„Neringa turi tik vieną specializuotą barstymo automobilį ir šiuo metu jis yra sugedęs“, – pranešė Neringos miesto meras Darius Jasaitis.

Vis dėlto, pagrindinis kelias yra prižiūrimas.

„Žinoma, kalba eina ne apie pagrindinį miesto kelią, jis yra prižiūrimas kitų institucijų“, – tikino D. Jasaitis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Nors miesto keliai barstomi kitomis priemonėmis, Neringos meras pataria elgtis atsargiai ir įspėja, kad visais keliais pasirūpinti nepavyks.

„Reikia elgtis atsargiai, rinktis saugų greitį. Tikrai barsto, prižiūri kitomis priemonėmis, tačiau visko aprėpti nespėsime“, – aiškino D. Jasaitis.

Dabar neveikiantis barstytuvas yra naudojamas konkrečiai pajūrio gyvenvietėse, todėl ne visada jo vieno pakanka, tad pasitelkiami ir kiti būdai.

„Juodkrantėje mes turime kitokią techniką, kurios neplukdome į Nidą, tačiau ta kita technika viena irgi atvažiuoti ir į Pervalką, ir į Preilą, ir į Nidą negali. Rūpinasi tiktai Juodkrantės keliais“, – aiškino D. Jasaitis.

Dabar barstymas druska yra pagrindinis būdas kovoti su slidžiais keliais.

„Dabar yra labai slidu, todėl barstymas druska yra pagrindinė priemonė“, – sakė D. Jasaitis.

Neringos meras pabrėžė, kad tokioje situacijoje reikšmingas ir gyventojų elgesys. Sarbu, kad žmonės neapsunkintų situacijos. Reikia suprasti, kad važiuojama ne asfaltu, o ledu, todėl išėjimus iš namų geriausia mažinti iki minimumo.

Tikimės, kad iki tol išsisuksime su tokiomis priemonėmis, kurios yra, arba ieškosime pagalbos.

„Jei nėra poreikio, gyventojai galėtų neiti ir nevažiuoti. Taip pat turėtų elgtis labai atsakingai, galvoti, kad visur yra ledas“, – teigė D. Jasaitis.

Žmonės gali prisidėti ir prižiūrėdami keliukus prie savo namų.

„Gyventojai slidžius ruožus prie savo namų gali prižiūrėti, draugiškai prisidėti prie miesto tvarkymo“, – kalbėjo D. Jasaitis.

Sugedus pagrindiniam barstytuvui, savivaldybė priversta tam tikrus kelius prioritizuoti.

„Pirmiausia stengiamasi dirbti prie pagrindinių objektų – parduotuvių, administracinių centrų, ligoninės. Pirmenybė teikiama toms vietoms, kur daugiausiai vaikšto žmonių. Tai yra prioritetas. Į mažiau lankomas vietas technika atvažiuos vėliau“, – sakė D. Jasaitis.

Paklaustas, kiek laiko užtruks vienintelio barstytuvo remontas, D. Jasaitis atsakė nedvejodamas.

„Vėliausiai ketvirtadienį turi būti sutvarkytas. Tikimės, kad iki tol išsisuksime su tokiomis priemonėmis, kurios yra, arba ieškosime pagalbos“, – kalbėjo D. Jasaitis.

Kruopščiai ir labai atsakingai sekame orų prognozę, stebime kelio dangą. Oro temperatūrai pradėjus svyruoti apie nulį, jau šiandien žiemos technika paryčiais išriedėjo į gatves, kad neapsunkintų dieną pradedančių kauniečių sudėtingomis eismo sąlygomis.

Iš anksto prašome gyventojų supratingumo ir sąmoningumo: net ir gerai pabarstytos ir išvalytos gatvės dėl staiga pasikeitusių oro sąlygų gerokai pasunkina vairavimo sąlygas, todėl rinkitės saugų, o ne maksimalų leistiną greitį. Keliones planuokite pasilikdami papildomo laiko ir, svarbiausia, išlikite budrūs.

Turime solidų automobilių parką: šešiolika automobilių su priekiniais arba priekiniais ir šoniniais sniego verstuvais, iš jų penkiolika automobilių komplektuojami su druskos barstymo įrenginiais. Sniegui valyti nuo šaligatvių turime septyniolika traktorinių smėlio druskos barstytuvų, vieną frontalinį sniego krautuvą ir vieną ratinį ekskavatorių. Siekiame užtikrinti darbų nepertraukiamumą, todėl techniką pasirengę valdyti virš 60 darbuotojų, iš kurių visą parą vienu metu budi apie 50.

„Kauno švaros“ archyvo nuotr.

Dirbame pagal iš anksto su Kauno miesto savivaldybe suderintą grafiką. Esame pasiruošę: nors didesnių šalčių ar gausaus snygio nenumatoma, tačiau temperatūrai krintant žemiau nulio, pirmiausiai barstomi, valomi tiltai, viadukai ir įkalnės, taip pat – pagrindinės miesto gatvės, kuriomis kursuoja viešasis transportas. Vėliau valomos kitos – aptarnaujančiosios ir pagalbinės – miesto gatvės. Ten, kur neprivažiuoja technika, vyksta rankinis valymas – valome laiptus ar siaurus šaligatvius.

„Kauno švaros“ archyvo nuotr.

Patirties turime daug, todėl žinome, kaip elgtis įvairiose situacijose. Kai prognozuojama, kad artėja šaltis, iš anksto pabarstome gatves druska, tada šaltis ir sniegas netrikdo eismo. Bet būna, kad netikėtai užslenka debesis ir pridrebia sniego, nors to nebuvo prognozuota. Tokiu atveju iškart siunčiame techniką ir atliekame kelių valymo ir barstymo darbus bet kuriuo paros metu. Gatvės gausiai barstomos tiek prieš snygį, tiek snygio metu, kad ant važiuojamosios dalies nesiformuotų ledas. Paprastai tirpdamas sniegas suformuoja vadinamąją šlapiojo sniego košę, kuri, deja, yra neišvengiama žiemą. Vis dėlto tai laikina – mūsų technika tuos pačius pabarstytus ir išvalytus kelius valo kelis kartus, todėl, pasibaigus snygiui, pažliugęs sniegas nustumiamas nuo važiuojamosios dalies. Šlapios druskos mišiniu barstome viadukus, įkalnes, gatves. Druskos ir smėlio mišiniu barstome šaligatvius. Esant ekstremalioms sąlygoms, pavyzdžiui, lijundrai, gatves barstome smėlio ir druskos mišiniu.

„Kauno švaros“ archyvo nuotr.

Šiuo metu sandėliai, kuriuose laikoma druska, yra pilni, o juose gatvėms barstyti jau dabar paruošta apie 7 000 t techninės druskos. Turime galimybę bet kada atsivežti daugiau druskos, sandėlį nuolat pildysime. 2022–2023 m. žiemos sezono metu miesto gatvėms barstyti sunaudojome apie 8 000 t druskos.

Pirmadienio rytą, apie 6 val., Birutės gatvėje, įmonės teritorijoje, 28 metų blaivus vaikinas, traktoriumi „New Holand“ stumdydamas sniegą nuokalnėje, dėl slidžios kelio dangos nesuvaldė transporto priemonės.

Ėmus slysti traktoriaus priekyje prikabintas sniego stumdytuvas atsitrenkė į kieme stovinčius automobilius „Citroen“ ir „Mitsubishi“.

Prie „Citroen“ automobilio galo buvo prispausta ir sužalota iš automobilio „Mitsubishi“ išlipusi vairuotoja, pranešė policija.

59 metų moteriai ligoninėje nustatyti dauginiai dubens kaulų lūžiai, gydoma Reanimacijos skyriuje.

Šiaulių, Biržų, šiaurinės Klaipėdos, Pasvalio, Radviliškio, Marijampolės ir Kėdainių kelius prižiūrintys „Ecoservice“ įmonių grupės kelininkai per savaitgalį išbarstė daugiau nei 304 t druskos. Iš anksto prognozuotas gausus snygis leido efektyviau paruošti kelius – tam, kad nesusidarytų ledo sluoksnis svarbiausios miestų gatvės smėliu barstytos dar prieš pūgą.

„Klaipėdoje darbus pradėjome sekmadienį prieš pietus, tik pradėjus snigti. Visame mieste išbarstyta daugiau nei 64 t druskos ir 12 t žvyro. Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje, snigo gausiai – čia sulaukėme net 12 cm sniego. Sekmadienį vien šiaurinę miesto dalį barstė ir valė itin gausios pajėgos – aštuoni automobiliai. Pirmadienį kelių priežiūros apsukos nemažėja – gatvėmis važinėja ir jas valo bent dvi transporto priemonės“, – sakė „Ecoservice Klaipėda“ generalinis direktorius Laimonas Žemaitis.

Klaipėdoje sezono pradžiai sukaupta 1 000 t druskos ir 200 t druskos ir skaldos mišinio. Palyginimui, per sezoną mieste išbarstoma apie 1200 t druskos ir 250 t druskos ir smėlio mišinio. Per sezoną atsargos atidžiai stebimos ir tik prireikus jos nedelsiant papildomos.

Žinoma, taip pat saugiems keliams svarbi ir turima galinga kelių valymo įranga, tokia kaip barstymo ir sniego valymo mašinos bei druskos tirpalo ruošimo įranga.

Šią savaitę sinoptikai prognozuoja, kad pirmadienį ir antradienį vietomis sniego danga ir toliau didės. Tačiau jau nuo savaitės vidurio kritulių bus mažiau, o į šalį pradės brautis gerokai šaltesni orai. Antradienio naktį ir toliau snigs rytinėje šalies dalyje, oro temperatūra visoje Lietuvoje sieks nuo –6 iki –1 laipsnio.

Tokios oro sąlygos yra itin palankios susiformuoti plikledžiui, todėl atidumo prireiks visiems.

„Ecoservice“ kelininkai dirba nuolatiniu budėjimo režimu ir tam, kad užtikrintų kuo saugesnį susisiekimą, aktyviai stebi besikeičiančias oro bei eismo sąlygas. Tačiau vairuotojams rekomenduojama neprarasti budrumo – net ir nuvalytame kelyje galima nesuvaldyti automobilio, ypač kai nuolat sninga. Žiemą vairuotojams ir pėstiesiems patariama nuolat stebėti ir vertinti oro sąlygas, kurios gali netikėtai keistis.

Šiaurinėje miesto dalyje barstytuvai į gatves išvažiavo prieš kelias savaites.

Pasak priežiūros specialistų, dieną šviečiant saulei, o naktį termometrų stulpeliams nukritus žemiau nulio, vairuotojai turėtų būti atidūs, kadangi kelio danga vietomis tampa itin slidi.

"Temperatūrai svyruojant iš neigiamos į teigiamą, įkalnės ir tiltai pasidengia plonu ledo sluoksniu. Tiltus barstome smėlio ir druskos mišiniu, o gatves – tik druskos mišiniu. Stengiamės užtikrinti maksimalų saugumą keliuose", – tikino gatves prižiūrinčios bendrovės "Ecoservise Klaipėda" logistikos vadovas Rimantas Strakšys.

Šiaurinėje miesto dalyje keliai barstomi du kartus per parą – paryčiais ir vėlai vakare.

Anot "Ecoservise Klaipėda" logistikos vadovo, kiekvieną parą šiaurinėje miesto dalyje nuo Sausio 15-osios gatvės iki Kalotės išbarstoma kelios tonos druskos ir smėlio mišinio.

Kelių saugumu pietinėje miesto dalyje rūpinasi bendrovė "Žemkasa".

Keliai šioje miesto dalyje pradėti barstyti naktį iš penktadienio į šeštadienį.

"Druskos mišiniu padengėme pagrindines nuovažas prie sankryžų, tiltus, viadukus, pagrindines miesto gatves – Vilniaus, Šilutės plentus, Baltijos, Taikos ir Statybininkų prospektus, Minijos gatvę", – teigė bendrovės direktorius Evaldas Aukštuolis.

Šalti ir sniegingi orai sausį patuštino miesto biudžetą. Išlaidos gatvių priežiūrai išaugo daugiau nei keturis kartus. Iš miesto centro teko kuopti ir vežti lauk sniegą.

Oficialiai šaltasis sezonas uostamiestyje prasideda lapkričio 1-ąją. Nuo šios dienos mechanizuotai gatves prižiūrintys kelininkai pradeda budėti ir naktimis.

Lapkritį mechanizuota gatvių priežiūra miesto savivaldybei atsiėjo šiek tiek per 33 tūkst. eurų. Pietinės miesto dalies – 11,9 tūkst., šiaurinės – 21,1 tūkst. eurų.

Gruodį sąskaita už šią paslaugą buvo šiek tiek didesnė – 40,5 tūkst. eurų. Už pietinės miesto dalies priežiūrą reikėjo mokėti 21,4 tūkst., šiaurinės – 19,8 tūkst. eurų.

Tais mėnesiais sniego nebuvo. Dažniausiai kelininkai budėdavo. Barstyti gatves reikėjo nebent dėl paspaudusio šaltuko.

Sausis gerokai padidino išlaidas mechanizuotai gatvių priežiūrai. Už šią paslaugą reikės sumokėti 182,6 tūkst. eurų. Pietinėje miesto dalyje šie darbai atsiėjo 81,3 tūkst., šiaurinėje – 101,2 tūkst. eurų.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė aiškino, kad toks skirtumas susidaro, nes šiaurinėje miesto dalyje yra didesni valomų teritorijų plotai.

Šaligatvių ir viešųjų erdvių valymas uostamiestyje organizuojamas šiek tiek kitaip nei gatvių. Esminis skirtumas tas, kad valytojai nebudi.

Gruodį ši paslauga savivaldybei atsiėjo beveik 71,7 tūkst. eurų. Pietinės miesto dalies valymas kainavo beveik 31 tūkst., šiaurinės – 40,7 tūkst. eurų.

Sausį ši suma siekė apie 100 tūkst. eurų. Pietinė miesto dalis – 44 tūkst., šiaurinė – 56 tūkst. eurų.

I.Šakalienė atkreipė dėmesį, kad sausį išlaidas padidino ir sniego vežimas. Ši paslauga atsiėjo 7,1 tūkst. eurų. Buvo išvežta beveik 2,9 tūkst. kubinių metrų sniego. Jis buvo gabenamas iš Liepų, Tiltų, Danės gatvių, Teatro, Turgaus, Atgimimo aikščių, teritorijos prie Žvejo paminklo skulptūros, kai kurių sankryžų. Sniegas išvežtas į jo laikymui skirtą aikštelę Medelyno gatvėje.

"Reikėjo išvežti sniegą, nes jo buvo labai daug, užpilti šaligatviai. Gatvėse nebuvo jo kur laikyti", – prisiminė vedėja.

Pasak I.Šakalienės, šaltis ir sniegas visada padidina sąskaitas už miesto priežiūrą, tačiau žiema dar yra palanki.

"Sausis buvo tikrai šaltas ir sniegingas. Kritulių buvo labai daug. Tačiau dabar vėl liko tik budėjimai. Beveik nieko nereikia daryti. Džiaugsmas, o ne žiema", – konstatavo vedėja.

Sekmadienio rytą didžiojoje šalies teritorijoje ryte buvę slidūs magistralinių, krašto ir didesnio eismo intensyvumo rajoninių kelių ruožai pabarstyti, kelių dangos šlapios arba drėgnos.

Mažesnio intensyvumo rajoniniai keliai vietomis padengti privažinėto sniego sluoksniu, slidūs. Marijampolės apskrityje ir Lazdijų rajone barstomi šių kelių pavojingi ruožai, pranešė Automobilių kelių direkcija.

Šalyje be kritulių, oro temperatūra yra nuo 0 iki 3 laipsnių šilumos.

Artėjanti žiema jau primena, kad netrukus eismo sąlygos taps sudėtingesnės: automobilių vairuotojus vargins slidūs keliai, pablogės matomumas.

Dėmesys kokybiška priežiūrai

Dažnai ne kiekvienas vairuotojas sugeba apskaičiuoti atstumą iki kitos transporto priemonės, kelyje tampa mažiau pastebimi pėstieji, dviratininkai, vadeliotojai. Tada įvyksta eismo nelaimių.

Tai nemalonus įvykis tiek eismo įvykio dalyviams, tiek ir kelininkams, kurie dažniausiai būna esą būna kalti, jog žiema užklupo netikėtai. Žiema – toks metų laikas, kai vasariškų kelių nebebūna ir tampa slidu.

Turbūt mažai kas susimąsto, kad norint maksimaliai sumažinti kelio dangos slidumą, neužtenka vien tik turėti mechanizmus, darbo jėgą, medžiagų. Esminis faktorius kokybiškai kelių priežiūrai žiemą yra finansavimas.

Atliktų darbų kontrolė

Dabartinis finansavimas leidžia didžiausią dėmesį skirti valstybinės reikšmės magistraliniams, krašto ir rajoniniams keliams, kuriuose paros eismo intensyvumas yra didesnis nei 1 tūkst. automobilių.

Mažesnio intensyvumo rajoniniai keliai, lieka „žiemiški“. Jie dažniausiai būna tik nuvalomi, o pabarstomi tik esant ekstremalioms eismo sąlygoms.

Finansavimas jau daug metų nedidėja, o kylant kuro, medžiagų, eksploatacinių išlaidų kainoms, kelių priežiūros apimtys mažėja.

Stengiantis kuo efektyviau vykdyti kelių priežiūrą bei jos atlikimo kontrolę, kiekviename kelių priežiūros mechanizme yra įrengta palydovinė navigacijos sistema, kuri tiksliai parodo, kokią valandą ir kokiame kilometre kelias buvo tvarkomas.

Taip pat šią informaciją galima panaudoti sprendžiant įvairius klausimus, susijusius su kelių priežiūros organizavimu. Kelių priežiūra vyksta griežtai pagal Lietuvos automobilių direkcijos patvirtintą tvarką.

Naujausią informaciją apie priežiūros tvarką, eismo sąlygas keliuose, visada galima rasti  internetiniuose tinklapiuose www.eismoinfo.lt, www.klrk.lt.

Bendras tikslas – saugumas

Kaip rodo eismo įvykių statistika, eismo įvykių, kuriuose nukenčia žmonės, žiemos metu įvyksta mažiau. Visgi 90 proc. atsakomybės kelyje tenka žmoniškajam faktoriui. Metų laikai, o kartu su jais besikeičiančios meteorologinės sąlygos, daro įtaką transporto priemonių eismo intensyvumui, važiavimo greičiui, o nuo to priklauso ir eismo įvykių skaičius, jų padariniai.

Žiema visiems eismo dalyviams – pakankamai sudėtingas laikotarpis. Na, o transporto priemonių vairuotojas yra atsakingas ne tik už savo, vežamų keleivių, krovinio saugumą, bet ir už savo darbą, t. y. vairavimą.

Vairuoti – vadinasi numatyti. Sugebėjimas prognozuoti – viena svarbiausių transporto priemonės vairuotojų savybių. Kuo didesnis važiavimo greitis, tuo mažiau lieka laiko stebėjimui, prognozėms ir veiksmams pavojui išvengti.

Sumanus vairuotojas greitį moka pasirinkti atsižvelgdamas į eismo sąlygas – važiuoja greičiau, kai galima, lėčiau, kai – būtina. Eismo saugumas keliuose yra visų bendras tikslas.

Žinodamas, koks metų laikas yra šiuo metu, vairuotojas turi pasirinkti saugų važiavimo greitį, laikytis didesnio atstumo iki kitos transporto priemonės, pasirūpinti savo transporto priemonės technine būkle. Tada sudėję vairuotojų ir kelininkų pastangas, tikrai žymiai sumažinsime skaudžių nelaimių ir netekčių skaičių keliuose.

Žiemos tarnybos darbų apimtys

Žiemos laikotarpiu valstybinė įmonė „Klaipėdos regiono keliai“ prižiūrės ir valys visus valstybinės reikšmės magistralinius, krašto ir rajoninius, taip pat skirtingų lygių sankryžų jungiamuosius kelius. Iš viso prižiūrima 1 875 km valstybinės reikšmės kelių. Nuolat bus barstomi magistraliniai ir krašto keliai bei rajoniniai keliai, kuriuose eismo intensyvumas yra didesnis nei 1 tūkst. automobilių per parą. Taip pat barstomi skirtingų lygių sankryžų jungiamieji keliai ir rajoninių kelių pavojingi ruožai.

Priežiūros žiemą tvarka

Magistralinių kelių II priežiūros lygis
Darbas – 4–22 val. Naktį nuo 22 iki 4 val. nedirbama.
Iš viso – 77 km magistralinių kelių.

Krašto kelių II priežiūros lygis
Darbas 6–19 val. Naktį nuo 19 iki 6 val. nedirbama.
Iš viso – 456 km krašto kelių.

Rajoninių kelių I priežiūros lygis
Darbas 6–19 val. Naktį nuo 19 iki 6 val. nedirbama.
Rajoniniai keliai, kuriuose eismo intensyvumas siekia 1 tūkst. automobilių per parą – 118 km.

Rajoninių kelių III priežiūros lygis
Likusieji rajoniniai keliai – 1 224 km – nuolat nebarstomi. Jie valomi užbaigus darbus pagrindiniuose keliuose. Paprastai po pūgos kelias nuvalomas iki antros dienos vakaro. Barstomi tik intensyvaus eismo rajoninių kelių pavojingi ruožai – staigios įkalnės ir pavojingi posūkiai.
Iš viso – apie 89 km rajoninių kelių.

Žiemos tarnyboje dirbs 4 kelių tarnybos.

59 valymo mechanizmai (traktoriai, greideriai, rotoriai).

22 automobilinių valytuvų-barstytuvų.

13 druskos ir mišinio krautuvų.

Per žiemą išberiama 25–35 tūkst. tonų druskos.

Šiuo metu sandėliuose yra apie 4,2 tūkst. tonų druskos ir daugiau nei 3 tūkst. kub. metrų druskos-smėlio mišinio. Žiemai paruošti 4 druskos ir 6 smėlio-druskos sandėliai.

Verta žinoti

Vienas didelis automobilinis barstytuvas (8–9 t druskos) per 2 valandas vienu reisu nuvalo ir pabarsto apie 30 km kelio. Vieno tokio mechanizmo reiso kaina – iki 3 tūkst. litų.

Kelių priežiūros žiemą ypatumai, kuriuos reikia įsisąmoninti ne tik kelininkams, bet ir vairuotojams

Kokia stipri bebūtų kelių priežiūra ir kiek daug technikos bedirbtų keliuose, kai sninga ir pusto eismo, sąlygos vis vien bus prastos – gamta už žmogų yra stipresnė.

Kelias nenuvalomas ir nepabarstomas akimirksniu, tam reikia laiko: magistraliniams keliams – 3 valandų, krašto keliams – 4 valandų.

Dauguma rajoninių kelių nebarstomi, o valomi tik nuvalius pagrindinius kelius. Jeigu pūga stipri ir trunka ilgai, dalis rajoninių kelių kurį laiką gali būti nevalomi. Juos visiškai nuvalyti leidžiama maždaug per 2 dienas pasibaigus pūgai.