2023 m. sausio 1 d. duomenimis, Klaipėdos miesto savivaldybės administruojamoje teritorijoje gyveno 158 420 gyventojų.

Iš jų 32 111 senatvės pensijos amžiaus sulaukę asmenų ir 5 982 suaugę asmenys su negalia.

Šie asmenys sudarė beveik ketvirtadalį visų savivaldybės gyventojų.

Vis daugėjant senyvo amžiaus asmenų, kuriems nustatytas specialiųjų poreikių lygis, ir suaugusių asmenų su negalia skaičiui, socialinės paslaugos tampa ypač svarbios.

Problema, kad pačioje Klaipėdoje trūksta globos namų.

Būtent todėl buvo atliktas Ilgalaikės socialinės globos suaugusiems asmenims su negalia ir senyvo amžiaus asmenims prieinamumo auditas.

Jo tikslas buvo įvertinti ilgalaikės socialinės globos paslaugos prieinamumą neįgaliems ir senyvo amžiaus asmenims Klaipėdoje.

Siekta išsiaiškinti, ar uostamiestyje sukurta aplinka, kuri užtikrintų socialinės globos prieinamumą, ar tinkamai ir laiku organizuotas globos skyrimo procesas, užtikrinantis, kad paslaugą gautų visi, kuriems jos reikia.

Daiva Čeporiūtė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Ilgalaikė socialinė globa suaugusiesiems su negalia ir senyviems asmenims gali būti teikiama stacionariuose globos namuose.

2022 m. duomenimis, tokia globa buvo suteikta 664 klaipėdiečiams, tačiau mieste yra tik 219 vietų socialinei globai teikti, todėl ne visi norintieji ilgalaikę socialinę globą Klaipėdoje gauna.

„Negalima teigti, kad klaipėdiečiams, kuriems reikia socialinės globos, nėra pasiūlomos šios paslaugos, bet jos siūlomos ne Klaipėdos mieste, o kitur, pavyzdžiui, Radviliškyje, Vilniuje ar Zarasuose. Tokiu atveju, klaipėdiečiai labai toli atsiduria nuo savo artimųjų, o tai irgi nėra gerai. Problema, kad pačioje Klaipėdoje trūksta globos namų“, – pastebėjo Klaipėdos savivaldybės kontrolierė Daiva Čeporiūtė.

Savivaldybės strateginiuose veiklos planuose numatyta statyti 80 vietų globos namus, rekonstruojant pastatą Melnragėje, Aušros g., tačiau, panašu, kad vietų ir po to nepakaks.

Klaipėdos miesto savivaldybės kontrolieriaus pareigas D. Čeporiūtė eina nuo 2012 m.

2019 m. pagal įstatymą atsirado savivaldybės kontrolieriaus kadencijos, kurių skaičius yra neribojamas.

Taigi pirmoji D. Čeporiūtės kadencija baigsis šių metų pabaigoje.

O rytoj posėdžiausiantys miesto politikai turės apsispręsti, ar palikti D. Čeporiūtę eiti šias pareigas ir toliau.

Jei būtų nuspręsta priešingai, reikėtų skelbti konkursą, tuomet iš dviejų geriausiai pasirodžiusių pretendentų taryba turėtų išsirinkti vieną.

Sprendimo projekte nurodoma, kad D. Čeporiūtė, remiantis tarnybiniais vertinimais, yra įvertinta labai gerai, tad jos kandidatūra bus siūloma antrai penkerių metų kadencijai be konkurso.

Žmonės nebebijo pranešti apie negeroves.

D. Čeporiūtės teigimu, per 11 metų vieni svariausių pasiekimų tai, kad savivaldybės kontrolieriaus tarnyboje buvo įdiegti tarptautiniai audito standartai ir pasiektas aukščiausias tarnybos įvertinimo lygis.

„Mūsų tarnyba taip pat yra audituojama, mus prižiūri Valstybės kontrolė. Kai atėjau dirbti, savivaldybės Kontrolieriaus tarnyba buvo įvertinta trečiu lygiu – gana žemai, per tuos metus pavyko pasiekti aukščiausią – pirmąjį lygį. Mes griežtai laikomės nepriklausomumo, kurį, manyčiau, mums pavyko išlaikyti. Pastebėjome, kad per tuos metus labai išaugo visuomenės pasitikėjimas mūsų tarnyba. Žmonės nebebijo pranešti apie negeroves“, – kalbėjo D. Čeporiūtė.

Anot savivaldybės kontrolierės, vienas svarbesnių aspektų yra etiškas bendravimas su audituojama įstaiga, esą po kiekvieno patikrinimo prašoma įvertinti ir auditorių darbą.

„Per mano darbo metus einant šias pareigas yra buvę trys atvejai, kai po audito teko kreiptis į teisėsaugą. Tačiau iš esmės per pastarąjį dešimtmetį, kalbant apie savivaldybės įstaigų veiklos skaidrumą, situacija labai pasikeitė ir į gerąją pusę“, – teigė D. Čeporiūtė.

Iš viso savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba pernai gavo 13 skundų, tris – per paskutinįjį metų ketvirtį.

"Dalį jų persiuntėme Klaipėdos savivaldybės administracijai, nes tai ne mūsų tarnybos kompetencija. Vienas klaipėdietis skundėsi, kad buvo, jo manymu, neteisingai nubaustas dėl pastatyto automobilio, daugiabučių bendrija turėjo pretenzijų, kad gatvė blogai valoma. Aiškinomės, kodėl reikia mokėti už automobilių stovėjimą aikštelėje prie Šiaurinio molo, nes ten nebuvo nuorodos apie mokėjimus. Taigi nemažai skundų – žemiški, bet buvo ir tokių, kurie buvo mūsų tarnybos kompetencija", – teigė D. Čeporiūtė.

Nemažai skundų – žemiški, bet buvo ir tokių, kurie buvo mūsų tarnybos kompetencija.

Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba ištyrė uostamiesčio politikų skundą dėl "Barcelonos" futbolo akademijos "Barça Academy" vasaros stovyklos dalinio finansavimo socialiai remtiniems vaikams.

Dar sprendžiant klausimą dėl lėšų skyrimo, politikų nuomonės gerokai išsiskyrė, todėl siekta išsiaiškinti, ar miesto biudžeto skirtos lėšos buvo panaudotos skaidriai.

Skundo savivaldybės kontrolierė sulaukė ir dėl krepšinio klubo "Neptūnas" finansavimo.

"Šį skundą mums persiuntė iš Seimo, bet mes dar 2017–2018 m. buvome atlikę sporto finansavimo auditą. Tuomet buvo aiškinamasi ir tai, ar savivaldybė teisėtai finansuoja sporto įstaigas, skirdama iki 250 tūkst. eurų per metus. Taigi pernai tyrėme skundą ir dėl "Neptūno" finansavimo", – teigė kontrolierė.

Pasiteiravus, ar buvo, kad kas nors apskųstų savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybą, kad ko nors nepadarė ar padarė netinkamai, D. Čeporiūtė tikino, kad su tokiu atveju nesusidūrė.

"Bet dabar – rinkimų kampanijos metas, tad visko gali būti", – neatmetė kontrolierė.

Regbio pinigai – stovyklai

Kai po pasaulio regbio atrankos turnyro miesto biudžete liko nepanaudotų 39,8 tūkst. eurų, buvo gautas dalies tarybos narių prašymas, kad tie pinigai būtų skirti "Barcelonos" futbolo akademijos "Barça Academy" Klaipėdoje organizuojamai vaikų ir jaunimo vasaros stovyklai finansuoti.

Klaipėdoje už šiuos pinigus turėjo būti surengtos dvi vaikų, besimokančių žaisti futbolą, stovyklos po penkias dienas.

Vienam vaikui penkių dienų stovyklos kaina svyravo nuo 680 iki 800 eurų – neįtikėtinai didelė suma, juolab kad stovykla turėjo vykti ne Ispanijoje, o Klaipėdoje.

Tarybos posėdyje buvo tikinama, kad miesto pinigais bus apmokėtas 58 socialiai remtinų klaipėdiečių ir uostamiestyje apsistojusių ukrainiečių vaikų dalyvavimas stovykloje.

Dar vasaros pradžioje, sprendžiant klausimą dėl lėšų skyrimo, tarybos narių nuomonės išsiskyrė, diskusijos buvo karštos.

Tuomet 16 politikų balsavo, kad minėta suma būtų skirta, priešingai manančiųjų ar susilaikiusiųjų buvo mažiau.

Daiva Čeporiūtė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Politikų nuomonės išsiskyrė

Priėmus politinį sprendimą, pinigai stovyklai buvo skirti.

Ši išimtis buvo padaryta po to, kai visos paraiškos stovykloms jau buvo įvertintos ir lėšos paskirstytos.

Daugybės prašiusių vos tūkstančio ar pusantro tūkstančio eurų paraiškos buvo atmestos.

Visoms vasaros stovykloms mieste šią vasarą buvo skirta 200 tūkst. eurų, o vienai, kaip teigiama, prestižinei futbolo stovyklai, atseikėta beveik 40 tūkst. eurų.

Tarybos nariai, nepatenkinti šiuo sprendimu, kreipėsi į savivaldybės Kontrolieriaus tarnybą.

Jie siekė, kad būtų išsiaiškinta, kodėl tokia suma skirta būtent šiai vasaros stovyklai, ar skirti pinigai buvo panaudoti pagal paskirtį.

Kilo klausimas, kokie vaikai dalyvavo toje stovykloje, nes viešai buvo deklaruota, kad turėjo būti finansuojamos ukrainiečių ir socialiai remtinų šeimų atžalos.

Tai nebuvo vaikai iš socialiai remtinų ar nepasiturinčių šeimų, išskyrus ukrainiečius.

Tarnybai pateikė skundą

Klaipėdos savivaldybės Kontrolieriaus tarnyba išsiaiškino, kad stovykloje dalyvavo 37 vaikai – 6 ukrainiečiai, o likę visi – Klaipėdos futbolo mokyklos auklėtiniai.

Buvo surengta tik viena stovykla, nes, kaip teigė organizatoriai, kitos surengti jie nebespėjo.

Iš tų pinigų stovyklai buvo panaudoti ne visi skirti 39,8 tūkst. eurų, o tik 18 tūkst.

"26 vaikai iš tų 37 atitiko kriterijus, 11 vaikų tų kriterijų neatitiko, nes jie nebuvo socialiai remtini, kaip teigta. Mums buvo paaiškinta, kad tai buvo vaikai iš vienos šeimos, kai už vieną vaiką teko mokėti visą stovyklos kainą, o kitam stovykla kainavo pusę kainos. Kitaip tariant, tai nebuvo vaikai iš socialiai remtinų ar nepasiturinčių šeimų, išskyrus ukrainiečius", – paaiškino savivaldybės kontrolierė Daiva Čeporiūtė.

Tarybos nariai dar norėjo išsiaiškinti, ar nebuvo pažeista konkurencija, skiriant pinigus vienai konkrečiai vaikų stovyklai.

"Mes kreipėmės į Konkurencijos tarybą ir mums pateikė išaiškinimą, kad vaikų lavinimo veikla, kuri apima ir neformalųjį ugdymą, įskaitant stovyklas, nėra ūkinė veikla ir jai netaikoma konkurencijos teisė", – teigė D.Čeporiūtė.

Kontrolieriaus tarnyba po šios didelį atgarsį sulaukusios stovyklos finansavimo pateikė rekomendacijas, kad būtų nustatyta tvarka ir kriterijai, ateityje skiriant pinigus prestižiniams sporto renginiams.

Klaipėdos savivaldybės kontrolieriaus tarnyba pernai atliko penkis auditus, vieną veiklos auditą, vieną finansinį teisėtumo auditą, tris atitikties teisėtumo auditus.

Tarnyba pateikė 37 rekomendacijas, išvadą dėl J.Zauerveino, Kalvos, Karklų ir Parko gatvių ištisinio asfaltbetonio dangos įrengimo, taip pat – išvadą dėl skolinimosi galimybių, dar išnagrinėjo aštuonis skundus bei prašymus.

Skundų sulaukta tiek iš miesto politikų, tiek ir iš paprastų gyventojų.

Tačiau, anot D.Čeporiūtės, tik vienas jų pasitvirtino.

Buvo gauti trys dviejų Klaipėdos miesto tarybos narių skundai dėl J.Zauerveino gatvės asfaltavimo reikalų, dėl kurių Kontrolieriaus tarnyba atliko tyrimą ir šie skundai pasitvirtino.

Dar vieną skundą tarnybai persiuntė Valstybės kontrolė, jis buvo susijęs su viena miesto įmone.

Žmonės skundėsi ir kad savivaldybė esą nori neteisėtai nugriauti apleistus pastatus, tarp jų – seną sandėliuką.

Šio skundo prašymu D.Čeporiūtės vadovaujama tarnyba dar šiais metais yra nusiteikusi atlikti auditą, todėl daugiau informacijos kol kas teikti nenorėjo.

"Neretai mums siunčiami skundai dėl daugiabučių namų problemų, kad administratoriai netinkamai prižiūri ir panašiai. Į mūsų tarnybą kreipėsi viena seniūnaitė dėl daugiabučio kaupiamųjų lėšų tvarkymo. Bet šis klausimas yra ne mūsų kompetencija, mes jį perdavėme savivaldybės administracijai", – teigė D.Čeporiūtė.

Dar savivaldybės Kontrolieriaus tarnyba sulaukė vieno politikos naujoko prašymo, kad tarnyba surastų ir jam atspausdintų visus tarnybai rašytus jo skundus ir atsakymus į juos.

"Jis paprašė, kad mes surastume kopijas skundų, su kuriais jis į mūsų tarnybą kreipėsi nuo 2015 metų. Turėjome rinkti, išsiuntėme visą krūvą", – patvirtino D.Čeporiūtė.

Dar tarnyba gavo skundą dviejų savivaldybės nuomininkų dėl patalpų nuomos, tačiau kontrolierė nelabai kuo galėjo padėti, nes ginčas jau atsidūręs teisme.

"Žmonės skundėsi ir kad savivaldybė esą nori neteisėtai nugriauti apleistus pastatus, tarp jų – seną sandėliuką. Bet išsiaiškinome, kad savivaldybės veiksmai yra teisėti, o žmonės šiuo atveju buvo neteisūs", – pabrėžė D.Čeporiūtė.

"Nuvertėjo" paminklai ir skulptūros

Klaipėdos kontrolierė Daiva Čeporiūtė uostamiesčio savivaldybės finansų ir audito ataskaitoje pastebėjo keistą dalyką.

Pasirodo, savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto vertė netiksli, dalis turto staiga "susidėvėjo", taip pat – ir miestą puošiančios skulptūros "Undinėlė", "Kaminkrėtys" bei paminklas vieningai Lietuvai "Arka".

Statinių, turinčių kultūrinę ir visuomeninę reikšmę, bei kitų vertybių, tarp jų – ir šių skulptūrų bei paminklo, taip pat paveikslų, atminimo lentų ir kitų daiktų bendra įsigijimo vertė ne taip seniai siekė 579 tūkst. eurų.

Tačiau savivaldybės apskaitininkai šiam turtui apskaičiavo nusidėvėjimą, todėl jo likutinė vertė 2016 m. gruodžio 31 d. jau sudarė tik 222 tūkst. eurų. Išeitų, skulptūrų ir paminklo vertė sumenko daugiau nei per pusę.

Skulptorius liko be žado

K.Pūdymas, kurio daugybė darbų puošia miestą, buvo nustebęs, kai išgirdo, kad jo kūriniai staiga neteko vertės.

"Nelabai suprantu tuos biurokratinius raštus. Ką tai reiškia, ar kad skulptūras reikia restauruoti? Kaip gali nuvertėti skulptūra? Tokios kvailystės dar nesu girdėjęs. Meno prasme gera skulptūra, metams bėgant, įgyja tik dar didesnę vertę. Dar suprasčiau, kad kūriniui kas nors nutiko ir reikia jį restauruoti, bet dabar be jokios priežasties staiga ėmė ir nuvertėjo. Bronza ilgainiui tik dar labiau taurėja", – pabrėžė K.Pūdymas.

Anot skulptoriaus, pareiškę, kad dabar kokio nors Pablo Picasso skulptūra nusidėvėjo, tik apsijuoktume.

"Ta upės krantinė greičiau nusidėvės, bet ne skulptūra. Ji ir pagaminta iš rimtų medžiagų, todėl tiek ir kainuoja. Nuvertėjimo sąvoka tokiems kūriniams net negali būti taikoma. Tai gal tie sėdintys savivaldybėje asmenys irgi nusidėvi? Skulptūros ir paminklai – ne dėvėti rūbai ar baldai, net ne pastatai, kurie gali nusidėvėti. Todėl nereikia būti tokiems primityvams. Dar vakar buvau prie "Undinėlės", viskas – puiku", – tikino K.Pūdymas.

Skulptūros ir paminklai – ne dėvėti rūbai ar baldai, net ne pastatai, kurie gali nusidėvėti.

Skulptorius svarstė, gal tas biurokratinis skulptūrų vertės sumenkinimas yra siekis kam nors gauti pinigų?

Anot K.Pūdymo, "Kaminkrėčio" šepečio spygliukai išties nurūdijo ir nubyrėjo ir šio "veikėjo" darbo įrankį tikrai reikėtų pakeisti, tačiau esą nuo to jo vertė nesumenko.

Eilutėje – su šiukšliadėžėmis

Savivaldybės kontrolierė D.Čeporiūtė miesto skulptūrų ir paminklų popierinį susidėvėjimą vertina skeptiškai.

Jos įsitikinimu, minėti kūriniai kultūrinę ir visuomeninę reikšmę tikrai turi.

"Labai keista, bet tiek skulptūros, tiek paminklas, tiek atminimo lentos, taip pat paveikslai inventorizacijos ataskaitoje yra apskaityti kartu su miesto šiukšlių dėžėmis, suoliukais, kitais daiktais. Ir jiems visiems pagal įstatymą privaloma skaičiuoti nuvertėjimą. Visi tie daiktai surašyti į vieną eilutę, o to neturėtų būti", – mano D.Čeporiūtė.

Atlikdamos auditą, kontrolierės savo dokumentuose įrašė, kad "Undinėlė", "Kaminkrėtys" bei "Arka" mieste turi visuomeninę reikšmę.

Todėl šiems kūriniams nusidėvėjimas neturėtų būti taikomas.

"Savivaldybės atstovai labai sunkiai sutiko su mūsų rekomendacija. Iki naujųjų metų šis klausimas turėtų būti išspręstas. Tik svarstant tai, kilo abejonių, kas turėtų nustatyti šių skulptūrų ir paminklo vertę. Tačiau akivaizdu, kad kol kas minėti kūriniai ir šiukšliadėžės yra tas pats. O taip neturėtų būti", – pastebėjo D.Čeporiūtė.

Neturi kultūrinės vertės?

Pasak Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėjo Edvardo Simokaičio, skulptūros ir paminklas yra ilgalaikio turto objektai.

Jų niekas niekada nepripažino kultūros vertybėmis, kurios "nusipelnytų" atskiros eilutės inventorizacijos dokumentuose.

"Ar per tuos metus nusidėvėjo "Undinėlė"? Visas turtas nusidėvi. Tačiau, jei tai yra kultūros vertybė, nusidėvėjimo skaičiuoti nereikia, bet nei tos skulptūros senovinės, nei ką. Todėl nelabai norėtume sutikti su kontrolierės išvadomis. Niekas lig šiol nenustatė tų objektų kultūrinės ir visuomeninės reikšmės. Ir apskritai mes kalbame tik apie buhalterinį nusidėvėjimą", – savo nuostatų laikėsi E.Simokaitis.

Ką lemia buhalterinėje eilutėje atsiradęs nusidėvėjimo skaičius? Tokiu atveju tam turtui atnaujinti savivaldybės biudžete dažniausiai būna numatyti pinigai.

Vadinasi, skulptūros "nusidėvėjo" formaliai, tačiau faktiškai visai įmanoma, kad jų "tvarkymui" gali būti skirta pinigų.

Tą pripažino ir E.Simokaitis, esą, "jeigu reikės tvarkyti "Undinėlę", tam bus skirti pinigai".

"Dabar visi mato sumažėjusius skaičius buhalterinėje eilutėje ir mano, kad tai – blogai. Bet taip turi būti, amortizacija ir nusidėvėjimas skaičiuojamas visose įmonėse, savivaldybėje – taip pat. Ar mes vykdysime kontrolieriaus rekomendacijas? Nežinau. Kasmet savivaldybėje vyksta inventorizacija. Ir kiekvieno turto grupę inventorizuoja sudaryta komisija. Jeigu ta komisija pasakys, kad tai – visuomeninės reikšmės objektai, skulptūros ir paminklas bus perkelti į kitą apskaitos eilutę", – teigė E.Simokaitis.

Šios skulptūros ir paminklas pastatyti privačių ar juridinių asmenų lėšomis ir perduoti savivaldybei, todėl ji turi jais rūpintis.

"Reikia atskirti visuomeninę reikšmę nuo buhalterinės reikšmės. Mes nesakome, kad tuos kūrinius mes nukelsime, sunaikinsime ar jų neprižiūrėsime. Bet mus tikina, kad tuos kūrinius turime perkelti į kitą apskaitos eilutę. O kokiu pagrindu?" – klausė E.Simokaitis.`

Savivaldybės kontrolierės D.Čeporiūtės darbas jau prieš kurį laiką buvo įvertintas specialios vertinimo komisijos bei uostamiesčio mero.

Teigiama, kad kontrolierės tarnybinė veikla buvo įvertinta labai gerai ir todėl nuspręsta siūlyti palikti turimą aukščiausią kvalifikacinę klasę ir skirti pareiginės algos dydžio vienkartinį priedą.

Savivaldybės kontrolierei D.Čeporiūtei skiriamas pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas neatskaičius mokesčių siektų 1265,85 eurų.

Su savivaldybės kontroliere nemažai bendradarbiaujančio Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto pirmininkas Arūnas Barbšys teigė, jog komitetas būtų linkęs palaikyti tokį siūlymą.

Tiesa, neseniai posėdžiavę komiteto nariai nepriėmė sprendimo, mat sutapus Kontrolės komiteto ir miesto antikorupcijos komisijos posėdžiams komiteto posėdžio metu nesusidarė kvorumas.

Galutinį žodį dėl priedo skyrimo D.Čeporiūtei dar turės tarti miesto taryba.

Klaipėdos savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba nuo kitų metų prašo jai skirti dar vieną etatą. Prisidėjus naujų funkcijų, įstaigai sudėtinga kokybiškai atlikti savo darbą.

Uostamiesčio Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyboje dabar dirba septyni darbuotojai. Prašoma, kad nuo sausio pirmos dienos miesto valdžia skirtų dar vieną etatą.

Tačiau net ir toks papildymas įstaigai nebūtų didelė paguoda. Skaičiuojama, kad tarnybai tam, jog būtų galima kokybiškai atlikti darbą, reikėtų du kartus daugiau specialistų nei dabar.

"Formulė, pagal kurią prieš penkerius metus buvo skaičiuojama, kiek įstaigai reikėtų darbuotojų, dar nėra patvirtinta. Tai turi padaryti Seimas. Dabar formulė yra nugulusi stalčiuose. Mano skaičiavimu, optimalus specialistų skaičius, kad galėtume dirbti kokybiškai, turėtų būti 11", – sakė Klaipėdos savivaldybės kontrolierė Daiva Čeporiūtė.

Pasak jos, tarnyba nespėti atlikti savo darbų negali. Tačiau kadangi trūksta darbuotojų, nukenčia audito kokybė. Į tai dėmesį atkreipia ir Valstybės kontrolė.

"Pastaroji kasmet analizuoja mūsų tarnybą ir pateikia išvadas. Kiekvienais metais Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, jog reikia didinti savivaldybių kontrolės ir audito tarnybas. Yra tokių savivaldybių, kurių tarnybose dirba tik po vieną kontrolierių. Jam tenka labai didelis krūvis", – dėstė kontrolierė.

D.Čeporiūtė atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu tarnybai prisidėjo daug naujų funkcijų.

"Išaugo kiekvieno darbuotojo krūvis. Tikimės, kad mums bus skirta bent vienas etatas", – vylėsi kontrolierė.

Skaičiuojama, kad tarnybos išlaidos dėl dar vieno etato išaugtų 14 tūkst. eurų. Šiemet tarnybai buvo skirta 130,2 tūkst. eurų.

Šį klausimą vakar svarstė miesto tarybos Finansų ir ekonomikos bei Kontrolės komitetų nariai. Pastarajam taip pat buvo pristatyta, kaip kontrolieriams sekasi įgyvendinti šių metų veiklos planą.

"Beveik viskas atlikta. Liko tik baigti auditą įmonėje "Gatvių apšvietimas". Jo išvados turi būti paskelbtos iki gruodžio 1-osios. Planas vykdomas sėkmingai", – pabrėžė kontrolierė.

Miesto tarybai siūloma pakelti Klaipėdos savivaldybės kontrolierės Daivos Čeporiūtės kvalifikaciją. Dėl to išaugtų jos darbo užmokestis. Finansų ir ekonomikos komiteto nariai šiuo klausimu nebuvo vieningi.

Ketvirtadienį vykusio posėdžio metu aiškinta, kad pasiūlymą pakelti savivaldybės kontrolieriai kvalifikaciją – suteikti pirmą kvalifikacinę klasę pateikė miesto meras.

Pagal nustatytą tvarką jį svarstė Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija.

Ji savivaldybės kontrolierės gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jos kvalifikaciją ir nustatytų užduočių įvykdymo rezultatus įvertino labai gerai.

Dėl to D.Čeporiūtei pasiūlyta suteikti pirmą kvalifikacinę klasę. Jei miesto taryba pritartų, metinis darbo užmokesčio fondas su socialinėmis draudimo įmokomis padidėtų beveik 4 tūkst. eurų.

Miesto tarybos narė Zita Šličytė suabejojo, kad savivaldybės kontrolierei verta pakelti kvalifikaciją.

„Pastaraisiais metais ji tikrino tik vaikų lopšelius-darželius ir nustatinėjo žioplas klaidas, kurių vertė vos 4 tūkst. litų. Ar Klaipėda neturi didesnių problemų nei darželiai?“, – klausė tarybos narė.

Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas tvirtino, kad miesto tarybos posėdžio metu reikėtų pateikti informaciją apie D.Čeporiūtės darbą, kad nekiltų tokių klausimų.

„Tikrai buvo ir sisteminių pastabų“, – tvirtino vicemeras.

D.Čeporiūtei pakelti kvalifikaciją siūloma nuo balandžio 1 dienos.