Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) skelbia, kad Rusijos valstybinės energetikos monopolijos „Inter RAO“ kontroliuojamos elektros tiekėjos „Inter RAO Lietuva“ grupės įmonės „Vydmantai wind park“ lėšos įšaldytos dėl sąsajų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Dėl tų pačių sąsajų įšaldytos ir „Inter RAO Lietuvos“ lėšos ir akcijos. Anksčiau į sąrašą ji buvo įtraukta dėl sąsajų su sankcionuojamu oligarchu Igoriu Sečinu.

FNTT atstovė spaudai Modesta Zdanauskaitė sako, kad tarnyba savo iniciatyva nustatė Rusijos „Inter RAO“ ir jos valdomų Lietuvos įmonių ryšius su V. Putinu. 

„Per ryšius, kurie tarnybos buvo nustatyti visos „Inter RAO“ grupės, paaiškėjo, kad netiesioginė jos kontrolė priklauso būtent Rusijos prezidentui, dėl to ir pasikeitė asmuo, su kuriuo nurodomos sąsajos“, – BNS trečiadienį sakė M. Zdanauskaitė.

Mineralinio vandens prekybos įmonės „IDS Borjomi Europe“ akcijos įšaldytos dėl sąsajų su sankcionuotais Rusijos oligarchais Aleksejumi Kuzmičevu, Germanu Khanu, Michailu Fridmanu ir Piotru Avenu, o metalo gaminių tiekėjos „BMZ-Baltija“ lėšos – dėl ryšių su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka.

Dėl sąsajų su sankcionuotais asmenimis Lietuvoje ribojamai taip pat taikomi Kėdainių fosforo trąšų gamyklai „Lifosa“, kurios netiesioginiu savininku laikomas Andrejus Melničenka. Įšaldytos jos akcijos ir lėšos, pirmadienį jai paskirtas laikinasis administratorius.

Dėl ryšių su A. Melničenka įšaldytos ir „Eurochem Logistics International“ lėšos ir akcijos.

Latvijos įmonės „Faberlic Baltija“ lėšos įšaldytos dėl ryšių su Aleksejumi Nečajevu, „EM System“ ir „EM Idustry“ bei „Amkodor Baltic“ lėšos ir akcijos – dėl sąsajų su Aliaksandru Šakutinu.

„PhosAgro Baltic“ lėšos ir akcijos įšaldytos dėl sąsajų su Andrejumi Guryjevu, Jūrų laivybos registro lėšos ir akcijos – dėl ryšių su Vitalijumi Saveljevu, Latvijos „TT Baltics“, veikiančios ir Lietuvoje, lėšos ir akcijos – su Aleksejumi Mordašovu.

Naujausiais FNTT duomenimis, dėl tarptautinių sankcijų, susijusių su Rusija ir Baltarusija, Lietuvoje įšaldyta apie 62,8 mln. eurų: 51,19 mln. eurų, 12,1 mln. JAV dolerių ir 285 tūkst. Rusijos rublių.

Gruzinišku mineraliniu vandeniu "Borjomi" prekiaujančią Rusijos verslininkų kontroliuojamą bendrovę Lietuvos teismai pripažino nesąžininga ir buvusiam verslo partneriui priteisė apie 1,3 mln. eurų. Tačiau lietuviškoji Temidė "Borjomi" prekeiviams nė motais.

Įsteigė savo bendrovę

"Borjomi" gamintojos "IDS Borjomi Beverages Co. N.V." (tuo metu kompanija vadinosi "Georgian Glass & Mineral Water Co. N. V.") ir Lietuvos bendrovės "Accuratus" bendradarbiavimas prasidėjo dar 2002 m., kai "Accuratus" buvo suteikta išskirtinė teisė mineralinį vandenį platinti ne tik Lietuvoje, bet ir visose trijose Baltijos šalyse. Tačiau bendradarbiavimas tęsėsi tik iki 2008 m., kai "Borjomi" gamintojai nusprendė iš šio verslo išmesti partnerius iš Lietuvos. Tada buvo nutraukta sutartis su "Accuratus", o Lietuvoje įsteigta antrinė gamintojų bendrovė "IDS Borjomi Europe".

"Borjomi" tiekėjai sutarties nutraukimą motyvavo tuo, kad neva "Accuratus" netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, vėlavo atsiskaityti, nevykdė pardavimo planų.

Nutraukus distribucijos sutartį, "Accuratus" buvo priversta bankrutuoti ir inicijuoti teisminius procesus.

Teismų maratonas

"Accuratus" vadovas Audrius Jurgulis dienraščiui prisipažino, kad nebuvo kito būdo, kaip tik kreiptis į teismą bei reikalauti kompensacijos už sužlugdytą verslą. "Accuratus" iš "Borjomi" gamintojos reikalavo beveik 1,7 mln. eurų už rinkodaros išlaidas, brokuotos produkcijos perpakavimą bei negautas dvejų metų pajamas.

Teismas nustatė, kad iš tikrųjų "Accuratus" iš pradžių vėluodavo atsiskaityti už patiektą produkciją, tačiau vėlavimas nebuvo žymus. Todėl, teismo vertinimu, tai negalėjo būti priežastis vienašališkai nutraukti sutartį.

Teismas taip pat nustatė, kad "Accuratus" pardavimo plano neįvykdė, nes gamintojas laiku netiekdavo užsakytos produkcijos, o dalis jos buvo brokuota. Todėl teismas nutarė, kad dėl pardavimo planų neįvykdymo yra atsakingi ir patys "Borjomi" gamintojai, o distribucijos sutartis vienašališkai nutraukta neteisėtai.  O nustačius, kad buvo įsteigta įmonė "IDS Borjomi Europe", ir jai suteikta teisė parduoti mineralinio vandens produkciją Baltijos šalyse, teismas nusprendė, kad buvo tikslingai siekiama nutraukti sutartį ir savo produkcija prekiauti per savo įmonę. Tokius veiksmus teismas pripažino nesąžiningais.

Lietuvos teismai galutiniu spendimu bendrovei "Accuratus" priteisė apie 920 tūkst. eurų ir 6 proc. metinių palūkanų. Iš viso – maždaug apie 1,3 mln. eurų.

Antstoliai turto nerado

"Accuratus" kreipėsi į antstolius, kad šie išreikalautų teismo priteistas sumas. Tačiau pradėjus priverstinį skolos išieškojimą paaiškėjo, kad "Borjomi" gamintojai Lietuvoje jokio turto, išskyrus Lietuvos bendrovės "IDS Borjomi Europe" akcijas, oficialiai neturi. Išieškojimą apsunkina tai, kad "IDS Borjomi Beverages Co. N.V." registruota ofšorinėje zonoje – Nyderlandų Antiluose.

Taip pat paaiškėjo, kad Lietuvos bendrovė "IDS Borjomi Europe" jokių įsipareigojimų savo pagrindinei bendrovei neturi.

"Galima suprasti, kad po Lietuvoje priimto teismo sprendimo, siekiant išvengti skolos mokėjimo, "Borjomi" vanduo pradėtas platinti ne per savo Lietuvoje įsteigtą bendrovę "IDS Borjomi Europe", nors ji oficialiai ir toliau laikoma "Borjomi" vandens platintoja", – pastebėjo A.Jurgulis.

Teisėsi Gruzijoje

"IDS Borjomi Europe" nėra įtraukta į šiuos procesus ir negali atsakyti į užduotus klausimus, tačiau galime pasidalyti informacija, kurią esame gavę iš "IDS Borjomi Beverages Co.N.V.", – dienraščiui telefonu sakė "IDS Borjomi Europe" vadovas Iraklis Bokuchava.

"Borjomi" atstovai savo nenorą mokėti Lietuvos teismo sprendimu priteistą skolą motyvuoja tuo, kad Gruzijoje yra priimtas teismo sprendimas, kuris yra visiškai priešingas tiems, kuriuos priėmė Lietuvos teismai. I.Bokuchava raštu atsiuntė tokią "Borjomi" gamintojų poziciją: "2010 m. Gruzijos teismas priėmė sprendimą, kuriuo UAB "Accuratus" buvo nubausta 3,242 mln. eurų bauda dėl to, kad tinkamai neįvykdė sutarties sąlygų. Tam, kad išvengtų Gruzijos teismo sprendimo pasekmių, UAB "Accuratus" savininkas paskelbė įmonės bankrotą ir Lietuvoje iškėlė ieškinį prieš "IDS Borjomi Beverages Co. N.V." Šiuo metu Lietuvos apeliacinis teismas svarsto Gruzijos teismo sprendimo pripažinimą Lietuvoje. Tikėdami Lietuvos teismų objektyvumu ir tam, kad būtų išvengta nesusipratimų, mes susilaikome nuo šios bylos komentavimo, kol Lietuvos teismai nepriims galutinio sprendimo."

Kreipėsi ir į Prezidentę

"Accuratus" akcininkas ir buvęs vadovas A.Jurgulis sakė, kad Gruzijos teismo sprendimas Lietuvoje nėra pripažintas ir jokios juridinės galios neturi. "Gruzinų teismo sprendimo priėmimo aplinkybės vertos kriminalinės istorijos, nes teismo sprendimas buvo priimtas skubos tvarka, be mūsų žinios ir mums nedalyvaujant. Gruzinų advokatų, kurie turėjo ginti "Accuratus" interesus, nepavyksta rasti. Šiuo metu sprendžiama, kokių teisinių priemonių imtis prieš buvusį "Accuratus" bankroto administratorių, kuris turi atsakyti už tai, kad Gruzijos teismo sprendimas net nebuvo apskųstas", – kalbėjo A.Jurgulis.

Jis mano, kad teismo procesas Gruzijoje neatsitiktinai atrodė neskaidrus. Buvę lietuvių verslo partneriai – įtakingi. "Borjomi" gaminančios bendrovės kontrolinį akcijų paketą valdo rusų oligarcho Michailo Fridmano "Alfa Group", kuriai priklauso ir vienas stambiausių bankų Rusijoje "Alfa".

"Borjomi" gamintojai ne tik kreipėsi į teismą Gruzijoje, bet ir į Lietuvos Prezidentę Dalią Grybauskaitę, piktindamiesi, kad pirmosios instancijos teismas nesigilino į Gruzijos teismo sprendimą. Tačiau skundą išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas užsienio verslininkų pretenzijas atmetė.

Gruzija per tris šių metų ketvirčius eksportavo 122,367 mln. litrų mineralinio vandens - 36,1 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė nacionalinė statistikos žinyba.

Eksportas finansine išraiška išaugo 56,3 proc. iki 113,8 mln. JAV dolerių. Ši suma sudarė 5,3 proc. viso šalies eksporto vertės.

Pernai gegužę Rusija atšaukė politinio atspalvio septynerius metus galiojusį draudimą importuoti mineralinį vandenį iš Gruzijos.

Gruzija mineralinį vandenį eksportuoja į daugiau nei 30 valstybių, įskaitant Ukrainą, Baltarusiją, Kazachstaną, Azerbaidžaną, Europos šalis, JAV, Kiniją, Japoniją.

Pernai Gruzija eksportavo 127,761 mln. litrų mineralinio vandens - 44,2 proc. daugiau nei užpernai.

Ketvirtadienį Vilniaus centre esantis Baltasis tiltas nusidažė žalia spalva. Čia vyko masinis piknikas, pritraukęs šimtų praeivių dėmesį.

Lygiai vidurdienį prasidėjęs renginys iš tolo traukė smalsuolių dėmesį. Dirbtine veja nuklotas Baltasis tiltas traukė netoliese einančius žmonės, viliojo prisėsti ir pailsėti nuo kasdieninių darbų ir rutinos.

Atsipūsti saulės atokaitoje susirinkusiems miestiečiams neeilinė akcija kėlė šypsenas. Tilto šone būriais susėdę žmonės valgė savo atsineštą maistą - picas, suši ir įvairius užkandžius. Visiems ištroškusiems buvo dalijami nemokami mineralinio vandens buteliukai, o kepinančios saulės išvargintieji vaišinosi čia pat dalijamais ledais.

Kad pikniko atmosfera būtų dar gyvesnė, susirinkusiuosius linksmino gyvos muzikos pasirodymas. Nuotaikingą muzikinį foną palaikė muzikinio šou „Lietuvos balsas“ finalininkė Berta Timinskaitė kartu su grupės „Funk Clock“ klavišininku Kasparu Mėginiu. Muzikantų duetas atliko visiems gerai žinomų atlikėjų kūrinius.

Tiesa, vienai minutei Baltasis tiltas nuščiuvo. Renginio vedėjas pakvietė susirinkusius žmonės atsistoti ir tyliai pagerbti visus žuvusiuosius Gruzijos-Pietų Osetijos konflikto metu, prasidėjusio 2008 metų rugpjūčio 7 dieną.

Vilniečiai iškyla džiaugėsi visą valandą. Be to, tarp paiškylauti panorusiųjų buvo matyti ir netoliese vykstančio Europos paplūdimio tinklinio čempionato dalyvių, ir į sostinę atvykusių turistų. Dauguma jų tikino, kad tokį masinį pikniką mato pirmą kartą.

Renginio iniciatorių teigimu, tokia masinė iškyla neįprastoje vietoje siekia atkreipti žmonių dėmesį į tai, kad ir eilinei darbo dienai galima suteikti naujų patirčių, o norint jaukiai praleisti laiką gryname ore nebūtina laukti savaitgalio – tam užtenka ir pietų pertraukos.

Tokio pobūdžio piknikas Vilniuje vyksta jau antrus metus iš eilės. 1000 kv. metrų dirbtinė veja ant pėsčiųjų tilto Europoje nutiesta pirmą kartą, nors panaši iniciatyva vyko ir Austrijoje.