Seimas po pateikimo ketvirtadienį priėmė svarstyti tokias opozicijos atstovo parengtas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas: už balsavo 55 Seimo nariai, prieš buvo 25, o susilaikė 29.

Toliau pataisas Seimas svarstys birželio 20 dieną, gavęs Vyriausybės išvadą, kurios paprašė finansų ministrė Gintarė Skaistė.  

„Morkos bus keturis kartus pigesnės“, – sakė pataisas pristatęs „valstietis“ Dainius Kepenis.   

Konservatorius Kęstutis Masiulis siūlė užuot taikius lengvatą vaisiams ir daržovėms, labiau apmokestinti tai, kas žalinga – cukrų, energinius gėrimus.   

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė teigė, kad tokią pataisą priėmus biudžeto netektys sieks 106 mln. eurų per metus. 

Jis taip pat abejojo, kad nustačius mažesnį PVM, bus sumažintos kainos.

Dabar visiems maisto produktams taikomas 21 proc. PVM.  

Seimas jau ne kartą svarstė opozicijos inicijuotas pataisas dėl lengvatos Lietuvoje užaugintiems vaisiams, daržovėms, uogoms, bet visos iniciatyvos arba atgulė į stalčius, arba joms nepritarta gavus neigiamas Vyriausybės išvadas.    

Premjerė Ingrida Šimonytė ir finansų ministrė G. Skaistė anksčiau teigė, kad naudos vartotojai beveik nepajustų, tačiau valstybės biudžetas prarastų didelę dalį įplaukų.

Žemės ūkio ministerija 2021 metai siūlė svarstyti galimybę taikyti 9 proc. PVM tarifą būtiniausioms daržovėms ir vaisiams arba ekologiškai produkcijai, o Sveikatos apsaugos ministerija rėmė siūlymą mažinti PVM maisto produktams, kurie atitinka tarptautinius „Rakto skylutės“ (tai yra, palankių sveikatai) kriterijus.

Šie du parlamentarai prašė šitokiu būdu jiems sudaryti sąlygas patekti į Seimo rūmus.

Anot jų, tokį precedentą buvo sukūręs konservatorių Laurynas Kasčiūnas, vieną dieną dirbęs iš vertėjų kabinos.

Konservatorius užpernai gruodį po mažareikšmio kontakto su sergančiuoju savo iniciatyva nuo kolegų izoliavosi vertėjų kabinoje.

„Seimas apsisprendė dėl darbo sąlygų ir tas sprendimas yra labai aiškus, kaip Julius Sabatauskas sakė, ne valdybos jėgoms dabar keisti tuos sprendimus“, – pirmadienį sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Gruodžio pabaigoje priimtos Seimo statuto pataisos numato, kad nuo sausio 11-osios į parlamentą Seimo nariui leidžiama patekti tik pateikus dokumentą, patvirtinantį, jog jis atitinka kriterijus, numatytus Vyriausybės nutarime dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo.

Tai reiškia, kad Seimo narys turi įrodyti, jog yra paskiepytas nuo COVID-19, persirgęs šia liga arba turi neigiamą testo rezultatą.

Tokie sprendimai stebina. L. Kasčiūnui leido eiti į vertėjų būdelę, iš ten dirbti (...). Dabar išeina, kad opozicijai to negalima.

Jeigu tokių duomenų nepateikęs parlamentaras nedalyvaus Seimo ar komitetų, komisijų posėdžiuose, bus laikoma, jog posėdis praleistas be svarbios pateisinamos priežasties.

„Aš esu išrinktas Seimo narys ir eisiu į darbą“, – pirmadienį BNS sakė D. Kepenis, sužinojęs apie Seimo valdybos sprendimą.

Jis tvirtino persirgęs COVID-19, apie tai informavęs Seimo kanceliariją.

„Jeigu aš esu sveikas kaip ridikas, aš einu į darbą“, – kalbėjo parlamentaras.

V. Ąžuolas sakė sprendimą neleisti dirbti iš vertėjo kabinos skųsiąs Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.

„Tokie sprendimai stebina. L. Kasčiūnui leido eiti į vertėjų būdelę, iš ten dirbti (...). Dabar išeina, kad opozicijai to negalima. Tą sprendimą teks apskųsti Etikos komisijai, kad ji išaiškintų, ar tik konservatoriams galima tokias sąlygas sudaryti, ar vienodos sąlygos turėtų būti sudaromos visiems Seimo nariams“, – tvirtino „valstietis“.

Jis sakė nežinąs, ar antradienio rytą jo įėjimo į Seimą kortelė veiks.

„Ryt ryte sužinosime“, – teigė parlamentaras.

Seimo kanceliarijos duomenis, iki pirmadienio popietės 130 parlamentarų buvo pateikę reikiamus dokumentus, kad antradienį galėtų įeiti į Seimo rūmus.

Iš viso parlamente dirba 141 išrinktas politikas.

Antradienio rytą prie įėjimų į parlamento rūmus žada budėti po kanceliarijos darbuotoją ir padėti Seimo nariams patekti į pastatą.

Seimo vicepirmininkas „darbietis“ Andrius Mazuronis tvirtino, kad užblokavus Seimo narių korteles jų mandatai nepanaikinami, todėl ragino visam Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis išaiškintų, ar tokiu būdu gali būti ribojamos tautos išrinktųjų galimybės atlikti pareigas.

Jis nuogąstavo, kad po kurio laiko paaiškėjus, jog minėtos Seimo statuto pataisos vis dėlto pažeidžia Konstituciją, galėtų kilti abejonių dėl priimtų įstatymų teisėtumo.

Tarp pasiryžusiųjų ant šlapio grindinio stovėti basomis, lauke esant vos porai laipsnių šilumos, buvo ir Seimo nariai, opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai Dainius Kepenis bei Valius Ąžuolas.

„Kenčiam kartu su mamom“, – BNS teigė basomis stovėjęs D. Kepenis.

Jam antrino kolega V. Ąžuolas: „Mes taip pat ir tėvai, mes taip pat vaikų turime“.

Mes taip pat ir tėvai, mes taip pat vaikų turime.

Vis dėlto, akcijos organizatorė, irgi „valstietė“ Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė teigė nebijanti, kad protestai bus siejami su opoziciniais „valstiečiais“.

„Suprantat, žiniasklaidoje nuolat pasigirsta kažkokie bandymai susieti su opozicija, su „valstiečiais“, bet aš nesu Seimo narė, manęs niekas neišrinko, aš niekur nedirbu, neturiu kažkokių įsipareigojimų“, – sakė akcijos organizatorė, pridūrusi, kad pareigos Šilalės rajono taryboje yra visuomeninė veikla.

„Čia nėra mafijinė struktūra. Jeigu Lietuvoje priklausymas politinei partijai yra stigma ar nusikalstama veika, tai tada imkime ir medžiokime visus politikus, visų politinių jėgų“, – pridūrė ji.

I. Gelūno / „BNS Foto“ nuotr.

Akcijos organizatorė V. Jankauskaitė-Milčiuvienė sakė, kad tai gali būti ne paskutinis protestas. „Tai nebus paskutinis protestas, nebent jau šiandien prezidentas imtųsi veiksmų ir mums nebus, dėl ko protestuoti. Jeigu protestuoti bus dėl ko, jeigu ir toliau bus vykdoma tokia segregacinė, diskriminacinė politika vaikų atžvilgiu, tai neišvengiamai, nes kažkas turi stoti už Lietuvos vaikus“, – BNS sakė akcijos organizatorė.

„Nesvarbu, kad mūsų čia nėra didelis būrelis, bet už mūsų nugarų yra tūkstančiai“, – pridūrė ji.

Į protestą susirinko kelios dešimtys žmonių, o nusiauti batus ir stovėti basomis pasiryžo keliolika. Šįkart akcijos dalyviai nepasitenkinimą Vyriausybe reiškė ir sprogdindami baltus balionus.

„Kai ministras sako, kad mes žaidžiame su sprogmenimis, o premjerė tikina, kad vakcina yra sidabrinė kulka, mums kelia nerimą tokia retorika ir mes sakome, kad esame taikūs žmonės ir kaip atsaką ministrui susprogdiname baltus balionus, sakydami, kad nesprogdinkite mūsų vaikų vaikystės“, – teigė V. Jankauskaitė-Milčiuvienė.

„Buvo jam surašytas nurodymas dėl baudos sumokėjimo“, – BNS ketvirtadienį sakė Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja.

Pasak jos, policija kol kas nemato, ar parlamentaras yra sumokėjęs baudą, nes informaciją apie tai gauna vėliau iš Valstybinės mokesčių inspekcijos.

„Aš šiandien susimoku 250 eurų todėl, kad išdrįsau teatre, dusdamas ir suprakaitavęs, nusiimti kaukę laikinai“, – Seimo posėdyje ketvirtadienį sakė parlamentaras.

Opozicinės „valstiečių“ frakcijos nario D. Kepenio, teatre sėdinčio be kaukės, nuotrauką feisbuke neseniai paskelbė valdančiųjų konservatorių atstovas Justas Džiugelis.

Jis teigė dėl to kreipęsis į policiją.

Buvo karšta ir mušė prakaitas

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys D. Kepenis portalui kauno.diena.lt teigė, kad trečiadienį žiūrėdamas spektaklį „Madagaskaras“ nusiėmė kaukę, nes jam buvo karšta.

„Išvardinsiu kelias priežastis. Pirmoji ir pagrindinė – buvo pakankamai karšta ir mane pradėjo mušti prakaitas, o mano kaukė yra pakankamai stora, tai pagalvojau, kad jeigu aš kaukę nusiimsiu, tai gal man bus truputį lengviau žiūrėti. Tikrai buvo lengviau. Bet jeigu tu nusiimsi kaukę, tu gali apkrėsti artimus. Apsidairau – kairėje pusėje yra tuščia vieta, priekyje tuščia, nes aš pirmoje eilėje sėdžiu, dešinėje pusėje taip pat tuščia, nes aš sėdžiu kraštinėje kėdėje. Atstumai saugūs. Tai buvo antras motyvas. Tada pažiūrėjau, prieš mane – septyni žmonės scenoje be kaukių. Pagalvojau, kad jiems palaikysiu kompaniją. Nusiėmiau kaukę ir nenumiriau. Nesuprakaitavau ir ramiai pažiūrėjau spektaklį“, – sakė Seimo narys.

Ne kartą prieš galimybių pasą pasisakęs politikas į renginį pateko parodęs šį dokumentą. „Visi žmonės, kurie persirgo, tą pasą turi, bet aš juo stengiuosi nesinaudoti ir palaikyti solidarumą su tais žmonėmis, kurie nesirgo ir kurie šiandien segreguojami, kankinami. Būna taip, kad norisi dvasinio peno, na, tai nuėjau į spektaklį ir pasižiūrėjau jį. Reikėjo užsipilti benzino – pasinaudojau galimybių pasu. Aš jį vadinu vergo pasu. Bet į Seimo valgyklą su juo neinu, nes galiu kurį laiką pabūti be maisto“, – aiškino COVID-19 persirgęs D. Kepenis.

Jis teigė, kad kiek įmanoma stengiasi nenaudoti galimybių paso ir dažniausiai neina į tas vietas, kur jo prašo, bet kartais neturi kito pasirinkimo. 

„Būnu išprievartaujamas, rankas išsukioja – tai ką darysi. Bet tas prievartavimas, manau, kad ilgai nesitęs, nes ateis diena, kai šitam idiotizmui bus pabaiga“, – sakė „valstietis“.

Kreipėsi į policiją

Konservatorius Justas Džiugelis penktadienį paskelbė dėl kaukės spektaklyje nedėvėjusio D. Kepenio kreipęsis į policiją.

„Prieš įstatymą lygūs visi. Gali murkdytis eketėje, lakstyti po sniegą kaip mama pagimdė, gali net reikalauti žmones gydyti arklių vaistais. Tačiau laikytis įstatymų privalai. Kadangi ponas, piktybiškai rizikuodamas aplinkinių žmonių sveikata, šios prievolės nesilaiko, kreipiausi į Lietuvos policiją. Jei proto taip ir nepridėjo žilas plaukas, tai gal bent tuštėjančios kišenės išmokys gerbti kitus“, – feisbuke rašė politikas.

D. Kepenis, paklaustas, kaip vertina tokį J. Džiugelio kreipimąsi į policiją, negailėjo nepagarbių žodžių. „Tas vargšelis jau antrą kartą parodo savo veidą. Jis pirmą sykį padarė man kiaulystę, bet neatsiprašė, dabar padarys antrą kartą – ką gali vargšeliui pasakyti“, – sakė politikas.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja teigė, kad gavus pareiškimą bus pradėtas tyrimas.

„Kol kas mes jo neturime, bet kai bus, pradėsime tyrimą, administracinę teiseną, – sakė policijos atstovė. – Nebent jis (J. Džiugelis, aut.past.) galėjo pateikti per e.policiją ir iki mūsų dar neatėjo.“

„Noriu paklausti sveikatos ministro. Štai, girdime, kad visa eilė pasaulio šalių randa vaistus ir tokiu būdu vis mažiau reikia testų ir vis mažiau reikia vakcinų, kadangi įveikia kovidą vaistų pagalba. Kada Lietuva pradės įsivesti naujus vaistus ir pradės žmones gydyti, tokiu būdu mažindama poreikį testams. Antra klausimo dalis apie imunitetą. Jis, kaip žinia, yra dviejų dalių – specifinis ir natūralus, bendras. Kada jūs pradėsite informuoti visuomenę apie natūralaus imuniteto palaikymo būdą? Kada pradėsite tai daryti? Kol kas apie tai nieko negirdime. Kai tuo tarpu tie žmonės, kurie turi natūralų imunitetą, jie demonstruoja, kad žymiai lengviau ir paprasčiau įveikia šią ligą“, – Vyriausybės valandoje kalbėjo D. Kepenis.

Į šiuos politiko užduotus klausimus pirmoji panoro atsakyti I. Šimonytė.

„Aš norėčiau vis dėlto pradėti. Ar jūs galite man pasakyti, jūs, žmonės, kurie vadina registruotas vakcinas eksperimentinėmis, koks yra registruotas vaistas kurioje nors vaistų priežiūros agentūroje, registruotas, išbandytas ir naudotas, kurio Lietuva nenaudoja. Ponas klausia apie vaistus, jis žino, apie ką klausia. Aš norėčiau nors vieną pavadinimą išgirsti“, – į D. Kepenį kreipėsi premjerė.

„Paminėkite konkretų vaistų, kurio jūsų nuomone Lietuva nenaudoja. Ar mes nenaudojame to arklių vaisto, kurį naudoja savavališkai kai kurie žmonės, turintys alternatyvią nuomonę apie gydymąsi“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Premjerei antrino ir sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys.

„Noriu papildyti. Kas liečia vaistus, jų yra įvairių ir jie yra dar tyrimų stadijoje. Taip, kaip ir vakcinų atveju, taip ir šitų vaistų atveju, Europos Komisija yra suorganizavusi koordinuotą mechanizmą, kuriame dalyvauja visų Europos Sąjungos šalių atstovai, tame tarpe ir Lietuvos. Kai tokie vaistai pasieks atitinkamas savo stadijas, bus patvirtinti atitinkamų agentūrų, jie ateis kaip ir kiti medikamentai į Lietuvos gyvenimą“, – situaciją komentavo A. Dulkys.

Nebent jie pasisako patys kaip „darbietis“ Aidas Gedvilas.

„Kodėl nesiskiepiju? Todėl, kad turiu antikūnų“, – sakė A. Gedvilas.

Jis prisipažino koronavirusu persirgęs gruodžio mėnesį, nors persirgusiems rekomenduojama skiepytis po šešių mėnesių. Paprašytas A. Gedvilas telefone surado savo antikūnų testo rezultatus, bet paaiškėjo, kad testas darytas liepos pabaigoje.

Viešai prieš skiepus pasisako du „valstiečiai“ – Valius Ąžuolas ir Dainius Kepenis.

Paaiškėjo, kad nesiskiepijo ir „valstietis“ Kęstutis Mažeika. Jis tikino persirgęs, bet prieš devynis mėnesius, sausį. Sakė dar turi turėti antikūnų.

Tokia valstybė ir tokie valstybės vadovai. Jeigu jie patys gali spjauti žmonėms į veidą, viena aiškint, o kitą daryt, tai klausimas, ko jie yra verti

„Tiksliai neatsimenu to skaičiaus, bet tas skaičius yra šioks toks“, – teigė jis.

Norint pateikti į Seimo pastatą, visiems būtina parodyti galimybių pasą. Išskyrus Seimo narius – jiems taikoma išimtis.

Kiek Seimo narių neskiepyti arba nepersirgę, informaciją bandė gauti ir Seimo pirmininkė. Jai pavyko sužinoti, kad 114 Seimo narių imunizuoti, šeši – ne, bet apie 21 parlamentarą informacijos negavo. Ją atsisakė pateikti „valstiečių“ frakcija.

„Valstiečių“ frakcijos seniūnė sakė, kad Seimo pirmininkės užklausą išsiuntė visiems nariams, bet pusė atsakymų nepateikė ir jai pačiai.

„Sako, tai gal kitą kartą užsimanysite, kad pasakyčiau apie savo urologo apžiūrą ir atskleisčiau duomenis“, – kalbėjo Aušrinė Norkienė.

Ji tikino, kad tai nereiškia, jog pusė „valstiečių“ – nesiskiepiję.

„Seimo pirmininkė gali paklausti, bet ji nėra mūsų darbdavė. Darbdaviai yra mūsų rinkėjai“, – teigė A. Norkienė.

Kai kuriems dėl to nejauku, nes salėje turi sėdėti visi drauge.

„Man buvo labai nejauku, bet aš pamačiau kandidatės į prezidentes Viktorijos Čmilytės-Nielsen cinizmą, kai ji dalyvavo kino premjeroje ir sėdėjo be kaukės kartu su prezidentu, pagalvojau: tokia valstybė ir tokie valstybės vadovai. Jeigu jie patys gali spjauti žmonėms į veidą, viena aiškint, o kitą daryt, tai klausimas, ko jie yra verti“, – kalbėjo Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.

R. Žemaitaitis reikalavo, kad imuniteto neturintys būtų paviešinti.

„Yra tam tikri duomenys, kurie yra saugomi ir kurių mes negalime turėti ar viešinti, tai manau, kad yra pakankamai suprantama ir normalu. Visgi belieka kalbėti tik apie Seimo narių atsakomybę“, – tikino V. Čmilytė-Nielsen.

Užtat Seimo salėje privaloma dėvėti kaukes. Tačiau pora Seimo narių maištauja ir prieš tai – „valstiečiai“ D. Kepenis ir V. Ąžuolas. Už tai konservatorius Jurgis Razma juos padavė į Etikos ir procedūrų komisiją.