Kaip praneša užsienio žiniasklaida, Bostone gyvenantis lietuvis tapo vietos didvyriu po savo ketvirtadienį atlikto žygdarbio, kai atgaivino iš baseino ištrauktą šešiametę.

„Jaunuolis, dirbantis viename Cape Cod vietovės viešbutyje, tapo herojumi“, – „CBC Boston“ televizijos išplatintame vaizdo įraše sakė žurnalistai.

Nelaimė įvyko tada, kai apie 20.30 val. vietos laiku mažametė plaukiojo „Yarmouth Resort“ baseine kartu su savo 13-mečiu broliu ir 14-mečiu pusbroliu. Berniukai netrukus pastebėjo, kad mergytė paniro ir staiga dingo po vandeniu.

„Tėvai tuo metu gamino maistą, naudojosi netoliese esančiu griliu, todėl, nors buvo nusisukę vos 10 minučių, nepastebėjo, kaip įvyko incidentas“, – teigia policijos atstovas.

Labai didžiuojamės vaikino poelgiu. Jis taip pat turėtų savimi didžiuotis.

Berniukai sugebėjo mergaitę iškelti į vandens paviršių, tačiau ji jau nekvėpavo ir buvo be gyvybės ženklų, todėl reikėjo gaivinimo. Policija pažymi, kad mergaitė ir jos šeimos nariai buvo atvykę iš Prancūzijos – niekas iš jų nemokėjo kalbėti angliškai. Todėl vienai viešbučio darbuotojai pradėjus šauktis pagalbos, D. Kairaitis nesudvejojo bei nubėgo prie baseino.

Šilutiškis ne tik suteikė pirmąją pagalbą, bet ir sėkmingai atgaivino mergaitę dar prieš atvykstant pareigūnams.

Lietuvis pasakojo, kad į viešbučio registratūrą atbėgo moteris, šaukianti apie skęstantį vaiką. Pamatęs mergaitę, jis žinojo, kad veikti reikia skubiai ir pradėjo ją gaivinti.

„Dabar jau jaučiuosi gerai, tačiau iškart po to visas drebėjau, buvau išsigandęs“, – prisimindamas incidentą sakė jis. „Mergytė pradėjo verkti, tuomet jau žinojau, kad viskas gerai“, – tęsė jaunuolis.

Lietuvis į Cape Cod atvažiavo vasarai, norėdamas užsidirbti papildomų pinigų.

„Jarmuto policijos departamentas džiaugiasi greitais ir ryžtingais paauglių ir viešbučio darbuotojo D. Kairaičio veiksmais padedant išgelbėti vaiko gyvybę“, – penktadienį buvo skelbiama policijos viešame pranešime.

Vietos policijos vadovas Stevenas Xiarhos’as gyrė lietuvį: „Labai didžiuojamės vaikino poelgiu. Jis taip pat turėtų savimi didžiuotis“.

Išgelbėta mergaitė jautėsi neblogai, tačiau naktį buvo stebima ligoninėje.

„Ši kelionė buvo labai laukta ir daug svajota. Galvoje sukrauta daug lūkesčių, todėl tuo pačiu buvo ir baimė, kad tik nenusivilčiau ten nuvažiavęs. Magiškas miestas tas Niujorkas – pasakiau sau po dviejų dienų. Nes tik tada pradėjau suprasti, kur esu. Jog realiai vaikštau po didžiausią filmavimo aikštelę pasaulyje. Kiekvienas kampas atrodo kažkur matytas“, – pasakoja šiuo metu vis dar po Valstijas keliaujantis Vaidas.

Kai pasakojo savo įspūdžius, Vaidas buvo Bostone ir ruošėsi skrydžiui į Vašingtoną, buvo 4 valandos ryto.

V. Leliuga puikiai pažįstamas ne tik radijo stoties „Power Hit Radio“ klausytojams, kuriems jis dažnai pasakoja apie savo ir įvairių laidos svečių keliones, bet ir muzikinio projekto „X Faktorius“ interneto transliacijų žiūrovams. Kartu su kolega Edgaru jie kalbindavo „X Faktoriaus“ dalyvius, žiūrovus, komisijos narius pertraukų televizijoje metu.

Vaidas sako, kad yra sužavėtas amerikiečių bendravimo ir tikisi, kad jo kojos atlaikys nemenkus šios kelionės iššūkius. „Niujorkiečių bendravimas pranoko visus mano lūkesčius. Tokių savimi pasitikinčių, iš savęs besijuokiančių žmonių sunku būtų kur nors kitur rasti, o dar – jie labai mandagūs! Nors dar praėjo tik 5 dienos nuo atostogų pradžios – mano žingsniamatis telefone jau skaičiuoja beveik 70 km pėsčiomis, atrodo labai daug, bet dar tik pradžia. Toks keliavimo būdas man patinka. Juk norisi pamatyti ir aplankyti ne tik tas vietas, kurias filmuose ar lankstinukuose visi mato, norisi atrasti ir kažką savo“, – pasakoja Vaidas.

Panašu, kad šį bei tą ypatingo Vaidui jau pavyko rasti. „Bostone yra geriausias pasaulyje – Harvardo universitetas, kuriame mokosi mano pažįstamas Linas Kojala, su juo susitikome, jis aprodė universiteto teritorijas ir vėliau ėjome papietauti. Staiga gatvėje į mūsų pokalbį įsiterpia tamsaus gymio vyrukas su saksofonu ir išgirdęs mus kalbančius klausia, kokia kalba mes kalbame. Atsakome, kad lietuviškai ir jau einame tolyn, kai staiga jis pradeda groti Lietuvos himną! Mums žandikauliai iki žemės nukrito, susižvalgėm ir kelias sekundes net nejudėjom iš vietos. Aišku, tai buvo labai geras būdas iš mūsų piniginių iškrapštyti šiek tiek dolerių. Paklausėme jo, kaip čia yra. O jis atsakė, kad visada, kai sutinka žmogų iš kitos šalies, paklausia iš kur jis, o grįžęs namo stengiasi išmokti tos šalies himną ar kokią kitą dainą. Paskui jis dar paklausė, ar gerai atsimena, jog hello lietuviškai yra labas!“, – prisimena Vaidas.

Lietuvos Taryba pradeda veiklą

„Vilnius. Lietuvių Konferencija [...] pabaigė savo posėdžius. Tik tą paskutinę dieną ji sudarė galutinai Lietuvos Tarybos narių sąstatą, kuris yra dabar vokiečių okupacinės valdžios patvirtintas. [...] Baigiant posėdžius buvo iškeltas Lietuvos ženklų ir tautinių spalvų klausimas. Konferencija buvo uždaryta pakeltu, džiaugsmingu ūpu. Beveik visi svarstytieji klausimai buvo nutarti nepaprasta vienybe, galima sakyti, vienu balsu“, – 1917 m. žinių rubrikoje pranešė „Lietuvos aidas“.

Visų pirma, kaip okupacinės valdžios sankcionuotas organas, Lietuvos Taryba pristatė konferencijos sprendimus ir patys Tarybos nariai prisistatė Lietuvos karinės valdžios viršininkui pulkininkui Francui Jozefui Izenburgui-Biršteinui. Pati Lietuvos Taryba formaliai turėjo būti patvirtinta okupacinės valdžios. Susitikimo metu Lietuvos Tarybos vardu daktaras Jonas Basanavičius vokiečių ir lietuvių kalbomis perskaitė laišką, skirtą vyriausiajam Rytų vadui generalfeldmaršalui Bavarijos princui Leopoldui.

„Lietuvos aide“ atspausdintame laiške rašoma:

„Jūsų karališkajai didenybei tariame ačiū, kad šiuo sunkiu karo metu buvo leista lietuvių visuomenės veikėjams iš visų Lietuvos dalių susirinkti senoje savo sostinėje ir pasitarti dėl savo tautos ir jos tėvynės ateities.

Nustojus lietuvių tautai savo valstybinės būties ir nemaža paskui po svetima valdžia prisikentus, rodosi pagaliau atėjęs tas ne vienos kartos lauktasis laikas, kad lietuviai tikisi, įtempę visas savo pajėgas, atstatyti tautiniais pamatais iš nauja Lietuvos valstybę...

Mes prašome Jūsų Karališkosios Didenybės patvirtinti iš visų visuomenės sluoksnių sudarytą krašto Tarybą ir duoti jai teisių, kad jau karo metu galėtų ji rūpintis Lietuvos atstatymu.“

Labai formalų ir nieko iš tikrųjų Lietuvai nežadantį, bendromis frazėmis apsiribojantį Bavarijos princo atsakymą perskaitė F. J. Izenburgas-Biršteinas: „Princas Leopoldas šaukia tam tikslui Lietuvos Tarybą, kuri, Karo Valdžiai vadovaujant, turės svarstyti būsimos Lietuvos valdžios bei ūkio pamatus. Lietuva privalo virsti kultūros šalimi, kurioje visiems jos gyventojams, apsaugojant lietuvių savitumą, yra leista liuosai gyventi bei plėtotis.“

Lietuvių suvažiavimas, puikiai suprasdamas dviprasmę savo padėtį, be kitų dokumentų, mėgindamas iškelti Lietuvos likimo klausimą į tarptautinį lygį, nusiuntė telegramą Šventajam Tėvui: „Mes, iš visų Lietuvos sričių ir įvairių luomų atstovai [...] susirinkę [...] pasitarti dėl dabarties karo vargų ir savo tautos savarankiškos ateities, naudodamiesi šia miela proga pasakyti Jūsų Šventenybei nuoširdų ačiū už paskyrimą dienos karo nuvargintai Lietuvai rinkti aukoms visame katalikiškame pasaulyje ir drauge už tėvišką pasiūlijimą kariaujančioms valstybėms taikos, kurios esame visi ištroškę ir, per kurią tikimės atgauti savo tautos politinių teisių, Jūsų Šventenybei mus galingai užtariant, ir nuolankiausiai meldžiame savo darbams palaiminimo.“

Pagrindinė gaida – tik kartu su Vokietija Lietuva turės ateitį

Apie Lietuvos tarybos sudarymą ir okupacinės valdžios veiksmus ją patvirtinant praneša visi tuo metu Lietuvoje leisti laikraščiai. Okupacinės valdžios laikraštis lietuvių kalba „Dabartis“ straipsnelyje „Įkūrimas Lietuvių Žemės Tarybos“ rašo: „Laisvas susirinkimas 200 su viršum lietuvių, kurie Lietuvoje turi gerą vardą, Vilniuje, Gedimino įsteigtoje Lietuvos sostapilėje, 21 d. šio mėn. išrinko neseniai leistąją vyriausiojo rytų vado lietuvių krašto atstovybę; ji susidaro iš 20 lietuvių įvairių partijų.“

Be oficialaus pranešimo, tame pat straipsnyje spausdinamas, kaip šiandien pasakytume, redaktoriaus žodis, kuriame, be daugelio patetiškų viražų, stipriai girdima okupacinės valdžios pagrindinė gaida – tik kartu su Vokietija Lietuva turės ateitį.

„Rodosi, ūžia Nemuno bei Neries vandens; vėjai šlamščia per piliakalnius aplink Kauną bei Vilnių; per senovės šventvietes Vilniuje, Trakuose ir Kaune. Dievo balsas sveikina Lietuvą: „Lietuva, švinta tau dabar nauja gadynė!“.

Laikas tebėra svarbus ir sunkus. Priešai to dar nemato, kad Vokietija yra Dievo apsaugoje. Karas dar tebeslegia stipria savo ranka. Sunkioje gadynėje Vokietija išpažino, kad Lietuva yra verta pasitikėjimo bendram darbui. Dabar lietuviai galės savo rūpesnius ir norus sulyg ateities paskelbti vokiečių valdžiai per savo tautos vyrus...

Pasitikėjimas tarpe vokiečių ir lietuvių įvykins savitarpinį susipratimą ir tolyn jam duos augti ir stiprėti. Lietuviai pamatys, kame jų globa, ir dabartyje ir ateityje. Tegu Lietuvių žemės tarybos įsteigimas ir veikimas padeda pamatą išskleidimui lietuvių tautos ir žemės gerovės, tegu jis laimingai įvykina tai, kad išaugtų stiprus pasitikėjimas tarpe lietuvių ir vokiečių, kurisai atremtų visokias vėtras.“

Vokiškai leistas „Wilnauer Zeitung“ daug dėmesio skiria pačių Lietuvos Tarybos narių pažymėjimams: „Dvipusį pažymėjimą gražiai atspausdino „Zeitung der 10 Armee“ spaustuvė. Tekstą juosia juodi pakraščiai, meniškai puošti arabeskomis. Viršutiniuose kampuose atspausdinti herbai, kairėje lietuviškas vytis, dešinėje vokiškas Reicho erelis.“

Tačiau svarbiausias konferencijos nutarimas – Lietuvos ateitį ir jos santykius su Vokietija spręs visų Lietuvos gyventojų išrinktas Steigiamasis Seimas. Rugsėjo 23 d. Lietuvos Taryba išsirinko prezidiumą, kurio nariais tapo Antanas Smetona, Steponas Kairys, Ričardas Mironas, Jurgis Šaulys ir Petras Klimas.

Lietuvos padėtis keičiasi

Apie tai, kad Lietuvos padėtis keičiasi ir jos reikalai vis daugiau dėmesio sulaukia tarptautinėje erdvėje, rašo Škotijoje leistas lietuvių laikraštis „Išeivių draugas“. Straipsnelyje „Lietuvai autonomiją“ trumpai, bet tiksliai apibrėžti Lietuvos ateities sprendimo būdai:

„Rusų užrubežinių dalykų ministeris Tereščenko paskelbė, kad Rusija prisirengusi pripažinti Suomijai [...] neprigulmybę, gi Lietuvai plačią autonomiją. Berods, kalbėti apie rusų malonę lig per vėlu; šiandien Lietuvos likimas daugiau priguli nuo vokiečių, neg nuo rusų, nes vokiečiai visą Lietuvą turi savo galėje.

Šiaip ar kitaip, ir rusai, ir vokiečiai prabilo apie Lietuvą, todėl dalykas, jog po karės Lietuva pasijus laisvesnė, neg buvo pirm karės.“

Beveik tuo pat metu, kaip ir Lietuvoje, vyko ir vadinamojo Kuršo, galima sakyti, dabartinės Latvijos, Seimo posėdis (Kuršo Taryba jį išrinko santykiams su Vokietijos okupacine valdžia). Kuršo Seimo nariai, kurių daugumą sudarė vokiečių žemvaldžiai, kur kas lojalesni okupantams ir sieja Kuršo ateitį tik su Vokietija. Seimo kreipimąsi Bavarijos princui pateikia visi laikraščiai.

„Lietuvos aidas“ rugsėjo 28 dienos numeryje praneša: „Pirmą kartą rugsėjo 18 d. susirinkęs Kuršo Seimas savo iškilmingame posėdyje Mintaujos rūmuose... nutarė praplatinti atstovybę ir nusiuntė Bavarijos princui Leopoldui tokį raštą:

Mes, atstovaudami Kuršo gyventojams, meldžiame Jo Didenybės vokiečių kaizerio ir galingosios vokiečių valstybės apsaugos ir gynimo. Visiškai įsitikėdami įteikiame savo likimą Jo Didenybėms ir jo paskirtosios valdžios rankosna. Mes norime kartu su ja jau dabar dirbti atstatant Kuršą. Prašome leisti iš mūsų tarpo iš visų luomų ir užsiėmimų išrinktajai Tarybai kartu darbuotis, atnaujinant istorinį krašto sutvarkymą ir valdymą mūsų mylimos tėvynės gerovei.“

Rusija susiduria su vis didesniais sunkumais

Šiandien, praėjus 100 metų po karo, mums sunku įsivaizduoti, koks baisus dalykas buvo tas Didysis karas, kurį mes įpratę vadinti Pirmuoju pasauliniu karu. Gal skaičiai, paskelbti Bostone leistame lietuvių laikraštyje „Keleivis“ padės geriau įsivaizduoti pasaulinių skerdynių mąstą: „Iš Londono pranešama, kad per vieną savaitę [...] anglų kariuomenė neteko 27 164 kareivių ir oficierių.“

Padėtis Rusijoje yra viso pasaulio dėmesio centre. Badas, skurdas, karo ir Vasario revoliucijos suirutės nustekenta šalis susiduria su vis didesniais sunkumais. Nesėkmės frontuose ir vidaus suirutė kelia nerimą ne tik Rusijos priešams, bet ir jos kariniams sąjungininkams. Rugsėjo pabaigoje vokiečiai sėkmingai puolė Latvijoje ir užėmė Jakobštatą (taip anais laikais buvo vadinama Jūrmala) ir grasino Daugpilio puolimu.

„Išeivių draugas“ rašo: „Gi kuomet vokiečiais užims Dvinską – rusams priseis galvatrukčiais bėgti ant viso fronto nuo Rygos iki Juodųjų jūrių, paliekant Rumuniją vokiečiams. [...] Kaip nežiūrėk – juodos dienos Rusijai.“

Ne tik padėtis frontuose, bet ir vidaus padėtis kelia nuostabą. Apie netvarką galima spręsti iš kelių tame pat laikraštyje paskelbtų faktų:

„Daug žemės likosi tuščios, neapsėtos, dideli dvarai ir gyvenimai paardyti, išplėšti, sudeginti arba apleisti. Daugel kur darbininkai, priraginti agitatorių, metė darbus ir sėmės iš gatavų aruodų, kol neišsėmė. [...] Vėl didžiausias vargas su pristatymu, komunikacija. Trūksta vagonų, tarnų, o už vis labiausiai tvarkos ir parėdko. [...] Neretai viename mieste visokių valgomų dalykų pilnai, kainos labai pigios, o greta už kelių desėtkų varstų kainos nežmogiškos [...] tikras badas. Pairus armija viską dar labiau į betvarkę stumia. Mat kareivis mundyre dabar didesnis ponas visur, neg seniau generolas būdavo. [...] Ant geležinkelių visur prisigrūdę vagonai dezertyrų, kareivių važiuojančių nežinia kur ir kam.“

„Dziennik Wilenski“ pateikia Maskvoje viešėjusio anglo įspūdžius: „Mieste pilna dezertyrų ir kareivių iš fronto, atvykusių čia „pailsėti“. Didžioji dalis gamyklų nedirba. Darbininkai reikalauja tokio atlygio, kad verslininkams gresia bankrotas. Net turtingų žmonių namuose atsisakyta tarnų. [...] Klesti naktinis gyvenimas ir pramogų gausa. Brangymetis neįsivaizduojamas. Ypač aukštos maisto produktų kainos.“

Rusijos ekonominės padėties sunkumas vertė vyriausybę imtis pinigų spausdinimo: „Pranešama, kad naujoji rusų valdžia netrukus išleisianti 2 milijardus rublių popierinių pinigų. Jei taip rusų valdžia padarys, tikriausiai pinigų kaina dar labiau nupuls, nes pinigai remiasi ant aukso, ne ant popierio, net ne ant sidabro ir vario. Kadangi rusai aukso toli gražu negal turėti ant tiek rublių, aišku, popiergaliai bus pigesni už grybus.“

Lietuvoje padėtis buvo nepavydėtina

Dėmesys padėčiai Lietuvoje, aišku, nebuvo toks didelis, bet išeivijos laikraščių žinutės rodo, kad padėtis buvo tikrai nepavydėtina. Bostone leistas socialistų laikraštis „Keleivis“ cituoja Varšuvoje sudarytos komisijos Lietuvos reikalams atsišaukimą:

„Iš visų kraštų, apimtų karės gaisru, Lietuva atsidūrė baisiausiame padėjime, o ypač Vilnius, kuris randasi arti karės fronto ir kur sutraukta daugybė kareivių. [...] Arti dviejų metų Lietuvoj labai sumažėjo javai, nes viskas rekvizuojama priešo armijai, net sėklai skiriami javai, net paskutinė kaimiečio karvė. [...] Duonos porcijos Vilniuje visai sumažintos ir daugiau neduodama jau nei bulvių, nei kruopų, nei miltų. Nėra jau tai badas, bet tiesiog žmonių išmirimas.“

Nepaisant tokios sunkios padėties, okupacinė valdžia toliau kovojo su žmonėmis, kurie bandė atgabenti į Vilnių maisto produktų iš kaimo vietovių. Visų pirma dėl to, kad visa, kas buvo išauginta virš normomis numatyto žmogui kiekio, privalėjo būti pristatyta kariuomenės reikmėms.

„Dziennik Wilenski“ spausdina okupacinės valdžios perspėjimą dėl taip vadinamų „pūdanešių“ – tai yra žmonių, kurie nelegaliais būdais gabendavo maistą iš provincijos į Vilnių: „Vilniečiai ne kartą pažeidė Lietuvos karinės valdžios nutarimus dėl maisto rekvizicijų. [...] Maisto produktų įvežimas iš kaimo vietovių į miestą, ypač taip vadinamų „pūdanešių“, be raštiško valdžios leidimo, kaip ir anksčiau, yra draudžiamas. Asmenys, pažeidę šiuos reikalavimus, bus baudžiami, o atimti maisto produktai bus rekvizuojami be kompensacijos.“

Okupacinė Lietuvos valdžia stengėsi bent minimaliai palaikyti tvarką ir sanitarinę švarą Vilniuje, kur tikra rykšte tapo dizenterija ir šiltinė. Miesto komendantas Paulis net buvo priverstas imtis represinių priemonių. Okupacinės valdžios rupore „Dabartis“ skelbiamas štai toks komendanto įsakas:

„Paskelbimas apie išsiutinėjimą valgančiųjų liaudies virtuvėse.

Sekamosiose savaitėse privalo išsiutinėti kiekvienas, kuris valgo liaudies virtuvėse. Kiekvienas valgantis liaudies virtuvėse asmuo, sau ir saviškiams gaus iš miesto viršininko paraginimą, kad tikrai nustatytu laiku nurodytoje išsiutinėjamoje įstaigoje duotųsi išsiutinėti su visais savo šeimos nariais... Išutinėjimo įstaiga pažymės paraginamajame rašte, jog išutinėjimas yra atliktas kaip reikia. Tas raštas reikia įsidėti ir iki parėdytos dienos, atsiimant valgį, atiduoti liaudies virtuvėje...

Kas tikru laiku nepristatys patikrinimo, jog yra išutinėtas, arba jog liko neišutinėtas ne per savo kaltę, tas iš liaudies virtuvės nebegaus valgio.“

Kitas liūdnas pranešimas iš Vilniaus, „Dziennik Wilenski“ praneša: „Vasaros teatro pastatas Botanikos sode [dabar tai Sereikiškių parko Bernardinų sodas], kur pastaruoju metu veikė vokiečių teatras, artimiausiu metu turi būti nugriautas, o medinės konstrukcijos bus panaudotos kurui. Pastatas neprižiūrimas, nuo Vilnios pusės tvora neseniai varguomenės nugriauta ir sukūrenta. Manome, kad Lenkų meno rėmimo draugija laiku imsis tolesnio pastato naikinimo užkardymo.“ 

Žinoma, pasaulis nebuvo vien juodomis spalvomis dažytas, jis margas visais laikais – „Keleivio“ žinutė „Nuteisė pabučiuoti vėliavą“ tai tik dar kartą įrodo:

„Niujorke teisėjas Brever nuteisė tūlą Albersą pabučiuoti Amerikos vėliavą, o paskui iškelti ją ir mosuojant sakyti: „Dieve saugok Ameriką ir jos žmones“. Mat tas žmogus, sakoma, buvo tą vėliavą įžeidęs.“

„Žodžio laisvės“ mitingas

Vadinamasis „žodžio laisvės“ ultradešiniųjų mitingas Bostone turėjo vykti iki 14 val. vietos (21 val. Lietuvos) laiku, tačiau likus pusvalandžiui iki planuotos jo pabaigos policija į saugią vietą palydėjo jo dalyvius, kurių tebuvo kelios dešimtys. Tokiu būdu siekta išvengti susirėmimų tarp abiejų grupių.

Tuo tarpu į atsakomąją antirasistinę demonstraciją, pareigūnų apskaičiavimu, susirinko apie 40 tūkst. žmonių. Pareigūnų teigimu, iš viso buvo suimti 27 asmenys, pasipriešinę policijai arba elgęsi nevaldomai.

Iš oro padarytose nuotraukose matyti, kad atsirasistinės demonstracijos dalyviai demokratus tvirtai palaikančiame Bostone užpildė kelis kvartalus apimantį vienos pagrindinių gatvių ruožą.

Nors Bostone nepasikartojo tokio didelio masto smurtas kaip praėjusį savaitgalį Šarlotsvilyje Virdžinijos valstijoje, dėl kelių atskirų susirėmimų tarp protestuotojų ir policijos JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trumpas) parašė žinutę socialiniame tinkle „Twitter“ ir pasmerkė „daugybę prieš policiją nusiteikusių agitatorių Bostone“.

„Buvo žmonių, kurie atėjo čia sukelti problemų, bet apskritai, manau mūsų departamento bei kitų mums padėjusių agentūrų vyrai ir moterys pasirodė tikrai gerai“, – per spaudos konferenciją sakė Bostono policijos komisaras Williamas Evansas (Viljamas Evansas).

Jis padėkojo policijos daliniui, apmokytam kontroliuoti minias ir užtikrinti viešąją tvarką, kad šis sėkmingai atskyrė abi protestuotojų grupes.

„Manau, jie gerai padirbėjo patraukę tą minią, – sakė jis. – Kartais tai neatrodo gražiai, bet to jie yra išmokyti.“

Šeštadienio demonstracija vyko šalyje netylant diskusijoms dėl rasinių santykių, kurias dar pakurstė D.Trumpas. Praėjusią savaitę po baltųjų nacionalistų ir neonacių eitynių Virdžinijoje prezidentas kai kuriuos jų dalyvius pavadino „labai puikiais žmonėmis“.

Tuo tarpu protestuotojams be didelių incidentų ėmus skirstytis iš Bostono centro, šalies prezidentas parašė kiek pozityvesnę žinutę.

„Noriu pasveikinti daugybę protestuotojų Bostone, kurie pasisako prieš fanatizmą ir neapykantą, – tviteryje parašė D.Trumpas. – Greitai mūsų šalis susivienys!“

„Rasistai, lauk!“

Tūkstančiai protestuotojų prieš eitynes skandavo: „Ne naciams, ne KKK (Kukluksklanui), ne fašistams JAV!“

Vienas vyras laikė plakatą su užrašu „Liaukitės apsimetinėję, kad jūsų rasizmas yra patriotiškumas“, o kitos protesto dalyvės plakate buvo sakoma: „Musulmonai, sveiki atvykę; rasistai, lauk!“

„Metas kažką daryti“, – pareiškė Katie Zipps (Keiti Zips), į kairuoliškų pažiūrų grupių surengtą protestą atvykusi iš Moldeno, esančio į šiaurę nuo Bostono.

„Esame čia, kad prisidėtume prie tų, kurie priešinasi“, – teigė ji.

Kai kurie vietiniai restoranai pažadėjo paaukoti savo šeštadienio pelną kairiųjų grupėms, o kai kurie kiti atsisakė aptarnauti baltuosius nacionalistus; vienas iš restoranų netgi pasikabino plakatą su užrašu „Tikimės, kad jūs, naciai, pasiėmėt pietus“.

Bostono pareigūnai į protesto teritoriją draudė įsinešti ginklų, o įvažiavimus į aplinkines gatves blokavo šiukšliavežėsi ir betoniniai užtvarai. Taip buvo siekiama neleisti į teritoriją įvažiuoti automobiliams.

Pasak naujienų agentūros AFP fotografo, stebėjusio eitynes, policija antiriaušinėmis priemonėmis ir lazdomis neleido protestuotojams pasiekti vietos, kur vyko baltųjų nacionalistų mitingas. Kai kurie kairiųjų pažiūrų demonstrantai dėl to kaltino policiją ginant „nacius“.

Minia žmonių nušvilpė ir įžeidinėjo „žodžio laisvės“ mitingo dalyvius, o Bostono policija tviteryje parašė, kad pareigūnai buvo apmėtyti akmenimis.

Praėjusį savaitgalį Šarlotsvilyje jaunas vyras, prijaučiantis naciams, automobiliu rėžėsi į rasizmo priešininkų minią ir užmušė vieną moterį; dar 19 žmonių buvo sužeisti.

Faktas, kad D. Trumpas nesugebėjo iškart konkrečiai įvardyti ir pasmerkti šių neapykantos grupių, o tik kalbėjo apie „daugelio šalių“ smurtą, paskatino tiek bendrapartiečių respublikonų, tiek ir demokratų kritiką.

Nors šeštadienį ir buvo neramumų, Bostono merui Marty Walshui (Marčiui Volšui) aiškiai palengvėjo, kad per pastaruosius protestus nebuvo sužeistųjų ir negauta pranešimų apie apgadintą nuosavybę. Po protestų jis dėkojo miesto policijai ir protestuotojams.

„Noriu padėkoti visiems žmonėms, kurie šiandien išėjo (į gatves), – sakė miesto meras per spaudos konferenciją. – Noriu padėkoti visiems žmonėms, kurie išėjo pasidalinti ne neapykantos, o meilės žinia. Kovoti su rasizmu. Kovoti su antisemitizmu. Kovoti su baltaisiais nacionalistais, kurie atėjo į mūsų miestą, – naciais, kurie atėjo į mūsų miestą“.

Savaitgalį JAV buvo planuojami dar keli panašūs protestai, įskaitant vėlai šeštadienį įvykusią demonstraciją Dalase, Teksase, į kurią susirinko maždaug 2,5 tūkst. dalyvių.

TSA atstovas Michaelas McCarthy (Maiklas Makartis) pirmadienį sakė, kad omaras, sekmadienį buvo aptiktas vieno keleivio registruotame bagaže oro uosto terminale, yra didžiausias, kokį tik jis yra matęs.

TSA nedraudžia gabenti omarų. Administracijos interneto svetainėje sakoma, kad gyvus omarus galima neštis pro saugumo patikrinimo postus, tačiau – tik „skaidriuose plastikiniuose sandariuose konteineriuose“.

Pasak M.McCarthy, minimas omaras buvo šaldymo dėžėje ir „visai mielai bendradarbiavo per patikrinimo procesą“.

Atstovas socialinėje žiniasklaidoje paskelbė nuotrauką, kurioje matyti didžiulį omarą laikantis TSA agentas.

Mokslininkai, tarp kurių buvo vilkinčių baltus laboratorinius chalatus, ragino prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administraciją pripažinti klimato kaitos įrodymus ir imtis veiksmų dėl įvairių aplinkosaugos klausimų.

Harvardo universiteto ir Masačusetso technologijų instituto podoktorantūros stipendininkas Geoffrey Supranas (Džefris Supranas), tyrinėjantis atsinaujinančių šaltinių energetikos sprendinius klimato kaitai, sakė, kad mokslininkai reaguoja į D.Trumpo administracijos „antimokslinę retoriką“.

„Mes tikrai bandome šiandien pasiųsti žinią ponui Trumpui, kad Amerikos variklis yra mokslas, (kad) mokslas yra mūsų klestėjimo ir pažangos stuburas“, – sakė G.Supranas.

Mitingas „Rally to Stand Up for Science“ buvo surengtas Bostono Copley (Koplio) aikštėje, prie mokslo laisvę ginančios ne pelno organizacijos „American Association for the Advancement of Science“ (AAAS) metinio suvažiavimo vietos. Tai vienas pirmųjų didelių mokslininkų susitikimų po D.Trumpo išrinkimo lapkričio mėnesį.

Protestuotojai laikė plakatus su užrašais „Mokslas svarbus“, „Mokslininkai siekia tiesos, gelbsti pasaulį“ ir „Padaryk Ameriką vėl sumanią“.

Kai kurie mitingo dalyviai kritikavo D.Trumpo sprendimą nepaisant aplinkosaugininkų grupių prieštaravimų Aplinkos apsaugos agentūros (EPA) vadovu paskirti Scottą Pruittą (Skotą Pruitą).

Per šešerius metus, kai dirbo Oklahomos generaliniu atornėjumi, S.Pruittas pateikė 14 ieškinių, kuriais buvo ginčijami EPA nurodymai. Anksčiau jis yra reiškęs skeptišką požiūrį į mokslinius įrodymus, kad planetos atmosfera kaista ir kad dėl to yra kalta žmonija. Tačiau praėjusį mėnesį, per jo paskyrimo tvirtinimą Senate, S.Pruittas sakė nesutinkantis su D.Trumpo ankstesniais pareiškimais, kad pasaulinis atšilimas yra apgaulė.

Pasak miesto pareigūnų, ketvirtadienį Dorčesterio rajone buvo rasti 47 kviskalai - trupialinių šeimos paukščiai žvilgančiu juodu plunksnų apdaru. Dalis jų buvo jau nugaišę, kiti – paliegę.

Bostono gyvūnų gelbėjimo lyga informavo, kad jos atstovai apsilankė tame rajone, kai vietos gyventojai pranešė apie iš dangaus krentančius paukščius ir vieną negaluojantį katiną. Vėliau katiną teko užmigdyti.

Nugaišę paukščiai bus išsiųsti tyrimams į Tuftso (Taftso) universitetą.

„Negi britai eis dirbti į fabrikus? Nemanau“, – sakė lietuvė Aurelija, dirbanti viename fabrike Bostono mieste netoli Anglijos rytinės pakrantės.

„Man nebaisu. Šis referendumas man ne problema“, – pridūrė 28 metų moteris, kalbėdama apie praeitą ketvirtadienį įvykusį referendumą, per kurį Britanijos rinkėjai apsisprendė išstoti iš ES.

Istorinių mugių mieste Linkolnšyro grafystėje padėtis dramatiškai pasikeitė 2004 metais, kai aštuonios postkomunistinės šalys įstojo į ES, o tūkstančiai atvykėlių, daugiausia iš Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos atvyko ieškoti darbo Anglijos maisto pramonės širdyje.

Per 12 metų Bostonas tapo miestu, kuriame atvykėliai iš Rytų Europos sudaro didžiausią gyventojų dalį visoje Britanijoje. 2011 metų visuotinio gyventojų surašymo duomenys rodo, kad aštuonių naujai įstojusių ES narių piliečiai tuo metu sudarė 10,6 procento.

Galbūt tai bent iš dalies nulėmė faktą, kad Bostonas per referendumą tapo tvirčiausiu šalyje „Brexit“ šalininku – už pasitraukimą iš ES balsavo 75,6 proc. referendumo dalyvių.

Nors mieste tvyro antieuropietiškos nuotaikos, neabejotinai sustiprintos imigracijos problemų, rytų europiečiai, tarp jų Aurelija, kuri valgė virtinius viename lietuvių restorane, neabejoja pasiliksiantys Linkolnšyre.

35 metų Piotras Untermannas (Piotras Untermanas), ilgiausiai dirbantis lenkas taksistas Bostone, tikino: „Lenkai nesuka dėl to galvos. Jie nebijo.“

„Žinau, kad jie nieko negali padaryti, nes gyvenu čia jau 11 metų. Mano dukra turi Britanijos pasą. Moku mokesčius, gyvenu čia ir turiu būstą“, – pridūrė jis.

„Jeigu jie norės, kad išvykčiau – gerai: atiduokit pinigus už mano namą, ir galėsiu iškart išvažiuoti!“ – juokėsi imigrantas.

„Laukiuosi kūdikio anglo“

Viena jauna moteris, einanti į lenkišką mėsos krautuvėlę, taip pat tikino visiškai nesijaudinanti dėl radikalių referendumo rezultatų Bostone.

„Man tai nesvarbu. Mano vaikinas – anglas, ir mes abu nekvaršinam dėl to galvos. Be to, laukiuosi anglo kūdikio“, – sakė ji, plekšnodama per pilvuką, bet atsisakiusi atskleisti savo vardą.

Tuo tarpu 28 metų Jeffas (Džefas), krautuvo vairuotojas iš Lietuvos, irgi nesijautė, kad jam būtų išmuštas pagrindas iš po kojų, nors ketvirtadienį vykusio plebiscito rezultatai atrodo nieko gera nežadantys atvykėliams.

„Jeigu visi išvažiuos namo, kas čia dirbs?“ – klausė jis.

„Gyvenu čia jau devynerius metus. Aš čia leidžiu pinigus, moku mokesčius ir visa kita. Aš nieko neišvežu“, – aiškino vyras.

Bostono komercinėse gatvėse apstu lenkų kepyklėlių, lietuvių restoranėlių ir krautuvių, aptarnaujančių daugiausiai rytų europiečius.

Tiek senbuviai bostoniečiai, tiek atvykėliai rytų europiečiai kalbėjo panašiai: kad mieste egzistuoja atskiros bendruomenės, kurios dirba, valgo ir pramogauja atskirai viena nuo kitos.

Sausį paskelbtoje studijoje analitinis centras „Policy Exchange“ nustatė, kad Bostonas yra prasčiausiai integruotas Britanijos miestas.

„Pažįstu daug anglų, bet taip pat žinau žmonių, kurie nenori bendrauti su anglais“, – sakė P.Untermannas.

„Mes sunkiai dirbam – nėra kada bičiuliautis!“ – juokavo jis.

„Viskas užimta“

Demografinė padėtis Bostone kito itin sparčiai.

Per 2001–2011 metus jo užsienyje gimusių miestų gyventojų padaugėjo 467 proc., rašo Oksfordo universiteto Migracijos stebėsenos centras.

„Atrodo, kad jie viską užvaldė, – sakė 45 metų buvęs karys, vardu Woody (Vudis). – Nėra jokio bendravimo. Visi praeiviai kalba užsienietiškai. Tada pagalvoji: „Ar tikrai esu Bostone?“

„Ir metams bėgant padėtis tik blogėja, – skundėsi jis. – Jie tikrai sunkiai dirba, pripažįstu tai. Bet aš jau daug metų be darbo. Viskas užimta.“

Woody nuomone, referendumas nieko nepakeis.

„Jie jau čia – jie įleido šaknis, o kai pradės auginti vaikus, jie bus priskiriami prie britų, todėl laimėti neįmanoma. Štai ir viskas. (Mes) nualinti“, – sakė jis.

19-metis Lewisas Colesas (Liujisas Koulsas), vilkintis Didžiosios Britanijos dviračių komandos marškinėlius, sakė, kad daugelis žmonių balsavo už pasitraukimą „dėl imigracijos“.

„Ir tai yra kvaila, nes jūs negalvojat apie savo ateitį – jūs galvojat apie kitų žmonių ateitį“, – pridūrė jaunuolis.

JAV sulaikytas buvęs „Anglo Irish Bank“ vadovas Davidas Drummas (Deividas Dramas), kurio išdavimo siekia Airija, rašo britų laikraštis „The Guardian“.

„Galiu patvirtinti, kad JAV Masačusetso valstijoje pagal ekstradicijos prašymą areštuotas ponas Drummas. Jis bus sulaikytas iki šio klausimo nagrinėjimo Bostono federaliniame teisme šį antradienį“, - pareiškė Masačusetso apygardos prokuratūros spaudos atstovė Christina Diiorio-Sterling (Kristina Dijorio-Sterling).

Airija prašymą dėl D. Drummo ekstradicijos JAV pateikė sausį. Buvęs bankininkas gali būti apkaltintas 30 įvairių nusikaltimų.

D. Drummas Didžiosios Britanijos ir Airijos bankui vadovavo iki 2008 metų gruodžio mėnesio. Vėliau jis išvyko į JAV, o 2010 metais paskelbė bankrotą.

Airijos valdžia tvirtina, kad buvęs bankininkas savo buvusiam darbdaviui yra negrąžinęs paskolų už daugiau kaip 10,5 mln. eurų. Jis kaltinamas neteisėtu lėšų nuslėpimu nuo kreditorių. Didžiąją dalį pavogtų lėšų jis pervesdavo į žmonos sąskaitas.

„Anglo Irish Bank“ kaltinamas taisyklių pažeidimu išduodant paskolas. Banko vadovybė gerokai sumažindavo banko nuostolius, taigi ir sumą, reikalingą jam išgelbėti.

Dėl šios apgaulės Airijos centrinis bankas klaidingai nustatė, kad „Anglo Irish Bank“ išgelbėti reikės 7 mlrd. eurų. Tačiau galiausiai bankui gelbėti prireikė daugiau kaip 30 mlrd. eurų ir dėl to ant bankroto ribos atsidūrė pati Airija.