Dangaus kūnai: saulė teka 7.47 val., leidžiasi 18.20 val. Dienos ilgumas 10.33 val.

Mėnulis (pilnatis) leidžiasi 14.36 val., teka 20.39 val.

Vardadieniai:

Domantė, Ina, Leonardas, Odilas, Tautvilė, Teresė

Datos:

Pasaulinė baltosios lazdelės diena

Šv. Teresė

Pasaulinė rankų plovimo diena

1892 — gimė chirurgas Vladas Kuzma, pirmasis Lietuvoje atlikęs kraujo perpylimo operaciją (1923). Mirė 1942 metais.

1924 — Dotnuvoje atidaryta antroji aukštoji mokykla Lietuvoje — Žemės ūkio akademija.

1931 — gimė dailėtyrininkas Romualdas Alekna. Mirė 2021 m.

1936 — gimė poetas, vertėjas, kritikas Vladas Šimkus. Mirė 2004 m.

1964 — Vilniuje profesorius Algimantas Marcinkevičius atliko pirmąją Lietuvoje atvirą širdies operaciją.

1970 — Pranas Brazinskas su tuomet dar paaugliu sūnumi Algirdu užgrobė Sovietų Sąjungos aviakompanijos „Aeroflot“ keleivinį lėktuvą „An-24“, vidaus reisu skridusį iš Batumio į Suchumį, ir privertė jį nuskraidinti į Turkiją.

1992 — Lietuva prisijungė prie Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA).

Spalio 15-oji pasaulio istorijoje:

1608 — gimė barometro išradėjas, italų mokslininkas Evangelista Torricelli (Evangelistas Toričelis). Mirė 1647 m.

1815 — nuverstasis Prancūzijos imperatorius Napoleon Bonaparte (Napoleonas Bonapartas) išsilaipino tremties vietoje — Šv. Elenos saloje.

1844 — gimė vokiečių filosofas Friedrich Wilhelm Nietzsche (Fridrichas Vilhelmas Nyčė). Mirė 1900 m.

1917 — I pasaulinio karo metais Paryžiuje mirties bausmė įvykdyta Vokietijos šnipei Mata Hari (Matai Hari).

1917 — gimė Pulicerio premijos laureatas, amerikiečių rašytojas bei istorikas Arthur Meier Schlesinger Jr. (Artūras Majeris Šlezingeris jaunesnysis). Mirė 2007 m.

1928 — vokiečių dirižablis „Graf Zeppelin“ atliko pirmą komercinį skrydį per Atlanto vandenyną.

1946 — dieną prieš įvykdant mirties nuosprendį, nusinuodijo nacių karo nusikaltėlis Hermann Goering (Hermanas Geringas).

1964 — Nikita Chruščiovas nušalintas nuo SSKP CK I sekretoriaus pareigų.

1968 — SSRS ir Čekoslovakija pasirašė sutartį, kuria įteisintas sovietų armijos dalinių dislokavimas šioje Vidurio Europos valstybėje.

1990 — Nobelio taikos premija paskirta SSRS vadovui Michailui Gorbačiovui.

1993 — Nobelio taikos premijos paskirtos Afrikos Nacionalinio Kongreso lyderiui Nelsonui Mandelai ir PAR prezidentui Frederikui de Klerk (Frederikui de Klerkui).

2009 — Barselonoje Ispanijos rašytoja ir žurnalistė Angeles Caso (Ancheles Kaso) už romaną „Prieš vėją“ (Contra el viento) apie imigrančių iš Afrikos vargus Europoje pelnė prestižinę premiją „Premio Planeta“, kurios piniginė suma nusileidžia tik Nobelio literatūros premijai.

2010 — Šveicarijos Alpėse baigtas kasti ilgiausias pasaulyje Gotardo tunelis (57 kilometrų ilgio), kuris buvo kasamas 15 metų.

2012 — Mongolijos sostinėje Ulan Batore buvo demontuotas paskutinis Vladimiro Lenino paminklas — vienas iš paskutiniųjų simbolių, bylojusių apie šios šalies ilgamečius ryšius su Sovietų Sąjunga.

2012 — Tarptautinė mėgėjų ir profesionalių astronomų komanda paskelbė atradusi planetą, kurios padangę nušviečia net keturios saulės ir kuri yra pirmasis toks žinomas atvejis. Planeta pavadinta PH1.

2020 — iš pareigų pasitraukė Kirgizijos prezidentas Soronbajus Žejenbekovas, šalyje po parlamento rinkimų, kurių rezultatai vėliau buvo atšaukti, prasiveržus smurtui.

Spalio 15-oji šou pasaulyje:

1968 — Anglijoje debiutavo grupė „Led Zeppelin“.

1996 — grupės „Motley Crue“ muzikantas Tommy Lee (Tomis Ly) buvo apkaltintas užpuolęs fotografą, kuris bandė nufotografuoti jį ir jo žmoną aktorę Pamela Anderson Lee (Pamelą Anderson Ly).

1998 — reperis Puff Daddy (Paf Dedy) pirmą kartą koncertavo Didžiojoje Britanijoje.

2012 — išsiskyrė Holivudo žvaigždė Russell Crowe (Raselas Krou) ir jo žmona Danielle Spencer (Daniel Spenser), su kuria jis išgyveno devynerius metus.

2012 — kasmetinėje devynioliktoje Holivudo moterų aktorių apdovanojimų ceremonijoje Robert Pattison (Robertas Patisonas) įteikė Uma Thurman (Umai Thurman) labiausiai pasižymėjusioms aktorėms skiriamą apdovanojimą.

2017 — aktorė Alyssa Milano (Alisa Milano) „Twitter“ paragino žmones atsakyti "me too" (angl. ir aš), jeigu yra patyrę seksualinį priekabiavimą ar išpuolius. Iniciatyva susilaukė didžiulio atgarsio ir atskleidė keletą didelio masto seksualinio išnaudojimo atvejų.

„Šiandien mes supažindinome praeivius su Brailio raštu ir juo parašytomis knygomis. Labai nudžiugome dėl to, kad ne tik senjorai, bet ir jaunimas bei net pradinukai susidomėję stebėjo, kaip spausdinama ir skaitoma, bei patys lietė Brailio raštu spausdintas knygas ir stebėjosi, kad jos – tokios didžiulės. Gimnazijos klasių mokiniai net uždavė klausimą, ar neregiai naudoja kokį nors rašiklį. Atsakėme, kad nenaudoja, – tik Brailio rašto mašinėlę“, – portalo žurnalistams pasakojo Kauno Prano Daunio ugdymo centro tiflo pedagogė Violeta.

Kaune, Nepriklausomybės aikštėje, netoli M. Žilinsko dailės galerijos, buriavosi apie dvidešimt žmonių iš minėto centro bendruomenės – mokiniai ir pedagogai. Kai kurie iš jų priėję prie praeivių paklausdavo, ar šie gali penkias minutes savo laiko skirti susipažinimui su tuo pasauliu, kuriame gyvena regos negalią turintys žmonės.

„Buvome maloniai nustebinti, kad daugelis žmonių žino, kas yra Brailio raštas. Jie stebėjosi, kad mūsų mokiniai taip greitai skaito piršteliais. Pasitelkę vizualias priemones parodėme praeiviams lietuvišką Brailio rašto abėcėlę ir paprašėme, kad jie pabandytų perskaityti nors vieną ja spausdintą žodį. Jaunimui ši užduotis sekėsi – jie gana greitai iššifruodavo, kas parašyta“, – mintimis apie surengtą iniciatyvą dalijosi pašnekovė.

Atsidėkodami už skirtą laiką Kauno Prano Daunio ugdymo centro mokiniai dovanojo praeiviams ant lapo Brailio rašto mašinėle atspausdintus jų vardus.

Įprasta regintiesiems skirta knyga apie Harį Poterį, parašyta Brailio raštu, vos sutelpa į 25 tomus. Ir ne tik tuo skiriasi neregiams ir regintiesiems skirtos knygos.

Tokių iškiliais taškeliais atspaustų knygų neregiams Klaipėdos ir aklųjų ir silpnaregių bibliotekoje yra per 4 tūkst.

„Tarp neregių populiarios tos pačios knygos, kurios išleidžiamos ir regintiesiems. Naujas populiarias knygas stengiamasis atspausdinti ir Brailio raštu. Tik gausiai skaitomos tos knygos greičiau susidėvi, nes iškilę taškeliai nuo dažno lietimo ilgainiui sunyksta“, – teigė Lietuvos aklųjų bibliotekos atstovė Daiva Žiemelienė.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tačiau yra ir kita bėda, po beveik dviejų šimtų metų Brailio raštas šiandien susiduria su milžiniška konkurencija, apie kurią garsiai prabilo net tarptautinė neregių bendruomenė.

Kam tekstą rašyti Brailio mašinėle, jeigu jį galima padiktuoti kompiuteriui balsu? Kam skaityti, jei galima paklausyti garsinę knygą?

Šiandieninių neregių motyvacija skaityti Brailio raštu – menka.

Todėl Baltosios lazdelės dieną, kasmet spalio 15-ąją, rengiamos įvairios akcijos populiarinti Brailio raštą.

Šįkart renginys „TAIP mano raštui mano mieste“ vyko M. Mažvydo alėjoje, kurio tikslas parodyti su tuo nesusidūrusiems žmonėms, kaip skaitoma ir rašoma Brailio raštu.

Klaipėdos mieste yra apie pusė tūkstančio neregių. Tačiau esą tik labai nedaugelis jų moka skaityti ir rašyti Brailio raštu, tvirtino neregius mokanti Danutė Balčiūnienė.

„Kai kurie žmonės apako jau vyresnio amžiaus, pavyzdžiui, susirgę sunkia diabeto forma. Jų pirštai irgi nebėra jautrūs, tad jiems išmokti Brailio raštą praktiškai neįmanoma. Bet jie naudojasi naujom technologijom, kompiuteriais, išmaniaisiais telefonais, įvairiomis garsinėmis navigacijomis, taigi Brailio raštas pamažu nyksta, todėl mes ir esame čia, kad parodytume, kaip nematantys žmonės skaito ir rašo“, – kalbėjo D. Balčiūnienė.

Minint pasaulinę Baltosios lazdelės dieną, aklųjų ir silpnaregių sąjunga sako, kad per lėtai vyksta regėjimo negalią turinčių vaikų integracija į bendrojo ugdymo mokyklas. Šiuo metu Lietuvoje yra per tūkstantį tokių mokinių.  

Ir tik nedidelė jų dalis gali mokytis nespecializuotose ugdymo įstaigose. Aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininkas Sigitas Armonas sako, kad vaikų mokymosi integracija į bendrojo lavinimo mokyklas stringa dėl specialistų ir technikos trūkumo.

Šios organizacijos nariais yra per 7 tūkstančius žmonių.

Aklasis prie vairo – neįtikėtinas derinys? Aklųjų vairavimo varžybos skamba dar nerealiau. Būtent taip – nerealiai – jautėsi 20 Kauno silpnaregių ir aklųjų, vairavimo aikštelėje švęsdami Pasaulinę baltosios lazdelės dieną. 

Svajonė – vairuoti autobusą

„Pernai šią dieną minėjome žaisdami boulingą. Tai kai kuriems tai jau atrodė iš fantastikos srities. Nematai, kur mesti kamuolį, bet žaidi boulingą. Juokais pasakiau, kad kitąmet vairuosime. Po to pagalvojau – o vis dėlto kodėl gi ne?“ – pasakojo akcijos organizatorius Saulius Kavaliauskas.

Jis pridūrė, kad tradiciniai minėjimai yra nuobodūs. Likimo draugams bent tokia proga norėjosi surengti ką nors, kas suteiktų daugybę teigiamų emocijų, juos išjudintų.

„Baltosios lazdelės diena mums neįneša nei daugiau šviesos, regėjimo nepagerina, tačiau tądien išsipildo daugiau mūsų norų nei paprastai. Tokia atmintina diena mums yra galimybė būti matomiems, išgirstiems“, – laukdamas galimybės sėstis prie vairo sakė Kauno aklųjų ir silpnaregių centro direktorius Stasys Babonas.

Jis apgailestavo, kad ir kokia sparti būtų medicinos pažanga, silpnai matančių ar visai aklų žmonių Lietuvoje jau daugybę metų yra pastovus skaičius.

S.Babono vaikystės svajonė buvo dirbti autobuso vairuotoju, tačiau dėl regėjimo negalios vyras negali vairuoti net lengvojo automobilio. Niekada to ir nebandė. „Bet dabar tai pavairuosiu!” – entuziastingai buvo nusiteikęs 54 metų kaunietis.

Išbandė policijos automobilį

Iš pradžių „Rigvedos“ vairavimo aikštelėje šventės dalyviams policija pristatė hibridinį – elektra ir benzinu varomą – automobilį. „Važiuodamas elektra jis beveik nekelia jokio garso“, –atkreipė dėmesį „Rigvedos“ direktorius Rimvydas Krocas. „Tai yra mūsų siaubas“, – šūktelėjo viena mergina.

Tačiau nerimas netrukus perėjo į smalsumą ir renginio dalyviai noriai sėdo į policijos automobilį, tyrinėjo, kaip jis atrodo ir vidaus. „Ten baisu. Nedrįsčiau durų užsidaryti“, – įspūdžiais dalijosi 23 metų Irma Jokštytė. Vėliau pastebėjusi, kad policijos automobilio galinės durys atsidaro tik iš išorės – viduje jokių rankenėlių – jai sukilo dar daugiau emocijų.

Ji sakė laukianti, kol su instruktorium galės pavairuoti. „Labai to norėčiau. Galbūt ateityje bus išrasti automobiliai akliesiems?“ – nestokojo vilties Naujajame neįgaliųjų teatre aktore dirbanti mergina. Beje, jos hobis – mokytis kalbų. Pašnekovė sakė gerai kalbanti angliškai, vokiškai, kiek prasčiau – prancūziškai, ispaniškai, rusiškai. Yra nagrinėjusi ir graikų, japonų, turkų kalbas.

Teko apvažiuoti kliūtis

Susirinkusiųjų laukė ne tik pramoga – paspausti greičio pedalą, pajusti, kaip rieda automobilis ir išgirsti, kaip riaumoja variklis, bet ir iššūkis. Tiksliausiai apvažiavusiems kliūtis, o vėliau įsibėgėjusiems ir tiksliausiai sustojusiems prie linijos buvo parengta prizų.

„Tiketa“ skyrė tris bilietus į Marijono Mikutavičiaus koncertą, naudingų dovanų bei suvenyrų paruošė ir „Rigveda“.

„Rigvedos“ vairavimo instruktorius Rimantas Auštras prieš startą buvo ramus. „Pirmą kartą atsisėdę prie vairo baimių turi ir tie, kurie mato. Tačiau čia šiandien susirinkusieji labiau nori nei bijo“, – įžvelgė R.Auštras. Anot jo, mokant vairuoti svarbiausia – neliepti mokiniui kažko, jei jis nežino, kas po to nutiks.

Turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą

Pirmiesiems neįprastiems mokiniams įsitaisius prie mokomųjų automobilių vairo, likusieji su jauduliu laukė savo eilės. Tiesa, kai kurie iš jų turi nemažą vairavimo stažą. „Mano vairuotojo pažymėjimas galioja iki šiol“, – šyptelėjo S.Kavaliauskas.

45 metų vyras dabar savo pirštus įžiūri tik jei juos prisikiša beveik prie pat akių. Iš 2 cm atstumo perskaito ir padidintas raides telefono ekrane. Toliau esančių objektų mato tik neryškius kontūrus.

Regėjimo bėdų jis turėjo nuo vaikystės. Vis silpstant regai ryžosi daugybei operacijų. Būdamas 26 metų su medikų pagalba atgavo gana gerą regėjimą. Tuomet suskubo išmokti vairuoti.

„Atsimenu, labiausiai nesisekė automobilį atbuline eiga pastatyti tarp kitų dviejų automobilių“, – šyptelėjo prisiminęs kaunietis.

S.Kavaliauskas yra išbandęs montuotojo, pastolininko darbą. Tačiau prieš trejus metus ėmus vėl silpus akims jis buvo priverstas keisti profesiją. Dabar jis valgo studentišką duoną.

„Kauno kolegijoje studijuoju socialinį darbą. Esu pirmakursis. Gana įdomus jausmas į mokyklą sugrįžti po 27 metų“, – juokėsi vyras, vienas auginęs dukrą. Dabar jai – jau 19 metų.

Baltosios lazdelės dieną Seime aptartas švietimo prieinamumas akliesiems ir silpnaregiams. Opiausia problema įvardijama, kad Lietuvoje jau dešimtmetį neberengiami specialūs pedagogai darbui su regėjimo negalią turinčiais žmonėmis.

Šiemet sukanka 85 metai, kai Kaune buvo įsteigtas Aklųjų institutas. Atgavus nepriklausomybę imta propaguoti integruotą ugdymą bendrojo ugdymo mokyklose. Tačiau jose, pasak aklųjų ir silpnaregių specialistų, dažnai pamirštama, kad tokiems moksleiviams turi būti tinkamai paruošta aplinka ir specialiai parengti pedagogai. Deja, jau dešimt metų Lietuvoje tiflopedagogai neberengiami.

„Iškyla problema, kad greitai Lietuvoje gali nebelikti tų, kurie kas teiks tiflopedagoginę pagalbą. Taigi turėtų arba specialieji pedagogai didesnį dėmesį skirti tiflopedagoginiam pasiruošimui, arba vėl turėtume pradėti rengti tiflopedagogus“, – kalbėjo Aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro direktorė Angelė Daujotienė.

Aklųjų ir silpnaregių mokyklos yra tik Vilniuje ir Kaune, o Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje bendrojo lavinimo mokyklose besimokantiesiems teikiama specialių pedagogų pagalba.

„Yra didelė problema, kai vaikai gyvena ne Klaipėdos savivaldybėje. Rajonuose yra sudėtingiau, nes mes neturime galimybių nei nuvažiuoti pas vaikus, nei juos atsivežti“, – teigė  Klaipėdos regos ugdymo centro direktorė Laima Baranauskienė.

Aklųjų ir silpnaregių sąjungos vadovas sako, kad galimybei tokius vaikus ugdyti didelę įtaką turi ir tėvai, neleidžiantys vaikų į specialias mokyklas.

„Tėvai, mylėdami savo vaikus, norėdami, kad [atžalos] liktų jų namuose, kartais persistengia, o tai reiškia, kad vaikai menkiau lavina socialinius įgūdžius“, – pasakojo Aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininkas Sigitas Armonas.

Kita problema – baigusieji mokyklas dažnai paliekami be tolimesnės globos.

„Jaunas žmogus su regėjimo negalia, besimokydamas gauna įvairią paramą, tačiau baigęs jis nebegauna nieko. Labai dažnai žmogus baigia mokslus, vien tik tam, kad sėdėtų namuose“, – aiškino Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narys Edvardas Žakaris.

Pasak Seimo nario, pastaruoju metu mažinama parama įmonėms, kurios įdarbinama žmones su negalia. O opiausia tokių žmonių nedarbo problema rajonuose.