„Sausis panašus į tą, koks buvo 2023 metais. Šiemet kiek mažesni pardavimai, nes turėjome tą tikrąją žiemą“, – BNS sakė daržo ir sodo produkciją tiekiančios įmonės „Sėklos“ Sėklų skyriaus vadovė Liucija Kinugiškytė.

Ji sako, kad kainos šiemet nedidėjo, paskutinis brangimas fiksuotas 2022 metais. Tačiau, L. Kinugiškytės teigimu, šiemet vis tiek tikimasi 10-12 proc. pardavimų augimo.

Pasak jos, pernai, palyginti su 2022-aisiais, įmonės eksporto bei didmenos pardavimų augimas nebuvo didelis, tačiau mažmeninėje bei internetinėje prekyboje – augo atitinkamai 17 proc. ir 30 procentų.

„Koją buvo pakišęs šaltis ir sniegas, nes mūsų pirkėjai labai jautrūs oro permainoms. Jeigu sniego daug, temperatūra žema, pirkimai aprimsta“, – teigė ji.

Koją buvo pakišęs šaltis ir sniegas, nes mūsų pirkėjai labai jautrūs oro permainoms. Jeigu sniego daug, temperatūra žema, pirkimai aprimsta.

Anot įmonės atstovės, išaugęs žmonių susidomėjimas daržininkyste ir sodininkyste stebimas ne vienerius metus – įpročius pakoregavo ir koronaviruso pandemija, kai dėl judėjimo ribojimų atsigręžta į gėlių ir daržovių auginimą, ir karas Ukrainoje, nes atsirado noras turėti atsargų. Taip pat daugėja žmonų, kurie nori patys užsiauginti sveiko maisto.

Prekybą sėklomis sausio viduryje pradėję prekybininkai sako, kad pirkimus išjudino ant palangių pomidorus, agurkus, paprikas, porus pradedantys daiginti daržininkai – jie pirmieji ateina sėklų, o paskui tie, kurie jas beria tiesiai į dirvą. 

„Iškart perka ne po vieną pakelį, o dešimtimis“, – teigė turguje sėklomis prekiaujanti Vaida Dauginienė.  

Sėklos šiemet nebrango

Prekybos centrų atstovai taip pat sako, kad sėklos šiemet nebrango, o daugiausia jų įsigyjama per akcijas – tada pirkimai išauga, pavyzdžiui, ir po kelias dešimtis procentų.    

„Norfos“ atstovas Darius Ryliškis BNS sakė, kad pirkimai suaktyvėja sėjai palankiausiomis laikomomis dienomis. „Ne truputį suaktyvėjimas, o rimtas suaktyvėjimas būna“, – tvirtino jis.

„Lidl Lietuvos“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė BNS sakė, kad palyginti su praėjusiais metais, stebimas didesnis pirkėjų susidomėjimas sėklomis, o kainos išliko praėjusių metų lygyje. Anot jos, šiuo metu pirkėjai aktyviai renkasi įvairias prieskoninių žolelių sėklas.

Populiariausios ir pigiausios sėklos šį sezoną „Maximoje“, anot įmonės Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorės Indrės Trakimaitės-Šeškuvienės, kainuoja tiek pat, kaip ir praėjusiais metais.

„Jau jaučiame augančius sėklų pardavimus, tačiau susidomėjimo pikas prasideda žiemos pabaigoje“, – BNS sakė ji.  

„Maximos“ atstovė taip pat sakė, kad ir toliau stebi augantį pirkėjų susidomėjimą mikrožalumynų sėklomis, todėl šiemet daugiau siūlo pipirmėčių, garstyčių, gražgarsčių, saulėgrąžų, ridikėlių, žirnių, kalendrų sėklų.  

Tuo metu „Iki“ atstovė Vaida Budriene teigė, kad kol kas daugiausia nuperkama agurkų, pomidorų, ridikėlių sėklų, tačiau mažai atsilieka žoliniai augalai, pavyzdžiui, miskantai: „Žoliniai augalai yra ypač populiarėjanti augalų rūšis ir žmonės ryžtasi juos daiginti net iš sėklų“.

Sėklų kainos su nuolaidomis svyruoja nuo 25 centų iki kelių eurų.

Tai, kad klientai noriai augina daržoves savo namuose, pastebi ir prekybos tinklo „Senukai“ atstovai. Pasak jų, fizinėse ir elektroninėje parduotuvėje išaugę įvairių sėklų, daiginimo padėklų, žemės ir durpių pardavimai rodo, kad vis daugiau žmonių vadovaujasi sveikos mitybos principais ir šviežias daržoves augina patys. Kasmet populiarėja ne tik jau įprastų augalų, bet ir mūsų kraštui egzotiškesnių arbūzų sėklos. Daugiausia sėklų parduodama kovo mėnesį, kai prasideda pats daiginimo įkarštis.

Išskiria svarbiausius akcentus

Prekybos tinklo specialistai sako, kad ypatingų žinių daržovių daiginimui nereikia, tačiau svarbu apsvarstyti, kokiame žemės plote ir kokiomis sąlygomis jas auginsite, kokio dydžio jūsų daržas, kiek rūšių daržovių ketinate sėti. Taip galėsite suplanuoti reikiamą daigyklų kiekį. O jeigu ketinate ant palangių auginti ir prieskonines žoleles, taip pat pagalvokite, ar jų vazonėliai patogiai sutilps, juos bus paprasta pasiekti.

Ekspertai pateikia svarbiausius patarimus kad galėtumėte džiaugtis gausiu derliumi.

• Sėklų pasirinkimas. Atsižvelgę į savo ir šeimos poreikius, susidarykite sąrašą, kokių sėklų jums reikia. Rinkdamiesi sėklas, įvertinkite jų galiojimo laiką, pakuotės tipą – ar ji popierinė, ar hermetinė, o gal sėklos yra juostelėje. Sėklos juostelėje gali būti patogios sėti lauke. Tuo tarpu daigykloms geriau rinktis sėklas iš hermetinės pakuotės.

Taip pat verta pasidomėti norimų daiginti daržovių rūšimis. Pavyzdžiui, pomidorų rūšių yra itin daug – jos skiriasi spalva, dydžiu, yra tinkamos auginti šiltnamyje arba lauke ir pan. Žinoma, galima daiginti skirtingas rūšis – taip galėsite įvertinti, kokios labiausiai patinka.

• Daigyklų pasirinkimas. Pasak specialistų, itin patogios yra durpių daigyklos. Jose galima auginti ir greitai, ir lėčiau augančius daigus. Vis dėlto renkantis durpių daigyklas, reikėtų atkreipti dėmesį į durpių rūgštingumą pH. Durpių daigyklos saugo daigų šaknis nuo mechaninių pažeidimų juos pervežant ir persodinant. Pastebima, kad daigai iš durpių daigyklų puikiai prigyja ir netgi pagreitina derlių.

Kitas daigyklų tipas – polimerinės daigyklos. Jos patogios tuo, kad yra ilgaamžės. Tik prieš daiginant, jas reikėtų apžiūrėti, ar nėra kokių nors pažeidimų, ir tinkamai dezinfekuoti. Pasirinkus daigyklą su skaidriu dangčiu, galima sukurti palankiausias sąlygas daigams dygti ir augti. Be to, lengviau palaikyti tinkamą drėgmės kiekį ir pastovią temperatūrą. Profesionalai pastebi, kad polimerinėse daigyklose sėklos sudygsta vienodžiau. Joms reikia ir mažiau durpių, daigų šaknys persodinant nepažeidžiamos, lengviau prigyja.

• Žemės pasirinkimas palangių darželiams. Norint ne tik sudaiginti daigus specialiose daigyklose, bet ir turėti gražų bei žalią prieskoninių žolelių darželį ar užsiauginti svogūnų laiškų, reikėtų pagalvoti apie jiems tinkamiausią žemę. Vieni augalai mėgsta rūgštingesnę terpę, kiti – priešingai. Todėl patogiausia perskaityti informaciją ant sėklų pakelio ir įsigyti jau paruoštą durpių substratą. Jame būna tinkamas rūgštingumas ir papildomas trąšų kiekis. Prieš sėjant sėklas, substratą reikėtų palaikyti kambario temperatūroje. Svogūnus galima daiginti ne tik žemėje, bet ir indeliuose su vandeniu.

Atkreipkite dėmesį į daiginimo sąlygas

„Senukų“ specialistai pataria iš pradžių suberti ne po vieną, o kiek daugiau sėklų. Jas berti ne tiesiai iš pakelio, bet atsargiai pirštais. O išdygus keliems daigeliams, reikėtų išrauti šalia esančius mažesnius ir palikti tik vieną, kurį auginsite.

Paruošus sėkloms tinkamą daigyklą, reikėtų nepamiršti ir kitų svarbių žingsnių, kad jos dygtų ir augtų tinkamai, daigai būtų kokybiški ir vėliau lengvai prigytų perkelti į šiltnamį ar lauką. Tad įvertinkite, kur namuose laikysite daigyklas, ar joms pakaks erdvės, šviesos ir drėgmės.

• Daigyklos vieta. Daigai turėtų gauti pakankamai šviesos. Todėl daiginti reikėtų gerai apšviestoje vietoje, pavyzdžiui, ant palangės pietų pusėje, kur daugiau saulės. Kai trūksta šviesos, sėklos lėčiau dygsta, daigai būna menkesni, lapeliai nedideli, nepakankamai žalios spalvos. Pasak specialistų, daigai turėtų gauti bent 8–10 val. šviesos. Jeigu jos trūksta, galima juos apšviesti specialiomis lempomis.

• Pakankamai drėgmės. Kad daigai būtų tvirti, jiems turi pakakti drėgmės. Vis dėlto reikėtų atkreipti dėmesį į tinkamą drėgmės kiekį – ne tik neleisti išdžiūti durpėms, bet ir neperlaistyti. Perlaisčius šaknys gali pradėti sirgti ar net pūti, daigai nepasisavina reikiamo maistingųjų medžiagų kiekio. Taip pat reikėtų pagalvoti ir apie patalpos drėgmę – patalpa turėtų būti ne per daug sausa.

• Temperatūra. Sėkloms sudygti turi būti ir reikiama temperatūra. Kaip tik todėl daiginti pradedama pavasarį, kai oras kiek sušyla ir daugiau saulės. Geriausia, kai temperatūra stabili visą laiką. Nuo temperatūros priklauso, kaip greitai sėklos sudygs ir kaip greitai daigas augs, ar bus pakankamai tvirtas, atkreipia dėmesį „Senukų“ specialistai.

Ką daiginti ankstyvą pavasarį?

Pomidorai. Paprastai pomidorų sėklos sudygsta per 4–6 dienas. Joms geriausia dygimo temperatūra yra apie 20–23 laipsnius. Pomidorų daigams reikia optimalaus šviesos kiekio, tačiau juos reikia saugoti nuo tiesioginės saulės.

Paprikos. Šioms sėkloms sudygti reikia maždaug 7 dienų. Paprikų dygimo temperatūra yra apie 23–26 laipsnius. Auginant paprikų daigus ant palangių, svarbu palaikyti tinkamą patalpos temperatūrą ir atkreipti dėmesį į saulės šviesos kiekį. Gavę per daug saulės, daigai gali per daug ištįsti.

Salierai. Šių daržovių sėklos dygsta ilgai. Prieš sėjant, rekomenduojama jas pamirkyti arba nupilti 40–45 laipsnių vandeniu, kad būtų pašalintas dygimą stabdantis eterinis aliejus. Sėklos sudygti turėtų per 12–15 dienų. Salierai mėgsta panašią temperatūrą kaip ir pomidorai.

Porai. Jie sudygta per 9–13 dienų. Porų daigai auginami taip pat, kaip ir salierų daigai.

– Sėklų pakuočių stendai mirga marga spalvomis ir įvairiais užrašais. Į ką atkreipti dėmesį renkantis sėklas? Kaip susigaudyti etiketėse pateiktoje informacijoje?

– Svarbiausia patikrinti sėklų galiojimo laiką, perskaityti informaciją apie augalą, pasidomėti, kur jis auga – šiltnamyje ar lauke, kaip daiginti sėklas, prižiūrėti. Raidės EU ST arba ES ST reiškia, kad sėklos atitinka ES standartus, o užrašas, kad sėklos patikrintos VSGT, suteikia garantiją, kad jos tikrai sudygs, t.y. jų daigumas ne mažesnis kaip 80–90 proc. Puoselėjantys ekologišką ūkį, turėtų atkreipti dėmesį į užrašą "ekologiška sėkla". Nereikia bijoti beicuotų ar dražuotų sėklų – jos padengtos mikroelementais, trąšomis, apsaugotos nuo kenkėjų ir paruoštos greičiau sudygti.

Prie sėklos pavadinimo esanti raidė H reiškia hibridinę veislę, raidė F1 – pirmos kartos hibridas. Tokie augalai atsparesni ligoms, duoda gausų ir geros kokybės derlių. Praktiški daržininkai mėgėjai neretai patys pasiruošia daržovių sėklų kitiems metams. Puiku, jei jos grynaveislės, jei hibridinės – antros kartos sėkla neturės tokių pačių savybių kaip pirma: tėviškos ir motiniškos savybės išsiskiria, tad vietoje dryžuoto moliūgo užaugs žalias ar geltonas, subrandins mažiau vaisių, jie bus kitokio skonio.

Daržininkams turėtų būti svarbus ir daržovių derėjimo laikas. Jis žymimas didžiosiomis raidėmis: LA – labai ankstyva, A – ankstyva, VA –  vidutiniškai ankstyva, VV – vidutiniškai vėlyva veislė.

Pastaruoju metu itin populiarios tiksliai sėjai skirtos sėklos – ant juostelės ar lapelio tam tikrais atstumais pritvirtintos sėklos. Jas naudoti itin patogu – nereikia daiginių pikiuoti, o tik, kaip nurodyta ant pakuotės, juostelę ištiesti ant žemės, užberti dirvožemiu, palaistyti.

– Mėgstamiausia daržovė – pomidorai. Dažną pirkėją glumina ant sėklų pakelių nurodyta determinantinė ir indeterminantinė veislė. Kuo jos ypatingos?

– Indeterminantinė veislė – aukštaūgiai arba aukštakeriai pomidorai. Augalai gali išaugti iki 2–3 m aukščio (augalo aukštis nurodytas ant pakuotės). Palikti likimo valiai jie primena medžius. Tokie augalai neduos daug vaisių, jie bus nekokybiški – visa energija iš šaknų eis į lapus. Šios veislės pomidorus labai svarbu tinkamai prižiūrėti: kad ir kaip būtų gaila, negailestingai skabyti pažastyse lendančius ūglius, palikti tik vieną pagrindinį stiebą ir, kad augalas gražiai augtų, nelinktų, nelūžtų nuo nokinamų vaisių svorio, pririšti prie šiltnamio viršaus.

Determinantinės – žemakerės arba žemaūgės pomidorų veislės. Jų ūglių skabyti nereikia – augalas nustoja augti pasiekęs tam tikrą aukštį arba suformavęs tam tikrą kekių skaičių. Šiuos augalus reikia sodinti kiek rečiau nei įprastai – reikia erdvės kerui plėtotis, be to, šakų tankmėje tvyrantis tvankus, šiltas ir drėgnas mikroklimatas – puiki terpė ligoms plisti.

– Tikriausiai daržovių sėklų pasaulyje, kaip ir visose kitose gyvenimo srityse, egzistuoja mados tendencijos. Kokios naujas daržovių veisles patartumėte išmėginti?

– Praktiški daržininkai dažniausiai renkasi tik patikrintas, išmėgintas daržovių veisles, o mėgėjai neatsispiria pagundai išbandyti kažką nauja. Pastaruoju metu itin populiarios įvairios spalvotos, originalių formų daržovės: morkos, baklažanai, žiediniai ir ropiniai kopūstai. Beje, pastarieji išgyvena savo renesanso laikus: anksčiau Lietuvoje plačiai auginta daržovė ilgus metus buvo pamiršta, o šiandien, dietologams pripažinus didžiulę jos naudą organizmui, ji tapo labai paklausia. Žavesį kelia įspūdinga saldžiųjų paprikų šeima: mažytės paprikėlės ne tik atrodo itin dekoratyviai – jas skanu valgyti šviežias, labai patogu kepti ant grilio, kita sezono naujiena – originalios plonos spiralės formos paprikos, kurios stebina neįprastu savo ilgiu – užauga iki 20 cm.

Ilgavaisių agurkų nerekomenduoju rinktis – mano skoniui, jie labiau tinka ankstyvo pavasario salotoms, o vasarą gardesni traškūs smulkūs agurkėliai. Be to, ilgavaisius agurkus labai svarbu neperauginti – jų skonis prastesnis, be to, kur dėti 50 cm ilgio daržovę, nebent šeima didelė ar laukiate svečių.

– Kada reikia pradėti daiginti daržovių sėklas?

– Nekantrūs daržininkai jau sausio mėnesį ant palangių išrikiavo indelius, dėžutes su daiginiais, tačiau geriausias metas – pati vasario pabaiga, kovo pradžia. Vėliau pasodintos sėklos neretai sudygsta greičiau, daigeliai auga sparčiau, yra tvirtesni. Taip yra todėl, kad šiam procesui įtakos turi ne tik šiluma ir tinkamas drėgmės kiekis: pagrindinis faktorius – šviesa. Galima daiginius papildomai apšviesti, tačiau naudos bus nedaug. Sėjos paankstinti neverta dar ir todėl, kad kuo ilgiau daigai auga, tuo daugiau jiems reikia substrato, priešingu atveju gali susilpnėti šaknys.

Kada pradėti daiginti sėklas, nesunku paskaičiuoti: sudėkite sėklų sudygimo ir daigų auginimo, kol juos bus galima sodinti šiltnamyje ar lauke, laiką. Agurkų, kopūstų, griežčių, ridikų, ridikėlių sėklos sudygsta per tris, pomidorų, paprikų – septynias, salotų – keturias, svogūnų, špinatų, burokėlių – penkias dienas. Paprikų daigai įprastai užauga per 60–80, pomidorų, brokolių – 55–60, kopūstų – 40, baklažanų – 60–65, agurkų, aguročių, salotų – 30–35 dienas.

Kuo ilgesnis daržovės augimo laikas, tuo anksčiau reikia sėti sėklas. Jei daigus sodinsite lauke, sėti reikėtų dar vėliau.

– Ne visos sėklos daigios, ypač nerimą kelia tos, kurių galiojimo laikas jau eina į pabaigą. Kaip nustatyti sėklų daigumą?

– Kai kurių daržovių sėklos lieka daigios ir pasibaigus galiojimo laikui, pavyzdžiui, agurkų sėklos išlieka daigios net dešimt metų, baklažanų, burokėlių, žiedinių kopūstų – šešerius metus.

Kuo ilgesnis daržovės augimo laikas, tuo anksčiau reikia daiginti sėklas. Jei daigus sodinsite lauke, sėti reikėtų dar vėliau.

Daigumą nustatyti galima keliais būdais. Vienas paprasčiausių, tinkančių ir labai senoms sėkloms: suberkite jas į stiklinę su drungnu, šaukšteliu druskos pasūdytu vandeniu, gerai išmaišykite ir stebėkite – daigios sėklos nuguls ant dugno, nedaigios plaukios paviršiuje. Kitas, bene, populiariausias būdas – į lėkštelę, kurioje patiestas keliais sluoksniais sulankstytas ir gerai sudrėkintas medvilnės, popierinio rankšluosčio ar vatos gabalėlis, padėkite apie dešimt sėklų, pridenkite kita lėkštute taip, kad neišgaruotų drėgmė, o kad greičiau matytųsi rezultatas, padėkite ant šilto paviršiaus. Kasdien patikrinkite, ar užtenka drėgmės. Daigumui nustatyti skiriamas dienų skaičius: agurkams – aštuonios, pomidorams, pupelėms, burokėliams – dešimt, kopūstams, ridikėliams, salotoms, žirniams – septynios dienos.

Apie daigumą galite spęsti ir iš sėklų išvaizdos: atskirkite sudžiūvusias, pažeistas, papelėjusias, pakeitusias spalvą sėklas – jos tikrai nesudygs. Prieš sodindami sėklas, ypač hibdridus, 30 min. palaikykite jas 1 proc. kalio permanganato tirpale, paskui perplaukite, apdžiovinkite – tai paspartins daigumą, padidės atsparumas ligoms.

– Daigyklos, sėjimo dėžutės, vazonėliai, specialios tabletės – kur geriausia daiginti sėklas?

– Yra ne tik įvairių daigyklų – populiarėja specialūs namų šiltnamiukai, kai kas naudoja durpių vazonėlius ar durpių ir kokosų plaušo daiginimo tabletes. Aš išbandžiau įvairius variantus ir esu už tradicinę tarą – plastikinius grietinės, jogurto indelius, tetrapakuotes. Jie tinkamiausi daržininkams mėgėjams: pakankamai dideli, kad daigas suformuotų stiprią šaknų sistemą ir užaugtų tvirtas. Daigyklėles, tabletes geriau naudoti nedideliems augalams, pavyzdžiui, salotoms, arba tiems, kurie nemėgsta persodinimo – paprikoms, moliūginėms daržovėms. Vazonėliuose patarčiau auginti daigus, kuriuos sodinsite lauke. Pomidorams patinka persodinimas: pradžioje juos galite auginti daigykloje, išleidus du pirmus lapelius persodinti į didesnį indelį, vėliau – į šiltnamį. Porų ir itin didelių svogūnų, kurių sėjinių negalima įsigyti parduotuvėse, sėklas geriausia daiginti dėžutėse. Jos sudygsta per dvi savaites, o tada sodinkite lauke į dirvą – pikuodami galėsite atrinkti geriausiai išsivysčiusius daigelius. Prieš pikavimą žemę gerai sudrėkinkite – bus lengviau atskirti augalėlius. Labai svarbu sodinant nugnybti ilgiausių šaknų galiukus – formuosis stiprios kuokštinės šaknys, pravartu nuskinti ir išlindusių žalių laiškų galiukus – nauji augs vešlesni.

– Kokios sėkmingo sėklų daiginimo sąlygos?

– Daiginimui durpės netinka – rinkitės specialų daigams skirtą substratą. Jis lengvas, purus, gerai praleidžia vandenį ir orą, neužkrėstas ligomis ir kenkėjais, papildytas augalui svarbiomis organinėmis medžiagomis, mineralais, tinkamo pH. Labai svarbu, prieš sodinant, substratą praskleisti ir pravėdinti, gerai sudrėkinti. Sėklas sodinkite pagal ant pakelio pateiktus nurodymus.

Kad susidarytų tinkamas mikroklimatas ir greičiau sudygtų, indelius su daiginiais uždenkite polietileno plėvele ar maišeliais ir laikykite ant palangės, kur daug natūralios šviesos, o po palange esantis radiatorius skleidžia šilumą. Optimali temperatūra sėkloms sudygti – 20–25 °C. Jei namuose bus vėsu, o substratas drėgnas, sutriks maisto medžiagų apykaita, šaknims trūks oro, daigai dygs sunkiai.

Įprastai, kol pasirodys pirmieji daigai, papildomai laistyti nereikia, tik, praėjus 3–5 dienoms po sudygimo, juos patariama apipurkšti vandeniu – pirmąsias dienas smarkiai vystosi augalo šaknys, o per didelė drėgmė skatina antžeminės augalo dalies vystymąsi. Jei radiatoriaus kaitra didelė, substratas džius intensyviau, tad daiginius reikės laistyti dažniau. Laistykite ne šaltu, o kambario temperatūros vandeniu. Saldžiųjų paprikų daigai labai jautrūs sausrai, o baklažanus reikia laistyti retai, bet gausiai – per lapus jie išgarina daug vandens.

Kad netruktų oro, polietileno plėvelę nuo indelių reguliariai nuimkite, o susiformavus pirmiems lapeliams jos nebedėkite. Jei šviesos netrūks, o saulė nebus itin kaitri, daigas augs tvirtas, neišstypęs. Kad jis formuotųsi vienodai ir būtų tiesus, vazonėlius reguliariai pasukite kita puse į šviesą. Labai svarbu nesugrūsti augalėlių ant palangės – reikia erdvės, kitaip daigeliai augs išblyškę, silpni, nekokybiški.

Tręšti daigų nebūtina – maisto medžiagų gausu substrate. Jei manote, kad daigus reikia sustiprinti, tręškite tik po 3–4 savaičių, kai jau bus susiformavusios šaknelės ir augalas galės įsisavinti trąšas. Stebėkite, kad trąšų tirpalas nepatektų ant lapų – juos gali nudeginti.

– Kokie daigai tinkami sodinti šiltnamyje ir lysvėje?

– Sodinimui tinkami 25–30 cm daigai su išvystyta šaknų sistema. Agurkų daigai turi turėti 4–5 lapus, pomidorų – 7–8 lapus ir pirmąją žiedų kekę, paprikų – 8–12 lapų. Jei augalai bus auginami daržo lysvėje, likus dviem trims savaitėms iki sodinimo, reikia pradėti juos grūdinti – pratinti prie lauko sąlygų: laikykite prie praviro lango, išneškite į balkoną, svarbu, kad oro temperatūra siektų 15 °C ir nebūtų skersvėjo.

Įpusėjus kovui reikėtų pradėti daiginti ankstyvąsias bulves. Daiginti tinka ne mažesnės nei vištos kiaušinio dydžio bulvės, nes smulkios pradės derėti vėliau.

Pasak dr. Genovaitės Visockienės, bulvių daigai neištįs, jei daiginsime šviesioje, nelabai sausoje patalpoje, kurioje – 12–15 C temperatūra. Jei patalpos oras labai sausas, bulves reiktų 2–3 kartus per savaitę apipurkšti vandeniu.

Bulves galima daiginti nedideliuose tinkliniuose (nesandariuose) maišuose, nes bulvių gumbai kvėpuoja. Tokius tvirtai užrištus maišiukus su maždaug 10 kg bulvių reikėtų pakabinti“ šviesioje patalpoje ant ištemptos vielos. Taip daiginami gumbai aktyviau kvėpuoja, išaugina šakneles ir vėliau greičiau dirvoje sudygsta. Maišeliuose daiginami gumbai pažaliuos, nes juose kaupsis chlorofilas, kuris bus labai naudingas besiformuojančiai šaknų sistemai, lapams. Kol daigai dar neužaugę, maišeliuose esančias bulves reikėtų pavartyti taip, kad pažaliuotų vienodžiau.

Jeigu jau dygsta ir vėlyvosios bulvės, jų daigus reiktų nulaužti, kad iki sodinimo laiko neperaugtų ir spėtų užauginti naujus nedidelius daigelius.

Neužmirškime nuolat nulaužyti maistui skirtų bulvių daigelius. Antraip bulvės pavasarį suvys, bus prasto skonio ir nemaistingos.