Dalis parlamentarų siūlo kai kuriems bedarbiams leisti kelis mėnesius gauti išmokas ir dirbti, o priešpensinio amžiaus bedarbiams pašalpų mokėjimą pratęsti dar keturiems mėnesiams ir jas mokėti 15 mėnesių vietoj devynių.

Dabar jiems galima pratęsti mokėjimą dviem mėnesiams. 

Vyriausybės teigimu, Užimtumo įstatymo pakeitimai ne tik neaktyvintų ir nemotyvuotų bedarbių, gaunančių išmokas, greičiau grįžti į darbo rinką, bet ir skatintų juos toliau likti registruotais Užimtumo tarnyboje.

Taip pat teigiama, kad nedarbo išmokos mokėjimo bedarbiams, kuriems iki pensijos likę ne daugiau kaip penkeri metai, pratęsimas ne dviem, o 6 mėnesiams per metus pareikalautų apie 17,7 mln. eurų „Sodros“ biudžeto lėšų, o kitų metų biudžete jos nenumatytos.

Dabar bedarbio pašalpa mokama devynis mėnesius: pirmą-trečią mėnesį ji siekia 50 proc. buvusio atlyginimo, trečią-šeštą mėnesį – 40 proc., o šeštą-devintą mėnesį – 30 proc.

Bedarbio statusą galima prarasti dėl nelegalaus darbo. 

Siūloma kai kuriems bedarbiams leisti kelis mėnesius gauti išmokas ir dirbti, o priešpensinio amžiaus darbo netekusiems žmonėms pašalpų mokėjimą pratęsti dar keturiems mėnesiams ir jas mokėti 15 mėnesių vietoj devynių. Dabar jiems galima pratęsti mokėjimą dviem mėnesiams. 

Seimas šią savaitę po pateikimo priėmė svarstyti tokias grupės parlamentarų siūlomas Užimtumo įstatymo pataisas.

Jomis siūloma leisti bedarbiui gauti išmokas dar tris mėnesius įsidarbinus ar pradėjus individualią veiklą, be to, siekiama prailginti papildomos išmokos mokėjimo laiką nuo 11-kos iki 15-kos mėnesių žmonėms, kuriems iki pensijos lieka mažiau negu 5 metai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė įsitikinusi, kad pasiūlymų iniciatoriai patys to nenorėdami gali demotyvuoti bedarbius į darbo rinką grįžti greičiau negu per šešis mėnesius.

Tie, kurie yra pasirengę darbo rinkai, paprastai į ją grįžta per 3-5 mėnesius, ilgiau Užimtumo tarnyboje neužsibūna.

„Tie, kurie yra pasirengę darbo rinkai, paprastai į ją grįžta per 3-5 mėnesius, ilgiau Užimtumo tarnyboje neužsibūna“, – tvirtino ministrė. 

Konservatorius Linas Slušnys sako, kad mokamos per geros nedarbo išmokos, nes jų gavėjai jų neatsisakydami dirba  individualiai. 

„Ar čia nebus tam tikra galimybė dar daugiau sukčiauti, ramiai gaunant nedarbo išmoką ir šalia užsiimti savo veikla?“ – svarstė jis.

Tuo metu vienas iš pataisų iniciatorių Tomas Tomilinas sako, kad individuali veikla yra pagrindinis socialinės atskirties mažinimo įrankis.

„Pataisos būtų konkretus įrankis, kuris padėtų spręsti ilgalaikių bedarbių problemą, kuri yra didžiulė“, – aiškino parlamentaras.

T. Tomilino teigimu, galimybė ir gauti bedarbio pašalpą, ir tuo pačiu metu dirbti būtų paskata legaliai dirbti: „Nesukčiauti, neieškoti kažkokių išeičių ten forminant pajamas kažkokių giminių vardu ar panašiai“.

„Tris paskutinius – septintą, aštuntą ir devintą mėnesius žmogus, prieš tai gavęs minimalią algą, gauna apie 390 eurų bedarbio pašalpą. Tai yra tikrai nedidelės pajamos“, – pridūrė T. Tomilinas.

Pasak jo, vyresnio amžiaus žmonėms yra labai sunku pragyventi netekus darbo, dalis jų renkasi išankstinę pensiją, o vėliau gauna sumažintą senatvės pensiją: „Ilgiau, 15 mėnesių jiems mokant bedarbio pašalpą, žmonės būtų skatinami neiti į išankstinę pensiją“.

Dabar bedarbio pašalpa mokama devynis mėnesius: pirmą-trečią mėnesį ji siekia 50 proc. buvusio atlyginimo, trečią-šeštą mėnesį – 40 proc., o šeštą-devintą mėnesį – 30 proc.

Bedarbio statusą galima prarasti dėl nelegalaus darbo. 

M. Navickienė anksčiau sakė, kad ilgalaikių bedarbių dabar Lietuvoje yra apie 48 tūkst. Pasak jos, 10 proc. Užimtumo tarnyboje registruotų žmonių gauna vienos ar kitos rūšies paramą, pavyzdžiui, socialinę pašalpą.  

Užimtumo tarnyboje tylu. Darbo pasiūlymų ieškoti užklysta vos vienas kitas bedarbis. Tačiau pirmadienį vaizdas gali iš esmės pasikeisti. Taip sakė Darbdavių konfederacijos vadovas Danukas Arlauskas. Anot jo, valstybei nusprendus nekompensuoti testų, netrukus į Užimtumo tarnybas gali pasipilti nauja banga bedarbių. Darbdaviai sakė, kad jei žmogus nesutinka mokėti už testus iš savo kišenės ir išeina iš darbo, tada nėra prasmės mokėti ir bedarbio pašalpų.

„Skiepai yra blogai, o testai turi būti iš valstybės arba už darbdavio pinigus? Reiškia, jis nenori dirbti. Jei jis nenori dirbti, tai kokia prasmė jam eiti į Užimtumo tarnybą?“ – šnekėjo D. Arlauskas.

Darbuotojų atstovus tokie pasiūlymai gąsdina.

„Visiška nesąmonė. Darbdavių vaizduotei jau turbūt nėra ribų. Pasikėsint į draudimą, už kurį darbuotojai moka, būtų visiškas absurdas ir netgi įžūlumas“, – piktinosi Profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė.

„Čia Konstitucija, čia žmogus mokėjo... Jūs biškį mąstymą pakeiskit“, – atkirto D. Arlauskas.

Tai, ką darbdaviai siūlo Lietuvoje, jau kurį laiką taikoma už Atlanto. JAV darbuotojai, kurie nepaiso įmonės vakcinavimo taisyklių ir išeina iš darbo, netenka teisės gauti bedarbio pašalpas. Tiesa, dalis valstijų šios tvarkos jau nori atsisakyti. Amerikiečių pavyzdys neįkvėpė ir Lietuvos seimūnų.

„Šis siūlymas ne tai, kad priešina dalį visuomenės su Vyriausybe, bet dabar jau priešina darbuotojus su darbdaviais. Šita kova, mano manymu, yra visiškai netinkamu laiku netinkamoje vietoje“, – kalbėjo Seimo Socialinių reikalų komiteto narys Linas Kukuraitis.

Darbdavių vaizduotei jau turbūt nėra ribų. Pasikėsint į draudimą, už kurį darbuotojai moka, būtų visiškas absurdas.

„Aš sugalvojau: jei tu toks blogas, tada aš iš tavęs ką nors atimsiu. Tada kitas pasiūlys gal atimti gyvenamą plotą, vaikus ar dar ką nors. Negalima apskritai tokių pasiūlymų teikti“, – teigė Seimo socialinių reikalų komiteto narys Algirdas Sysas.

Darbdaviai su pasiūlymu ketina eiti iki Vyriausybės. Tik klausimas, ar ten ras užtarimą. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė irgi kategoriška dėl nedarbo išmokų naikinimo. Ji sakė, kad pritartų nebent nemokėti ligos išmokų.

„Ligos išmokoje mes jau turime tam tikrą sąlygiškumą. O nedarbo draudimas yra mokamas dėl to, kad yra mokamos įmokos. Galvoju, kad galbūt racionalesnis pasiūlymas būtų kalbėti apie ligos išmokas, o ne apie nedarbo draudimą“, – šnekėjo M. Navickienė.

Kol kas dėl ligos išmokų valdžia labiau rodo entuziazmą, nei ketina imtis realių veiksmų. M. Navickienė sakė, kad siūlys kolegoms tik tada, kai pirma ant stalo atsidurs darbdavių pasiūlymas.

„Kai turėsime šitokį darbdavių pasiūlymą, tai svarstysime ir šitą pasiūlymą – visi pasiūlymai yra svarstomi“, – tikino M. Navickienė.

Kol Lietuva nesutaria, kaip elgtis su nenorinčiais testuotis, Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen ragina bendriją jau pagalvoti apie privalomą vakcinaciją nuo COVID-19.

Tai bent pažintis

Ši pamokanti istorija nutiko šiemet, sausio pabaigoje, kai 27-erių Gediminas (vardas pakeistas) pašto skyriuje atsiėmė 600 eurų bedarbio pašalpą. Ta proga jis nusprendė išgerti alaus bokalą prie vienos Kauno turgavietės esančiame bare.

Vėliau prie šios turgavietės jį užkalbino dvi nepažįstamos moterys, pagal dokumentus tikusios į motinas. Būsimoji auka nežinojo, kad viena iš paprašiusiųjų jo cigaretės jau teista už nužudymą bei du kartus už apysunkį kūno sužalojimą. Iš viso šios 49-erių moters biografijoje – dvylika teistumų.

Antrosios, kuri pažinties išvakarėse buvo atšventusi 43-iąjį gimtadienį, biografijoje teistumų buvo dar daugiau – penkiolika. Vienas iš jų – už turto prievartavimą.

Žinoma, rūkydamos kartu su naujuoju pažįstamu, jos greičiausiai tuo nesigyrė. O šis jas dar nusivedė į barą ir pavaišino alumi. Ten jau buvo pakviestas dėkingų damų pas jas į svečius.

Į jų buveinę Vilijampolėje, Veliuonos gatvėje, kompanija vyko taksi, Nieko neįtardamas, nors greičiau – visiškai atsipalaidavęs Gediminas dar suskaičiavo, kiek piniginėje liko pinigų iš gautos bedarbio pašalpos. Suskaičiavo, kad 520 eurų.

Nukentėjusysis dėl girtumo bei patirto šoko net pamiršo, kaip atrodo spąstais tapusi įtariamųjų buveinė.

Iškalbinga kulminacija

Nuvykusios į Vilijampolę, moterys svečią vaišino degtine.

Paskui, anot jų, šis užsimanė, kad jos pašoktų jam viliotinį. Ir pats šį šoko.

Galiausiai prieita prie kulminacijos. Anot svečio, jam išsitraukus mobilųjį telefoną pažiūrėti, kiek valandų, viena iš moterų šį iš jo atėmė. Kai jis pamėgino telefoną atsiimti, netikėtai pradėjo prieš jį smurtauti. Situacija pasinaudojo ir antroji, tuo metu iš jo striukės kišenės ištraukusi piniginę.

Paleidęs telefoną, dėl kurio grūmėsi, Gediminas teigė bandęs atgauti piniginę. Tačiau, tada sulaukė smūgių krušos ir nuo ją ištraukusios moters.

Galiausiai, trumpam išbėgusi į kitą kambarį, pastaroji vėliau piniginę grąžino. Tačiau, tuščią. Atgavęs piniginę, vyras suprato, kad jo mobilusis telefonas dingęs. Jį atėmusioji šio jau nebeturėjo.

Pajutęs, kad toliau gali būti dar blogiau, apvogtasis, nutaikęs pirmą patogų momentą, nėrė pro duris. Esą norėjęs tai padaryti ir anksčiau, bet moterys jo neišleido.

Įkliuvo atsitiktinai

I namus Dainavos mikrorajone grįžęs troleibusu bei tuščiomis kišenėmis, Gediminas buvo priverstas pasiaiškinti žmonai.

Šiai iš karto kilo įtarimas, kai, grįždama su vaikais iš darželio, aptiko keistokai atrodantį sutuoktinį rūkantį prie daugiabučio laiptinės.

Iš pradžių šis bandė suktis iš situacijos – esą buvo apiplėštas autobusų bei geležinkelio stočių rajone. Tačiau, žmonai pranešus apie tai policijai ir iškvietus negaluojančiam sutuoktiniui greitąją, šis į Klinikas atvykusiems pareigūnams pasakė tiesą. Tada išskubėjo su jais ieškoti įtariamųjų, nusprendęs nebelaukti, kol bus apžiūrėtas medikų.

Deja, nuvykęs su pareigūnais į Vilijampolę, nukentėjusysis negalėjo tiksliai pasakyti, kuriame medinuke viskas įvyko. Tačiau, jam beklaidžiojant, policininkai atkreipė dėmesį į dvi ateinančias moteris. Pamačiusios pareigūnus, šios aiškiai sutriko. Galiausiai puolė bėgti. Tačiau, įvykus gaudynėms, buvo sulaikytos. Ir laukia teismo jau keturis mėnesius suimtos.

Ne kažin kas gresia

Apžiūrėję įtariamųjų butą, pareigūnai nei nukentėjusiojo pinigų, nei telefono nerado.

Sulaikytosios teigė esą telefonas neveikė, todėl išmetė jį į Nerį nuo Vilijampolės tilto. O pasisavintus eurus esą atidavė Laisvės alėjoje sutiktiems asmenims, kuriems buvo skolingos. Tačiau jų nurodyti negali.

Viena iš prielaidų, kas jie galėtų būti, – abiejų įtariamųjų biografijose esantys teistumai už neteisėtą disponavimą narkotikais be tikslo šiuos platinti.

Sulaikant įtariamąsias, kaip paaiškėjo, išsirengusias į parduotuvę, vienos jų kišenėje tebuvo penki eurai.

Abi jos pripažįsta savo kaltę ir dėl to gailisi. Tik vyresnioji linkusi išsisukinėti esą sudavusi į spąstus įsiviliotam svečiui du kartus per veidą dėl to, kad šis neblaivus kabinėjosi.

Pastarasis pareigūnams prisipažino negalintis nurodyti, kuri iš moterų ir ką jam darė. Abi po alaus ir degtinės kokteilio buvo panašios. Klinikose jam buvo nustatytas 2,38 prom. girtumas.

Kaltinamajame akte teigiama, kad veikdamos bendrai recidyvistės sudavė svečiui rankomis į galvą, veidą ir krūtinę mažiausiai 20 smūgių. Tačiau jokio moralinio atlygio nukentėjusysis iš jų neprašo. Tik atlyginti padarytą turtinę žalą, kuri viršija 800 eurų.

Įtariamosioms gresia laisvės atėmimas iki šešerių metų. Tačiau, kadangi jos linkusios prisipažinti, gailėtis ir net dievagotis, kad daugiau nusikaltimų nedarys, greičiausiai teismas pritaikys jų byloje sutrumpintą įrodymų tyrimą. Vadinasi, tokiu atveju ir skirta bausmė bus sumažinta trečdaliu.

Leidinys „Canard Enchaine“ paskelbė, kad bedarbio pašalpas gaunantys prancūzai bus priversti kas mėnesį teikti ataskaitas apie savo darbo paieškas.

„Canard Enchaine“ informuoja, kad plane siūloma, jog dviejų priimtinais traktuojamų darbo pasiūlymų atsisakiusiems bedarbiams pašalpos du mėnesius bus sumažintos dvigubai.

Šiam planui iškart priešintis ėmė tiek kairieji, tiek dešinieji Prancūzijos politikai. Tačiau E. Macronas radijui LCI gynė savo idėją.

„Jei nebus taisyklių, situacija negalės judėti į priekį. Tai nereiškia, kad mes vaikysimės kiekvieną bedarbį“, - trečiadienio vakarą sakė prezidentas.

E. Macronas Prancūzijos prezidentu buvo išrinktas po kampanijos, kurioje jis žadėjo skatinti verslą ir mažinti nedarbą. Darbdaviai nuolat pažymi Prancūzijos pašalpų sistemą, kuri yra laikoma viena dosniausių visoje Europoje, kaip vieną pagrindinių aukšto nedarbo priežasčių šalyje.

E. Macronas kampanijos metu iki 2022 m., kai pasibaigs prezidento kadencija, žadėjo nedarbą sumažinti iki 7 proc. Anksčiau šiais metais jis pasirašė naują Darbo kodekso įstatymą, kurio esmė - didesnio lankstumo suteikimas darbdaviams derantis dėl atlyginimų bei darbo sąlygų su darbuotojais. Be to, naujasis kodeksas leidžia lengviau atleisti ir priimti darbuotojus.

Siekiama panaikinti solidarumo mokestį

Po rinkimų rugsėjo pabaigoje nauja Vokietijos vyriausybė vis dar formuojama, koalicijos iš trijų partijų derybos – pačiame įkarštyje. Viena svarbiausių temų yra vadinamojo solidarumo mokesčio panaikinimas. Šis mokestis buvo įvestas po Vokietijos susivienijimo tam, kad padėtų Rytų Vokietijai pasiekti aukštesnį, galima sakyti vakarietišką, ekonomikos bei infrastruktūros lygį.

Šiuo metu solidarumo mokestis siekia 5,5 proc. nuo pajamų ir nuskaičiuojamas visiems šalies gyventojams.

Pajamos iš solidarumo mokesčio ilgus metus iš tiesų buvo skiriamos Rytų Vokietijos atstatymui, bet įstatymu nėra konkrečiai nurodyta, kam jos turi būti naudojamos, tad jau keletą metų pinigai plaukia ir į kitus regionus ar išleidžiami visos Vokietijos reikmėms tenkinti, pavyzdžiui, sveikatos sistemai ar kelių plėtrai.

Pernai solidarumo mokestis į šalies biudžetą įnešė kone 17 mlrd. eurų. Ekspertų duomenimis, mažiau nei trečdalis buvo išleista Rytų Vokietijai.

Vokietijos liberalai per kampaniją prieš rinkimus reikalavo kuo greičiau panaikinti solidarumo mokestį kaip istorijos atgyveną praėjus 26 metams po šalies susivienijimo. Per koalicijos derybas su Krikščionių demokratų sąjunga bei Žaliųjų partija visgi buvo susitarta dėl kompromiso: dabar koalicijos derybų atsakingieji kalba apie tai, kad solidarumo mokestis pirmiausia būtų panaikintas mažiau uždirbantiesiems (iki 50 tūkst. eurų per metus), o daugiau uždirbantiesiems pamažu mažinamas. 

Mokesčių mokėtojų sąjungos apklausa rodo, kad dauguma Vokietijos gyventojų (apie 80 proc.) pasisako už solidarumo mokesčio panaikinimą.

Prasideda kalėdinė prekyba

Mėnesiai prieš Kalėdas ypač svarbūs prekybai. Vien lapkritį bei gruodį žaislų pardavėjai Vokietijoje pasiekia 28 proc. visos metų apyvartos, knygų pardavėjai – ketvirtadalį, praneša „EHI Retail Institute“, užsiimantis prekybos statistika.

Apklausos rodo, kad kiekvienas Vokietijos gyventojas nuo 12 metų Kalėdoms šiemet ketina išleisti vidutiniškai 466 eurus.

Vokietijos prekeivių sąjunga prognozuoja, kad prieš Kalėdas prekyba šiemet paaugs 3 proc. ir visoje šalyje apyvarta sieks 94,5 mlrd. eurų. Apklausos rodo, kad kiekvienas Vokietijos gyventojas nuo 12 metų Kalėdoms šiemet ketina išleisti vidutiniškai 466 eurus.

Sparčiai auga ir prekyba internetu. Šiemet paskutiniais dviem metų mėnesiais ji turėtų ūgtelėti net 10 proc. ir viršyti 12 mlrd. eurų.

Nors prognozės ir skaičiai puikūs, prekeiviai Vokietijoje šiuo laikotarpiu susiduria ir su problemomis. Didžiausia prekybos internetu kompanija „Amazon“ kol kas tik Berlyne, bet vėliau ir kituose šalies miestuose, steigia naujovę: siuntinių išvežiotoju gali registruotis kiekvienas privatus asmuo, turintis automobilį ir išmanųjį telefoną. Daugėjant užsakymų internetu, prekeiviams trūksta siuntinių išvežiotojų.

Įprastai gruodžio 24-oji ir 31-oji Vokietijoje yra geriausios prekybos dienos metuose, bet šiemet jos bus sekmadienį, kai visos parduotuvės šalyje nedirba. Per šventines dienas jos taip pat nedirba, tad per Kalėdas parduotuvės šiemet bus uždarytos tris dienas iš eilės, o per Naujuosius – dvi.

Įstatymuose yra numatyta išimtis, leidžianti parduotuvėms dirbti iki pietų, jei Kūčios ir gruodžio 31-oji išpuola sekmadienį. Tačiau tiek Katalikų bažnyčios atstovai, tiek profesinės sąjungos reikalauja suteikti galimybę prekybos darbuotojams švęsti šventes šeimos rate, todėl beveik visi didieji prekybos tinklai pranešė neatversią durų per šiuos šventinius sekmadienius.

Prasidės sprogdintojo teismo procesas

Netrukus Dortmunde prasidės teismo procesas prieš 28 metų vaikiną, susprogdinusį du užtaisus šalia Dortmundo futbolo komandos autobuso. Per šių metų balandį įvykusi incidentą nukentėjo vienas žaidėjas ir vienas policininkas. Vaikinas kaltinamas bandymu nužudyti 28 žmones. Aukų išvengta tik dėl to, kad sprogmenys buvo detonuoti per toli.

Jau dabar žinoma, kad vaikinas nusikaltimą atliko ketindamas pasipelnyti. Jis buvo įsigijęs sandorių už 40 tūkst. eurų ir norėjo, kad kristų Dortmundo klubo akcijos. Tokiu būdu jis butu laimėjęs apie 0,5 mln. Dortmundo futbolo klubas yra vienintelis iš Vokietijos futbolo klubų akcijų rinkoje. Pagrindinis jo kapitalas – žaidėjai. Jiems žuvus ar smarkiai susižeidus, klubo akcijos tikrai būtų kritusios.

Šį procesą Vokietijoje lydi diskusijos apie finansinių operacijų morališkumą ir tai, ar sąžininga pelnytis iš krintančių akcijų kursų.

Parlamentarai priėmė naują, kiek palankesnę nedarbo išmokos skyrimo tvarką. Už Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisas balsavo 76 Seimo nariai, o susilaikė 22.

Pagal naują tvarką bedarbio pašalpos bus mokamos ilgiau - devynis mėnesius: pirmą-trečią nedarbo mėnesį išmoka siektų 50 proc. buvusio atlyginimo, trečią-šeštą mėnesį - 40 proc., o šeštą-devintą mėnesį – 30 proc.

Norint gauti išmokas, reikės dirbti mažiausiai 12 mėnesių, o toks stažas būtų įgyjamas per 30 mėnesių.

Bedarbio pašalpa nebus apmokestinama pajamų mokesčiu (GPM). Ją apmokestinti siūlė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tam pritarė Trišalė taryba. Toks apmokestinimas buvo numatytas socialiniame modelyje.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė Socialinių reikalų ir darbo komiteto narių Rimos Baškienės, Laimutės Matkevičienės ir Gedimino Vasiliausko, "tvarkiečio" Algimanto Dumbravos, konservatorių Gintarės Skaistės ir Monikos Navickienės pataisai, kuria siūlo neapmokestinti bedarbio išmokos 15 proc. GPM. Už balsavo 74 Seimo nariai, prieš - trys, o susilaikė 12 parlamentarų.

Tai ne galutinis balsavimas. Paskutiniu balsavimu Seimas apsispręs vėliau.

Bedarbio pašalpą apmokestinti siūlė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tam pritarė Trišalė taryba. Toks apmokestinimas buvo numatytas socialiniame modelyje.

Pasak R.Baškienės, kažkada mokslininkų pasiūlyta iniciatyva apmokestinti bedarbių pašalpas galbūt ekonomiškai pagrįsta, tačiau neturinti socialinio jautrumo darbo netekusiems žmonėms.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Algirdo Syso teigimu, dabar vidutinė nedarbo išmoka siekia 220 eurų, o neapmokestinamas minimumas - 310 eurų.

Jeigu Seimas bedarbio pašalpos apmokestintų GPM, šį mokestį, A.Syso teigimu, tektų mokėti "10 ar 100 bedarbių, kurie gautų didesnes išmokas".

Anot R.Baškienės, ta pinigų suma, kuri patektų į biudžetą apmokestinums bedarbio pašalpas, nebūtų didelė.

Biudžeto ir finansų komiteto narės Aušros Maldeikienės skaičiavimais, pagal naują tvarka mokamos bedarbio pašalpos galės siekti iki 613 eurų.

Seimas priėmė „darbiečių“ frakcijos vadovo Kęstučio Daukšio ir socialdemokratės Irenos Šiaulienė siūlymą bedarbio pašalpą ateityje mokėti 6 mėnesius, o ne 9, kaip anksčiau buvo balsavęs Seimas.

Pašalpos maksimalus dydis bus apskaičiuojamas kaip pastovios ir kintamos dalių suma: pirmąją sudarys 30 proc. minimalios mėnesio algos (MMA), o antroji kas kelerius mėnesius keisis. Pakeista kintamos dalies apskaičiavimo tvarka: pirmą-antrą mokėjimo mėnesį ji siektų 50 proc. apdraustojo vidutinių mėnesio draudžiamųjų pajamų, 3-4-tą mėnesius - 40 proc., o 5-6-tą mėnesius - tik 30 proc.

Seimas priėmė liberalo Eugenijaus Gentvilo pataisą, pagal kurią bedarbio pašalpos mokėjimo pradžia bus ne iš karto po atleidimo iš darbo, kaip per svarstymą buvo nutaręs Seimas, o po tiek laiko, kiek mėnesių jis gaus išeitinių išmokų, kurias jam mokės darbdavys ir specialus fondas.

Bedarbio išmoka bus mokama asmenims, iki įsiregistravimo darbo biržoje turintiems ne mažesnį kaip vienerių metų nedarbo draudimo stažą per paskutinius dvejus metus. Dabar reikalaujamas stažas - 18 mėnesių per trejus metus.

Nedarbo draudimo įmoka pagal terminuotas sutartis dirbantiems žmonėms nuo kitų metų bus padvigubinta - taip siekiama priversti darbdavius ateityje nesudaryti daug terminuotų sutarčių, nes jos nėra naudingos darbuotojams. Ši nuostata numatyta naujajame Darbo kodekse, kurį Seimas antradienį patvirtino.

Dabar nedarbo draudimui darbdaviai moka 1,1 proc. darbuotojo algos. Šis dydis tvirtinamas kasmet, priimant „Sodros“ biudžetą.

Vadinamajai bedarbio pašalpai gauti būtinas 18 mėnesių darbo stažas glumina jaunimą. Anot jo atstovų, dalis jaunuolių šio reikalavimo negali įgyvendinti būtent dėl savo amžiaus, nes į darbo rinką tik ateina. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija daryti išimčių neketina, tačiau siūlo sprendimą.

Siūloma keisti reikalaujamo stažo trukmę ir laiką, per kurį reikia jį sukaupti. Bet būti dirbusiam vis tiek tektų, kaip ir dabar, bet tik pusę laiko, į kurį atsižvelgiama.

Tad ne saviraiška dabar yra dalies jaunuolių rūpestis. Darbo biržos teigimu, įprastas vasaros reiškinys – ateinantys užsiregistruoti absolventai. Šią liepą tokių buvo 4 tūkst. – jaunimo nedarbas šalyje sudaro beveik 5,5 proc. viso nedarbo.

Tačiau ne visi, besitikintys vadinamosios bedarbio pašalpos, ją ir gauna. Nedarbo socialinio draudimo išmokai būtinas ne mažesnis kaip 18 mėnesių darbo stažas per paskutinius 36 mėnesius. Jo neturinti, studijas šiemet baigusi vilnietė nustebo dėl tokio reikalavimo.

„Jeigu tu 3 ar 4 metus mokeisi dieniniame kurse, darbo nelabai galėjai susirasti arba dirbai nedaug – vasaromis, tad realu, kad tu stažo ir nesukaupsi. Darbo negaunant, išmokos negaunant, kaip pradėti, baigus studijas?“ – klausė savo tapatybės nenorėjusi atskleisti mergina.

„Dabar pati susidursiu su šia problema, nes neturiu darbo stažo, tai tiesiog dėl sveikatos draudimo atėjau užsiregistruoti, kad nereikėtų mokėti bent lankantis pas gydytojus“, – teigė kita jauna moteris.

Iš 155 tūkst. visų bedarbių pašalpą gauna 42 tūkst. – maždaug kas ketvirtas. Jaunimo teigimu, tai socialiai lyg ir teisinga: mokėjai mokesčius – valstybė remia, praradus darbą. Nemokėjai – neremia. Tačiau sąlygos stažui sukaupti – ne visiems vienodos.

„Jeigu žmogui, tarkim, yra 40 metų ir jis neturi jokio darbo stažo – greičiausiai keistokai atrodytų tam tikros socialinės išmokos. Bet, manyčiau, čia yra jauno žmogaus išskirtinumas, kada tikrai įmanoma įvesti saugiklius, amžiaus ribas, kažkokius dokumentus, įrodančius, kad žmogus bandė ieškoti darbo, bet jam nepavyko arba jis mėnesį padirbo ir buvo atleistas. Stažą trumpinti? Galbūt stažą trumpinti, kada būtų užskaitomas sezoninis darbas, darbas vasarą“, – teigė Jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Mantas Zakarka.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija išimčių jokiai amžiaus grupei nežada. Kitaip esą būtų diskriminuojami vyresni bedarbiai. Tačiau Seimui, kartu su vyriausybės patvirtintu socialiniu modeliu, pateiktas siūlymas keisti reikalaujamo stažo ir laiko, per kurį reikia jį sukaupti, trukmę.

„Projekte, kuris yra pateiktas Seimui, jau yra numatyta 12 mėnesių per 24 mėnesius. Taip, jauniems asmenims iš tikrųjų sunkoka sukaupti tą stažą, tačiau, pirmiausia, tai šitas Nedarbo socialinio draudimo įstatymas šiek tiek lengvintų tą situaciją, antras dalykas, socialinio draudimo sistema yra tokia, kad ji turėtų būti vienoda visiems“, – pasakojo Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktorė Asta Aranauskienė.

Maksimali bedarbio pašalpa dabar – 303 eurai, minimali – 102 eurai.