„Turiu informacijos iš Rusijos Federacijos gynybos ministerijos, kad šis dronas buvo Irano oro erdvėje“, – žurnalistams Jeruzalėje sakė Saugumo tarybos vadovas Nikolajus Patruševas.

N. Patruševas lankėsi Jeruzalėje derybų su JAV ir Izraelio pareigūnais, tvyrant didelei įtampai po birželio 19-ąją įvykusio incidento, kai Iranas numušė amerikiečių žvalgybos orlaivį. JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trumpas) buvo įsakęs surengti atsakomąjį karinį smūgį, bet paskutinę minutę jį atšaukė.

Iranas teigia, kad bepilotis lėktuvas „Global Hawk“ pažeidė šalies oro erdvę ties Hormūzo sąsiauriu, bet Pentagonas neigė, kad jis buvo įskridęs į iraniečių teritoriją.

„Faruqas al Qahtani (Farukas Kahtanis), Bilalas al Utabi (Bilalas Utabis) ir trečias šios grupuotės narys žuvo per koalicijos smūgį ... Kunaro provincijoje, – sakoma Nacionalinės saugumo direkcijos (NSD) pareiškime. – Smūgis buvo suduotas koordinuojant su NSD.“

Kiek anksčiau amerikiečių pareigūnai pranešė, kad Afganistane JAV bepilotis lėktuvas smogė dviem teroristų tinklo „al Qaeda“ aukščiausio rango lyderiams, ir pavadino tai reikšmingiausia per kelerius metus ataka prieš šią grupuotę šioje šalyje.

Ataka įvykdyta sekmadienį Kunaro provincijoje, taikantis į „al Qaeda“ Afganistano šiaurės rytų regiono „emyrą“ F.al Qahtani ir jo pavaduotoją B.al Utabi.

Raketos „Hellfire“ sugriovė du atskirus kompleksus Kunare, kuriame, kaip manoma, slėpėsi šie veikėjai, nurodė kariškiai.

Kitas JAV pareigūnas sakė, kad tai buvo reikšmingiausias per kelerius metus smūgis „al Qaeda“ vadovybei Afganistane.

Pentagonas ne vienus metus aktyviai medžiojo F.al Qahtani. Jis daug metų buvo susijęs su „al Qaeda“ vyriausiuoju lyderiu Osama Bin Ladenu, kuris žuvo 2011-aisiais per JAV reidą jo komplekse Pakistane.

F.al Qahtani Afganistane veikė mažiausiai nuo 2009 metų, o nuo maždaug 2010 metų vidurio vadovavo „al Qaeda“ batalionui, sakė pareigūnai.

„Jis siekė atkurti („al Qaeda“) kontrolę Afganistane, – aiškino P. Cookas. – Jam buvo pavesta įkurti AQ saugius prieglobsčius visoje Kunaro ir Nuristano provincijų (teritorijoje).“

F.al Qahtani pavaduotojas B.al Utabi buvo laikomas antru arba trečiu pagal rangą „al Qaeda“ lyderiu Afganistane.

Birželio mėnesį Baltieji rūmai atkūrė Pentagono įgaliojimus smogti sukilėliams.

Naujieji įgaliojimai suteikė JAV vadovaujamiems NATO kariams didesnę laisvę aviacijos smūgiams prieš kovotojų grupuočių tinklą Afganistane, įskaitant Talibaną, „Islamo valstybę“ ir „al Qaeda“.

F.al Qahtani ir jo pavaduotojai buvo Hilgalo kaime Kunaro Gazi Abado rajone, kai buvo atakuoti, sakė JAV pareigūnai.

Jie buvo dviejuose atskiruose pastatuose, esančiuose kelių šimtų metrų atstumu vienas nuo kito. Beveik vienu metu buvo paleista daug raketų.

Provincijos administracijos atstovas Abdul Ghani Mosamemas (Abdul Gani Mosamemas) AFP sakė, kad žuvo mažiausiai 15 sukilėlių, tarp jų – du arabai. Tarp aukų taip pat yra kažkiek Pakistano Talibano kovotojų, sakė pareigūnas.

F.al Qahtani ir B.al Utabi buvo gerai žinomi „al Qaeda“ vadai Kunare ir aktyviai dalyvavo verbuojant vietos jaunuolius į šią grupuotę.

F.al Qahtani gimė Saudo Arabijoje apytikriai 1979–1981 metais. Jis yra Kataro pilietis.

Šių metų vasarį JAV Iždo departamentas F.al Qahtani įvardijo pasauliniu teroristu.

„(Jis) seniai vadovauja kruvinoms atakoms prieš JAV pajėgas ir mūsų koalicijos sąjungininkus Afganistane ir planuoja „al Qaeda“ teroristines operacijas Jungtinėse Valstijose ir visame pasaulyje“, – tuo metu sakė iždo sekretoriaus pavaduotojo terorizmo ir finansinės žvalgybos klausimams pareigas einantis Adamas Szubinas (Adamas Zubinas).

Neliks žmogiškojo veiksnio

Technologijos jau išrastos – bepiločiai lėktuvai, dar vadinami „dronais“, jau seniai jokia naujiena. Karo zonose kariuomenės naudojamos bepilotės skraidyklės yra įprastų orlaivių dydžio – jos arba valdomos nuotoliniu būdu, arba iš anksto užprogramuojamos skristi tam tikra trajektorija. Net sraigtasparniams ne visada reikalingi pilotai. Pavyzdžiui, į pavojingas vietoves pagalbos priemonių pristatymui naudojami įprasto sraigtasparnio dydžio stulbinamu tikslumu veikiantys bepiločiai prietaisai „K-MAX“.

Pasak Karališkosios aeronautikos draugijos žurnalo „Aerospace“ vyriausiojo redaktoriaus Timo Robinsono, orlaivių katastrofos šiais laikais nedažnos, tačiau, kai jos įvyksta, nustatyti jų priežastis vis sunkiau ir sunkiau. Todėl. atliekant katastrofų tyrimus, daugiausia dėmesio skiriama žmogiškajam veiksniui – stengiamasi išsiaiškinti psichologinius ir fiziologinius veiksnius, galėjusius nulemti nelaimę.

„95 proc. darbo pilotas patiki autopilotui, taigi kyla klausimas, kodėl autopilotui nepavedus likusių 5 proc., t. y. kilimo ir tūpimo užduočių, – svarsto T. Robinsonas. – Kompiuteriai užduotis atlieka itin tiksliai, nevartoja alkoholio, nepavargsta, nenukreipia dėmesio į kitus dalykus, todėl, siekiant didesnio saugumo, ateityje galbūt bus pasikliaujama būtent jais.“

Kaip nurodo T. Robinsonas, šiais metais vykusiose diskusijose su visuomene, kuriose dalyvavo pilotai, inžinieriai, mokslininkai ir oro vežėjų atstovai, vizijai, kad po 40 metų pilotų paslaugų nebeprireiks, pritarta 60-čia balsų, nepritarta – 40-čia.

Jau skraidina keleivius

Sausį Las Vegase (JAV) vykusioje tarptautinėje elektronikos įrenginių mugėje „Consumer Electronics Show“ (CES) kinų bendrovė „Ehang“ pristatė pirmą pasaulyje elektra varomą keleivinę bepilotę skraidyklę „Ehang 184“. Šiame ketursraigtyje telpa vienas žmogus su nedidele kuprine, jame įrengtas oro kondicionierius ir švieselė. Norėdamas skristi, keleivis turi susidaryti skrydžio planą ir planšetinio kompiuterio ekrane pasirinkti komandas „kilti“ ir, atitinkamai, „tūpti“, o visa kita atlieka kompiuteris. Suskleidus sraigtus, „Ehang 184“ užima tiek pat vietos kiek nedidelis automobilis.

Asmeninėms reikmėms pritaikytas oro transporto sistemas kuria ir kiti gamintojai. Praėjusiais metais JAV išbandytas dvisraigtis eksperimentinis orlaivis, kuriame telpa du pilotai ir du keleiviai. Gamintojo „Aurora Flight Sciences Corp“ sukurtas prietaisas „Centaur“ gali būti pilotuojamas arba kabinoje sėdinčių pilotų, arba nuotoliniu būdu. Per bandomąjį skrydį orlaivis sėkmingai navigavo tuščias.

Panašius įrenginius šiuo metu bando konstruoti ir įvairios Europos bendrovės.

Ramiau, kai pilotas šalia

Vis dėlto nesvarbu, ar orlaivis būtų valdomas nuotoliniu būdu, ar jį kontroliuotų dirbtinio intelekto sistemos, ar jis būtų toks išmanus, kad, norint pasiekti konkretų tašką, užtektų paspausti vieną mygtuką, ar ant žemės įsitaisiusi įgula tampytų nematomas virvutes, K. Moskvitch kelia esminį klausimą, į kurį kol kas neatsakyta: ar keleiviai jausis saugūs, žinodami, kad lėktuve nėra, kaip įprasta, dviejų pilotų, ir kad skrendant per audros debesį jiems niekas ramiu balsu nepraneš apie oro sąlygų pakitimus?

„Keleiviams ramiau, kai jie žino, kad pilotas yra čia pat, kabinoje, – teigia amerikietis oreivystės specialistas Stephenas Rice'as. – Žmonės laikosi nuomonės, kad transporto priemonę yra lengviau valdyti būnant pačioje priemonėje, o ne iš išorės.“

Šiandien tikriausiai niekas, keldamas koją į liftą, nesvarsto, ar tai saugu, nors dar prieš kelis dešimtmečius už liftų saugumo užtikrinimą buvo atsakingi liftininkai. Panašiai ir su savaeigiais traukiniais ir automobiliais. Pasak T. Robinsono, visuomenė turi įveikti tam tikrą psichologinį barjerą: jei žmogus užaugtų tokioje aplinkoje, kurioje dauguma automobilių – savaeigiai, veikiausiai jo visai negąsdintų mintis skristi bepiločiu keleiviniu lėktuvu.

Vienareikšmiškos nuomonės nėra

Oreivystės specialisto S. Rice'o teigimu, žmonės neigiamai reaguoja į užuominas apie bepiločius lėktuvus dėl dar vienos priežasties: jie suvokia, kad, sutrikus traukinio arba automobilio autopiloto sistemai, nebūtinai įvyks katastrofa, tačiau, jei nustos veikti nepilotuojamo lėktuvo valdymo sistema, jis nukris. Taip pat svarbu tai, kad dažnas žmogus vien nuo minties, kad teks skristi lėktuvu, patiria stresą. Kelionė traukiniu ar automobiliu streso paprastai nesukelia.

Pasak S. Rice'o, jokiam autopilotui nebūtų pavykę nutupdyti lėktuvo ant Hadsono upės, kita vertus, kompiuteriai neturi psichologinių problemų, nepatiria emocinių sunkumų, nebūna išsekę ir nepriima netinkamų sprendimų, kurie tam tikrais atvejais gali būti lemtingi.

„Kompiuteriai daro tai, kas užprogramuota, – sako specialistas. – Beveik neabejoju, kad ilgainiui bepiločiai lėktuvai bus saugesni už pilotuojamus.“ Jis priduria, kad, jei „Germanwings“ lėktuvo, kurį praėjusiais metais vokiečių pilotas tyčia pražudė Prancūzijos Alpėse, kontrolę butų buvę įmanoma perimti nuotoliniu būdu, katastrofos būtų išvengta. Specialisto teigimu, lėktuvas leidosi apie 10 minučių, ir jų tikriausiai būtų užtekę oro eismo kontrolei perimti iš piloto orlaivio valdymą ir nukreipti jį į artimiausią oro uostą.

Tačiau su šia nuomone sutinka ne visi. Amerikietis mokslininkas Michaelas Clamannas įsitikinęs, kad bepiločio ir pilotuojamo orlaivio saugumo lygis maždaug toks pat: „Tiesa, yra buvę atvejų, kai lėktuvą pilotas pražudo tyčia (arba padarydamas šiurkščių klaidų), tačiau yra ir tokių pavyzdžių, kai nelaimių išvengta pasitelkiant kūrybišką problemų sprendimo būdą. [...] Kai kurias sudėtingas problemas gali būti sunku nustatyti nuotoliniu būdu, neturint tiesioginės prieigos prie visų orlaivio sistemų.“

Jo tvirtinimu, valdyti lėktuvą esant ant žemės tikrai nebus lengva. T. Robinsono įsitikinimu, žengiant bepiločių keleivinių lėktuvų eros link, viską reikėtų daryti laipsniškai. Pirmiausia būtų galima sumažinti įgulos narių skaičių, lėktuvo valdymo funkciją pavedant vienam pilotui, o ne dviem, kaip dabar įprasta. Prieš porą dešimtmečių lėktuvą pilotuodavo net trys pilotai.

Išpuolių prevencija

Net jei pavyktų įgyvendinti šį sumanymą, vienas aspektas vis tiek keltų nerimą: kas būtų, jei bepilotį lėktuvą užgrobtų? Pasak T. Robinsono, ant žemės veikiančiame valdymo centre veikiausiai turėtų būti įdiegta karinio lygmens kibernetinio saugumo sistema. Kitų specialistų nuomone, siekiant užtikrinti išpuolių prevenciją, o esant reikalui ir „išgelbėti“ orlaivį nuo užgrobėjų, reikėtų pasirūpinti ne tik sistemų apsaugos, bet ir atkūrimo priemonėmis. Orlaivio sistemos taip pat turėtų gebėti reaguoti į neįprastas komandas, pavyzdžiui, į nurodymą padidinti greitį ir „nerti“ į miesto centrą. Tokią neįprastą komandą, kad ji būtų vykdoma, turėtų patvirtinti ant žemės esančio valdymo centro pareigūnas.

Taigi visai realu, kad po poros dešimtmečių skrydžiu galėsime mėgautis sėdėdami vietose, kurios kažkada buvo skirtos pilotams, apibendrina K. Moskvitch. Tačiau kol kas, pasak jos, džiaukimės skraidinami pilotų ir būkime tikri, kad vaizdas pro jų ir pro mūsų langus – toks pat, tik vietos jų geresnės.

Havajuose JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) apsaugininkų dėmesį patraukė nedidelis pramoginis bepilotis lėktuvas, įtartinai praskriejęs netoli prezidentinio kortežo ir privertęs įsikišti slaptąją tarnybą, tačiau kaltinimai dėl šio incidento niekam nebuvo pareikšti ir niekas nebuvo suimtas, antradienį pranešė pareigūnai ir žiniasklaida.

Incidentas įvyko pirmadienį, B.Obamai grįžtant iš golfo lauko į savo atostogoms išsinuomotus namus, pranešė „NBC News“.

„Žmogus visai nežinojo, kad ten važiuos prezidentinis kortežas. Jis nedelsiant pakluso teisėsaugos (pareigūnų) reikalavimui nutraukti skrydį ir nebebandyti“, – sakoma Slaptosios tarnybos atstovės Nicole Mainor (Nikol Meinor) pranešime.

„Kaltinimai nebuvo pateikti. Kortežas tęsė savo kelionę be jokių kitų incidentų“, – nurodoma jame.

Prezidentas su žmona Michele (Mišel), dukromis Malia (Malija) ir Saša (Saša) savo žiemos atostogas leidžia išnuomotoje viloje Kailua kurorte šiaurės rytinėje Oahu saloje, maždaug už 30 minučių kelio nuo Honolulu.

Vietos gyventojai ir kiti atostogautojai dažnai būriuojasi prie kelių, kuriais turėtų važiuoti prezidentas su apsaugos palyda, siekdami nors akies krašteliu išvysti į golfo lauką, sporto salę ar vietos restoranus važiuojantį prezidentą.

Auksarankis iš Šilutės rajono sukėlė tarptautinį skandalą, kai jo pagamintas bepilotis lėktuvas buvo sučiuptas gabenantis kontrabandą. Paaiškėjo, kad kriminalinio pasaulio veikėjai jau senokai Klaipėdos apskrityje ieško aviakonstruktorių, galinčių už didelius pinigus pagaminti bepiločius skraidymo aparatus.

Šokiravo išradingumas

Kaliningrado žiniasklaida ką tik šaukte šaukė apie įžūlų Rusijos oro erdvės pažeidimą.

Rusijos pasieniečiai, sučiupę kontrabandines cigaretes gabenusį 31 metų lietuvį Andrių Pakštį, trimitavo apie precedento neturintį atvejį. Kone politine provokacija buvo vadinamas šio Šilutės rajono gyventojo sulaikymas dėl jo sukonstruoto bepiločio lėktuvo, kuriuo buvo ruošiamasi oru per Nemuną perskraidinti 50 blokų cigarečių.

Aviakonstruktoriui pavyko perskraidinti 1,5 tūkst. pakelių cigarečių, tiek pat buvo paruošta antram skrydžiui. Skaičiuojama, kad šilutiškis ketino per sieną "permesti" 6 dėžes cigarečių.

Rusijos pasieniečiai neslėpė nuostabos apžiūrinėdami savadarbį oro kurjerį – iš faneros lakštų sumontuotas 6 metrų ilgio sparnus turintis lėktuvas dangų skrodė benzininiu varikliu. Važiuoklę atstojo vaikiško vežimėlio ratas, tačiau šis aparatas turėjo moderniausią sportiniuose lėktuvėliuose naudojamą techniką.
Specialiu pultu valdomas lėktuvas jį valdančiam žmogui realų skrydžio vaizdą perduodavo aukštos raiškos mini kamera.

"Lėktuvas pakyla su kroviniu. Jis sukonstruotas taip, kad sugeba išlaikyti pusiausvyrą numesdamas 10 kg svorį reikiamame taške. Tačiau disbalansas nejaučiamas. Kažin ar jį gamino savamokslis?" – pristatydamas sulaikymo operaciją kalbėjo Rusijos Federalinės saugumo tarnybos Pasienio tarnybos atstovas spaudai Olegas Džurajevas.

Rusai net prabilo apie galimą grupuotę, kuri tokiu technologiškai nauju būdu ėmėsi nelegalaus verslo.

"Tačiau kolegos pamiršo vieną niuansą. Ogi tikslias koordinates, kur bus lėktuvo pilotas ir kada bus mėginama gabenti cigaretes, rusai gavo iš mūsų. O visa sulaikymo operacija kažkodėl įgavo net politinį atspalvį ir buvo pateikta kone kaip Lietuvos provokacija. Na, reikia suprasti kokios šiuo metu tvyro nuotaikos. Tačiau visas pagrindinis darbas juk buvo nuveiktas čia", – pastebėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės vado pavaduotojas Gintautas Šarauskas.

Tyrimas truko metus

Paaiškėjo, kad šilutiškio sportinių lėktuvėlių gamintojo A.Pakščio pėdomis operatyvininkai ėjo kone metus. Konstruktorius įtariamas mažiausiai trijų bepiločių lėktuvų, kuriais galėjo būti gabenama kontrabanda, pagaminimu.
Pagėgių rinktinės pareigūnai tyrimą pradėjo dar pernai gegužę.

"Pirmąjį lėktuvą mes radome gegužės 24 dieną Pagėgių savivaldybės Plaušvarių kaimo ribose. Šis radinys buvo apie 2 metrų ilgio. Prie savadarbio lėktuvėlio buvo pritaisytas paketas, kuriame buvo 16 blokų pakelių cigarečių su rusiškomis banderolėmis", – pasakojo G.Šarauskas.

Pareigūnai iššukavo visas apylinkes, tačiau nerado nė vieno įtartino asmens.

"Gal techninis gedimas buvo, o gal nemokšiškai valdytas. Cigarečių dėžė sveria apie 12 kg. Jei krovinys sušlampa, jis gali sverti ir 15 kg. Šiuo atveju trečdalis dėžės, apie 4 kg, buvo parskraidinta", – pasakojo Pagėgių rinktinės vado pavaduotojas.

Nors lėktuvėlio vienu metu gabenamas krovinys nėra didelis, tačiau pareigūnai įtaria, kad cigarečių paketų galėjo būti paruošta ir daugiau.

"Per Nemuną perskristi užtenka keliolikos sekundžių. Teoriškai galima būtų ir kelis reisus atlikti. Tačiau Karinių oro pajėgų technika mums pavyko išsiaiškinti, kaip viskas vyksta. Dabar juokaujame, kad kontrabandininkams beliko kastis tunelį po Nemunu. Turėjome "ichtiandrų", buvo bepiločių kateriukų, per upę buvo tiesiami valai, kuriais cigaretės į kitą krantą buvo traukiamos. O dabar prasidėjo oro erdvės užkariavimas", – ironizavo G.Šarauskas.

Pirmuosius radijo bangomis valdomus laivelius pasieniečiai Nemune išvydo dar 2008 metais. Po to pasirodė GPS sistemas turintys plaustai.

Pakyla iki debesų

Pasieniečiai pripažįsta, kad net geriausiais žiūronais sunku tokius lėktuvėlius užfiksuoti.

"Šis lėktuvėlis pakyla į 2,5 km aukštį. Kaip jį pamatysi? Manome, jog specialiai yra kylama į tokį aukštį, kad mūsų turima technika jų nefiksuotų. Lėktuvėlis į šalies gilumą įskrenda apie 10–12 km. Tokį skrydį sunku sukontroliuoti", – pripažino G.Šarauskas.

Kontrabandininkai cigarečių paketą stengiasi specialiai įpakuoti, kad krovinys krisdamas neišsitaškytų.

"Buvo toks atvejis, kai pasieniečiai vizualiai užfiksavo lėktuvėlį apie 800 metrų aukštyje. Bendradarbiaujant su Karinėmis oro pajėgomis buvo nustatyta, kur tiksliai lėktuvas mėtė savo krovinį. O mes sulaikėme 23 metų Šilutės rajono gyventoją, kuris surinkinėjo paketus ir nešė į slėptuvę. Radome 5 paketus, kurių viename buvo 750 pakelių cigarečių", – aiškino G.Šarauskas.

Pasieniečiai nusistebėjo, kad tą kartą konstruktorius jau buvo patobulinęs savo kūrinį. Lėktuvėlis sugebėjo į orą pakelti 7 kg svorį.

"Pirmasis mūsų rastas lėktuvas skrido turėdamas akumuliatorius, o šis jau buvo su benzininiu varikliu. Nors šiuo atveju mes lėktuvo nesulaikėme, tačiau matyti, kad jo keliamoji galia jau buvo didesnė. Įdomu ir tai, kad šiame krovinyje buvo ne tik rusiškos, bet ir baltarusiškos cigaretės", – pastebėjo pareigūnas.

Uždarbis – tūkstančiai litų

Pareigūnai pastebi, kad vis dažniau nelegalioje rinkoje pasirodo baltarusiškų cigarečių kroviniai. Tai lemia rūkalų brangimas Rusijos Federacijoje.

"Dabar toks pakelis kainuoja 4 litus. O Baltarusijoje – vos litą. Tiesa, bemuitėse parduotuvėse cigarečių pakelis kainuoja 1,5 lito. Esame fiksavę ir rusams perdavę informaciją apie tai, kad Panemunės bemuitėje parduotuvėje buvo nupirkta dideli kiekiai cigarečių. Buvo parduota per 100 dėžių", – pasakojo G.Šarauskas.

Vienoje dėžėje yra 500 pakelių cigarečių. Įsigijus cigarečių už litą ar pusantro už pakelį, vadinamajame taške jos vėliau pardavinėjamos už 5 ar 5,5 lito. Net jei gabentojas krovinį perparduos realizavimu užsiimančiam žmogui, už vieną pakelį galima gauti mažiausiai 2 litus pelno. Už dėžę galima tikėtis tūkstančio litų pelno.

"Tačiau baudžiamoji atsakomybė kyla nuo 10 dėžių", – pastebėjo G.Šarauskas.

Pareigūnas priminė, kad nusikaltėlių išradingumui nėra ribų. Cigaretės į šalį patenka net lynais.

"Vienas jo galas pakeliamas, kitas pririšamas prie medžio ar automobilio. Cigarečių ryšuliai paleidžiami lynu", – pasakojo G.Šarauskas.

O kontrabandos slėptuvėms kasami net bunkeriai. Po žeme užmaskuotose slėptuvėse krovinys laikomas parą arba dvi ir išgabenamas tik įsitikinus, kad yra saugu.

Prekiavo modeliais

Pasieniečių tyrimas baigėsi aviakonstruktoriaus A.Pakščio sulaikymu.

Paaiškėjo, kad vaikinas automobiliu per Panemunės postą nuvyko į Kaliningrado sritį. Įsitaisęs tinkamoje vietoje, šilutiškis paskambino bičiuliui, kuris iš Lietuvos pusės pakėlė jo lėktuvą. Perėmęs lėktuvo valdymą pultu, A.Pakštys nuleido savo įrenginį tinkamoje vietoje ir prisipažino pats prikabinęs cigarečių krovinį prie lėktuvo.

"Visais trimis atvejais šilutiškis prisipažino, kad tai jo lėktuvai kirto sieną. Tik bendrininkų neišdavė. Tačiau aiškino, kad nežino, kas pilotavo pernai gegužę prie sienos rastą sudužusį lėktuvėlį", – pabrėžė G.Šarauskas.

Kratos metu A.Pakščio namuose pasieniečiai rado ir daugiau lėktuvo modelių. Pats konstruktorius internete iki šiol skelbiasi, kad puikios kokybės vaizdo kamera ginkluotą lėktuvėlį parduoda už 2 tūkst. litų.

Ketvirtadienį A.Pakštys nepanoro papasakoti nei apie savo prekę, nei apie baudžiamąją bylą.

"Nenoriu nieko komentuoti", – rėžė vaikinas.

Auksarankiams – pasiūlymai

Klaipėdos aviamodelių klubo prezidentas Algirdas Ungulaitis tikino, kad šilutiškio kolegos "žygdarbis" pakenkė visai bepiločių lėktuvėlių entuziastų bendruomenei.

"Pirmą kartą girdžiu, kad būtų sulaikytas konstruktorius. Byla iškelta? Aviamodeliais kontrabandą skraidino? Oho", – stebėjosi A.Ungulaitis.

Tarptautinėse varžybose Lietuvai atstovaujantis A.Ungulaitis tikino, kad taip pat yra sulaukęs kontrabandininkų vizito.

"Taip, atvažiavo gerais automobiliais ir tiesiai pasiūlė, kad sumokės, kiek reikės. Prašė pagaminti jiems lėktuvo modelį. Aš atsisakiau. Tačiau žinau, kad aviamodeliais iš tiesų norima skraidinti. Ir net įtarčiau, kad ne tik cigaretes, bet ir narkotikus. Modeliai šiais laikais modernūs, galima skristi labai toli", – teigė A.Ungulaitis.

Specialistas tikino, kad be aparatūros aviamodelis gali kainuoti apie 2,5 tūkst. eurų.

"O šešių metrų sparnų pločio modelis, kuris leistų pakelti 10 kg, mano galva, su visa įranga gali kainuoti apie 20 tūkst. litų", – skaičiavo A.Ungulaitis.

Jis nuogąstavo, kad šilutiškio sulaikymas gali paskatinti įvesti aibę apribojimų bepiločiams lėktuvėliams.

"Praėjusių metų pabaigoje buvo įvesti apribojimai pilotažiniams lėktuvams, kurie gali skristi aukštai ir turi kameras. Nuo pernai reikalaujama registracijos, privalu turėtų licenciją. Man kyla įtarimas, kad bus visai sugriežtinta tvarka ir reikės licencijų visiems", – svarstė A.Ungulaitis.

"Medinukų" radarai nemato

Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės vadas Vidmantas Raklevičius pripažino, kad ne veltui šilutiškis konstravo lėktuvo modelį iš faneros.

"Medinio lėktuvėlio radarai negali užfiksuoti. Žinoma, jį ir pigiau pagaminti iš medžio. Kriminalinis pasaulis seka naujausias technologijas. Kai kas gal nuo cigarečių pradėjo, o paskui gali pereiti ir prie narkotikų", – kalbėjo pulkininkas leitenantas V.Raklevičius.

Kaip pavyko užfiksuoti tokį bepilotį modelį, kariškiai neatskleidė.

Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės vadas tikino, kad per pastaruosius dvejus metus tikrų orlaivių sienos pažeidimų nebuvo užfiksuota.

"Mes matome net paukščių būrį. Tačiau naikintuvai iš Šiaulių dėl žąsų nekyla į orą. Pagal tai, kaip skrenda objektas, kokiu greičiu, kokiame aukštyje, koks jo dydis, galima spėti, kas per objektas ore. Dažniausi ginčai kyla su Rusija dėl civilinių lėktuvų, kurie atlikdami manevrą netyčia pažeidžia mūsų oro erdvę. Bet juk matyti, kad lėktuvas apsisuko", – teigė V.Raklevičius.

Tačiau tai, kad bepiločiai lėktuvėliai tampa rimta grėsme, kariškis nepaneigė.

"Jei bus skrendama 10–20 metrų aukštyje, kažin ar koks nors radaras fiksuos objektą. Norint stebėti absoliučiai visą pasienio ruožą, reikėtų visą sieną radarais apstatyti. Tačiau medinio lėktuvo ir geriausias radaras nematys. Juk Antrojo pasaulinio karo metu vokiečiai mediniais sklandytuvais savo techniką gabendavo", – prisiminė V.Raklevičius.

Aviacijos bazės vadas patikino, kad šalies oro erdvę saugantys naikintuvai, pakilę iš Šiaulių, Šilutę pasiektų per 7 minutes.

Bepiločio lėktuvo paleistos raketos šeštadienį užmušė 15 įtariamų tarptautinio džihadistų tinklo „al Qaeda“ narių ir tris civilius Jemeno centrinėje Baidos provincijoje, kuri yra šios ekstremistų grupuotės tvirtovė, pranešė saugumo pareigūnas.

Džihadistai važiavo automobiliu pietinės Šabvos provincijos link, sakė incidento liudininkai. Tuo tarpu trys civiliai važiavo pro šalį kitu automobiliu.

Jungtinės Valstijos – vienintelė šalis, kurios bepiločiai orlaiviai patruliuoja virš Jemeno, tačiau Vašingtono pareigūnai retai sutinka pateikti komentarų apie tą įslaptintą programą.

Praėjusį mėnesį Jemeno prezidentas Abdrabuhas Mansuras Hadi (Abdrabuhas Mansuras Hadis) teisino tokių aparatų naudojimą prieš „al Qaeda“ jo šalyje. Per kampaniją, kuri buvo suintensyvinta pastaraisiais metais, nukauta dešimtys kovotojų.

Bepiločių lėktuvų smūgiai „smarkiai padėjo apriboti „al Qaeda“ veiklą, nors buvo padaryta kai kurių klaidų, dėl kurių apgailestaujame“, – prezidentas sakė arabų pasaulio dienraščiui „al Hayat“.

Žmogaus teisių aktyvistai kritikuoja bepiločių lėktuvų programą, susirūpinę dėl civilių aukų.

Jungtinės Tautos (JT) nurodė, kad 16 civilių žuvo, dar bent 10 sužeista per antskrydžius pernai gruodį, kurių taikiniais tapo dvi atskiros vestuvės, kurias šventę dalyviai buvo klaidingai palaikyti „al Qaeda“ nariais.

Po minėtų incidentų Jemeno parlamentas nubalsavo uždrausti bepiločių orlaivių smūgius, tačiau analitikai sako, kad įstatymų leidėjams veikiausiai nepavyks sustabdyti JAV kampanijos.

Pakistano Talibanas ketvirtadienį pranešė naujuoju savo lyderiu išrinkęs Maulaną Fazlullah (Maulaną Fazlulą), pranešė kovotojų laikinasis vadovas Asmatullah Shaheenas (Asmatula Šahinas) per spaudos konferenciją nenurodytoje vietovėje Pakistano šiaurės vakaruose.

M.Fazlullah dvejus metus stovėjo prie griežtos Talibano valdžios vairo Pakistano šiaurės vakariniame Svato slėnyje nuo 2007 iki 2009 metų, kai teritoriją perėmė vyriausybės kariuomenė.

Talibano vadovu M.Fazalullah tampa po praėjusią savaitę Šiaurės Vaziristane buvusios JAV bepiločio lėktuvo atakos, per kurią buvo nukautas tuometinis talibų lyderis Hakimullah Mehsudas (Hakimula Mehsudas).

„Aš sveikinu visus brolius musulmonus, kad Fazlullah išrinktas naujuoju „Tehreek-e-Taliban Pakistan“ (TTP, Talibano Pakistane) vadovu, – patvirtino TTP atstovas Shahidullah Shahidas (Šahidula Šahidas). – Toks sprendimas priimtas šiandien šuros susitikime“.

„Aukščiausioji šura taip pat išrinko šeichą Khalidą Haqqani (Chalidą Hakanį) TTP vadovo pavaduotoju“, – pridūrė jis.

Sh.Shahidas dar nurodė, kad TTP atmetė bet kokių taikos derybų su vyriausybe idėją.

„Daugiau nebebus jokių derybų, nes mula Fazlullah yra prieš derybas su Pakistano vyriausybe“, – sakė jis.

Pakistano žvalgyba mano, kad M.Fazlullah yra susijęs su pasikėsinimu į moksleivės Malalos Yousafzai (Malalos Jusufzai) gyvybę Svato slėnyje 2012 metų spalį; anuomet atsakomybę prisiėmė kaip tik TTP. Šūviu į galvą ją sužeidė Talibano kovotojai už jos pastangas plėtoti mergaičių švietimą. Sunkiai sužeista mergaitė buvo gydoma Britanijoje, kur dabar ir gyvena.

Pakistano vyriausybė trečiadienį pranešė, kad civiliai gyventojai sudarė tik 3 proc. visų žmonių, kurie nuo 2008 metų žuvo per JAV bepiločių lėktuvų smūgius, pateikdama netikėtai mažą civilių aukų skaičių, lyginant su anksčiau pateiktais oficialiais ir nepriklausomų organizacijų duomenimis.

Pakistano ministerija šiuos skaičius pateikė raštiškai, atsakydama į Senato pateiktus klausimus. Ministerijos rašte sakoma, kad per 317 atakų, kurios buvo surengtos nuo 2008 metų, žuvo 2 160 islamistų kovotojų ir 67 taikūs gyventojai.

Raketų smūgiai iš bepiločių JAV lėktuvų kelia didelį nepasitenkinimą Pakistane, kur daugelis mano, kad tokios operacijos pažeidžia šalies suverenitetą ir atneša daug civilių gyventojų žūčių.

Nors Pakistano vyriausybė viešai protestuoja prieš bepiločių smūgius, žinoma, kad ankstesnės administracijos tyliai juos palaimindavo.

Kol kas nežinoma, kaip nauja informacija apie žuvusiuosius paveiks vykstančius debatus dėl bepiločių lėktuvų smūgių šalyje.

Vienas Jungtinių Tautų (JT) ekspertas, renkantis informaciją apie JAV bepiločių lėktuvų smūgius, šį mėnesį sakė, jog Pakistano vyriausybė jį informavo, jog per tokias atakas nuo pat jų pradžios 2004 metais žuvo mažiausiai 400 civilių gyventojų.

Tiriamosios žurnalistikos biuro, įsikūrusio Londone, duomenimis, Pakistane nuo 2008 metų per bepiločių lėktuvų atakas žuvo mažiausiai 300 civilių gyventojų.

Vašingtone veikiantis Naujosios Amerikos fondas nurodo, kad per jas žuvo 185 civiliai. Tokie duomenys paprastai būna surinkti iš žiniasklaidos pranešimų apie tokias atakas.

Pakistano puštūnų genčių regione prie Afganistano sienos penktadienį per numanomą smūgį iš JAV bepiločio lėktuvo žuvo mažiausiai septyni kovotojai, pranešė pakistaniečių saugumo pareigūnai ir vietos gyventojai.

Iš JAV bepiločių lėktuvų raketos būdavo leidžiamos į tokius neramius ir sunkiai prieinamus pasienio rajonus kaip Šiaurės Vaziristanas, kuris nuo 2004 metų yra pagrindinis kovotojų grupuočių, susijusių su "al Qaeda" ir Talibanu, bastionas.

Pakistaną papiktino pranešimai apie civilius gyventojus, žuvusius per tokius smūgius, kuriuos Islamabadas laiko savo suverenumo pažeidimu, ir pastaraisiais metais JAV sumažino tokių smūgių skaičių.

Anksti penktadienį iš bepiločių lėktuvų į objektą Darga Mandžio kaime Šiaurės Vaziristane buvo paleistos dvi raketos, kurios sunaikino tą namą ir nukovė septynis žmones.

Saugumo pareigūnai sakė, kad visi žuvusieji buvo sukilėliai. Rajonas, kuriame įvykdyta ataka, garsėja kaip tinklo "Haqqani", kuris iš savo slėptuvių Pakistano kalnuose reguliariai atakuoja JAV pajėgas Afganistane, bastionas.

Pastaruosius pustrečių metų JAV Pakistane įvykdo daug mažiau smūgių iš bepiločių lėktuvų; šiemet tokių smūgių buvo 20. 2012 metais tokių smūgių iš viso buvo 48, 2011-aisiais - 73, rodo "New America Foundation" kaupiami duomenys.

"Paukštis! Ne – tai lėktuvas! Tai – Kinijos bepilotis zondas! Oi, dar vienas!" Tikriausiai tokios mintys sukosi Indijos kariškių galvose, danguje išvydus kažkokius du įtartinai ryškius taškelius, kurie "juos seka". Indijos kariškiai manė, kad tai – kinų žvalgybiniai zondai, o paaiškėjo, kad tai... Jupiteris ir Venera. Dar absurdiškiau skamba tai, kad įtarimai buvo išsklaidyti tik po 6 mėnesių.

Pykšt! Mokslas išgelbėjo romėnų dievą ir deivę nuo galimo Armagedono iš Žemės, kurį galbūt ruošėsi surengti Indijos ginkluotosios pajėgos. Pasirodo, Indijos armija Venerą ir Jupiterį ilgiau kaip pusmetį laikė kaimyninės Kinijos bepiločiais žvalgybiniais zondais, naktimis atskriejančiais virš rytų Ladako, ir planavo juos numušti, praneša BBC. Laimei, apie šias indų karių įžvalgas sužinojo astronomai...

Sulaukęs šalies ginkluotųjų pajėgų kreipimosi, Indijos Astrofizikos institutas Bangalore šių metų pradžioje į Ladaką delegavo du astronomus, kad šie išsiaiškintų, kas tie du mįslingi ryškūs objektai naktiniame danguje, kuriuos kariškiai su nerimu stebėjo sienos su Kinija pusėje nuo pat 2012-ųjų rugpjūčio.

"The Telegraph Calcutta" rašo, kad Indijos kariuomenė iki 2013 m. vasario užfiksavo 329 atvejus, kai buvo stebimi neatpažinti skraidantys objektai (NSO), kurie buvo matomi virš Takungo, netoli Pangong Tso – aukštikalnių ežero, tyvuliuojančio Indijos ir Tibeto teritorijose. Stebėjimo dokumentuose rašoma, kad minėti objektai Indijos-Kinijos sieną kirto 155 kartus.

Astronomai sužinojo, kad pirmasis objektas, pastebėtas iš maždaug 4 715 m aukščio virš jūros lygio esančios karinės bazės, virš horizonto pirmąsyk pasirodė apie 18:00 val. vietos laiku ir buvo matomas iki pat 5:00 val. ryto. Antras objektas pasirodė 4:00 val. ryto, o išblėso tik apie 11:00 val. dienos.

"Mums buvo pavesta išsiaiškinti, ar stebėtieji objektai yra žemiškos ar dangiškos kilmės", - "The Telegraph Calcutta" pasakojo vienas iš deleguotų astronomų Tušaras Prabhu (Tushar Prabhu). Jis dirba antroje pagal aukštį (4500 metrų) pasaulio observatorijoje "Hanle", įrengtoje už 150 km į pietus nuo karinės bazės, kur buvo pastebėti "mįslingi" šviesuliai.

Vienas iš nuolatinių 4 715 m aukštyje esančios karinės bazės budinčiųjų Šeminderpalas Singhas (Sheminderpal Singh) astronomams papasakojo, kad pirmasis objektas kas vakarą pasirodo 4 minutėmis vėliau. Budintis taip pat tvirtino, kad objektas būna ryškiausias objektas danguje ir visada juda kartu su žvaigždėmis.

Tuomet astronomai rekomendavo Indijos kariuomenei specialiu nešiojamu geodeziniu instrumentu teodolitu fiksuoti abiejų objektų padėtį danguje. Kariškiai stebėjimus vykdė nuo vasario 17 iki 22 d., o duomenis pristatė observatorijos astronomams. Šie suprato, kad pirmasis stebimas objektas yra ne kas kita, o Jupiteris. Anksti rytais pasirodantis antrasis ryškesnis "bepilotis zondas" paaiškėjo beesanti Venera.

Astronomai kariškiams paaiškino, kad žvaigždės ir planetos Ladako horizonte itin ryškiai matomos todėl, kad 4 715 metrų aukštyje itin didelis atmosferos skaidrumas.

Rytų Ladako siena tarp Indijos ir Kinijos yra itin jautri zona – joje 1962 m. kilo Indijos-Kinijos karas. Įtampa ten neslūgsta iki šiol – pranešama, kad mažiausiai prieš mėnesį kinų raiteliai kirto sieną ir be leidimo buvo įsiveržę į Indijai priklausančią teritoriją.