turi vairuotojo pažymėjimą, vairuoja automobilį. Taigi, norime, kad šie gyventojai gautų šią paslaugą vieno langelio principu, arčiau savo namų“, – pridūrė jis.

Frakcijos narys Viktoras Pranckietis teigė, kad transporto priemonių technine būkle jau ilgą laiką rūpinasi nebe patys žmonės, o remonto servisai. Esą todėl būtų logiška, kad servisai taip pat galėtų išduoti dokumentus, patvirtinančius automobilio techninį tvarkingumą.

„Techninę būklę visada užtikrina servisai, kuriuose remontuoji savo automobilį ar kito žmogaus automobilį. (...) 2000 m., suprantu, buvo tik 1 mln. automobilių, dabar – 1,5 mln. lengvųjų automobilių“, – BNS agentūrai dėstė jis.

Skirtumas: Lietuvoje TA kaina yra perpus pigesnė nei Estijoje ir net keturis kartus nei Vokietijoje ar Suomijoje. / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Pasigenda konkurencijos

Lietuvos verslo konfederacijos narys Mantas Andriuškevičius teigė, kad pagrindinė šios rinkos problema – konkurencijos nebuvimas.

„Pagrindinė problema – reguliavimas nustato apžiūrų centrų steigimosi tvarką pagal poreikį. Tiesiog valstybė kišasi į tai, kiek jų turėtų būti, kiek turi dirbti darbuotojų, nustato maksimalias kainas. Taip dešimt įmonių dirba savo regionuose, tarpusavyje nekonkuruoja“, – BNS cituoja M. Andriuškevičių.

Anot jo, dėl šios problemos 2019 m. konfederacija kreipėsi į Konkurencijos tarybą ir Vyriausybę.

1,5 mln. – tiek Lietuvos gyventojų turi vairuotojo pažymėjimą.

„Rašėme, kad dabar yra sukurta tokia situacija, jog naujas rinkos žaidėjas ateiti į rinką faktiškai negali. Tai apribota tam tikrais teisės aktais. Atsakymą gavome tokį, kad (...) nėra gerai ir reikėtų liberalizuoti šitą rinką“, – priminė M. Andriuškevičius.

Lietuvoje lengvųjų automobilių TA atlieka dešimt bendrovių dešimtyje regionų, o jų tankį reguliuoja valstybė.

Valstybinę TA atliekančių įmonių skaičiaus ir jų išdėstymo šalies teritorijoje metodiką nustato susisiekimo ministro įsakymas, kuris galioja jau beveik 20 metų. Nustatyti apžiūros stočių išsidėstymą įgaliojo Vyriausybės nutarimas.

Pešiojosi teisme

Įžvalgas, kuriomis pasidalijo Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai, Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija (LTAĮA) įvertino skeptiškai. Jos atstovų nuomone, politikų iniciatyvą kol kas sudėtinga vadinti reforma.

Esą, neskaitant pasiūlymų sugriauti šiuo metu veikiančią TA sistemą ir panaikinti vienintelį filtrą, užkertantį kelią eisme dalyvauti techniškai netvarkingoms (kai kuriais atvejais – mirtiną pavojų keliančioms) transporto priemonėms, Seimo nariai nepateikė jokių realių alternatyvų.

Asociacijos „Transeksta“ pozicija ir argumentai nepasikeitė per beveik du pastaruosius dešimtmečius – tiek laiko tęsiasi diskusijos. Tiksliau, triukšmas apie „Tuvlitos“ monopolį kyla kone po kiekvienų Seimo rinkimų.

LTAĮA pabrėžia, kad esminis dalykas, kurį reikėtų suvokti, – „TA nėra laisvoje rinkoje esanti prekė“, o gyvybiškai svarbi prievolė, už kurios neatlikimą numatoma administracinė atsakomybė. Tokį išaiškinimą yra pateikęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sprendęs asociacijos „Transeksta“ ir Konkurencijos tarybos ginčą. Teismas konstatavo, kad „TA vykdymas yra priskirtas ne laisvos rinkos sričiai – tai išimtinai valstybinės valdžios funkcija, deleguota juridiniams asmenims, susijusi su viešuoju interesu ir saugumo užtikrinimu transporto srityje.

Pavojus: „Transekstos“ atstovai mano, kad, patikros funkciją perdavus servisams, gali suvešėti korupcija, nes jų darbo niekas nekontroliuos. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Įžvelgia interesų konfliktą

Anot asociacijos, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 4 straipsnis, apibrėždamas saugaus eismo principus, nurodo, kad „eismo dalyvių sveikatos ir gyvybės užtikrinimas yra svarbiau negu ūkinės veiklos ekonominiai rezultatai“.

To paties įstatymo 6 straipsnis nustato, kad „eismo saugumas užtikrinamas reguliuojant ir kontroliuojant juridinių ir fizinių asmenų veiklą eismo saugumo užtikrinimo srityje“.

„Transeksta“ atkreipė dėmesį, kad visos dešimt TA įmonių privalo atitikti vadinamojo A tipo kontrolės įstaigoms keliamus reikalavimus, susijusius su bešališkumu ir nepriklausomumu. Jos negali atlikti jokių kitų darbų – remontuoti automobilių, parduoti atsarginių detalių ir pan., išskyrus tiesiogines funkcijas. Šios įmonės gali tik tikrinti transporto priemonių techninę būklę ir eliminuoti iš gatvių grėsmę kitiems eismo dalyviams keliančius automobilius.

Drauge TA įmonės atlieka ir savotišką nepriklausomų technikos ekspertų-patarėjų misiją, labai aiškiai įvardydamos, kokios automobilio detalės, mechanizmai ar sistemos iš tiesų yra susidėvėjusios, kas kelia didesnę riziką eismo saugumui ir ką būtina keisti.

Asociacijos manymu, suteikus teisę techninę apžiūrą atlikti servisams, neišvengiamai kiltų interesų konfliktas, nes automobilių remontu besiverčiančios bendrovės iš esmės tikrintų savo pačių darbo kokybę. Tokiu atveju garantuoti TA objektyvumą ir nešališkumą būtų itin sudėtinga. Nesant tinkamo kontrolės mechanizmo, TA vykdantys subjektai galėtų daug laisviau ir lengviau piktnaudžiauti savo įgaliojimais, ignoruoti net plika akimi matomus transporto priemonių defektus. Tokiomis sąlygomis lengviau plisti korupcijos židiniams.

Užsienio pavyzdžiai

Asociacija pateikė pavyzdžių apie kitas mūsų regiono valstybes ir ten galiojančią tvarką. Lenkijoje ir Estijoje liberalizavus TA sistemas, pirmuoju bandymu kontrolierių palaiminimą gauna 96–98 proc. automobilių (Lietuvoje – apie 50–52 proc.).

Lenkijoje ir Estijoje liberalizavus TA sistemas, pirmuoju bandymu kontrolierių palaiminimą gauna 96–98 proc. automobilių (Lietuvoje – apie 50–52 proc.).

Toks rodiklis reiškia, kad beveik visos transporto priemonės šiose šalyse neturi techninių defektų, o tai, akivaizdu, yra netiesa. Tokį aukštą automobilių praleidžiamumo rodiklį gali lemti TA kontrolierių netinkamai atliekama TA, virtusi formalumu ir paprasčiausiu TA dokumentų pardavinėjimu.

„Kai liberalusis TA modelis buvo įdiegtas Estijoje ir Lenkijoje, tenykščiai eismo saugumo specialistai ir pareigūnai, atsakingi už transporto politiką, pripažino, kad transporto priemonių parko techninė būklė nepagerėjo. Tiesiog padaugėjo TA pardavinėjimo atvejų“, – tikino asociacijos „Transeksta“ direktorius Gintautas Šlėderis.

Be to, priešingai nei prognozuota, pakilo ir pačios paslaugos kainos, nes, norint atlikti visas patikros operacijas, būtina investuoti į specialią įrangą, kokios tradiciniai servisai įprastai nenaudoja. Tai tampa ypač akivaizdu kalbant apie sunkiojo transporto techninės būklės patikrą.

Geografija: Lietuvoje veikia 69 TA stotys, išsidėsčiusios taip, kad vairuotojui iki artimiausios nereikėtų važiuoti daugiau kaip 30 km. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Lietuvoje – pigiausia

Kalbant apie lietuviškos TA sistemos prieinamumą ir kainą, mūsų įstatymai griežtai apibrėžia TA stočių tinklo tankį. Jis turi būti toks, kad iš bet kurio provincijos užkampio į patikrą nereikėtų važiuoti toliau nei 30 km.

Todėl Lietuvoje TA stotys (iš viso jų yra 69) veikia netgi tokiose vietose, kur per dieną atvykstančius automobilius galima suskaičiuoti ant rankų pirštų. Apžiūros metu naudojama įranga ir kaina turi būti tokia pat, kaip ir didžiuosiuose miestuose.

Akivaizdu, kad išlaikyti tokius atokius taškus yra nuostolinga, todėl jie gyvuoja tik gaudami dotacijų iš tų TA centrų, kur automobilių srautas gerokai didesnis. Tokia sistema leidžia užtikrinti mažiausią TA kainą visoje Europoje: priklausomai nuo variklio tipo ir degalų rūšies – 23–28 eurai. Už panašios apimties diagnostiką automobilių servisai prašo mažiausiai dvigubai didesnės sumos.

Palyginkime: Latvijoje TA, kurią privalu atlikti kasmet, kainuoja 35 eurus, o Estijoje – 43 eurus. Vokietijoje ar Suomijoje už analogiškas transporto priemonių patikros procedūras tenka pakloti per 100 eurų.

Belgijoje, kur veikia visiškai toks pat TA modelis kaip ir Lietuvoje, prieš keletą metų taip pat buvo kilę diskusijų, ar nereikėtų liberalizuoti TA sistemos, tačiau ten politikai paskaičiavo, kiek kartų išaugtų kontrolės mechanizmo kaštai, ir sumanymo atsisakė.

Kalbant apie didesnes transporto priemones, asociacija atkreipia dėmesį, kad kai kuriuose Lietuvos autobusų ir troleibusų parkuose ir transporto kompanijoje „Vlantana“ jau įrengtos TA linijos, kuriose dirba nešališką ir profesionalią patikrą užtikrinantys kontrolieriai. Panaši praktika taikoma ir kai kuriuose Vokietijos regionuose.

Vairuotojai techninio patvirtinimo paslaugas galėtų gauti vieno langelio principu, kad ir iš kvalifikuotų automobilių servisų. Kitaip tariant, pats servisas galėtų suteikti vadinamąjį techninį pasą, leidžiantį mašinai dalyvauti eisme.

Plačiau apie tai papasakojo žurnalo „Auto Bild“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius.

– Didmiesčių vairuotojai dažnai paburba dėl tų eilių techninės apžiūros centruose. Galbūt šis sprendimas galėtų išspręsti eilių problemą?

– Eilės vienareikšmiškai yra blogis. Vairuotojų koncentracija tam tikru metu atrodo labai baisiai. Jei kas nors rastų gerą sprendimą eilių nebuvimui, tai visi džiaugtųsi. Reikia kalbėti apie tai, ar šis sprendimas padėtų išspręsti šią problemą ir ar jis nepadarytų daugiau blogio kažkam šioje srityje.

– Ką rodo kitų šalių patirtis, kur techninės apžiūros yra liberalesnės?

– Yra šalių, kurios turėjusios abiejų patirčių: prieš tai buvo taip, kaip dabar yra pas mus, dabar yra taip, kaip norėtų siūlytojai. Kiek automobilių pereina techninę apžiūrą iš pirmo karto? Lietuvoje 50 proc. praeina iš pirmo karto, o likusieji atvažiuoja pakartotinai dėl rastų trūkumų. Lenkijoje, kurioje yra naujas modelis, 90 proc. automobilių po pirmo karto šauna į gatves. Aš nieko nesakau, aš juk nestoviu ten su žvake ir netikrinu, bet skaičiai pakankamai iškalbingai kalba.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokie servisai galėtų teikti techninės apžiūros paslaugas? Kaip juos atrinkti, kaip juos įvertinti, kaip įsitikinti, kad jie tikrai gali tinkamai patikrinti automobilius?

Eilės vienareikšmiškai yra blogis. Vairuotojų koncentracija tam tikru metu atrodo labai baisiai.

– Žodis paslauga man šiek tiek keistai skamba, nes čia toks kaip ir priverstinis dalykas. Mus priverčia važiuoti patikrinti automobilį techninėje apžiūroje dėl mūsų pačių saugumo. Šiam dalykui įgyvendinti tinkamai yra tam tikras reglamentas, kuris nusako, ką ir kaip reikia daryti bei ką reikia turėti tam tikrinimui. Visų pirma, tikriausiai bus atsiremta į tam tikrą įrangos, kurią reikės nusipirkti, aprašą. Kiek aš žinau, servisas, norintis vienu metu tikrinti du automobilius, turėtų investuoti apie 1,5 mln. eurų, kad galėtų tai vykdyti. Jei siūlymas būtų patvirtintas, lauktų kažkoks įsipareigojimas, atsakomybių pasirašymas, kad turi atsakyti, kad išleidai automobilį į eismą.

– Atsakomybių daug, investavimo daug. Verslas tikrai skaičiuos, ar apsimokėtų. Ar tokiu atveju nepabrangtų techninė apžiūra? Sakote, kad vienos vietos įrengimas galėtų kainuoti iki milijono eurų.

– Aš nenorėčiau to vadinti verslu. Verslas negali būti daromas iš priverstinio dalyko, kuriam visi žmonės yra verčiami ir neturi pasirinkimo. Tačiau pavyzdys galėtų būti tos kitos šalys, kurios pakeitė savo sistemą. Ten yra brangiau nei pas mus. Nenorėčiau tikėtis, kad tai labai lems kainą.

– Kaip užtikrinti, kad tuose servisuose, kurie teiktų gyventojams tokią paslaugą, nebūtų sukčiavimo per pažįstamus ar draugus?

– Jeigu monopolistinę sistemą, kuri dabar padėta ant stalo ir žiūrima į ją po padidinamuoju stiklu, išdarkius ir išblaškius, tikimybė tam išaugs iki begalybės. Tai bus sunkiau sukontroliuojama nei yra dabar. Bus reikalingos labai didelės pastangos tam užtikrinti.

„Konkurencijos taryba laikosi dar 2013 metais išsakytos pozicijos, jog valstybinės techninės apžiūros paslaugos teikimas nepasižymi tokia ypatinga specifika, kad šios veiklos negalėtų vykdyti daugiau kaip keletas subjektų“, – ketvirtadienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje teigė frakcijos narys Romualdas Vaitkus.

„Geresnė techninės apžiūros paslauga yra svarbi 1,5 mln. gyventojų, kurie turi vairuotojo pažymėjimą, vairuoja automobilį, taigi, norime, kad šie gyventojai gautų šią paslaugą vieno langelio principu, arčiau savo namų“, – pridūrė jis.

Frakcijos narys Viktoras Pranckietis teigė, kad automobilių technine būkle jau ilgą laiką rūpinasi nebe patys žmonės, jų remonto įmonės, todėl logiška, kad jos taip pat turėtų galėti išduoti dokumentus, patvirtinančius automobilio techninį tvarkingumą.

Pagrindinė problema yra ta, kad tas reguliavimas nustato tų apžiūrų centrų steigimosi tvarką pagal poreikį, tiesiog valstybė kišasi į tai, kiek jų turėtų būti, kiek turi dirbti darbuotojų, nustato maksimalias kainas.

 

„Techninę būklę visada užtikrina servisai, kuriuose tu remontuoji savo automobilį ar kito žmogaus automobilį. (...) 2000 metais, suprantu, buvo tik milijonas automobilių, dabar pusantro milijono lengvųjų automobilių“, – spaudos konferencijoje sakė jis.

Lietuvos verslo konfederacijos narys Mantas Andriuškevičius teigė, kad pagrindinė šios rinkos problema – konkurencijos nebuvimas.

„Pagrindinė problema yra ta, kad tas reguliavimas nustato tų apžiūrų centrų steigimosi tvarką pagal poreikį, tiesiog valstybė kišasi į tai, kiek jų turėtų būti, kiek turi dirbti darbuotojų, nustato maksimalias kainas. Ir taip 10 įmonių dirba savo regionuose, tarpusavyje nekonkuruoja“, – aiškino M. Andriuškevičius.

Anot jo, dėl šios problemos 2019 metais konfederacija kreipėsi į Konkurencijos tarybą ir Vyriausybę.

„Rašėm, kad iš principo dabar yra sukurta situacija, kad naujas rinkos žaidėjas ateiti į rinką faktiškai negali. Ir tai yra apribota tam tikrais teisės aktais. Atsakymą gavome tokį, kad (...) nėra gerai, kad reikėtų liberalizuoti šitą rinką“, – sakė M. Andriuškevičius.

Lietuvoje lengvųjų automobilių techninę apžiūrą atlieka 10 bendrovių 10-yje regionų, o jų tankį reguliuoja valstybė.

Valstybinę techninę apžiūrą atliekančių įmonių skaičiaus ir jų išdėstymo šalies teritorijoje metodiką nustato susisiekimo ministro įsakymas, kuris galioja beveik 20 metų. Nustatyti apžiūros stočių išsidėstymą įgaliojo Vyriausybės nutarimas.

To saugumo sumetimais siūlė nedaryti ir specialistai.

Kaip praneša LNK,  dabar automobilių patikros punktuose srautai gerokai išaugo. Šalia techninės apžiūros punktų – retai matomos automobilių eilės, tad net ir užregistravusiems vairuotojams tenka palaukti.

Kaip pranešama, maždaug  46 tūkstančiams automobilių per mėnesį teks atlikti techninę apžiūrą, o vairuotojams susitvarkyti šiuos dokumentus. Užduotis – ne iš lengvųjų, nes daugelyje techninės apžiūros punktų visos vietos rezervuotos maždaug savaitę į priekį.

Daugiau informacijos – vaizdo įraše:

Siekiant karantino metu sumažinti nebūtinų apsilankymų techninės apžiūros stotyse skaičių, nutarta privalomosios techninės apžiūros metu nevertinti kaip „didelio trūkumo“ keleto dalykų, neturinčių didelio neigiamo poveikio eismo saugumui ir aplinkai.

Visų pirma tai liečia žibintus, atšvaitus ir kai kurią elektros įrangą. Dėl nešviečiančių apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisų lempučių, karantino metu nereikės grįžti į TA stotį pakartotinei patikrai automobilio savininkui ar valdytojui įsipareigojus nedelsiant šias problemas pašalinti. Išimtis neliečia tik artimosios šviesos žibintų, priekinių rūko žibintų ir pagrindinių stabdymo signalo žibintų lempučių.

Taip pat nutarta laikinai „dideliu trūkumu“ nelaikyti ir automobilyje įrengtos priekabos kištukinio lizdo būklės, jei ji kelia abejonių dėl funkcionalumo ir efektyvumo, tačiau automobilis techninei apžiūrai teikiamas be priekabos.

Dar viena išimtis susijusi su akumuliatorių baterija: jei ji tinkamai nepritvirtinta, tačiau TA kontrolieriaus manymu nekelia trumpojo jungimo pavojaus, karantino metu grįžti pakartotinei patikrai nebus reikalaujama.

Jau anksčiau yra skelbta, kad pandemijos metu bus toleruojamas ir transporto priemonės eksploatavimas su dygliuotomis padangomis po balandžio 10 d. Techninės apžiūros stotyse šiuo metu taip pat į padangų sezoniškumą nebus kreipiama dėmesio.

Iki „nedidelio trūkumo“ nutarta šiuo metu perkvalifikuoti situaciją, kai transporto priemonėse, kuriose įrengta maitinimo dujomis (SND, SGD) sistema, tačiau tai nėra nustatyta tvarka įregistruota. LTSA rekomenduoja tai techninės apžiūros rezultatų ataskaitos skiltyje, bet atitinkamą įrašą registracijos liudijime padaryti pasibaigus karantino laikotarpiui.

Asociacija „Transeksta“ savo ruožtu atkreipia dėmesį, kad visi techniniai reikalavimai itin detaliai išvardinti atitinkamose europinėse direktyvose, kurių nuostatos be jokių išlygų yra perkeltos į nacionalinius teisės aktus. T. y. techninės apžiūros kontrolieriai neturi net teorinių galimybių patikros metu fiksuojamų kai kurių transporto priemonės trūkumų laikyti „smulkmenomis“, nes taip pažeistų įstatymus.

„Plintant koronavirusinei infekcijai COVID-19 ir Lietuvoje paskelbus karantiną, daugelis vairuotojų nerimauja dėl saugumo atliekant automobilio techninę apžiūrą. Be to, dalis žmonių priversti izoliuotis ir turi vengti kontaktų su kitais žmonėmis. Suprasdami susidariusią situaciją ir siekdami užtikrinti tiek vairuotojų, tiek techninių apžiūrų kontrolierių saugumą, suteikiame galimybę atidėti privalomų techninių apžiūrų terminą dar mėnesiui po karantino pabaigos“, – sakė susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Techninę apžiūrą teikiančios įmonės dirba nenutrūkstamai ir karantino laikotarpiu, tad apžiūrą galima atlikti ir šiuo metu, tačiau siekiant apsaugoti techninės apžiūros kontrolierių sveikatą, bus ribojamas jų patekimas į automobilio vidų ir kontaktas su vairuotoju.

Karantino laikotarpiu nebus vertinama automobilio vidaus įranga ir privalomosios saugos priemonės  – gesintuvai, trikampiai avarinio sustojimo ženklai, pirmosios pagalbos rinkiniai. Į automobilio vidų apžiūrą atliekantys specialistai pateks tik tikrindami automobilio stabdžius ir vairo mechanizmą.

„Ministerija yra politiką formuojanti institucija, todėl siūlome šią funkciją perduoti LTSA (...) Reguliavimas jau nesikeitė ilgus metus ir pagal kainą mūsų techninės apžiūros kaina yra mažiausia Europos Sąjungoje – sudaro 14,5 euro dvejiems metams“, – Vyriausybės pasitarime teigė susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

„Bet tai nereiškia, kad perduodant tas funkcijas LTSA, kainų dydis padidės maksimalia apimtimi. Tiesiog bus sureguliuotas tas reglamentavimas“, – pridūrė ministras.

Premjeras Saulius Skvernelis pabrėžė, kad techninės apžiūros kainos turi būti aiškiai pagrįstos sąnaudomis.

„Kol kas kalbėti apie tai, kad daug laiko nebuvo keltos kainos, tai, manyčiau, nėra prasmės. Ta kaina patvirtinta, jinai tokia yra ir turėtų būti, kol nebus kitokių duomenų apie patiriamas kitokias sąnaudas atliekant tą procedūrą, kuri yra valstybės vardu atliekama, bet tą daro privatūs subjektai“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijai priklausančių įmonių vadovai antradienį susitiko su su J. Narkevičiumi. Anot jos atstovo spaudai Renaldo Gabarto, techninės apžiūros kainos nebuvo peržiūrėtos penkerius metus, nors per tą laiką įmonių sąnaudos didėjo.

Siūloma, kad nauja tvarka įsigaliotų birželio 1 dieną.

Pasak asociacijos, Latvijoje tokia patikra kainuoja apie 25, Lenkijoje – 23, Estijoje – 40 eurų. Beveik visose senosiose ES šalyse ji kainuoja per 50 eurų, o Vokietijoje – 106 eurus.