Nuo 1972-ųjų kasmet rengiamomis pratybomis BALTOPS nesiekiama atsakyti į kokią nors konkrečią grėsmę, bet karinis blokas nurodė, kad „dalyvaujant Švedijai ir Suomijai NATO naudojasi proga nenuspėjamame pasaulyje sustiprinti savo jungtinių pajėgų atsparumą ir jėgą“ kartu su šiomis dviem Šiaurės šalimis.

Suomija ir Švedija dešimtmečius laikėsi politikos nesijungti prie karinių blokų, bet Rusijai vasario 24-ąją pasiuntus savo pajėgas į Ukrainą Stokholmas ir Helsinkis gegužę pateikė paraiškas stoti į NATO. Pastaraisiais metais Maskva ne kartą buvo perspėjusi abi šalis nestoti į Vakarų karinį aljansą ir grasino imtis atsakomųjų priemonių, jeigu jos nuspręstų tai padaryti.

Prieš prasidedant karinių laivynų pratyboms, kuriose dalyvauja 45 laivai ir 75 orlaiviai, Švedijoje, tapusioje pratybų „BALTOPS 22“ priimančiąja šalimi,  apsilankęs JAV kariuomenės aukščiausio rango pareigūnas sakė, kad NATO ypač svarbu pademonstruoti palaikymą vyriausybėms Helsinkyje ir Stokholme.

„Mums, Jungtinėms Valstijoms ir kitoms NATO šalims, šiomis pratybomis svarbu parodyti solidarumą su Suomija ir Švedija“, – šeštadienį kalbėjo JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley (Markas Milis).

Per bendrą spaudos konferenciją Stokholme su Švedijos premjere Magdalena Andersson (Magdalena Anderson) M. Milley pabrėžė, jog Baltijos jūra yra strategiškai svarbus vandens telkinys ir „vienas iš pagrindinių pasaulio laivybos kelių“.

Generolas pripažino, kad Suomijos ir Švedijos įstojimas į NATO būtų „labai problemiškas“ Maskvai ir apsunkintų Rusijos karinę padėtį, nes visa Baltijos jūra būtų supama NATO šalių, išskyrus Kaliningrado srities ir Sankt Peterburgo bei jo apylinkių pakrantes.

Tačiau NATO narė Turkija, palaikanti gerus santykius su Rusija, pareiškė nepritarsianti Suomijos ir Švedijos stojimui į bloką. Ankara teigia, kad Šiaurės šalys remia kurdų grupes, kurias Turkija laiko teroristinėmis. NATO vadovas dabar stengiasi padėti išspręsti šiuos nesutarimus.

Suomija ir Švedija jau seniai yra artimos NATO partnerės ir pratybose BALTOPS dalyvauja nuo 10-ojo dešimtmečio vidurio.

Šių metų pratybose dalyvauja 14 Aljanso narių – JAV, Belgija, Bulgarija, Danija, Estija, Jungtinė Karalystė, Latvija, Lenkija, Lietuva, Nyderlandai, Norvegija, Prancūzija, Turkija ir Vokietija.

„BALTOPS 22“ baigsis Vokietijos Kylio uoste birželio 17 dieną.

„Vakar pradėjome penkiasdešimtąsias BALTOPS – pratybas, kurios yra suderinamumo tarp aljanso narių pagrindas. 18 šalių su daugiau kaip 40 laivų, 60 orlaivių ir 4 tūkst. personalo drauge veiks Baltijos jūroje“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje Briuselyje sakė JAV karinio laivyno 6-osios flotilės vadas bei NATO smogiamųjų ir palaikymo pajėgų vadas, viceadmirolas Gene'as Blackas (Džinas Blekas).

Be 16 NATO šalių, pratybose taip pat dalyvauja Suomija ir Švedija.

Pasak G. Blacko, šios pratybos demonstruoja NATO sąjungininkų ir jų partnerių dėmesį laivybos saugumui, o patirtis, kurią BALTOPS metu įgauna šalių pajėgos, tampa vertinga patirtimi įvairiose operacijose.

Šiemet pratybose, jo teigimu, bus treniruojamasi atlikti „pilną jūrinių misijų spektrą“.

Pirmą kartą scenarijuje išbandysime gynybines kibernetinės karybos taktikas, technikas ir procedūras.

NATO smogiamųjų ir palaikymo pajėgų vado pavaduotojas kontradmirolas Jamesas Morley (Džeimsas Morlis) iš britų Karališkojo karinio laivyno sakė, jog pratybų metu bus treniruojamasi atremti konvencines grėsmes iš orlaivių, laivų ir povandeninių laivų, įskaitant galingą Švedijos povandeninį laivą, taip pat bus vykdomos operacijos su minomis bei bepilote įranga.

Pasak jo, BALTOPS vyks dviem fazėmis: pirmojoje kariniai vienetai treniruotis dirbti drauge pagal iš anksto suplanuotą programą. Antrosios fazės metu jie turės šią patirtį pritaikyti reaguodami į iš anksto nežinomas karines grėsmes.

„Pirmą kartą scenarijuje išbandysime gynybines kibernetinės karybos taktikas, technikas ir procedūras“, – sakė J. Morley.

Jis taip pat sakė, jog šiemet rengiantis pratyboms neišvengiamai teko atsižvelgti į epidemiologinę situaciją. Dėl koronaviruso pandemijos pratybos buvo planuojamos ir dalis jų veiksmų bus atliekama nuotoliniu būdu.

Nors įtampa tarp Rusijos, Baltarusijos bei Vakarų sąjungininkų paskutiniu metu auga, pasak G. Blacko, išskirtinių veiksmų iš Rusijos jų metu nesitikima. Kadangi BALTOPS yra reguliariai vykstančios ir iš anksto planuojamos pratybos, pasak jo, suaktyvėjusi Rusijos veikla jų metu būna stebima kasmet.

„Pratybos vyksta tokiomis pačiomis apimtimis kaip anksčiau, todėl tikiuosi Rusijos atsakomosios veiklos, tokios, kokią matome visada, ir ji greičiausiai yra tinkama“, – sakė viceadmirolas.

Birželio 6-ąją prasidėjusios pratybos tęsis iki birželio 18-osios.

Operacijoje dalyvavo jūrų pėstininkai iš Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Portugalijos ir Rumunijos, taip pat Lenkijos ir JAV desantiniai laivai „Gniezno“ ir USS „Fort Mchenry“, aviacinę paramą vykdė Ispanijos atakos lėktuvai AV-8B, Jungtinės Karalystės ir JAV sraigtasparniai „Merlin“, „Sea King“ ir „Sea Hawk“. Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivai „Sėlis“, „Aukštaitis“ ir gelbėjimo laivas „Šakiai“ išsilaipinimo metu užtikrino operacijose rajone saugią laivybą.

„Tai labai svarbios Lietuvai pratybos, kurios šiais metais Baltijos jūroje vyksta jau 47-ąjį kartą. Jų esmė visada buvo karinis bendradarbiavimas ir pasiruošimas reaguoti į krizes. NATO ir partnerių šalių pajėgos pratybose demonstruoja pasirengimą kolektyvinei gynybai, solidarumą užtikrinant saugumą Baltijos regione ir Europoje“, – sakė pratybas stebėjęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Pasak ministro R. Karoblio, pratybos BALTOPS taip pat atspindi transatlantinių ryšių ir vienybės svarbą Europos saugumui. „JAV karinių pajėgų, ypatingai atkurtojo JAV 2-ojo karinio jūrų laivyno, buvimas Baltijos jūros regione yra itin reikšmingas atgrasymo faktorius“, – akcentavo R. Karoblis.

Šiais metais BALTOPS 2019 pratyboms vadovavo JAV 2-asis karinis jūrų laivynas, kuris buvo atkurtas 2018 metais JAV karinių jūrų pajėgų sprendimu. JAV 2-ąjam kariniam jūrų laivynui tai buvo pirmoji operacinė veikla Baltijos jūros regione.

Iš viso Baltijos jūros regione birželio 9–21 d. vykstančiose pratybose dalyvauja daugiau nei 8 tūkst. įvairių karinių pajėgų atstovų, 50 karo laivų ir 40 orlaivių iš 16 NATO ir 2 partnerių šalių: Belgijos, Danijos, Estijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Nyderlandų, Norvegijos, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, Suomijos, Švedijos, Turkijos ir Vokietijos.

Pagrindinis pratybų BALTOPS 2019 tikslas – sustiprinti pajėgumų reikalingų skubiam reagavimui į krizes ir regioniniam stabilumui koordinaciją, skatinti taiką ir saugumą Baltijos regione.

Parodomąją sąjungininkų pajėgų išsilaipinimo operaciją Nemirsetoje kartu su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu stebėjo Lietuvos kariuomenės Mokymų ir doktrinų valdybos vadas brigados generolas Gintautas Zenkevičius, Jungtinių Amerikos Valstijų II-ojo jūrų laivyno vadas viceadmirolas Andrew Lewis, NATO Jungtinių pajėgų vadavietės Brunsume vadas generolas Erhard Buhler, NATO Jungtinių jūrinių pajėgų vadas viceadmirolas Keith Blount ir kiti aukšto rango Lietuvos kariuomenės ir užsienio šalių pareigūnai bei vyriausybės atstovai.

Mokymai „Kardo kirtis“ vyko visose trijose Baltijos šalyse ir Lenkijoje, o „Perkūno griausmas“ buvo didžiausios nacionalinės pratybos Lietuvos kariuomenės istorijoje. Tuo metu Baltijos jūroje vyko pratybos „Baltops“.

Per visas šias pratybas Lietuvos gyventojai galėjo matyti besitreniruojančius karius ne tik poligonuose, bet ir civilinėse teritorijose. Šalies keliais nuolat kursavo karinė technika.

Praėjusią savaitę Jonavos rajone desantavosi apie 150 Jungtinių Valstijų karių, atskridusių tiesiai iš JAV. Žmonės taip pat stebėjo trečiadienį vykusią karių ir technikos persikėlimo per Nemuną operaciją Kauno rajone, desanto operaciją Nemirsetos paplūdimyje.

Per pratybas neapsieita be incidentų. Praėjusią savaitę Prienų rajone susidūrė keturi Jungtinių Valstijų kariuomenės šarvuočiai „Stryker“, per avariją sužeista 13 amerikiečių karių.

Dar viena avarija praėjusią savaitę įvyko, kai JAV šarvuotis Kazlų Rūdoje nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į medį. Sužeisti trys JAV kariai. Trys Prancūzijos kariai sužeisti Švenčionių rajone apvirtus kariniam visureigiui.

Vykusios pratybos šiek tiek persidengė su Lietuvoje gegužės 21 – birželio 7 dienomis vykusiais tarptautinėmis Specialiųjų operacijų pajėgų mokymais „Liepsnojantis kalavijas“.

Jie šiemet išsiskyrė technika: Jungtinės Valstijos į pratybas atgabeno ugnies paramos orlaivį „AC-130“, strateginį bombonešį „B-1B Lancer“ ir naikintuvus „F-16“.

Lietuvos kariuomenė teigia, kad birželį vienu metu šalyje treniravosi iki 13 tūkst. šalies ir sąjungininkų karių.

Pirmą kartą Klaipėdos uoste vienu metu prisišvartavo 37 karo laivai. Iš viso tarptautinėse Baltijos jūros pratybose dalyvaus apie 50 laivų ir 60 orlaivių.

Pasak krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio, šios pratybos rodo tvirtą Lietuvos ir NATO sąjungininkų ryžtą ginti Baltijos regiono šalis.

Ministras drauge su prezidente ir užsienio diplomatais Palangoje stebės amfibijų operaciją – pėstininkų išsilaipinimą paplūdimyje. Šios jūrų pratybos vyksta tuo pačiu metu kaip ir didžiausios nacionalinės pratybos „Perkūno griausmas“ ir tarptautinės pratybos „Kardo kirtis“.

Prezidentūros teigimu, tokio lygio pratybos, kai šalį treniruojamasi ginti visais nacionaliniais pajėgumais ir su sąjungininkų pagalba, rengiamos po 20 metų pertraukos.

Dalyvauti didžiausiose kasmetinėse tarptautinėse jūrinėse pratybose ,,Baltijos operacijos 2018“ (angl. ,,BALTOPS 2018”) atvyks apie keturis tūkstančius karo jūrininkų. Šiais metais pirmą kartą Lietuvai yra patikėta organizuoti šių pratybų parengiamąją fazę.

Tai – pirmas kartas, kai Klaipėdoje atplauks toks kiekis ir tokia įvairovė karo laivų. Jungtinių Amerikos Valstijų vadovavimo laivo ,,Mount Whitney“ įgulos narių skaičius siekia apie 700 asmenų ir yra didesnis nei visų Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų karių kartu sudėjus. Uosto vadovas Arvydas Vaitkus teigia, kad privačios uosto įmonės labai palankiai žiūri į atvykstančius karo laivus: ,,Aš vakar turėjau su viena iš kompanijų pokalbį ir jie netgi didžiuojasi, kad jų krantinės yra panaudojamos tokiai gražiai misijai.“

Jūrininkų vizitui ruošiasi ne tik Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos, tačiau ir Klaipėdos bei Palangos miestai. Svečiams Klaipėdoje planuojamas nemokamas viešasis transportas, persikėlimais keltais, juos apsilankyti kviečia Lietuvos jūrų, Laikrodžių, Gintaro, Mažosios Lietuvos muziejai, Klaipėdos universitetas ketina aprodyti istorinį kompleksą. Karo jūrininkus bus galima identifikuoti pagal apyrankes su ,,Baltops 2018” simbolika.

Birželio 1–2 dienomis kariai lankysis Klaipėdos mokyklose, vyks į edukacines ekskursijas po Lietuvą. Birželio 2 d. Atgimimo aikštėje bus minima Kariuomenės ir visuomenės diena, kurioje karinę techniką ir ginkluotę Danės gatvėje ir šalia jos eksponuos Motorizuotoji pėstininkų brigada ,,Žemaitija“, o Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė miestiečius kvies į tirą – specialią uždarą patalpą, pritaikytą saugiai šaudyti į mokomuosius taikinius, savo dalinius pristatys ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė, Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Klaipėdos skyrius, Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (jūros) šaulių 3-ioji rinktinė. Piešinių konkursą vaikams ir viktoriną rengia Klaipėdos įgulos karininkų ramovė.

Didžiausio susidomėjimo tikimasi sulaukti ,,Klaipėda Challenge 2018”, vyksiančiame kartu su Kariuomenės ir visuomenės vienybės diena. Šis renginys bus atidarytas šventiška ,,Baltops 2018” pratybų dalyvių eisena ir Garbės sargybos kuopos pasirodymu, o vėliau kariai varžysis įvairiose nuotaikingose ir linksmose sportinėse rungtyse, kurios ne tik patikrins karių gebėjimus ir ištvermę, bet ir neabejotinai taps atrakcija svečiams ir miestiečiams. Renginį užbaigs grupės AC/DC ŠOU grupė.

Planuojama šventės pradžia – 14 val. Renginys bus viešas ir nemokamas.

Birželio 1-2 dienomis kariai lankysis mokyklose, vyks į ekskursijas po Lietuvą. Birželio 2 dieną Atgimimo aikštėje bus minima Kariuomenės ir visuomenės diena, kurioje karinę techniką ir ginkluotę eksponuos Motorizuotoji pėstininkų brigada ,,Žemaitija“, o Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė miestiečius kvies į specialią patalpą, pritaikytą saugiai šaudyti į mokomuosius taikinius. Kariai varžysis įvairiose sportinėse rungtyse.

Pratybos ,,Baltops 2018” vyks pagal tam tikrą scenarijų, imituojant susidariusį konfliktą tarp pramanytų šalių. Pratybų dalyviai pagal scenarijų suskirstomi į dvi grupes, iš kurių viena atlieka pagalbos suteikimo vienai iš pramanytų šalių, taip pat gynybos, kita - puolimo funkcijas.

Pratybų metu tobulinamos karo laivų manevravimo, konvojavimo, artilerinių šaudymų, priešlėktuvinės ir antiteroristinės gynybos, minų paieškos ir likvidavimo, kovos su povandeniniais laivais, jūrų desanto išlaipinimo krante bei kitos karinės procedūros.

Šias didžiausias NATO pratybas Baltijos jūroje organizuoja NATO smogiamosios ir palaikymo pajėgos, kurioms iš štabo laivo ,,Mount Whitney“ vadovauja JAV VI laivyno vadė viceadmirolė Lisa Franchetti.

Tarptautinėse pratybose Lietuvoje, Lenkijoje, Estijoje ir Latvijoje „Kardo kirtis“ birželio 3–15 dienomis iš viso dalyvaus 18 tūkst. karių iš 19 NATO ir partnerių šalių.

Panašiu metu Lietuvoje vyks nacionalinės pratybos „Perkūno griausmas“, treniruosis iki 9 tūkst. dalyvių, taip pat – mokymai „Tvirtas kobaltas“ Kauno apylinkėse.

Be to, birželį prasidės „Baltops“ pratybos Baltijos jūroje.

„Vienu metu Lietuvos teritorijoje, oro erdvėje ir teritoriniuose vandenyse bus daug veiksmo“, – žurnalistams sakė kariuomenės Gynybos štabo karinio rengimo J7 valdybos viršininkas pulkininkas Vilmas Šatas.

Per pratybas bus vykdomos operacijos sausumoje, jūroje ir ore.

Karinė technika – per Suvalkų koridorių

Apie 1,1 tūkst. Jungtinių Valstijų karinės technikos vienetų birželio pradžioje per pratybas „Kardo kirtis“ iš Vokietijos per Čekiją, Lenkiją ir Lietuvą vyks į Latviją.

Lietuvą ši technika dviem maršrutais pasieks per vadinamąjį „Suvalkų koridorių“ – maždaug 100 kilometrų pločio Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruožą, kuris iš Vakarų ribojasi su Karaliaučiaus kraštu, iš Rytų – su Baltarusija.

„Sieksime, kad dauguma šio judėjimo įvyktų naktį, kad iki minimumo sumažintumėme normalaus eismo trikdžius“, – teigė Jungtinių Amerikos Valstijų Sausumos pajėgų Europoje viešųjų ryšių atstovė pulkininkė Kathleen Turner (Ketlin Tarner).

Lietuvos karininkai sako, kad su pratybų veiksmais šalies gyventojams teks susidurti ir dienos metu.

„Birželio mėnesį naktis yra labai trumpa, – kalbėjo V. Šatas. – Lietuvos gyventojų norėtume paprašyti, kad bus reikalinga tolerancija ir kantrybė.“

Pratybų „Kardo kirtis“ metu per Lietuvos upes taip pat bus statomi laikini tiltai, siekiant per jas perkelti karinę techniką.

Lietuvoje – stebėtojai iš Rusijos, Baltarusijos

Nepaisant didelio pratybų ir jų dalyvių skaičiaus birželį, Lietuvos kariuomenės atstovai sako, kad tai yra atskiri, tarpusavyje nesusiję mokymai.

Pasiekus tam tikrą dalyvių skaičių pratybose pagal Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos taisykles į jas privaloma kviesti stebėtojus iš trečiųjų šalių.

„Visos šios pratybos yra atskiros pratybos. Tai reiškia, kad kiekvienos pratybos turi atskirą vadovavimo grandinę, jos nėra tarpusavyje susijusios kokiais nors mokymo tikslais“, – kalbėjo pulkininkas V. Šatas.

Vis dėlto gynybos pareigūnai atsisako nurodyti, kiek vienu metu Baltijos jūros regione birželį treniruosis Lietuvos ir sąjungininkų karių.

Krašto apsaugos ministerija BNS informavo, kad balandžio pabaigoje į pratybas „Perkūno griausmas“ buvo pakviesti stebėtojai iš Rusijos, Baltarusijos, Švedijos ir Suomijos.

Įvadinis pratybų "Baltops" etapas vyks gegužės 31–birželio 4 d. Planuojama, kad į Klaipėdą atplauks 37 karo laivai su daugiau kaip dviem tūkstančiais jūrininkų iš maždaug 20 šalių.

Numatyta, kad jie stovės septyniose skirtingose vietose – per visą miesto ilgį. Laivai įsikurs ir Tarptautinėje jūrų perkėloje, ir "Vakarų laivų gamyklos" teritorijoje.

"Centrinėje miesto dalyje nebūtų įmanoma prišvartuoti tokio didelio skaičiaus laivų. Vyksta krovos darbai, kursuoja keltai, tomis dienomis atplauks ir kruizinis laineris", – paaiškino Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Elida Mantulova.

NATO kariai susitiks ir su klaipėdiečiais. Jie lankys vaikų namus, kapines, susitiks su miesto valdžios atstovais.

Dangėje vyks įvairių šalių karo jūrininkų valčių regata. Planuojama skaityti paskaitas studentams, pasakoti apie karių darbą, karinį laivyną. Vyks ir sporto renginių.

"Bus ilgas ir turiningas savaitgalis", – komentavo pavaduotoja.

Pasak E.Mantulovos, Klaipėda ruošiasi priimti karinius laivus. Miesto valdžios atstovų prašyta suteikti viešąsias erdves renginiams, užtikrinti viešąją tvarką, taip pat organizuoti viešąjį transportą.

"Kariniai laivai tam tikru laiku bus atviri lankytojams. Reikės organizuoti viešąjį transportą, kad būtų geras susisiekimas. Juk gyventojai, turistai norės apsilankyti kariniuose laivuose, o jie bus išsidėstę visame mieste. Organizuosime papildomų viešojo transporto maršrutų. Klaipėdoje laivai visada sulaukia didelio dėmesio", – akcentavo pavaduotoja.

Lankysis Europos vadas

Planuojama, kad į Klaipėdą atplauks 37 karo laivai su daugiau kaip dviem tūkstančiais jūrininkų maždaug iš 20 šalių.

Numatyta, kad toks kiekis karo laivų uoste bus pastatytas net 7 skirtingose vietose.

Pratyboms vadovaus ir Klaipėdoje lankysis nuo 2017 m. spalio JAV karinių jūrų pajėgų vadu Europoje paskirtas JAV jūrų laivyno admirolas Džeimsas Gordonas Foggo III. Pagal rangą jis prilygsta Lietuvos kariuomenės vadui.

Pernai panašių pratybų įvadinė dalis buvo Vokietijos Kylio uoste. Ji sutapo su šiame mieste vykstančiu jūrų festivaliu. Pernai pratybose dalyvavo apie 50 NATO laivų.

Ir tai yra gerokai daugiau nei, tarkim, Vokietijos karinis laivynas, kuri sudaro apie 40 laivų.

Lauktų originalių idėjų

Įvadinis pratybų „Baltops“ etapas Klaipėdoje vyks gegužės 31 – birželio 4 dienomis. NATO kariškiai Klaipėdoje lankys vaikų namus, karines kapines, susitiks su oficialiais Klaipėdos miesto žmonėmis. Dangėje vyks įvairių šalių karo jūrininkų valčių regata.

„Mes siekiame padaryti kiek galima intensyvesnę NATO karo jūrininkų priėmimo programą. Norime parodyti, save, Klaipėdą, Lietuvą, sudaryti įspūdį, kad jie pas mus yra laukiami“, – teigė Lietuvos karinių jūrų pajėgų štabo viršininko pavaduotojas civilių ir karių bendradarbiavimui Ramūnas Kažerskas.

Jis kvietė įvairias Klaipėdos miesto organizacijas, klaipėdiečius, miesto svečius įsilieti į NATO laivų apsilankymo Klaipėdoje renginius. Bus numatytas laikas, kai vyks karo laivų lankymai.

Karo jūrininkai skaitys paskaitas studentams Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje, galbūt Klaipėdos universitete. Planuojama, kad NATO kariškiams nemokamai bus atvertas Klaipėdos muziejų lankymas.

„Norėtume padaryti renginį kaip galima turiningesnį. Prie to galėtų prisidėti ir Klaipėdos krašto nagingi žmonės iškepdami šakočius ar pagamindami kitokius įdomius daiktus karo jūrininkų prezentacijoms lankant juos laivuose“, – sakė R.Kažerskas, tikėdamasis sulaukti kaip galima daugiau originalių idėjų ir pasiūlymų.

Tarp Lenkijos, Danijos, Švedijos

Iš Klaipėdos NATO karo laivai plauks į pačią pratybų vietą, kuri šiemet bus centriniame Baltijos jūros regione tarp Lenkijos Ustkos, Danijos Bornholmo salos ir Švedijos Ravlundo. Vyks mokomosios manevravimo, šaudymo, kovos su paviršiniais ir povandeniniais laivais, integracijos į oro erdvę, išminavimo, narkotikų sulaikymo operacijos prilygintos realioms galimoms neramumų sąlygoms.

Tokio masto NATO laivų pratybos Baltijos jūroje rengiamos kasmet. Jose nuolat dalyvauja 4-6 karo laivai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos

Lietuvoje paskutinį kartą „Baltops“ pratybos vyko 2012 metais. Jos čia prasidėjo ir baigėsi – vyko dvi savaites kartu su sausumos karinėmis operacijomis kairių poligone. Tuomet prie Lietuvos krantų buvo aptikta ir nukenksminta Antrojo pasaulinio karo laikų minų.